2013 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Haparanda tingsrätt (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Åklagaren prieš Hans Åkerberg Fransson
(Byla C-617/10)
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Taikymo sritis - 51 straipsnis - Sąjungos teisės įgyvendinimas - Baudimas už veiksmus, kuriais kėsinamasi į nuosavus Sąjungos išteklius - 50 straipsnis - "Ne bis in idem" principas - Nacionalinė sistema, pagal kurią, siekiant nubausti už tą patį neteisėtą elgesį, taikomi du atskiri, t. y. administracinis ir baudžiamasis, procesai - Suderinamumas)
Proceso kalba: švedų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Haparanda tingsrätt
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Åklagaren
Atsakovas: Hans Åkerberg Fransson
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Haparanda tingsrätt - SESV 6 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio aiškinimas - Nacionalinė teismų praktika, kurioje numatytas aiškaus pagrindo Europos žmogaus teisių konvencijoje ar Europos žmogaus teisių teismo praktikoje reikalavimas tam, kad būtų galima netaikyti nacionalinių nuostatų, kurios gali prieštarauti ne bis in idem principui − Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias už tą patį mokesčių teisės pažeidimą gali būti skiriamos, pirma, administracinės sankcijos numatant mokesčio priedą ir, antra, bausmės paskiriant laisvės atėmimą − Nacionalinės sistemos, numatančios dvi atskiras nubaudimo už tą pačią veiklą procedūras, suderinamumas su ne bis in idem principu.
Rezoliucinė dalis
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje skelbiamas ne bis in idem principas nedraudžia valstybei narei už tą pačią deklaravimo pridėtinės vertės mokesčio srityje pareigos nesilaikymo veiką skirti mokestinę, o vėliau − baudžiamąją sankciją, jei pirmoji sankcija nėra baudžiamojo pobūdžio, o tai patikrinti privalo nacionalinis teismas.
Sąjungos teisė nereglamentuoja 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir valstybių narių teisės sistemų santykio ir neapibrėžia pasekmių, kurias turi nustatyti nacionalinis teismas, kolizijos tarp šia konvencija užtikrinamų teisių ir nacionalinės teisės normos atveju.
Sąjungos teisė draudžia teismų praktiką, pagal kurią nacionalinio teismo pareiga netaikyti bet kokios nuostatos, prieštaraujančios Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrinamoms pagrindinėms teisėms, siejama su sąlyga, kad šis prieštaravimas aiškiai išplauktų iš šios Chartijos teksto arba su juo susijusios teismų praktikos, nes ja iš nacionalinio teismo atimama teisė visapusiškai įvertinti, prireikus − bendradarbiaujant su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, minėtos nuostatos suderinamumą su ta pačia Chartija.
____________1 - OL C 72, 2011 3 5.