GENERALINIO ADVOKATO
JÁN MAZÁK IŠVADA,
pateikta 2012 m. rugsėjo 13 d.(1)
Byla C‑282/11
Concepción Salgado González
prieš
Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS)
ir
Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)
(Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – Senatvės pensija – Išmokų apskaičiavimas“
I – Įvadas
1. 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2011 m. birželio 6 d., Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Ispanija) Teisingumo Teismui pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl keturių klausimų, susijusių su 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71(2), iš dalies pakeisto 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006(3), (toliau – Reglamentas Nr. 1408/71), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(4), iš dalies pakeisto 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009(5) (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), išaiškinimu.
2. Šie klausimai kilo byloje, iškeltoje pagal C. Salgado González ieškinį, pareikštą Instituto Nacional de la Seguridad Social (Nacionalinis socialinio draudimo institutas, toliau – INSS) ir Tesorería General de la Seguridad Social (Bendrasis socialinio draudimo fondas, toliau – TGSS) dėl C. Salgado González senatvės pensijos apskaičiavimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, ar tam tikras Reglamento Nr. 1407/71 arba Reglamento Nr. 883/2004 nuostatas taikant kartu su Ispanijos Bendrojo socialinio draudimo įstatymo (Ley General de la Seguridad Social) 162 straipsnio 1 dalimi nepagrįstai sumažinama savarankiškai dirbančio darbuotojo migranto pensija.
II – Teisinis kontekstas
A – Sąjungos teisė
3. Reglamento Nr. 1408/71 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas pagal sistemą <...> priklauso nuo draudimo ar gyvenimo laikotarpių, tai tos valstybės narės kompetentinga įstaiga, kai reikia, sumuoja draudimo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įgyti pagal bendrą ar specialią sistemą, ir ar asmuo dirbo pagal darbo sutartį ar savarankiškai. Šiuos laikotarpius ji sumuoja, tartum jie būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus.“
4. Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Jeigu valstybės narės teisės aktais nustatytos sąlygos teisei gauti išmokas įvykdomos tik taikant 45 straipsnį ir (arba) 40 straipsnio 3 dalį, tai galioja šios taisyklės:
a) kompetentinga įstaiga apskaičiuoja teorinį išmokos dydį, į kurį atitinkamas asmuo galėtų pretenduoti, jei visi draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpiai, iki draudiminio įvykio įgyti pagal valstybių narių teisės aktus, kurie buvo taikomi pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui arba savarankiškai dirbančiam asmeniui, atitinkamoje valstybėje išmokos skyrimo metu būtų laikomi įgytais pagal jos administruojamus teisės aktus. Jeigu pagal šiuos teisės aktus išmokos dydis nepriklauso nuo įgytų laikotarpių trukmės, toks dydis laikomas šiame punkte nurodytu teoriniu dydžiu;
b) kompetentinga įstaiga vėliau, remdamasi pagal ankstesnį punktą apskaičiuotu teoriniu dydžiu, nustato faktinį išmokos dydį, pagal santykį tarp draudimo ar gyvenimo laikotarpių, iki draudiminio įvykio įgytų pagal jos administruojamus teisės aktus, trukmės ir bendros draudimo ar gyvenimo laikotarpių, iki draudiminio įvykio įgytų pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmės.“
5. Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Apskaičiuojant 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus teorinį ir proporcinį dydžius galioja šios taisyklės:
<...>
g) jeigu pagal valstybės narės teisės aktus išmokos apskaičiuojamos remiantis įmokų vidurkiu, kompetentinga įstaiga šį vidurkį nustato tik pagal minėtos valstybės teisės aktus įgytiems laikotarpiams.“
6. Pagal Reglamento Nr. 1408/71 89 straipsnį tam tikrų valstybių narių teisės aktų įgyvendinimo specialios taisyklės išdėstytos VI priede.
7. Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalyje numatyta:
„a) Remiantis šio reglamento 47 straipsniu, Ispanijos teorinės išmokos apskaičiuojamos pagal faktines įmokas, kurias apdraustasis mokėjo tais metais iki paskutinės, Ispanijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos, įmokos;
b) to paties pobūdžio pensijoms gaunamos pensijos dydis yra didinamas kiekvieniems paskesniems metams apskaičiuota padidėjimų ir perkainojimų suma.“
8. 2010 m. gegužės 1 d. Reglamentas Nr. 1408/71 panaikintas Reglamentu Nr. 883/2004, kuris pradėtas taikyti minėtą dieną.
B – Nacionalinė teisė
9. Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 161 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją tik jeigu, be kita ko, yra mokėjęs įmokas ne trumpiau kaip 15 metų. Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „senatvės pensijos apskaičiavimo pagrindas pagal įmokų schemą yra koeficientas, kuris gaunamas suinteresuotojo asmens įmokų pagrindus per 180 mėnesių, einančių iki senatvės pensijos mokėjimo laikotarpio pradžios, padalijus iš 210“.
III – Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudiciniai klausimai
10. C. Salgado González per Régimen Especial de Trabajadores Autónomos (speciali savarankiškai dirbantiems darbuotojams skirta sistema) Ispanijoje mokėjo įmokas 3 711 dienų laikotarpiu nuo 1989 m. vasario 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d., o Portugalijoje tokias įmokas mokėjo 2 100 dienų laikotarpiu nuo 2000 m. kovo 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.
11. C. Salgado González paprašė mokėti senatvės pensiją Ispanijoje ir ta pensija jai buvo paskirta nuo 2006 m. sausio 1 d. Apskaičiuodamas C. Salgado González pensiją, INSS susumavo jos nuo 1984 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d. Ispanijoje mokėtų įmokų, kurios buvo mokamos 15 metų iki paskutinės įmokos į Ispanijos socialinio draudimo fondą, pagrindus. Tuomet INSS šiuos įmokų pagrindus padalijo iš 210 (šis daliklis atitinka per 180 mėnesių, arba 15 metų, sumokėtų įprastų mėnesinių įmokų ir specialiųjų metinių įmokų skaičių), remdamasis Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi. Taip buvo gautas „base reguladora“, arba nustatymo pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, kad įmokas į Ispanijos socialinio draudimo fondą C. Salgado González pradėjo mokėti tik 1989 m. vasario 1 d., INSS laikė, kad įmokos už laikotarpį nuo 1984 m. balandžio 1 d. iki 1989 m. sausio 31 d. yra lygios 0(6), todėl sumažėjo jai taikomas nustatymo pagrindas („base reguladora“).
12. Galiausiai buvo nustatyta, kad C. Salgado González taikomas pagrindas yra 336,83 EUR per mėnesį(7).
13. Tuomet nustatymo pagrindas („base reguladora“) už laikotarpį nuo 1984 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d. buvo padaugintas iš 53 %(8), kurie atitinka C. Salgado González įmokų mokėjimo metų skaičių(9), taip pat iš 63,86 %, kurie atitinka proporcingą įmokų mokėjimo Ispanijoje laikotarpio dalį(10), ir taip sumažintas.
14. Išnaudojusi administracines priemones C. Salgado González pateikė ieškinį dėl senatvės pensijų skirtumo Ourensės Juzgado de lo Social (Socialinių bylų teismas) Nr. 3. Juzgado de lo Social jos ieškinį atmetė. C. Salgado González šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
15. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad apskaičiuodamas nustatymo pagrindą („base reguladora“) INSS rėmėsi Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalimi kartu su Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi. Būtent dėl šių nuostatų taikymo kartu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių.
16. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad nors nėra abejonių, kad į C. Salgado González Portugalijoje sumokėtas įmokas negalima atsižvelgti nustatant Ispanijoje mokamos senatvės pensijos nustatymo pagrindą(11), kyla klausimas, ar INSS teisingai apskaičiavo senatvės pensiją, ar nepagrįstai sumažino senatvės pensiją, kurią turi teisę gauti C. Salgado González (šį sumažinimą ji vadina dviguba proporcija).
17. Taikydamas tiek Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalį, tiek Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalį INSS sudeda apdraustojo asmens įmokas, faktiškai mokėtas 15 metų iki paskutinės įmokos į Ispanijos socialinio draudimo fondą, ir gautą sumą dalija iš 210.
18. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalyje nėra jokių nuorodų į 15 metų laikotarpį arba į daliklį 210, kurie numatyti Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje.
19. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tokiomis aplinkybėmis galima taikyti trejopą aiškinimą.
20. Pirma, galima taikyti INSS nurodytą aiškinimą, kuris, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, neatitinka laisvo darbuotojų judėjimo garantijų, susijusių su socialinėmis išmokomis, numatytų SESV 48 straipsnyje, arba vienodo požiūrio į vietinius darbuotojus ir darbuotojus migrantus principo, įtvirtinto Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnyje, dėl trijų priežasčių.
21. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dėl daliklio 210 taikymo darbuotojams migrantams, net jeigu Ispanijoje įmokas jie mokėjo trumpiau nei 15 metų, darbuotojai migrantai atsiduria nevienodoje padėtyje su vietiniais darbuotojais, kurie įmokas moka Ispanijoje. Ši nelygybė atsiranda todėl, kad darbuotojo migranto, sumokėjusio tiek pat įmokų kaip vietinis darbuotojas, kuris moka įmokas Ispanijoje, įmokos dalijamos tarp Ispanijos ir kitos valstybės narės, todėl jam taikomas nustatymo pagrindas („base reguladora“) yra mažesnis suma, kurią jis sumokėjo ne Ispanijoje (be to, šis pagrindas atitinkamai proporcingai mažinamas pro rata temporis).
22. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog tai neužtikrina, kad bus pasiektas tikslas, jog „negalima mažinti darbuotojo migranto išmokos, kurią jis būtų gavęs, jeigu nebūtų migrantas“(12).
23. Be to, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuo daugiau įmokų darbuotojas migrantas sumoka kitoje ES valstybėje narėje, tuo mažiau jam lieka darbo laiko padidinti įmokas Ispanijoje, kurios apskaičiuojamos tik remiantis Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalimi. Todėl Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje nustačius 15 metų laikotarpį sukurtas dar vienas skirtumas nuo vietinių darbuotojų, kurie įmokas moka Ispanijoje ir kurie gali ilginti tą 15 metų laikotarpį visą savo darbingą amžių. Trumpai tariant, Bendrijoje judančiam darbuotojui sunkiau gauti senatvės pensiją, kurios suma atitinka jo įmokų mokėjimo intensyvumą, palyginti su Ispanijoje įmokas mokančiu sėsliu darbuotoju.
24. Be to, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kadangi pagrindiniai sprendimai dėl laisvo darbuotojų judėjimo palikti priimti Ispanijos teisės aktų leidėjui, kuris gali ilginti Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį(13), Ispanijoje sumokėtų įmokų sumos daliklis, kurį reikia taikyti darbuotojų migrantų atveju, dar labiau padidėtų, o jų senatvės pensijos – sumažėtų.
25. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad yra dar vienas galimas aiškinimas, kuris labiau atitinka Bendrijos tikslus. Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalies a punktas, kuriame numatyta, kad „Ispanijos teorinės išmokos apskaičiuojamos pagal faktines įmokas, kurias apdraustasis mokėjo tais metais iki paskutinės Ispanijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos įmokos“, turi būti suprantama taip, kad joje numatyta speciali skaičiavimo metodika, pagal kurią apdraustojo asmens mokėtos įmokos per metus, einančius iki paskutinės įmokos į Ispanijos socialinio draudimo fondą, susumuojamos ir gautas rezultatas dalijamas iš metų, kuriais buvo mokamos įmokos, skaičiaus.
26. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jeigu šioje byloje būtų taikomas 25 punkte nurodytas aiškinimas, C. Salgado González Ispanijoje mokėtos įmokos būtų dalijamos ne iš 210, o iš metų, kuriais ji mokėjo įmokas Ispanijoje (t. y. nuo 1989 m. vasario 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d.), skaičiaus.
27. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad yra dar vienas galimas aiškinimas, pagal kurį būtų nustatytas mažesnis nustatymo pagrindas („base reguladora“) nei nustatytasis taikant ankstesnį aiškinimą, išdėstytą 25 ir 26 punktuose. Įmokų mokėjimo Portugalijoje laikotarpis būtų įskaitomas kaip įmokų pagrindą imant įmokas Ispanijoje, kurios laiko atžvilgiu artimiausios tam laikotarpiui, atsižvelgiant į vartotojų kainų pasikeitimą, kaip nustatyta Reglamento Nr. 883/2004 XI priedo (Ispanija) 2 dalies a punkte, kuriame įtvirtinta nauja taisyklė, kurios nebuvo Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalyje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tai būtų taikymas pagal analogiją, nes, pirma, Reglamento Nr. 883/2004 XI priedo (Ispanija) 2 dalies a punktas šioje byloje netaikomas ratione temporis ir, antra, šiame Reglamento Nr. 883/2004 XI priedo (Ispanija) 2 dalies a punkte kaip ir nuostatoje, kuri buvo juo pakeista (Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalyje), numatyta, kad „Ispanijos teorinės išmokos apskaičiuojamos pagal faktines įmokas, kurias apdraustasis mokėjo tais metais iki paskutinės Ispanijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos įmokos“. Šiuo atveju draudimo Portugalijoje laikotarpiai eina iš karto po to, o ne prieš paskutinės įmokos sumokėjimą Ispanijoje.
28. Dėl šių priežasčių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos keturis prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalies] aiškinimas, kad apskaičiuojant Ispanijos teorines išmokas pagal faktines įmokas, kurias apdraustasis mokėjo tais metais iki paskutinės Ispanijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos įmokos, gauta suma dalijama iš 210 – skaičiaus, kuris reiškia daliklį, nustatytą apskaičiuojant senatvės pensijos nustatymo pagrindą pagal [Bendrojo socialinio draudimo įstatymo] 162 straipsnio 1 dalį, atitinka SESV 48 straipsnyje ir [Reglamento Nr. 1408/71] 3 straipsnyje įtvirtintus Bendrijos tikslus ir to reglamento VI priedo [H skirsnio (Ispanija)] 4 dalies formuluotę?
2. (Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas.) Ar [Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija)] 4 dalies] aiškinimas, kad apskaičiuojant Ispanijos teorines išmokas pagal faktines įmokas, kurias apdraustasis mokėjo tais metais iki paskutinės Ispanijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos įmokos, gauta suma dalijama iš metų, kuriais Ispanijoje buvo mokamos įmokos, atitinka SESV 48 straipsnyje ir [Reglamento Nr. 1408/71] 3 straipsnyje įtvirtintus Bendrijos tikslus ir to reglamento VI priedo [H skirsnio (Ispanija)] 4 dalies formuluotę?
3. (Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų neigiamas ir neatsižvelgiant į tai, koks atsakymas – teigiamas ar neigiamas – pateiktas į pirmąjį klausimą.) Ar šioje byloje aprašytu atveju galima pagal analogiją taikyti Reglamento (EB) Nr. 883/2004 [XI priedo (Ispanija) 2 dalies a punktą], kad būtų pasiekti SESV 48 straipsnyje ir [Reglamento Nr. 1408/71] 3 straipsnyje nustatyti Bendrijos tikslai, jei dėl tokio taikymo įmokų mokėjimo Portugalijoje laikotarpis būtų įskaitomas kaip įmokų pagrindą imant įmokas Ispanijoje, kurios laiko atžvilgiu artimiausios tam laikotarpiui, atsižvelgiant į vartotojų kainų pasikeitimą?
4. (Jei atsakymai į pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį klausimus būtų neigiami.) Jei nė vienas iš minėtų aiškinimų nėra visiškai ar iš dalies teisingas, kaip reikėtų aiškinti [Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalį], kad tas aiškinimas būtų naudingas sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą ir kuo labiau atitiktų SESV 48 straipsnyje ir [Reglamento Nr. 1408/71] 3 straipsnyje įtvirtintus [Bendrijos] tikslus ir to reglamento VI priedo [H skirsnio (Ispanija)] 4 dalies formuluotę?“
IV – Procesas Teisingumo Teisme
29. Rašytines pastabas pateikė INSS ir TGSS (kartu), Ispanijos Karalystė ir Komisija. Šių šalių atstovai taip pat buvo išklausyti per 2012 m. gegužės 24 d. įvykusį posėdį.
V – Vertinimas
30. Pirmiausia būtina nustatyti, ar C. Salgado González teisei gauti pensiją Ispanijoje taikomas Reglamentas Nr. 1408/71 arba Reglamentas Nr. 883/2004. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad C. Salgado González turėjo teisę gauti senatvės pensiją Ispanijoje nuo 2006 m. sausio 1 d.(14) Atsižvelgdamas į tai, kad Reglamentas Nr. 883/2004 pradėtas taikyti tik nuo 2010 m. gegužės 1 d.(15), ir į tai, kad Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra nurodyta, jog C. Salgado González būtų prašiusi persvarstyti jos teisę gauti pensiją Ispanijoje pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, įtvirtintas, be kita ko, Reglamento Nr. 883/2004 87 straipsnio 5 dalyje, manau, kad pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms laiko atžvilgiu taikytinas Reglamentas Nr. 1408/71. Be to, pažymėtina, kad nors keturiuose nacionalinio teismo pateiktuose klausimuose nurodytas SESV 48 straipsnis, manau, kad, atsižvelgiant į pensijos paskyrimo C. Salgado González Ispanijoje datą, pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinas EB 42 straipsnis(16).
31. Pirmiausia svarbu prisiminti, kad Reglamente Nr. 1408/71 nėra įtvirtinama bendra socialinės apsaugos sistema, o leidžiama veikti skirtingoms nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, ir vienintelis šio reglamento tikslas yra užtikrinti tokių sistemų koordinavimą. Todėl, kadangi šios sistemos nėra suderintos Bendrijos lygmeniu, kiekvienos valstybės narės teisės aktuose turi būti nustatytos, pirma, sąlygos, susijusios su teise arba pareiga apsidrausti socialinės apsaugos sistemoje, ir, antra, teisės gauti išmokas įgijimo sąlygos. Vis dėlto naudodamosi šia teise valstybės narės ir toliau privalo laikytis Bendrijos teisės, visų pirma EB sutarties nuostatų, kuriomis kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikiama teisė judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje(17).
32. C. Salgado González gali pasinaudoti galimybe sudėti draudimo Ispanijoje ir Portugalijoje laikotarpius, be kita ko, pagal Reglamento Nr. 1408/71 45 straipsnį, todėl turi teisę gauti pensiją Ispanijoje(18). Ginčas pagrindinėje byloje susijęs su skaičiavimo būdu, taigi su C. Salgado González Ispanijoje priklausančios senatvės pensijos dydžiu.
33. C. Salgado González senatvės pensijos dydis pagal Ispanijos teisę priklauso, pirma, kaip numatyta Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje, nuo jai taikomo nustatymo pagrindo („base reguladora“), kuris yra jos per 180 mėnesių arba 15 metų mokėtų įmokų vidurkis, ir, antra, kaip numatyta Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 163 straipsnyje, nuo įmokų mokėjimo laikotarpio trukmės.
34. Kalbant apie įmokų mokėjimo laikotarpio trukmę, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad C. Salgado González taikomas nustatymo pagrindas („base reguladora“) buvo padaugintas iš 53 % (kurie atitinka 16 metų laikotarpį, kuriuo ji mokėjo įmokas Ispanijoje ir Portugalijoje, iš Ispanijos teisėje numatyto galimo ilgiausio 35 metų laikotarpio) ir taip sumažintas. Panašu, kad pagrindinėje byloje šis sumažinimas nėra ginčijamas.
35. Pagrindinėje byloje ginčijamasi dėl to, kaip buvo apskaičiuotas per nagrinėjamą 180 mėnesių arba 15 metų laikotarpį C. Salgado González sumokėtų įmokų vidurkis(19). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iškėlė kelis klausimus, susijusius su C. Salgado González įmokų, sumokėtų laikotarpiu iki paskutinės Ispanijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos įmokos (nuo 1984 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d.), padalijimu iš 210, visų pirma atsižvelgdamas į tai, kad ji nemokėjo įmokų nuo 1984 m. balandžio 1 d. iki 1989 m. sausio 31 d.
36. Manau, kad atsižvelgiant į tai, jog C. Salgado González turi teisę į senatvės pensiją Ispanijoje, nes sumuojami jos Ispanijoje ir Portugalijoje įgyti draudimo laikotarpiai, taikytina Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalis(20). Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta metodika, pagal kurią apskaičiuojamas teorinis C. Salgado González išmokos dydis ir faktinis išmokos dydis, kurio ji gali reikalauti. Tai vadinama sumavimo ir paskirstymo sistema(21).
37. Pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą kompetentinga įstaiga turi apskaičiuoti teorinį išmokos dydį, į kurį atitinkamas asmuo galėtų pretenduoti, jeigu visi draudimo laikotarpiai, kuriuos toks asmuo įgijo skirtingose valstybėse narėse, būtų įgyti atitinkamoje valstybėje narėje. Tuomet kompetentinga įstaiga pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies b punktą, remdamasi teoriniu dydžiu ir santykiu tarp draudimo laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal tos įstaigos administruojamus teisės aktus, trukmės ir bendros draudimo laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmės, apskaičiuoja faktinį išmokos dydį(22).
38. Kalbant apie Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame reglamentuojamas naštos, susijusios su C. Salgado González teorine išmoka, paskirstymas tarp Ispanijos ir Portugalijos, taikymą, panašu, kad C. Salgado González taikomo nustatymo pagrindo („base reguladora“) sumažinimas 63,86 %, kurie atitinka „proporciją“(23) arba viso draudimo Ispanijoje ir Portugalijoje laikotarpio nuo 1989 m. vasario 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. dalį, kai C. Salgado González dirbo Ispanijoje, pagrindinėje byloje nėra ginčijamas.
39. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir keturių prejudicinių klausimų, kuriuos nagrinėsiu kartu, aiškiai matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kaip pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą turi būti apskaičiuojamas teorinis C. Salgado González pensijos dydis.
40. Pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą teorinis C. Salgado González pensijos dydis turi būti apskaičiuojamas taip, tarsi ji būtų dirbusi vien Ispanijoje(24). Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti C. Salgado González didžiausią teorinį pensijos dydį, į kurį ji galėtų pretenduoti, jeigu visi draudimo laikotarpiai būtų įgyti Ispanijoje(25).
41. Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies g punkte numatytos papildomos šio reglamento 46 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto teorinio dydžio apskaičiavimo taisyklės ir kalbama apie senatvės išmokų skaičiavimo remiantis įmokų vidurkiu sistemą, numatytą Ispanijos teisės aktuose(26). Be to, pagal Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalį(27), kurioje išaiškintos išsamios Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies g punkte išdėstytos taisyklės, ir su šiuo klausimu susijusią nusistovėjusią teismų praktiką tokiais atvejais, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje ir kaip teisingai pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, teorinis C. Salgado González pensijos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant tik į jos faktiškai pagal Ispanijos teisės aktus sumokėtas įmokas, taikant korekcijas ir perskaičiavimus, kad jos atitiktų sumą, kurią ji būtų sumokėjusi, jeigu ir toliau būtų dirbusi tokiomis pačiomis sąlygomis Ispanijoje(28). Be to, kaip išaiškinta Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalyje, pagal Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies g punktą įmokų vidurkis apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į draudimo laikotarpius, įgytus pagal atitinkamos šalies, šiuo atveju – Ispanijos, teisės aktus(29).
42. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Reglamento Nr. 1408/71 47 straipsnio 1 dalies g punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šio reglamento 46 straipsnio 2 dalies a punktą ir į EB 42 straipsnyje numatytą tikslą, kuris visų pirma reiškia, kad darbuotojų migrantų socialinio draudimo išmokų negalima mažinti dėl to, kad jie pasinaudoja teise laisvai judėti(30).
43. Kalbant apie pagrindinę bylą pažymėtina, kad, nepaisant to, jog C. Salgado González mokėjo draudimo įmokas 16 metų laikotarpiu(31) (iš tiesų šis laikotarpis yra ilgesnis už Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje numatytą 180 mėnesių laikotarpį), kadangi apskaičiuojant įmokų vidurkį į jos įgytą laikotarpį buvo įtrauktas laikotarpis nuo 1984 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d., buvo labai sumažintas jai priklausančios išmokos teorinis dydis, numatytas Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punkte, o galiausiai ir faktinė jai priklausanti pensija. Jos pensija buvo sumažinta dėl to, kad laikotarpiu nuo 1984 m. balandžio 1 d. iki 1989 m. sausio 31 d.(32) C. Salgado González nemokėjo įmokų į Ispanijos socialinio draudimo fondą(33).
44. Manau, kad atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punktą ir 47 straipsnio 1 dalies g punktą, taip pat į Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalį ir siekiant užtikrinti, kad C. Salgado González pensija nebūtų sumažinta dėl to, kad ji pasinaudojo teise laisvai judėti, kadangi ji mokėjo draudimo įmokas Ispanijoje ir Portugalijoje ilgesnį nei Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje nurodytą 180 mėnesių laikotarpį, jai taikomas nustatymo pagrindas („base reguladora“) turėtų būti apskaičiuojamas kaip jos faktinių įmokų, sumokėtų Ispanijoje laikotarpiu nuo 1989 m. vasario 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d., vidurkis. Tačiau daliklis 210 turi būti koreguojamas atsižvelgiant į tai, kad C. Salgado González pasinaudojo teise laisvai judėti, todėl šis daliklis turėtų atspindėti įprastų mėnesinių įmokų ir specialiųjų metinių įmokų, kurias C. Salgado González turėjo mokėti Ispanijoje laikotarpiu nuo 1989 m. vasario 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d., skaičių.
45. INSS ir TGSS teigia, kad galimybė apskaičiuoti darbuotojo migranto pensiją atsižvelgiant į paskutinės įmokos Ispanijoje sumokėjimo datą, o ne į draudiminio įvykio datą, nekeičiant mėnesių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, skaičiaus (180), yra nediskriminacinė ir sąžininga, antraip įmokų mokėjimo laikotarpis, į kurį turi būti atsižvelgta, būtų labai ribotas. INSS ir TGSS rašytinėse pastabose atkreipė dėmesį į tai, kad taikoma labai lanksti tvarka, pagal kurią tokie darbuotojai gali pasirinkti draudimo įmokų, kurias jie pageidauja mokėti pagal Ispanijos teisę, dydį ir pagal kurią tokie darbuotojai iš tiesų turi galimybę sustabdyti prievolę mokėti įmokas. Todėl kai savarankiškai dirbantis darbuotojas nemoka įmokų, laikoma, kad tokiu laikotarpiu jo sumokėtos įmokos yra lygios nuliui(34). Be to, INSS ir TGSS teigia, kad laisvo darbuotojų judėjimo sritis, susijusi su pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančiais darbuotojais, skiriasi. Gali būti, kad viena iš savarankiškai dirbančio darbuotojo įsikūrimo kitoje valstybėje narėje priežasčių yra valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai. Todėl pasinaudojimas teise laisvai judėti gali turėti įtakos savarankiškai dirbančio darbuotojo pensijos dydžiui, jeigu pagal valstybės narės teisės aktus nėra atsižvelgiama į laikotarpius, kuriais įmokos nebuvo mokamos. Tai neprieštarauja lygybės principui ir laisvam darbuotojų judėjimui. Per 2012 d. gegužės 24 d. posėdį INSS ir TGSS nurodė, kad savarankiškai dirbantys darbuotojai gali manipuliuoti Ispanijos socialinės apsaugos sistema naudodamiesi teise laisvai judėti.
46. Panašu, kad Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalies tikslas yra apskaičiuoti vidutinį arba orientacinį darbuotojo įmokų Ispanijoje dydį per atitinkamą laikotarpį. Manau, kad nors dėl 44 punkte nurodyto Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punkto ir 47 straipsnio 1 dalies g punkto, taip pat Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalies taikymo apskaičiuojant teorinį išmokos dydį gali atsitikti (tačiau nebūtinai)(35) taip, kad nustatant darbuotojo migranto nustatymo pagrindą būtų atsižvelgta į ribotą įmokų mokėjimo Ispanijoje laikotarpį, nemanau, kad toks darbuotojas gautų kokios nors akivaizdžios arba neišvengiamos nepageidaujamos naudos. Šiuo klausimu pažymėtina, kad teorinis C. Salgado González pensijos dydis buvo sumažintas pritaikius santykį pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies b punktą, siekiant atsižvelgti į tai, kad ji pasinaudojo teise laisvai judėti ir po 1999 m. kovo 31 d. Ispanijoje nemokėjo draudimo įmokų(36).
47. Jeigu minėtas daliklis nebūtų taip koreguojamas, manau, kad tai labai trukdytų savarankiškai dirbantiems darbuotojams pasinaudoti teise laisvai judėti(37). Be to, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, aplinkybė, kad C. Salgado González gaus pensiją kitoje valstybėje narėje, nekompensuos jai taikomo teorinio pensijos dydžio sumažinimo pagal Ispanijos teisės aktus ir daliklio, kuris atitinka per nagrinėjamą laikotarpį sumokėtų įprastų mėnesinių įmokų ir specialiųjų metinių įmokų skaičių, naudojimo neatsižvelgiant į aplinkybę, kad ji pasinaudojo teise laisvai judėti. Mano manymu, taip teigdama Ispanijos Karalystė neatsižvelgia nei į Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punkto, nei į šios dalies b punkto taikymą apskaičiuojant pensijas visose aptariamose valstybėse narėse ir nepaiso akivaizdaus šiose nuostatose įtvirtintų teorinio išmokos dydžio bei faktinio išmokos dydžio apskaičiavimo metodų skirtumo.
48. Kalbant apie INSS ir TGSS teiginį, kad laisvo darbuotojų judėjimo sritis, susijusi su pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančiais darbuotojais, skiriasi, jis turėtų būti atmestas atsižvelgiant į pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinas teisės nuostatas, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies a punkto ir 47 straipsnio 1 dalies g punkto, taip pat Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 dalies nuostatos dėl teorinio išmokos dydžio apskaičiavimo vienodai taikomos tiek pagal darbo sutartį, tiek savarankiškai dirbantiems darbuotojams(38).
49. Panašu, (jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tai patikrins ir patvirtins), kad pagal Ispanijos socialinės apsaugos sistemą savarankiškai dirbančio darbuotojo pensijos dydis tiesiogiai atspindi tokio darbuotojo pastangas mokėti įmokas į šią sistemą. Manau, kad Bendrojo socialinio draudimo įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje nurodyto daliklio 210 korekcija, kiek tai būtina siekiant atsižvelgti į aplinkybę, kad savarankiškai dirbantis darbuotojas pasinaudojo teise laisvai judėti, ir Reglamento Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto santykio(39) taikymas užtikrina, kad tam darbuotojui taikomas faktinis pensijos dydis aptariamoje valstybėje narėje teisingai atspindėtų tokias pastangas, ir kartu garantuoja jo teisę laisvai judėti bei užtikrina nacionalinės pensijų sistemos finansinį gyvybingumą.
VI – Išvada
50. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Teisingumo Teismui siūlau į Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Ispanija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
Jeigu savarankiškai dirbantis darbuotojas mokėjo draudimo įmokas vienoje arba daugiau valstybių narių ne trumpiau kaip Ispanijos teisės aktuose nurodytą laikotarpį, pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, 46 straipsnio 2 dalies a punktą ir 47 straipsnio 1 dalies g punktą, taip pat pagal Reglamento Nr. 1408/71 VI priedo H skirsnio (Ispanija) 4 punktą neleidžiama tokio darbuotojo teorinės išmokos Ispanijoje apskaičiuoti remiantis faktinėmis įmokomis, kurias jis mokėjo Ispanijoje tais metais iki paskutinės Ispanijos socialinės apsaugos sistemoje numatytos įmokos, jeigu taip apskaičiuota suma dalijama iš daliklio, atitinkančio įprastų mėnesinių įmokų ir specialiųjų metinių įmokų, sumokėtų per nagrinėjamą laikotarpį, skaičių ir toks daliklis yra nustatytas neatsižvelgiant į aplinkybę, kad toks darbuotojas pasinaudojo teise laisvai judėti.