Language of document : ECLI:EU:C:2013:522

Byla C‑501/11 P

Schindler Holding Ltd ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Karteliai – Liftų ir eskalatorių montavimo ir priežiūros rinka – Patronuojančiosios bendrovės atsakomybė už dukterinės bendrovės padarytus kartelių teisės pažeidimus – Holdingo bendrovė – Įmonės konkurencijos taisyklių laikymosi programa („Compliance“ programa) – Pagrindinės teisės – Teisinės valstybės principai nustatant skiriamas baudas – Galių atskyrimas, teisėtumo, negaliojimo atgal, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kaltės principai – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003–23 straipsnio 2 dalis – Galiojimas – 1998 m. Komisijos gairių teisėtumas“

Santrauka – 2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.        Ieškinys dėl panaikinimo – Ginčijamas aktas – Teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į priimant aktą turėtą informaciją – Retrospektyvios prielaidos – Poveikio nebuvimas

(SESV 263 straipsnis)

2.        Pagrindinės teisės – Europos žmogaus teisių konvencija – Į Sąjungos teisės sistemą formaliai neintegruotas teisės instrumentas

(ESS 6 straipsnio 3 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 3 dalis)

3.        Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Konkurencijos srityje Komisijos priimtų sprendimų teisminė kontrolė – Teisėtumo kontrolė ir neribota jurisdikcija teisės ir fakto klausimais – Pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 263 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

4.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Aiškios kritikos dėl Bendrojo Teismo argumentų atitinkamu klausimu nepateikimas – Ginčijamų skundžiamo sprendimo aspektų nenurodymas – Nepriimtinumas

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies c punktas)

5.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 42 straipsnio 2 dalis ir 113 straipsnio 2 dalis)

6.        Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikta diskrecija – Bausmių teisėtumo principo pažeidimas – Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

7.        Institucijų aktai – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus nustatymo metodo gairės – Teisinis pobūdis – Orientacinė elgesio taisyklė – Pareiga laikytis vienodo požiūrio principo – Institucijų kompetencija jas priimti

(SESV 290 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

8.        Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudų nustatymo metodo gairių taikymas – Negaliojimo atgal principo pažeidimas – Nebuvimas – Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas – Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

9.        Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Taikymo asmenims sritis – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas, kurį gali sudaryti patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Pažeidimo inkriminavimas tokiam ekonominiam vienetui – Leistinumas – Asmeninės atsakomybės principo pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 101 ir 102 straipsniai)

10.      Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Nuginčijamumas – Komercinės politikos nustatymas – Galimo jos savarankiškumo vertinimo kriterijai

(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

11.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Nepriimtinumas

(SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

12.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nuosavybės teisė

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis)

13.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Pareiga atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai – Apimtis – Antikonkurencinių veiksmų poveikis – Nelemiamas kriterijus

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)

14.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisinis pagrindas – Komisijos priimtos gairės – Komisijos pranešimas dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo, kai įmonės, kurioms inkriminuojami pažeidimai, bendradarbiauja – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03 ir Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 21 punktas)

15.      Apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Bendrojo Teismo pateikto vertinimo dėl Sutartyje įtvirtintas konkurencijos taisykles pažeidusioms įmonėms skirtų baudų dydžio ginčijimas teisingumo sumetimais – Negalimumas – Tokio vertinimo ginčijimas, pagrįstas proporcingumo principo pažeidimu – Leistinumas

(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 31, 56, 65 punktus)

2.        Nors, kaip tai patvirtina ESS 6 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių konvencijoje pripažįstamos pagrindinės teisės, kaip bendrieji principai, yra Sąjungos teisės dalis ir nors Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 3 dalimi reikalaujama joje įtvirtintoms teisėms, atitinkančioms šioje konvencijoje užtikrinamas teises, suteikti tą pačią prasmę ir apimtį kaip ir tą, kurią suteikia minėta konvencija, pastaroji tol, kol prie jos Sąjunga neprisijungė, nėra į Sąjungos teisės sistemą formaliai integruotas teisės instrumentas.

(žr. 32, 124 punktus)

3.        Aplinkybė, kad sprendimus skirti baudas konkurencijos srityje priima Komisija, pati savaime neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniui. Kiek tai susiję su veiksmingos teisminės gynybos principu, bendruoju Sąjungos teisės principu, kuris šiuo metu įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir kuris Sąjungos teisėje atitinka minėtos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, vykdydamas ESV sutartyje numatytą teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas turi neribotą jurisdikciją, jam suteiktą pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu, ir ji teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir dėl to panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą. Sutartyse nustatyta kontrolė reiškia, kad Sąjungos teismas vykdo ir teisinę, ir faktinę kontrolę ir kad jis turi teisę vertinti įrodymus, panaikinti ginčijamą sprendimą ir pakeisti baudų dydžius, todėl neatrodo, kad SESV 263 straipsnyje nustatyta teisėtumo kontrolė, kurią papildo pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį suteikta neribota jurisdikcija, kiek tai susiję su baudos dydžiu, prieštarautų šiuo metu Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisminės gynybos principo reikalavimams.

(žr. 33, 36, 38 punktus)

4.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 43–45, 81, 84, 106 punktus)

5.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 54, 55, 83, 106 punktus)

6.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 56–58 punktus)

7.        Baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimus, nustatymo metodo gairės nėra nei įstatymo galią turintis aktas, nei deleguotas teisės aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 290 straipsnio 1 dalį, nei konkurencijos srityje skiriamų baudų teisinis pagrindas; tokios baudos skiriamos tik remiantis Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsniu. Jose nustatyta orientacinė elgesio taisyklė, nurodanti sektiną praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju administracija negali nukrypti, nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą, ir tik aprašytas Komisijos taikomas pažeidimo tyrimo metodas ir kriterijai, į kuriuos ji įsipareigoja atsižvelgti nustatydama baudos dydį. Nė pagal vieną Sutarčių nuostatą institucijoms nedraudžiama priimti tokių orientacinių elgesio taisyklių. Darytina išvada, kad Komisija buvo kompetentinga priimti minėtas gaires.

(žr. 66–69 punktus)

8.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 75 punktą)

9.        Nors juridinių asmenų asmeninės atsakomybės principas didelę reikšmę pirmiausia turi kalbant apie civilinę atsakomybę, jis negali būti reikšmingas nustatant konkurencijos teisės, kuri remiasi faktiniu įmonių elgesiu, pažeidimą padariusį asmenį. Sutarčių autoriai konkurencijos teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nusakyti pasirinko įmonės sąvoką, o ne bendrovės ar juridinio asmens sąvoką, vartojamą SESV 54 straipsnyje. Įmonės sąvoka reiškia ekonominį vienetą, net jeigu teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Iš to darytina išvada, kad kai toks ekonominis vienetas pažeidžia konkurencijos taisykles, jis turi atsakyti už šį pažeidimą.

(žr. 101–104, 129 punktus)

10.      Prezumpcija, kad patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso visas arba beveik visas dukterinės bendrovės kapitalas, daro lemiamą įtaką tai dukterinei bendrovei, be kita ko, skirta pusiausvyrai užtikrinti tarp, viena vertus, tikslo nutraukti konkurencijos taisyklėms ir visų pirma EB 81 straipsniui prieštaraujančius veiksmus ir užkirsti kelią jų atnaujinimui svarbos ir, kita vertus, tam tikrų bendrųjų Sąjungos teisės principų, kaip antai nekaltumo prezumpcijos, bausmių individualizavimo ir teisinio saugumo principų, reikalavimų bei teisės į gynybą, įskaitant procesinio lygiateisiškumo principą. Tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama. Norintys ją nuginčyti subjektai gali pateikti visus duomenis, galinčius įrodyti, kad dukterinė ir patronuojančioji bendrovės nėra vienas ūkio subjektas ir kad dukterinės bendrovės elgesys rinkoje yra savarankiškas.

Siekiant nustatyti, ar dukterinė bendrovė pati sprendžia dėl savo veiksmų rinkoje, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus duomenis apie ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius, kurie sieja šią dukterinę bendrovę su patronuojančiąja bendrove ir kurie gali skirtis, nelygu konkretus atvejis, todėl negali būti išvardyti kaip baigtinis sąrašas. Taigi komercinė politika yra tik vienas iš daugelio aspektų ir neturi būti aiškinama siaurai.

Be to, tai, kad patronuojančioji bendrovė priėmė elgesio kodeksą, skirtą užkirsti kelią dukterinių bendrovių daromiems konkurencijos taisyklių pažeidimams, ir atitinkamas gaires, pirma, visiškai nepaneigia jos atžvilgiu konstatuoto pažeidimo fakto ir, antra, neleidžia įrodyti, kad šios dukterinės bendrovės savarankiškai spręsdavo dėl savo komercinės politikos. Minėto elgesio kodekso taikymas veikiau liudija apie tai, kad patronuojančioji bendrovė vykdė faktinę savo dukterinių bendrovių komercinės politikos kontrolę. Be to, aplinkybės, kad kai kurie dukterinių bendrovių darbuotojai nesilaikė šio elgesio kodekso, nepakanka atitinkamų dukterinių bendrovių komercinės politikos savarankiškumui įrodyti.

(žr. 108–110, 112–114 punktus)

11.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 115, 158, 159 punktus)

12.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 124, 128 punktus)

13.      Nors nustatant baudos už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą dydį konkretus pažeidimo poveikis rinkai yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumą, tai vis dėlto yra tik vienas iš kelių veiksnių, kaip antai pažeidimo pobūdis ir atitinkamos geografinės rinkos dydis. Iš to matyti, kad antikonkurencinių veiksmų poveikis rinkai savaime nėra lemiamas kriterijus nustatant tinkamą baudos dydį. Su tam tikrais ketinimais susiję aspektai gali turėti didesnės reikšmės nei su minėtu poveikiu susiję aspektai, ypač tada, kai pagal savo prigimtį tai yra sunkus pažeidimas, pavyzdžiui, rinkų padalijimas. Be to, iš Baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimus, nustatymo metodo gairių 1 punkto A dalies pirmos pastraipos matyti, kad į šį poveikį reikia atsižvelgti tik tada, jeigu jį galima įvertinti. Todėl, jei Sąjungos teismas atsižvelgia į konkretų nagrinėjamo pažeidimo poveikį rinkai, darant prielaidą, kad šį poveikį iš tiesų galima įvertinti, jis tai daro tik papildomai.

(žr. 134–136 punktus)

14.      Vertindamas sprendimo skirti baudą už konkurencijos taisyklių pažeidimą teisėtumą Sąjungos teismas, norėdamas atsisakyti vykdyti išsamią teisinę ir faktinę kontrolę, negali remtis Komisijos turima diskrecija, nei kiek tai susiję su pasirinktomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta taikant Baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimus, nustatymo metodo gairėse nurodytus kriterijus, nei kiek tai susiję su šių aplinkybių vertinimu. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai teismas vertina, ar Komisija tinkamai taikė pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių bylose, kai įmonės, kurioms inkriminuojami pažeidimai, bendradarbiauja. Bet kuriuo atveju vienodo požiūrio principas nedraudžia palankiai vertinti tik įmonę, suteikusią didelę papildomąją vertę, kaip ji suprantama pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 punktą, nes šios nuostatos tikslas teisėtas.

(žr. 155, 159 punktus)

15.      Apeliacinėje byloje priimdamas sprendimą teisės klausimais Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl įmonėms už Sąjungos teisės pažeidimą skirtų baudų dydžio. Tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas manytų, kad sankcijos dydis yra ne tik netinkamas, bet ir toks didelis, kad jį būtų galima laikyti neproporcingu, reikėtų konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes baudos dydis yra netinkamas.

Šiuo klausimu to, ar bauda yra neproporcinga našta asmeniui, kuriam ji skirta, negalima vertinti vien pagal jos piniginę išraišką. Tai, be kita ko, priklauso ir nuo to asmens finansinių pajėgumų. Tuo atveju, kai bauda skiriama įmonei, kuri sudaro ekonominį vienetą ir kuri tik formaliai susideda iš kelių juridinių asmenų, į šių asmenų finansinį pajėgumą negalima atsižvelgti atskirai.

(žr. 164, 165, 168, 169 punktus)