Language of document :

2018 m. gegužės 30 d. Juzgado de Primera Instancia de Reus (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Jaime Cardus Suárez / Catalunya Caixa S.A.

(Byla C-352/18)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia de Reus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Jaime Cardus Suárez

Atsakovė: Catalunya Caixa S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.    1.1    Ar Direktyvos 93/131 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad sutarties sąlygai, į kurią įtrauktas oficialus teisės nuostatomis reglamentuojamas indeksas, IRPH, direktyvos nuostatos netaikomos, net jei minėto indekso, nesvarbu, kaip pasirinkta, taikyti nėra privaloma ir jis neturi papildomojo pobūdžio tuo atveju, kai šalių susitarimo nėra?

    1.2    Ar Direktyvos 93/13 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad sutarties sąlygai, į kurią įtrauktas oficialus indeksas, IRPH, nors jis ir reglamentuojamas teisės nuostatomis, direktyvos nuostatos taikomos tuo atveju, kai minėtoje sutarties sąlygoje pakeičiama RPH indeksą apibrėžianti administracinė nuostata, susijusi su neigiama marža, kurią reikėtų taikyti, kai minėtas indeksas naudojamas kaip sutartinė norma, siekiant suvienodinti hipotekos sandorio ir rinkos TAE (bendros kredito kainos metinė norma), tokiu atveju galint daryti prielaidą, jog nacionalinio [Ispanijos] teisės aktų leidėjo įtvirtinta sutarčių pusiausvyra yra suardyta?

2.    2.1.    Ar tai, kad lyginamasis indeksas, IRPH, pardavėjo ar tiekėjo įtrauktas į paskolos sutarties sąlygą, yra reglamentuojamas įstatymų ar kitų teisės aktų, reiškia, jog teismas neprivalo patikrinti, ar vartotojas informuotas apie visus aspektus, galinčius turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai pagal šį indeksą, tam, kad nuspręstų, jog sąlyga, vadovaujantis Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalimi, buvo pateikta aiškia, suprantama kalba?

    2.2.    Ar Direktyvai 93/13 prieštarauja teismų jurisprudencija, pagal kurią laikoma, kad skaidrumo pareiga yra įvykdyta, kai iš anksto nustatytoje sąlygoje pateikiama vien tik nuoroda į oficialųjį indeksą, iš sąlygas nustatančio pardavėjo ar tiekėjo nereikalaujant jokios kitos susijusios informacijos, ar priešingai, tam, kad būtų įvykdyta skaidrumo pareiga, būtina, jog sąlygą nustatantis asmuo suteiktų informaciją apie šio lyginamojo indekso sudarymą, taikymo sritį ir konkretų veikimą?

    2.3.    Ar Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad informacijos, susijusios su IRPH sudarymu, veikimu, buvusiais bei ateityje numatomais pokyčiais, bent trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu, vartotojui nepateikimas, atsižvelgiant į pardavėjo ar tiekėjo žinias apie minėtus aspektus sutarties sudarymo metu, leidžia manyti, jog jį [IRPH] įtraukianti sąlyga nėra pateikta aiškia, suprantama kalba, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2  dalį?

    2.4    Ar Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies sąlygos skaidrumo reikalavimas turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad privaloma informuoti vartotoją apie atitinkamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias lyginamąjį indeksą ir jo turinį, kaip reikšmingą informaciją, kuri leistų jam suvokti teisinę ir ekonominę šį indeksą įtraukusios sąlygos svarbą?

    2.5.    Ar teismas savo vertinimą dėl sutarties sąlygos nesąžiningumo pagal Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalį gali grįsti sutarties sąlygas nustatančio asmens pateikta informacija ir reklama, galinčiomis klaidinti vartotoją sudarant paskolos sutartį, susietą su IRPH?

3.    3.1.    Jei nustatoma, kad sąlyga nesąžininga ir dėl to paskola turėtų būti grąžinta be palūkanų, ar dėl aplinkybės, kad dėl kintamųjų palūkanų sąlygos negaliojimo ir panaikinimo sutarties sudarymo pagrindas išnyksta išskirtinai banko atžvilgiu, turėtų būti leidžiama papildyti šią sutartį pakeičiant nesąžiningos sąlygos turinį, vietoj pripažintojo negaliojančiu taikant bet kurį kitą lyginamąjį indeksą? Ar tokiu atveju toks sutarties aiškinimas ir papildymas prieštarautų Direktyvos 93/13 6 straipsniui?

____________

1 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).