Language of document : ECLI:EU:C:2013:32

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. sausio 24 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – 65 % mokesčių skolos panaikinimas pagal kolektyvinę nemokumo procedūrą – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir kuriuo nurodoma ją susigrąžinti – Privataus kreditoriaus kriterijus – Teisminės kontrolės ribos – Bendrojo Teismo atliekamas ginčijamo sprendimo motyvų pakeitimas savo paties motyvais – Akivaizdi vertinimo klaida – Įrodymų iškraipymas“

Byloje C‑73/11 P

dėl 2011 m. vasario 17 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Frucona Košice a.s., įsteigta Košice (Slovakija), atstovaujama QC P. Lasok, baristerių J. Holmes ir B. Hartnett bei Rechtsanwalt O. Geiss,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Komisijai, atstovaujamai K. Walkerová, L. Armati ir B. Martenczuk, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

palaikomai

St. Nicolaus‑trade a.s., įsteigtos Bratislavoje (Slovakija), atstovaujamos advokato N. Smaho,

įstojusios į bylą šalies pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, einantis antrosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai U. Lõhmus, A. Ó Caoimh, A. Arabadjiev (pranešėjas) ir C. G. Fernlund,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. liepos 5 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2012 m. rugsėjo 6 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Frucona Košice a.s. (toliau – Frucona Košice) prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Frucona Košice prieš Komisiją (byla T‑11/07, Rink. p. II‑5453, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė apeliantės skundą dėl 2006 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimo 2007/254/EB dėl valstybės pagalbos C 25/2005 (ex NN 21/2005), Slovakijos Respublikos suteiktos Frucona Košice a.s., panaikinimo (OL L 112, p. 14; toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

2        Frucona Košice yra pagal Slovakijos teisę įsteigta bendrovė, veikianti, be kita ko, alkoholinių ir spirituotų gėrimų gamybos sektoriuje.

3        2004 m. vasario 25 d. Frucona Košice, kuri anksčiau kelis kartus pasinaudojo teise į jos mokesčių skolos atidėjimą, nesugebėjo sumokėti akcizo mokesčio, mokėtino už 2004 m. sausio mėnesį.

4        Todėl 2004 m. kovo 6 d. alkoholinių ir spirituotų gėrimų gamybos ir perdirbimo licencija iš jos buvo atimta. Nuo to laiko, naudodama „Frucona“ prekės ženklą, ji tik platino spirituotus gėrimus, kuriuos įsigydavo iš įmonės, pagal sutartį ir licenciją juos gaminusios Frucona Košice gamyklose.

5        Frucona Košice taip pat buvo įsiskolinusi pagal Slovakijos įstatymą Nr. 328/1991 dėl likvidavimo teismo tvarka ir dėl susitarimo su kreditoriais (zákon 328/1991 Zb. o konkurze a vyrovnaní, toliau – Įstatymas dėl likvidavimo teismo tvarka ir susitarimo).

6        Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad likvidavimo teismo tvarka ir susitarimo su kreditoriais procedūras prižiūri teismas, kuris siekia išspręsti įsiskolinusių bendrovių finansines problemas. Likvidavimo teismo tvarka procedūra baigiasi įsiskolinusios bendrovės išnykimu, tačiau susitarimo procedūra jai leidžia toliau tęsti savo veiklą; pagal šią procedūrą sudaromas susitarimas, pagal kurį įsiskolinusi bendrovė sumoka dalį savo skolų, o jos skolos likutis yra nurašomas.

7        Frucona Košice generalinis direktorius 2003 m. gruodžio 16 d. ir 2004 m. sausio 23 d. ir 30 d. susitiko su Slovakijos finansų ministerijos generalinio mokesčių departamento atstovais ir Slovakijos finansų ministru siekiant visų pirma jiems pasiūlyti išspręsti šios bendrovės mokestinius įsipareigojimus pagal susitarimo procedūrą.

8        2004 m. sausio 8 d. šiuo klausimu ši bendrovė taip pat susitiko su Košice IV tarnyba (toliau – vietos mokesčių inspekcija), kuri pareiškė, kad neprieštarauja sudaryti susitarimą.

9        2004 m. kovo 8 d. Frucona Košice pateikė prašymą pradėti susitarimo procedūrą Krajský súd v Košiciach (Košicės apygardos teismas, Slovakija) siūlydama kiekvienam iš savo kreditorių sumokėti 35 % skolų (toliau – susitarimo pasiūlymas). Visa Frucona Košice skola buvo maždaug 644,6 mln. SKK, iš kurių maždaug 640,8 mln. SKK sudarė mokesčių skola.

10      2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Krajský súd v Košiciach leido pradėti susitarimo procedūrą ir, be kita ko, pakartojo susitarimo pasiūlymą.

11      Kad vietos mokesčių inspekcija galėtų įvertinti atitinkamus susitarimo pasiūlymo, likvidavimo teismo tvarka ir mokesčių išieškojimo procedūrų privalumus, 2004 m. balandžio 26 d. Frucona Košice jai pateikė vidaus auditoriaus parengtą audito ataskaitą (toliau – K ataskaita) ir 2004 m. liepos 7 d. audito ataskaitą, kurią parengė nepriklausoma audito bendrovė (toliau – E ataskaita).

12      2004 m. birželio 21 d. Slovakijos mokesčių administracija pradėjo patikrinimą vietoje apeliantės patalpose. Per šį patikrinimą buvo konstatuota, kad 2004 m. birželio 17 d. apeliantė turėjo 161,3 mln. SKK grynųjų pinigų.

13      2004 m. liepos 6 d. laiške Slovakijos generalinės mokesčių administracijos generalinė direktorė pasiūlė vietos mokesčių inspekcijai nepriimti apeliantės pateikto susitarimo pasiūlymo, nes jis nepalankus Slovakijos Respublikai.

14      Per 2004 m. liepos 9 d. posėdį dėl susitarimo Frucona Košice kreditoriai, įskaitant vietos mokesčių inspekciją, priėmė apeliantės pasiūlymą dėl susitarimo.

15      2004 m. liepos 14 d. sprendimu Krajský súd v Košiciach patvirtino susitarimą ir, be kita ko, pažymėjo, kad jame numatoma sumokėti 35 % skolos Slovakijos mokesčių administracijai, t. y. maždaug 224,3 mln. SKK sumą.

16      Tą pačią dieną Slovakijos Finansų ministerijos generalinis mokesčių departamentas sustabdė vietos mokesčių inspekcijos direktoriaus įgaliojimus ir jį pakeitė, o 2004 m. gruodžio 14 d. apkaltino sukčiavimu ir turto išeikvojimu vietos mokesčių inspekcijai pritarus susitarimo pasiūlymui. 2006 m. kovo 6 d. sprendimu Špeciálny súd v Pezinku (Specializuotas Pezinoko teismas, Slovakija) jį išteisino nuo visų pateiktų kaltinimų.

17      2004 m. spalio 20 d. raštu vietos mokesčių inspekcija nurodė Frucona Košice, kad susitarimo sąlygos sudaro netiesioginę valstybės pagalbą, dėl kurios reikia gauti Europos Bendrijų Komisijos leidimą.

18      2004 m. gruodžio 17 d. Frucona Košice vietos mokesčių inspekcijai pirmiausia sumokėjo 224,3 mln. SKK sumą, kuri sudaro 35 % jos skolos. 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Krajský súd v Košiciach paskelbė apie susitarimo procedūros pabaigą. 2006 m. rugpjūčio 18 d. Krajský súd v Košiciach sumažino mokėtinos skolos vietos mokesčių inspekcijai dydį iki 224,1 mln. SKK.

19      2004 m. spalio 15 d. laišku Komisijai buvo pateiktas skundas dėl tariamai neteisėtos pagalbos Frucona Košice.

20      2005 m. sausio 4 d. raštu Slovakijos Respublika Komisiją informavo, jog gali būti, kad Frucona Košice gavo neteisėtą pagalbą, ir paprašė šią pagalbą patvirtinti kaip sunkumų patiriančiai įmonei sanuoti skirtą pagalbą.

21      Surinkusi papildomos informacijos Komisija 2005 m. liepos 5 d. raštu informavo Slovakijos Respubliką apie savo sprendimą dėl nagrinėjamos priemonės pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį. Šis sprendimas paskelbtas 2005 m. rugsėjo 22 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 233, p. 47).

22      2006 m. birželio 7 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kurio rezoliucinės dalies 1 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pagalba, kurią Slovakijos Respublika suteikė Frucona Košice a.s., lygi 416 515 990 SKK sumai, yra nesuderinama su bendrąja rinka, ir 2 straipsnyje nurodyta išieškoti iš gavėjo nurodytą sumą.

23      Šio sprendimo dalyje, susijusioje su valstybės pagalbos buvimo vertinimu, Komisija pažymėjo, kad šiame susitarime nustatytos vienodos atsiskaitymo už skolą tiek privatiems kreditoriams, tiek mokesčių administracijai sąlygos, tačiau atsižvelgiant į mokesčių administracijos, kaip privilegijuotojo kreditoriaus, statusą likvidavimo teismo tvarka procedūroje, jos teisinė ir ekonominė padėtis buvo palankesnė nei privačių kreditorių.

24      Tuomet Komisija nustatė, kad taikant privataus kreditoriaus kriterijų reikia patikrinti, „ar mokesčių inspekcija, pritarusi [Frucona Košice] pasiūlyto susitarimo sąlygoms, gavo daugiau, palyginti su tuo, ką [ji] galėtų gauti [likvidavimo teismo tvarka procedūros] arba mokesčių išieškojimo procedūros atveju“.

25      Nagrinėdama likvidavimo teismo tvarka rezultatus Komisija nusprendė, kad E ataskaita nėra patikimas pagrindas, nes joje remtasi Frucona Košice aktyvų būkle 2004 m. kovo 31 d., o ne 2004 m. birželio 17 dieną. Taigi E ataskaitoje nustatyti likvidavimo koeficientai yra per maži. Be to, nebuvo paaiškinta apie jų apskaičiavimo metodą. Taip pat, atsižvelgiant į kitus prieinamus vertinimus, gali kilti abejonių dėl kitų mokesčių, susijusių su likvidavimo teismo tvarka procedūra, kurie turi būti išskaityti iš pardavus aktyvus gautų bendrų pajamų, apskaičiavimo.

26      Remdamasi turimais dokumentais, Komisija daro išvadas, kad „pardavus aktyvus [likvidavimo teismo tvarka procedūros] atveju gavėjo kreditoriai veikiausiai gautų daugiau pajamų“ nei susitarimo procedūros atveju, o „[likvidavimo teismo tvarka] atveju beveik visos pajamos kaip privilegijuotam kreditoriui atitektų mokesčių inspekcijai“. Dėl mokesčių išieškojimo procedūros ji padarė tokią pačią išvadą.

27      Galiausiai Komisija pažymėjo, kad Slovakijos Respublikos generalinė mokesčių administracija priešinosi susitarimo pasiūlymui ir nesutiko, kad privataus kreditoriaus kriterijaus taikymo tikslais yra svarbūs tokie galimi ilgalaikiai valstybės interesai, kaip antai valstybės pajamos iš Frucona Košice sumokamų mokesčių.

28      Komisija padarė išvadą, kad privataus kreditoriaus kriterijus rinkos ekonomikoje nebuvo tenkinamas, o nagrinėjama priemonė sudarė valstybės pagalbą, lygią vietos mokesčių inspekcijos nurašytos skolos dydžiui. Galiausiai ji nusprendė, kad ši pagalba nesuderinama su bendrąja rinka.

 Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

29      Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2007 m. sausio 12 d., Frucona Košice pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

30      2007 m. birželio 8 d. Bendrajam Teismui pateiktu dokumentu įmonė St. Nicolaus – trade a.s. (toliau – St. Nicolaus‑trade) pateikė prašymą leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje. Šis prašymas buvo patenkintas 2007 m. spalio 11 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi.

31      Grįsdama savo ieškinį Frucona Košice nurodė dešimt pagrindų, iš kurių ketvirtasis susijęs su teisės ir faktų vertinimo klaida, kai kvalifikuodama nagrinėjamą priemonę kaip valstybės pagalbą Komisija nusprendė, jog likvidavimo teismo tvarka procedūra yra palankesnė nei susitarimas ir yra netenkinamas apdairaus privataus kreditoriaus kriterijus.

32      Šiuo pagrindu Frucona Košice iš esmės teigė, kad Komisija neatsižvelgė, be kita ko, kiek tai susiję su jos pateiktais įrodymais, į likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę ir jos poveikį privataus kreditoriaus, atsidūrusiam mokesčių administracijos vietoje, pasirinkimui.

33      Bendrasis Teismas pirmiausia nusprendė: kadangi taikant privataus kreditoriaus kriterijų reikia atlikti sudėtingus ekonominius vertinimus, vykdant ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę reikia tik nustatyti, ar Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

34      Be to, jis nustatė, kad šioje byloje tokios kontrolės tikslais reikia atsižvelgti į Slovakijos mokesčių administracijos, kaip privilegijuoto kreditoriaus, statusą, į itin atsargų Komisijos vertinimą, susijusį su Frucona Košice aktyvų pardavimu pagal likvidavimo teismo tvarka procedūrą, ir į tai, jog, priešingai nei susitarimo procedūros atveju, pagal likvidavimo teismo tvarka procedūrą nenumatoma atleisti nuo skolos mokėjimo.

35      Atsižvelgęs į šiuos svarstymus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 123–129 punktuose nusprendė:

„123      Visų pirma, kalbant apie [Frucona Košice] argumentą, susijusį su tuo, kad neatsižvelgta į likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę Slovakijoje ir trečiųjų asmenų ataskaitas šiuo klausimu, pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia [Frucona Košice], ginčijamo sprendimo 54 konstatuojamojoje dalyje Komisija ne tik nurodė, kad, anot Slovakijos Respublikos, atsižvelgiant į specifines bylos aplinkybes likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmė būtų buvusi trumpesnė nei vidutinė, bet ir ginčijamo sprendimo 40 konstatuojamojoje dalyje paminėjo, kad, anot [Frucona Košice], likvidavimo teismo tvarka procedūra Slovakijoje vidutiniškai trunka nuo trejų iki septynerių metų. Ji patikslino, kad [Frucona Košice] savo poziciją grindė dokumentais, statistiniais duomenimis ir Slovakijos bendrovės, kuri buvo analogiškoje padėtyje kaip ir ji, pavyzdžiu. Todėl negalima kaltinti Komisijos, kad ji ignoravo šį klausimą ir [Frucona Košice] poziciją šiuo atžvilgiu.

124      Be to, kalbant apie Komisijos turėtus įrodymus, reikia pažymėti, kad patys apeliantės atsiųsti duomenys neatitinka patikimumo ir nuoseklumo reikalavimų. [Frucona Košice] Komisijai pateikti vertinimai apie likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę Slovakijoje yra bendri ir jais neatsižvelgta į šio atvejo ypatybes. Taip pat kai kurie iš šių vertinimų buvo apytikriai ir tam tikra apimtimi vieni kitų neatitiko. [Frucona Košice] remiasi šio sprendimo 96 punkte minėtomis keturiomis ataskaitomis, kuriose ši trukmė buvo įvertinta atitinkamai ketveriais metais ir aštuoniais mėnesiais, laikotarpiu, apimančiu nuo trejų iki septynerių metų, arba daugiau nei šešeriais metais.

125      Kitos ataskaitos, į kurias daro nuorodą [Frucona Košice], yra 2002 m. ir 2003 m. Komisijos ataskaitos apie Slovakijos Respublikos pažangą rengiantis stojimui į Sąjungą (toliau – 2002 m. ir 2003 m. Komisijos ataskaitos). [Šios bendrovės] nuomone, šiose ataskaitose Komisija nurodo trūkumus ir patobulinimus, kurie būtini Slovakijoje likvidavimo teismo tvarka ir bankroto procedūrų srityje. Tačiau reikia pažymėti, kad šios Komisijos ataskaitos susijusios su likvidavimo teismo tvarka procedūromis Slovakijoje apskritai – neatsižvelgiant į šio atvejo ypatybes.

126      Maža to, reikia pažymėti, kad kalbėdama apie su ja susijusios likvidavimo teismo tvarka procedūros galimą trukmę [Frucona Košice] nepaminėjo K ataskaitos rezultatų. Šioje byloje [Frucona Košice] pateiktoje K ataskaitoje nagrinėjama trukmė buvo įvertinta „apie 2 metai (atsižvelgiant į sąlygas ir administratoriaus (angl. trustee) darbą)“. Todėl reikia pažymėti, kad šis likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmės vertinimas ne tik daug optimistiškesnis nei kiti [Frucona Košice] pateikti vertinimai, bet ir konkrečiai siejamas su [šia bendrove].

127      Pažymėtina ir tai, kad, kaip tvirtina Komisija, jeigu, kaip ir šioje byloje, debitorius turi nedaug kreditorių ir jeigu yra turto, kurio likvidacinė vertė teigiama, likvidavimo teismo tvarka procedūra gali būti įvykdyta greičiau nei vidutiniškai. Juo labiau taip yra šioje byloje, nes šalys sutaria, kad [Frucona Košice] įsiskolinimas Slovakijos mokesčių administracijai sudarė 99 % visų [Frucona Košice] įsiskolinimų ir kad minėta administracija turėjo privilegijuoto kreditoriaus statusą. Todėl Slovakijos mokesčių administracija būtų dariusi lemiamą įtaką likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmei. Tiesa, [Frucona Košice] tvirtina, jog dėl didžiosios dalies jos turto savybių, geografinės buvimo vietos ir senumo būtų buvę sunku rasti pirkėją ir todėl būtų sulėtėjusi likvidavimo teismo tvarka procedūros eiga. Vis dėlto, kaip tai nurodė Komisija ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje, keletas aplinkybių, o ypač tai, kad, netekus alkoholinių ir spirituotų gėrimų gamybos ir perdirbimo licencijos, atsirado tam tikros [Frucona Košice] gamybos technikos naudotojas, įrodo, kad šis <...> teiginys nepagrįstas.

<…>

129      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad, kiek tai susiję su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.“

36      Be to, Bendrasis Teismas taip pat atmetė kitus Frucona Košice pagrindus ir jos ieškinį bei priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas.

 Šalių reikalavimai

37      Frucona Košice prašo Teisingumo Teismo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo buvo atmesti ketvirtasis ir šeštasis pagrindai,

–        pripažinti šiuos pagrindus pagrįstais,

–        grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad išnagrinėtų ir priimtų sprendimą dėl penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo pagrindų, kiek tai susiję su mokesčių išieškojimo procedūra, ir

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

38      Komisija prašo Teisingumo Teismo:

–        atmesti apeliacinį skundą ir

–        priteisti iš Frucona Košice bylinėjimosi išlaidas.

39      St. Nicolaus‑trade prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą, patvirtinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš Frucona Košice bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

40      Grįsdama savo apeliacinį skundą Frucona Košice nurodo du pagrindus. Pirmasis susijęs su Bendrojo Teismo teisės klaida taikant privataus kreditoriaus kriterijų. Šis pagrindas iš esmės dalijamas į dvi dalis, susijusias, pirma, su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme ir, antra, ekspertų išvados vertinant likvidavimo koeficientus svarba.

41      Pateikdama antrąjį pagrindą Frucona Košice kaltina Bendrąjį Teismą, kad pakeitė ginčijamo sprendimo argumentus savaisiais ir iškraipė įrodymus. Šis pagrindas iš esmės dalijamas į keturias dalis, susijusias, pirma, su likvidavimo teismo tvarka procedūros sąnaudomis, antra – su šios procedūros trukme, trečia – Komisijos vertinimo atsargumu ir, ketvirta, – su po likvidavimo likusios skolos dydžiu.

42      Pirmiausia ir kartu reikia išnagrinėti pirmojo pagrindo pirmą dalį ir antrojo pagrindo antrą dalį, susijusias su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme.

 Šalių argumentai

43      Pirmojo pagrindo pirma dalimi Frucona Košice teigia, kad taikydamas privataus kreditoriaus kriterijų Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

44      Frucona Košice mano, kad atlikdamas vertinimą Bendrasis Teismas neišnagrinėjo padėties taip, kaip tai būtų padaręs privatus kreditorius, atsižvelgiant į informaciją, kurią pastarasis galėjo turėti sudarydamas susitarimą. Bendrasis Teismas patvirtino vėlesnį Komisijos vertinimą, kuriame nebuvo atsižvelgta į tam tikras rizikas ir terminus, galėjusius daryti įtaką privataus kreditoriaus sprendimui tiriant atitinkamus likvidavimo teismo tvarka procedūros ir susitarimo procedūros pranašumus.

45      Konkrečiai kalbant, Frucona Košice manymu, Bendrasis Teismas tik išnagrinėjo, ar Komisijos analizėje buvo padaryta klaidų, bet ne tai, ar analizė buvo atlikta atsižvelgiant į atsargaus privataus kreditoriaus požiūrį.

46      Frucona Košice mano, kad pagal šį kriterijų reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į sudarant susitarimą protingai prieinamą informaciją, nagrinėjama priemonė buvo „akivaizdžiai pranašesnė“ nei panašioje situacijoje esančio privataus kreditoriaus pasirinktas variantas.

47      Taigi Bendrasis Teismas privalėjo visų pirma nustatyti, ar informacija, susijusi su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme, galėjo daryti įtaką tariamo privataus kreditoriaus sprendimų priėmimo procesui. Paskui reikėjo patikrinti, ar Komisija atsižvelgė į šią informaciją. Pagaliau Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar ji šiems duomenims priskyrė deramą svarbą.

48      Frucona Košice mano, kad siekdamas pasirinkti tarp skirtingų būdų susigrąžinti skolą, apdairus privatus kreditorius būtų atsižvelgęs į įvairią šioje byloje surinktą informaciją, susijusią su susitarimo trukme ir su ja susijusiais neaiškumais. Skirtingose ataskaitose ir dokumentuose, susijusiuose su bendrovės Liehofruct likvidavimu teismo tvarka, kurie tame pačiame verslo sektoriuje buvo parengti anksčiau, Frucona Košice manymu, pateikiama teisiškai svarbi informacija, į kurią Komisija turėjo atsižvelgti, tačiau ji to nepadarė, todėl padarė teisės klaidą, tačiau Bendrasis Teismas jos neįvertino.

49      Frucona Košice teigia, kad tiek, kiek Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisijos atliktas ataskaitų vertinimas yra susijęs su fakto klausimu, būtent su susitarimo procedūros trukme, dėl kurios ji turi didelę diskreciją, jis padarė teisės klaidą, nes klausimas buvo susijęs su šios informacijos poveikiu vertinimui, kurį būtų padaręs privatus kreditorius.

50      Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antroje dalyje Frucona Košice teigia, kad, kalbant apie likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas tai, jog Komisija šių aplinkybių nenagrinėjo, pateisino, be kita ko, savo paties motyvais.

51      Iš tiesų skundžiamo sprendimo 123 punkte Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ginčijamo sprendimo turinį, nes konstatuojamosiomis dalimis, kuriomis šiuo klausimu Bendrasis Teismas remiasi, nesiekiama pateikti Komisijos pozicijos, kiek tai susiję su skirtingų procedūrų trukme, o nurodomos Frucona Košice ir Slovakijos Respublikos pozicijos.

52      Skundžiamo sprendimo 124 punkte nusprendęs, kad Frucona Košice pateikti duomenys netenkina patikimumo ir nuoseklumo reikalavimų, Bendrasis Teismas, siekdamas atmesti šiuos argumentus, neteisėtai prie ginčijamame sprendime jau nurodytų motyvų pridūrė naujų. Be to, Bendrojo Teismo teiginys, kad Komisija turėjo kelis tikėtinos likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmės Slovakijoje vertinimus, neatitinka Frucona Košice pateiktų argumentų.

53      Skundžiamo sprendimo 125 punkte atmetęs 2002 m. ir 2003 m. Komisijos ataskaitų apie Slovakijos Respublikos pažangą rengiantis stojimui į Sąjungą svarbą, nes jomis neatsižvelgta į šios bylos ypatybes, Bendrasis Teismas taip pat pateikė argumentą, kuriuo Komisija grįsdama ginčijamą sprendimą nesirėmė. Be to, šie motyvai nėra tinkami, nes taikydama privataus kreditoriaus kriterijų Komisija dažnai iš dalies remiasi bendra informacija, susijusia su ekonominėmis sąlygomis atitinkamoje valstybėje narėje.

54      Skundžiamo sprendimo 126 punkte pažymėjęs, kad pagal vieną iš Frucona Košice pateiktą ataskaitą likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmė buvo dveji metai, Bendrasis Teismas iš naujo bandė pats pateikti motyvą, kuriuo paaiškinama, kodėl nebuvo atsižvelgta į likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę. Be to, dvejų metų termino trukmė gerokai viršija keturių mėn. termino trukmę, kurios reikia siekiant gauti finansinių išteklių pagal susitarimo procedūrą.

55      Taip pat Bendrasis Teismas remdamasis vien savo paties motyvais skundžiamo sprendimo 127 punkte nusprendė, kad jei šioje byloje būtų vykusi likvidavimo teismo tvarka procedūra, jos trukmė būtų trumpesnė nei vidutinė tokios procedūros trukmė.

56      Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies Komisija mano, kad, kiek tai susiję su privataus kreditoriaus kriterijaus taikymu, reikia nustatyti, ar valstybės narės suteiktas mokėjimo lengvatas taip pat gali suteikti privatus kreditorius arba ar akivaizdu, kad jis panašių lengvatų negalėtų pasiūlyti. Tokį aiškinimą patvirtina Komisijos diskrecijos galia, kurią ji turi atlikdama tokius sudėtingus ekonominius vertinimus, kokių reikia taikant privataus kreditoriaus kriterijų.

57      Komisijos manymu, Bendrasis Teismas taikė teisingą teisinį kriterijų, kuriuo siekiama nustatyti, ar valstybės institucija veikė taip pat, kaip būtų veikęs numanomas privatus kreditorius esant tokiai pačiai situacijai, atsižvelgiant į aplinkybes, ir teisingai nusprendė, jog vykdydamas kontrolę jis galėjo tik nustatyti akivaizdžias klaidas, kurias Komisija padarė vertindama faktus.

58      Pagaliau Komisija teigia, kad Frucona Košice argumentai, susiję su tuo, kad nebuvo daroma nuoroda į privataus kreditoriaus kriterijaus taikymą, ir su Bendrojo Teismo Komisijos vertinimų kontrolės apimtimi, yra susiję ir su būdu, kuriuo Komisija ir Bendrasis Teismas įvertino įrodymus, todėl nedaro poveikio Bendrojo Teismo motyvams dėl taikytino teisinio kriterijaus.

59      Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies Komisija pirmiausia pažymi, kad vertinant faktus privataus kreditoriaus kriterijaus taikymo atžvilgiu reikia įvertinti visus svarbius veiksnius, o Frucona Košice ginčijo tik kelis veiksnius iš daugelio.

60      Dėl likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmės Komisija pažymi, kad skundžiamo sprendimo 123 punkte Bendrasis Teismas iš tiesų konstatavo, jog Komisija ginčijamame sprendime neignoravo šio klausimo, bet vis dėlto manė, kad, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 17, 40 ir 54 punktuose pateiktą informaciją, likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę beprasmiška laikyti veiksniu, neleidžiančiu vykdyti tokios procedūros.

61      Šio sprendimo 124 punkte Bendrasis Teismas tik patvirtino Komisijos turimus įrodymus. Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 125 ir 126 punktuose daroma nuoroda į ataskaitas, kurių nėra ginčijamame sprendime, tik patvirtina tai, kas buvo pasakyta.

62      Taip pat skundžiamo sprendimo 127 punkte Bendrasis Teismas apsiribojo tik Komisijos turimų įrodymų patikrinimu, siekdamas nustatyti, ar ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Komisija šiuo klausimu teigia, kad neprivalo atskirai atsakyti į kiekvieną tariamos pagalbos gavėjo argumentą ir kad ji ne per daug dėmesio skyrė svarstymams, susijusiems su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme, nes, konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į vietos mokesčių inspekcijos, kaip privilegijuotojo kreditoriaus, statusą, tokio pobūdžio klausimas hipotetiniam privačiam kreditoriui negalėjo būti svarbus.

63      Todėl Frucona Košice apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje nurodyti argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad Bendrasis Teismas Komisijos motyvus pakeitė savaisiais, yra nepagrįsti.

64      St. Nicolaus‑trade teigia, kad taikant privataus kreditoriaus kriterijų svarbu išsiaiškinti, ar privatus investuotojas būtų sudaręs nagrinėjamą sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, o jei ne, – išnagrinėti, kokiomis sąlygomis jis tokį sandorį būtų sudaręs.

65      Ji pažymi, kad tuomet, kai Frucona Košice priėmė susitarimo pasiūlymą, ji neprivalėjo nedelsiant sumokėti savo skolą vietos mokesčių inspekcijai. Privatus kreditorius, esantis analogiškoje padėtyje kaip ir vietos mokesčių inspekcija, nebūtų linkęs atsisakyti galimybės gauti kuo didesnę tokio mokėjimo dalį, palyginti su ta, kurią buvo siūloma sumokėti pagal susitarimą.

66      Dėl likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmės St. Nicolaus‑trade teigia, kad iš skundžiamo sprendimo 123 punkto matyti, jog Komisija šį klausimą išnagrinėjo. Šiuo klausimu ši institucija turėjo didelę diskreciją ir šioje byloje įvertino jai pateikus faktus, pirmiausia kiek tai susiję su likvidavimo teismo tvarka procedūros sudėtingumu, kreditorių skaičiumi ir tai, kad mokesčių administracija buvo ne tik didžiausias, bet ir privilegijuotasis Frucona Košice kreditorius. Tuo remdamiesi Komisija ir Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad likvidavimo teismo tvarka procedūra būtų buvusi baigta per trumpesnį laikotarpį, palyginti su tuo, kurio paprastai reikia siekiant baigti tokią procedūrą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

67      Frucona Košice iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis tik patikrino, ar Komisijos atliktoje analizėje buvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, bet nepatikrino, ar ši analizė buvo atlikta privataus kreditoriaus požiūriu. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nepatikrino, ar turima informacija, susijusi su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme, gali daryti įtaką tariamo privataus kreditoriaus sprendimų priėmimo procesui ir ar Komisija į ją atsižvelgė. Užuot atlikęs tokį patikrinimą, jis šių aplinkybių nenagrinėjimą ginčijamame sprendime pateisino savo paties motyvais.

68      Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

69      Pagalbos sąvoka apima ne tik suteiktą teigiamą naudą, kaip yra tikslinių dotacijų atveju, bet ir įvairių formų priemones, kuriomis sumažinami paprastai į įmonės biudžetą įtraukti mokėjimai, ir nors jos nėra tikslinės dotacijos siaurąja žodžio prasme, vis dėlto yra tokio paties pobūdžio ir daro vienodą poveikį (1998 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Ecotrade, C‑200/97, Rink. p. I‑7907, 34 punktas ir 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑6/97, Rink. p. I‑2981, 15 punktas).

70      Tačiau sąlygos, kurias turi atitikti priemonė, kad ją apimtų sąvoka „pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nėra tenkinamos, jei valstybės įmonė, kuriai skirta priemonė, galėjo gauti tą pačią naudą kaip ir ta, kuri jai suteikiama valstybės ištekliais, esant aplinkybėms, kurios atitinka įprastas rinkos sąlygas (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš EDF ir kt., C‑124/10 P, 78 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

71      Šis vertinimas atliekamas, kai viešasis kreditorius suteikia įmonei mokėjimo lengvatas, susijusias su jos skolos apmokėjimu, iš principo taikant privataus kreditoriaus kriterijų. Iš tiesų šis kriterijus, jei taikomas, yra vienas iš veiksnių, į kuriuos Komisija privalo atsižvelgti, siekdama nustatyti tokios pagalbos buvimą (šiuo klausimu žr. 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑342/96, Rink. p. I‑2459, 46 punktą; 1999 m. birželio 29 d. Sprendimo DM Transport, C‑256/97, Rink. p. I‑3913, 24 punktą ir minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 78 ir 103 punktus).

72      Tokios mokėjimo lengvatos sudaro valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jei, atsižvelgiant į suteiktos ekonominės naudos dydį, įmonė gavėja akivaizdžiai negautų tokių mokėjimo lengvatų iš privataus kreditoriaus, esančio panašioje padėtyje kaip ir viešasis kreditorius, ir siekiančio, kad būtų apmokėtos sumos, kurias sunkumų patiriantis skolininkas jam yra skolingas (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Ispanija prieš Komisiją 46 punktą; DM Transport 30 punktą ir Komisija prieš EDF 79 punktą).

73      Todėl Komisija privalo atlikti bendrą vertinimą atsižvelgdama į bet kokias kitas byloje svarbias aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar įmonė gavėja nebūtų gavusi panašių mokėjimo lengvatų iš privataus kreditoriaus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 86 punktą).

74      Šioje byloje neginčytina, kad Komisijos tyrimas dėl klausimo, ar nurodytos priemonės gali būti kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba dėl to, kad valstybės valdžios institucijos veikė ne taip, kaip privatus kreditorius, reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija prieš Lenzing, C‑525/04 P, Rink. p. I‑9947, 59 punktą).

75      Šiuo klausimu primintina, kad vykdydamas šią kontrolę Sąjungos teismas neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija prieš Scott, C‑290/07 P, Rink. p. I‑7763, 64 ir 66 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).

76      Tačiau Europos Sąjungos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija prieš Tetra Laval, C‑12/03 P, Rink. p. I‑987, 39 punktas ir minėto Sprendimo Komisija prieš Scott 65 punktas).

77      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad, atsižvelgiant į Frucona Košice pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus, Bendrasis Teismas pirmiausia turėjo patikrinti, ar turima informacija, susijusi su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme, buvo svarbi šioje byloje vertinimo privataus kreditoriaus požiūriu tikslais, ir, jei taip, ar Komisija į ją atsižvelgė.

78      Šiuo klausimu turi būti laikoma, kad svarbi bet kokia informacija, galinti daryti nevisiškai nereikšmingą įtaką privataus kreditoriaus, kuris turi būti laikomas vidutiniškai atsargiu ir rūpestingu, esančiu kuo artimesnėje viešajam kreditoriui padėtyje ir siekiančiu susigrąžinti iš sunkumų patiriančio skolininko skolą, sprendimų priėmimo procesui.

79      Šiuo atveju neginčijama, kad vidutiniškai apdairus ir rūpestingas privatus kreditorius, esantis kuo panašesnėje padėtyje į vietos mokesčių inspekcijos padėtį, esantis panašioje padėtyje kaip ir vietos mokesčių inspekcija, siekdamas susigrąžinti skolą turi pasirinkti, be kita ko, arba susitarimo pasiūlymą, arba Frucona Košice likvidavimą teismo tvarka.

80      Darytina išvada, kad iš šių dviejų procedūrų pasirinkdamas naudingiausią alternatyvą, toks kreditorius turi įvertinti kiekvienos procedūros pranašumus ir trūkumus.

81      Taigi, kaip teisingai pažymėjo Frucona Košice, kadangi dėl šių procedūrų trukmės atidedamas įsiskolinimų susigrąžinimas ir jos, kai yra gana ilgos, gali daryti įtaką, be kita ko, jų vertei, konstatuotina, kad tokia aplinkybė gali daryti nevisiškai nereikšmingą įtaką vidutiniškai atsargaus ir rūpestingo privataus kreditoriaus, esančio kuo artimesnėje vietos mokesčių inspekcijai padėtyje, sprendimų priėmimo procesui.

82      Todėl Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar vertindama tokias priemones Komisija, kiek tai susiję su privataus kreditoriaus kriterijumi, atsižvelgė į turimą informaciją, susijusią su, be kita ko, likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme

83      Šiuo klausimu iš skundžiamo sprendimo 123 punkto, cituoto šio sprendimo 35 punkte, matyti, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog Komisija ginčijamo sprendimo 54 konstatuojamojoje dalyje nurodė Slovakijos Respublikos poziciją, kiek tai susiję su tokios procedūros trukme, o minėto sprendimo 40 konstatuojamojoje dalyje – Frucona Košice poziciją. tremdamasi tuo ji daro išvadą, kad Komisija „šio klausimo neignoravo“.

84      Tačiau, pirmiausia, konstatuojamosios dalys, kuriomis remiasi Bendrasis Teismas, kaip teisingai pažymėjo Frucona Košice, yra ginčijamo sprendimo IV ir V dalyse, skirtose apibendrinti suinteresuotųjų šalių ir Slovakijos Respublikos pastabas, o ne jo VI dalyje, kurioje pateikiamas Komisijos įvertinimas.

85      Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 82 punkte, Bendrasis Teismas turi patikrinti ne tai, ar Komisija ignoravo turimą informaciją, susijusią su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme, bet ar ji vertindama atsižvelgė į privataus kreditoriaus kriterijų.

86      Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, ar Komisija dalį savo motyvų, kurie pakartojami ginčijamo sprendimo VI dalyje ir, konkrečiai kalbant, jos 2.1 skirsnyje, susijusiame su susitarimo procedūros ir likvidavimo teismo tvarka palyginimu, skyrė likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmei. Tokio tyrimo skundžiamame sprendime nematyti.

87      Pagaliau tiek, kiek Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 125–127 punktuose, kurie buvo cituoti šio sprendimo 35 punkte, išnagrinėjo įvairias aplinkybes, susijusias su Frucona Košice administracinėje procedūroje pateiktų duomenų patikimumu ir nuoseklumu, ir nusprendė, jog konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis Komisija galėjo manyti, kad likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmė negali daryti įtakos privataus kreditoriaus sprendimų priėmimo procesui, reikia pažymėti, jog Bendrojo Teismo tyrimas nėra susijęs su jokiu ginčijamame sprendime pateiktu vertinimu.

88      Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas, siekdamas atmesti nagrinėjamus pagrindus, rėmėsi likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmės vertinimu, kuriuo buvo užpildyta ginčijamo sprendimo motyvuose esanti spraga kitais motyvais. Taip Bendrasis Teismas viršijo savo kontrolės ribas.

89      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas kompetentingi nagrinėti ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo, Sutarties ar kurios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. SESV 264 straipsnyje numatyta, kad jei ieškinys yra pagrįstas, ginčijamas aktas paskelbiamas negaliojančiu. Taigi bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas negali ginčijamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais (žr. 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo DIR International Film ir kt. prieš Komisiją, C‑164/98 P, Rink. p. I‑447, 38 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates prieš Komisiją, C‑487/06 P, Rink. p. I‑10515, 141 punktą).

90      Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad nepatikrinęs, ar Komisija vertindama privataus kreditoriaus kriterijų atsižvelgė į likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę, ir šiuo klausimu ginčijamo sprendimo motyvuose esančią spragą užpildęs savais motyvais, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų.

91      Todėl reikia pripažinti, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis, taip pat antrojo pagrindo antra dalis yra pagrįstos, ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

 Dėl ginčo pirmoje instancijoje

92      Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.

93      Šioje byloje Teisingumo Teismas turi duomenų, kurie yra būtini siekiant priimti galutinį sprendimą dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo pirmos dalies pirmojoje instancijoje, susijusioje su likvidavimo teismo tvarka procedūros trukme.

 Šalių argumentai

94      Pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Frucona Košice iš esmės teigia, kad Komisija neatsižvelgė į likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę ir su ja susijusius įrodymus, kuriuos ji pateikė per administracinę procedūrą. Privatus kreditorius atsižvelgė į jos trukmę, todėl buvo linkęs sutikti su susitarimo pasiūlymu, nes likvidavimo teismo tvarka procedūra yra gerokai ilgesnė nei susitarimo procedūra ir, atsižvelgiant į susitarimo procedūros naudą, ja kreditoriai nėra suinteresuoti ir ji neužtikrina didesnės sumos nei pagal susitarimo procedūrą susigrąžinimo.

95      Komisija atsikerta, kad ginčijamo sprendimo 40 ir 54 konstatuojamosiose dalyse atsižvelgė į susitarimo procedūros trukmę ir kad šios bylos aplinkybėmis nebuvo būtina tiksliai nustatyti numatomos tokios procedūros trukmės.

96      Pirmiausia, net darant prielaidą, kad ši likvidavimo teismo tvarka procedūra buvo ilga, – o tai Komisija ginčija, – atsižvelgiant į Slovakijos institucijų nuomonę ir mažą kreditorių skaičių, iš ginčijamame sprendime padaryti išvadų aišku, kad susitarimo procedūra bet kuriuo atveju buvo mažiau naudinga Slovakijos valstybei nei likvidavimo teismo tvarka procedūra.

97      Be to, vietos mokesčių inspekcija naudojosi privilegijuotojo kreditoriaus statusu, nes jos skola buvo garantuota Frucona Košice nekilnojamuoju turtu, kurį ši įmonė vertino 194 mln. SKK, o ši institucija – 397 mln. SKK; jos įsiskolinimai galėjo būti apmokėti bet kuriuo likvidavimo teismo tvarka procedūros momentu pardavus kaip garantiją esančius aktyvus, vadovaujantis Įstatymu dėl likvidavimo teismo tvarka ir susitarimo. Taigi dėl šių aktyvų likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmė nebuvo svarbi.

98      Pagaliau Frucona Košice skaičiavimai buvo grindžiami galutine gautina suma, kuri buvo gerokai mažesnė nei reali įmonės aktyvų vertė, atėmus likvidavimo teismo tvarka procedūros sąnaudas. Vietos mokesčių inspekcijos kreditą sudarė daugiau nei 99 % įregistruotos skolos – pagal šią procedūrą ji galėjo tikėtis gauti ne mažiau kaip 435 mln. SKK. Net atsižvelgiant į kredito, suteikto Frucona Košice, palūkanų normą, jei privatus kreditorius būtų galėjęs susigrąžinti tokią sumą, jam būtų reikėję laukti, kol bus baigta likvidavimo teismo tvarka procedūra, o ji dar galėjo tęstis ilgiau, nei buvo manoma.

99      St. Nicolaus‑trade palaiko Komisijos argumentus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

100    Visų pirma iš šio sprendimo 78–81 punktų matyti, kad atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmė yra aplinkybė, galinti daryti nevisiškai nereikšmingą įtaką privataus kreditoriaus, kuris turi būti laikomas kaip vidutiniškai atsargus ir rūpestingas, esantis kuo artimesnėje vietos mokesčių inspekcijai padėtyje, sprendimų priėmimo procesui, ir kad Komisija, vertindama privataus kreditoriaus kriterijų, privalėjo atsižvelgti į turimą informaciją, susijusią, be kita ko, su tokios procedūros trukme.

101    Taigi konstatuotina, kad ginčijamo sprendimo VI dalyje, kurioje pateiktas Komisijos vertinimas, konkrečiai kalbant, jo 2.1 skirsnyje, kuriame lyginamos susitarimo ir likvidavimo teismo tvarka procedūros, visiškai neužsiminama apie tokios procedūros trukmę.

102    Tiek, kiek Komisija teigia, kad šios bylos aplinkybėmis ji galėjo manyti, kad likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmė negalėjo daryti įtakos privataus kreditoriaus sprendimų priėmimo procesui, pažymėtina, jog, atsižvelgiant į Frucona Košice pateiktus argumentus ir įrodymus per administracinę procedūrą, taip pat į tai, kas buvo nurodyta šio sprendimo 78–81 punktuose, Komisija ginčijamame sprendime privalėjo, bent jau glaustai, nurodyti svarstymus, kuriais vadovaudamasi padarė tokią išvadą.

103    Iš to, kas pasakyta, matyti, kad neatsižvelgusi į likvidavimo teismo tvarka procedūros trukmę, kai vertino privataus kreditoriaus kriterijų, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Kadangi Komisija į šią aplinkybę neatsižvelgė, ji nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą.

104    Todėl reikia pripažinti, kad pirmojoje instancijoje pateikta ketvirtojo ieškinio pagrindo pirma dalis yra pagrįsta.

105    Tačiau kadangi Komisija ginčijamo sprendimo 93–99 punktuose nusprendė, kad privačiam kreditoriui, esančiam kuo artimesnėje vietos mokesčių inspekcijai padėtyje, mokesčių išieškojimo procedūra buvo naudingesnė nei susitarimo pasiūlymas, vien dėl ankstesniame punkte pateiktos išvados minėto sprendimo negalima panaikinti.

106    Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 92 punkte, atsižvelgiant į šią išvadą reikia išnagrinėti kitus Frucona Košice pateiktus pagrindus, dėl kurių sprendime jis nepareiškė savo nuomonės, konkrečiai kalbant, susijusius su privataus kreditoriaus kriterijaus vertinimu vykstant šiai mokesčių išieškojimo procedūrai.

107    Taigi konstatuotina, kad, kiek tai susiję su šiuo nagrinėjimu, šis ginčas negali būti išspręstas. Todėl bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl jam pateiktų pagrindų, dėl kurių sprendime nepareiškė savo nuomonės.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

108    Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Panaikinti 2010 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Frucona Košice prieš Komisiją (T‑11/07).

2.      Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl jam pateiktų pagrindų, dėl kurių sprendime nepareiškė savo nuomonės.

3.      Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.