Byla C‑430/15
Secretary of State for Work and Pensions
prieš
Tolley
(Supreme Court of the United Kingdom prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – Neįgaliųjų asmenų pragyvenimo pašalpos (disability living allowance) dalis, susijusi su slauga – Asmuo, apdraustas senatvės rizikos draudimu ir galutinai nutraukęs visą profesinę veiklą – Sąvokos „ligos išmoka“ ir „invalidumo išmoka“ – Galimybė eksportuoti“
Santrauka – 2017 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Sąjungos teisės normos – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Darbuotojas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1408/71 – Sąvoka – Asmuo, apdraustas senatvės rizikos draudimu pagal socialinės apsaugos sistemą, taikomą visiems gyventojams ir pagal kurią šis asmuo identifikuojamas kaip pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – Įtraukimas – Šio asmens mirtis nesulaukus pensinio amžiaus – Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio a punktas)
2. Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Sąjungos teisės normos – Materialinė taikymo sritis – Neįgaliųjų asmenų pragyvenimo pašalpos dalis, susijusi su slauga – Įtraukimas kaip ligos išmoka, bet ne kaip invalidumo išmoka
(Tarybos reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalies a punktas)
3. Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Taikytini teisės aktai – Asmuo, įgijęs teises į senatvės pensiją dėl įmokų, mokėtų tam tikru laikotarpiu pagal valstybės narės socialinės apsaugos sistemą – Vėlesnis šios valstybės narės teisės aktų netaikymas šiam asmeniui – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punktas bei VI priedas ir Reglamento Nr. 574/72 10b straipsnis)
4. Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Sveikatos draudimas – Kompetentingos valstybės teisės aktai, pagal kuriuos neįgaliųjų asmenų pragyvenimo pašalpos dalis, susijusi su slauga, mokama su sąlyga, kad asmuo nuolat gyvena šioje valstybėje narėje ir joje būna – Neleistinumas – Kompetentingos valstybės suteikiamų išmokų palikimas po gyvenamosios vietos perkėlimo į kitą valstybę narę – Sąlyga – Iš kompetentingos institucijos gautas leidimas perkelti gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę
(Tarybos reglamento Nr. 1408/71 22 straipsnio 1 dalies b punktas ir 22 straipsnio 2 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 38, 40–42 punktus)
2. Išmoka, kaip antai neįgaliųjų asmenų pragyvenimo pašalpos (disability living allowance) sudedamoji dalis, susijusi su slauga, yra ligos išmoka, kaip ji suprantama pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeistą ir atnaujintą 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 ir iš dalies pakeistą 1999 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 307/1999.
Iš tiesų tai, kad judumo sumažėjimas turi apimti didelį laiko tarpą, siekiant, kad DLA sudedamoji dalis, susijusi su slauga, būtų mokama, negali pakeisti šios išmokos tikslo pagerinti slaugomų asmenų gyvenimą (pagal analogiją žr. 2007 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / Parlamentas ir Taryba, C‑299/05, EU:C:2007:608, 63 punktą).
Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ligos išmokoms, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalies a punktą, prilyginamos išmokos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, susijusios su slaugos rizika, nors, kitaip nei ligos išmokos stricto sensu, jos iš principo mokamos ne trumpą laiką ir gali turėti, be kita ko, dėl jų taikymo tvarkos savybių, kurios iš tikrųjų taip pat tam tikra prasme šias išmokas priartina prie invalidumo ir senatvės sričių (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 30 d. Sprendimo da Silva Martins, C‑388/09, EU:C:2011:439, 47 ir 48 punktus).
(žr. 53–55 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 307/1999, 13 straipsnio 2 dalies f punktą reikia aiškinti taip, kad tai, jog asmuo įgijo teisę į senatvės pensiją dėl įmokų, mokėtų tam tikru laikotarpiu pagal valstybės narės socialinės apsaugos sistemą, nedraudžia vėliau šios valstybės narės teisės aktų šiam asmeniui nebetaikyti. Nacionalinis teismas privalo nustatyti, atsižvelgdamas į jo nagrinėjamos bylos aplinkybes ir į taikytiną nacionalinę teisę, kokiu momentu šie teisės aktai nustojo būti taikomi minėtam asmeniui.
Iš tiesų, kaip nurodyta 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką (OL L 74, 1972, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 83), iš dalies pakeisto 1991 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2195/91 (OL L 206, 1991, p. 2), 10b straipsnyje, data ir sąlygos, pagal kurias valstybės narės teisės aktai nebetaikomi Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytam asmeniui, nustatomos pagal tų teisės aktų nuostatas.
Be to, nustatant momentą, kada valstybės narės teisės aktai nebetaikomi asmeniui, prireikus reikia atsižvelgti ir į pastarojo reglamento VI priedo nuostatas, kuriose įtvirtinta speciali kai kurių valstybių narių teisės aktų taikymo tvarka.
(žr. 65, 66, 69 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
4. Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 307/1999, 22 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama kompetentingos valstybės teisės aktuose teisę į pagrindinėje byloje nagrinėjamą išmoką sieti su gyvenamosios vietos ir buvimo šios valstybės narės teritorijoje sąlyga.
Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97 ir iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 307/1999, 22 straipsnio 1 dalies b punktas ir 22 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad asmuo, esantis tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, išsaugo teisę gauti pirmoje nuostatoje numatytas išmokas po to, kai perkėlė savo gyvenamąją vietą į valstybę narę, ne kompetentingą valstybę, jei jis tam gavo leidimą.
(žr. 93 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)