BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. kovo 3 d.(*)
„ERPF – Finansinės paramos sumažinimas – Visuotinė dotacija vietinėms investicijoms Portugalijoje paremti – Ieškinys dėl panaikinimo – Tikrosios patirtos išlaidos – Arbitražinė išlyga“
Byloje T‑387/07
Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, S. Rodrigues ir A. Gattini,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Guerra e Andrade ir L. Flynn,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2007 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimą C(2007) 3772, kuriuo sumažinta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinė parama, susijusi su 1995 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu C(95) 1739 paskirta visuotine dotacija vietinėms investicijoms Portugalijoje paremti,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Papasavvas ir A. Dittrich (pranešėjas),
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. birželio 18 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo bei jų veiklos koordinavimo tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 185, p. 9), iš dalies pakeistame 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2081/93 (OL L 193, p. 5, toliau – Reglamentas Nr. 2052/88), numatytos taisyklės, susijusios su EB 158 straipsnyje įtvirtintos ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos įgyvendinimu.
2 Pagal Reglamento Nr. 2052/88 4 straipsnio 1 dalį Bendrijos veikla skirta atitinkamai nacionalinei veiklai papildyti arba paremti. Ji nustatoma glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai, atitinkamai valstybei narei, kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius pagal institucijoms taikomų teisės aktų taisykles ir kiekvienoje valstybėje narėje taikomą praktiką, valstybės narės paskirtoms nacionaliniu, regioniniu, vietos ar kitu lygiu, kai visos šalys yra bendro tikslo siekiančios partnerės. Šis bendradarbiavimas toliau vadinamas partneryste. Partnerystė apima veiklos parengimą, finansavimą, taip pat išankstinį įvertinimą, priežiūrą ir įgyvendinimo įvertinimą.
3 Reglamento Nr. 2052/88 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte, be kita ko, numatyta, kad, kalbant apie struktūrinius fondus, finansinė parama gali būti suteikta paskyrus visuotinę dotaciją, kurią paprastai valdo valstybės narės Komisijai pritarus paskirtas tarpininkas, užtikrinantis išmokos padalijimą į galutiniams paramos gavėjams suteikiamas individualias dotacijas. Pagal šios dalies antrą pastraipą paramos formas gali nustatyti tik valstybė narė ar jos paskirtos kompetentingos institucijos ir apie jas Komisijai praneša ši valstybė narė ar bet kokia kita įstaiga, kurią prireikus ji paskiria šiuo tikslu.
4 Pagal Reglamento Nr. 2052/88 13 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą Bendrijos iš ERPF suteikta parama yra ne didesnė kaip 75 % visų viešųjų išlaidų vertės.
5 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4253/88, nustatančiame Reglamento Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, p. 1), iš dalies pakeistame 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2082/93 (OL L 193, p. 20, toliau – Reglamentas Nr. 4253/88), ir 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4254/88, nustatančiame Reglamento Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo (OL L 374, p. 15), iš dalies pakeistame 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2083/93 (OL L 193, p. 34, toliau – Reglamentas Nr. 4254/88), taip pat įtvirtintos nuostatos, susijusios su struktūriniais fondais.
6 Reglamento Nr. 4253/88 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atitinkami partnerių įsipareigojimai, prisiimti sudarant partnerystės sutartį, nurodomi Komisijos sprendimuose suteikti paramą.
7 Reglamento Nr. 4253/88 16 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje patikslinama, kad visuotinių dotacijų paskyrimo atveju Komisijai pritarus valstybės narės paskirti tarpininkai turi pateikti atitinkamas mokumo garantijas ir turėti administracinį pajėgumą, būtiną Komisijos nustatytai paramai valdyti.
8 Pagal Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalies antrą sakinį finansinė pagalba gali būti mokama avansu ar kaip galutiniai mokėjimai, atsižvelgiant į faktiškai patirtas išlaidas. Šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad mokėjimai galutiniams paramos gavėjams turi būti atlikti be jokių atskaitymų ar išskaitymų, kurie galėtų sumažinti finansinės pagalbos, į kurią jie turi teisę, sumą.
9 Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnyje numatyta, kad iš ERPF paskirta finansinė parama sumažinama, jei įgyvendinant remiamą veiklą nustatomi pažeidimai, pažymint, jog visos sumos, kurios buvo gautos neteisėtai, turi būti sugrąžintos Komisijai ir kad nuo nesugražintų sumų skaičiuojami delspinigiai.
10 Reglamentai Nr. 2052/88 ir Nr. 4253/88 buvo panaikinti 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31). Reglamento Nr. 1260/1999 52 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, patikslinama, kad šis reglamentas neturi įtakos Komisijos patvirtintos paramos tęsimui ar keitimui, įskaitant visos paramos ar jos dalies nutraukimą, remiantis reglamentais Nr. 2052/88 ir Nr. 4253/88.
11 Pagal Reglamento Nr. 4254/88 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį Komisija visuotinių dotacijų valdymą gali patikėti atitinkamiems tarpininkams. Šio straipsnio 2 dalyje reguliuojama visuotinių dotacijų, dėl kurių atitinkamai valstybei pritarus sudaryta sutartis tarp Komisijos ir šio tarpininko, naudojimo tvarka. Šia tvarka patikslinami, be kita ko, veiksmai, kurių reikia imtis, paramos gavėjų atrankos kriterijai, paramos iš ERPF suteikimo sąlygos ir normos, taip pat visuotinių dotacijų panaudojimo priežiūros ypatumai.
Ginčo aplinkybės
Sprendimas skirti Bendrijos paramą
12 1995 m. liepos 28 d. Sprendimu C (95) 1769, vėliau iš dalies pakeistu 1998 m. spalio 12 d. Sprendimu C (98) 2796 ir 1999 m. lapkričio 15 d. Sprendimu C (99) 3694 (toliau – sprendimas suteikti paramą), skirtu Portugalijos Respublikai, Komisija paskyrė visuotinę dotaciją vietinėms investicijoms paremti (toliau – SGAIA) atsakingai už jos valdymą įstaigai tarpininkei Caixa Geral de Depósitos SA (toliau – Caixa) laikotarpiui nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. pagal Bendrijos paramos Portugalijai prioritetinę kryptį „Sustiprinti regioninės ekonomikos bazę“. SGAIA skirtos paramos iš ERPF didžiausia suma buvo 25 milijonai eurų.
13 SGAIA apėmė savivaldybių vidutiniam ar ilgam laikotarpiui paimtų paskolų, skirtų įgyvendinti bendrai finansuojamoms investicijoms pagal Bendrijos paramos veiklos programas, susijusias su Portugalija, programavimo laikotarpiui nuo 1994 m. iki 1999 m., palūkanų dotacijas. Šiai veiklai Komisija pervedė 20 milijonų eurų avansu.
14 Sprendimo suteikti paramą 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad SGAIA suteikimo taisyklės turi būti numatytos sutartyje, sudarytoje Komisijos ir Caixa valstybei narei pritarus. Remiantis šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalimi, finansinės paramos suteikimo taisyklės nurodytos SGAIA finansavimo plane ir prie šio sprendimo pridėtoje sutartyje.
15 Sprendimo suteikti paramą 5 straipsnyje numatyta:
„Bendrijos parama apima išlaidas, susijusias su valstybėje narėje imperatyviomis teisės nuostatomis reguliuojama veikla, kuri finansuojama iš [SGAIA] ir kuriai vėliausiai iki 1999 m. gruodžio 31 d. specialiai bus skirtos būtinos finansinės priemonės. Nustatytas terminas, iki kurio reikia atsižvelgti į šių veiksmų išlaidas, yra 2001 m. gruodžio 31 diena.“
16 Pagal sprendimo suteikti paramą 7 straipsnį SGAIA turi būti įgyvendinta laikantis Bendrijos teisės nuostatų, būtent EB sutarties 6, 30, 48, 52 ir 59 straipsnių (po pakeitimo – EB 12, EB 28, EB 39, EB 43 ir EB 49 straipsniai), Bendrijos direktyvų, kuriomis reguliuojamos sutarčių sudarymo procedūros, ir reglamentų dėl struktūrinių fondų.
Komisijos ir Caixa sutartis
17 1995 m. lapkričio 15 d. Komisija ir Caixa sudarė sutartį (toliau – sutartis), kurios 1 straipsnio 1 dalyje buvo numatytos Komisijos Caixa perduotos SGAIA, skirtos Caixa vidutiniams ir ilgiems laikotarpiams suteiktų paskolų palūkanų dotacijoms, skyrimo ir naudojimo sąlygos.
18 Sutarties 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsipareigojimams, t. y. sutartims, pasirašytoms su paramos gavėjais, ji galioja iki 1999 m. gruodžio 31 dienos. Pagal tą pačią dalį mokėjimai gali būti atliekami, paskolos – sumokamos ar išmokamos iki 2001 m. gruodžio 31 d.; vėliausiai 2002 m. birželio 30 d. sąskaitos turi būti uždarytos, turi būti parengta galutinė ataskaita ir galutinis patvirtinimas, taip pat pateiktas prašymas Komisijai sumokėti likusią sumą.
19 Sutarties 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrai su ERPF finansuojamos palūkanų dotacijos gali būti skirtos daugiausia aštuonerių metų laikotarpiui.
20 Sutarties 7 straipsnis pavadintas „Įsipareigojimai ir mokėjimai“. Pagal jo 2 dalį Caixa galutinį patvirtinimą apie SGAIA pabaigą, kuris nukeltas į 2001 m. gruodžio 31 d., turi sudaryti, be kita ko, Caixa prašymas Komisijai sumokėti likusią sumą ir išlaidų, apskaičiuotų pagal sutarties 8 straipsnio 5 dalį, galutinis patvirtinimas specialioje lentelėje smulkiai nurodant iki 2001 m. gruodžio 31 d. faktiškai sumokėtas bendrąsias dotacijas paramos gavėjams ir mokėtinas bendrąsias palūkanų, susijusių su paskolų, paimtų faktiškai pasinaudojus SGAIA, dotacijas, apskaičiuotas bei perskaičiuotas 2001 m. gruodžio 31 dieną. Pagal to paties 7 straipsnio 3 ir 4 dalis, kad galėtų paskirstyti SGAIA, Caixa turėtų atidaryti specialiąją sąskaitą, kad į ją būtų pervesti avansai.
21 Sutarties 8 straipsnyje nustatytos palūkanų dotacijų apskaičiavimo taisyklės. Pagal sutarties 8 straipsnio 1 dalį su sąlyga, kad laikytasi visų kitų sąlygų, Komisijos finansuojamos palūkanų dotacijos turi būti skiriamos ne ilgiau kaip pirmus aštuonerius Caixa paramos gavėjams suteiktų paskolų metus.
22 Sutarties 8 straipsnio 5 dalyje numatyta:
„Vykdydama paskolos sutartį tam, kad būtų nustatyta išankstinė vidinė [SGAIA] naudojimo programa, Caixa apskaičiuoja apytikslę išankstinę iš ERPF skirtinų dotacijų sumą, kuri bus maksimali palūkanų dotacijų suma, ir ta suma jokiu atveju negali būti nei iš anksto nurašoma iš specialiosios sąskaitos [eurais], nei Komisijai nurodoma lyg faktiškai patirtos išlaidos.
Palūkanų dotacijos bus galutinai paskirtos, konvertuotos ir nurašytos iš specialiosios sąskaitos [eurais], numatytos [sutarties] 7 straipsnio 4 dalyje, palūkanų mokėjimo dienomis pagal jau suteiktos paskolos faktinį panaudojimą, remiantis Komisijos paskelbtu mėnesio konvertavimo kursu, susijusiu su diena, kurią Caixa apskaito lėšas <...>
Techninės pagalbos išlaidos nurašomos nuo šios sąskaitos pagal tą pačią tvarką ir tas pačias taisykles iki nustatytos sumos.
Apskaitymo dieną, t. y. 2001 m. gruodžio 31 d., kuri yra paskutinė mokėjimo diena, Caixa galutinai apskaičiuoja palūkanų dotacijų iš ERPF kiekvienai skolai likučio srautų sumą, ją perskaičiuoja <...>, konvertuoja ir nurašo iš specialiosios sąskaitos [eurais].
Pervedant iš specialiosios sąskaitos [eurais] pateikiamas pranešimas, kuriame nurodoma sutartis su paramos gavėju ar techninė pagalba, ar avansai, ar palūkanos, ar bet koks kitas lėšų judėjimas, pavyzdžiui, atsiėmimas ar ištaisymas.
Taip atlikti nurašymai iš specialiosios sąskaitos [eurais] gali būti patvirtinti Komisijai kaip iš ERPF faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos. Palūkanų dotacijos nacionalinė dalis, kurios nėra šioje sąskaitoje, atskirai apskaičiuojama ir konvertuojama į [eurus] 2001 m. gruodžio 31 d., kad būtų patvirtinta remiantis tokia pačia tvarka ir taisyklėmis.
Jei iš ERPF nurašyta ir patvirtinta dotacija nebus panaudota paramos gavėjo dėl kokios nors priežasties, pavyzdžiui, ankstesnis paskolos grąžinimas ar sutarties nevykdymas, Caixa įsipareigoja kredituoti specialiąją sąskaitą [eurais] pagal atitinkamos nurašytos sumos konvertavimo kursą šio įvykio apskaitymo dieną ir grąžinti Komisijai per kitus šešis mėnesius šią sumą, nors šios sutarties galiojimas jau būtų pasibaigęs ir SGAIA išnaudota bei užbaigta“.
23 Pagal sutarties 8 straipsnio 6 dalį „iki 2001 m. gruodžio 31 d. tik palūkanų dotacijos, kurių gavėjai faktiškai jomis pasinaudojo palūkanų mokėjimo dienomis, gali būti patvirtinamos Komisijai kaip faktiškai patirtos išlaidos, dėl kurių galima pervesti naują avansą ir išmokėti galutinį likutį <...>. Per pusmetį nuo 2001 m. gruodžio 31 d. būsimų dotacijų likučiai taip pat apskaičiuojami, perskaičiuojami ir gali būti patvirtinami kaip mokėjimai, kad Komisija galėtų užbaigti SGAIA ir apskaičiuoti likutį. Palūkanų dotacijos iš ERPF taip pat nurašomos iš specialiosios sąskaitos [eurais].“
24 Pagal sutarties 17 straipsnio 5 dalį iš anksto šalių suderintą kiekvieną sutarties ar su ja susijusį pakeitimą arba papildymą šios šalys sudaro raštu ir abi pasirašo.
25 Sutarties 18 straipsnyje numatyta:
„Šalys susitarė, kad šiai sutarčiai taikytina Portugalijos teisė. Be to, jos įsipareigoja, kad visus skundus ar ginčus dėl šios sutarties galiojimo, aiškinimo ar vykdymo pateiks Teisingumo Teismui pagal EB [238] straipsnį <...>.“
Visuotinės dotacijos užbaigimo procedūra
26 2002 m. liepos 30 d. Caixa, remdamasi sutarties 7 straipsnio 2 dalimi, perdavė dokumentus, reikalingus paramai užbaigti. Ji paprašė Komisijos sumokėti SGAIA galutinį likutį – 1 992 330,28 euro ir nustatė mokėtinų palūkanų dotacijų vertę – 8 834 657,94 euro.
27 2002 m. spalio 23 d. laišku Komisija informavo Caixa, kad negali apmokėti likučio dėl Portugalijos generalinės finansų inspekcijos iškeltų problemų.
28 2002 m. lapkričio 27 d. laišku Caixa informavo Komisiją, kad Portugalijos generalinė finansų inspekcija atlieka SGAIA auditą, ir pateikė atsakymus į Komisijos pastabas.
29 2003 m. kovo 7 d. ir spalio 20 d. Caixa pataisė prašymą užbaigti SGAIA ir nurodė Komisijai SGAIA galutinį likutį – 1 925 858,61 euro ir iš ERPF mokėtinas palūkanų dotacijas – 8 768 186,27 euro.
30 2004 m. gegužės 25 d. Komisija informavo Portugalijos institucijas negalinti apmokėti SGAIA likučio. Portugalijos Respublika atsakė 2004 m. birželio 29 d. laišku.
31 2004 m. gruodžio 16 d. laišku Komisija nurodė Portugalijos institucijoms, kad reikia sugrąžinti 8 086 424,04 euro iš ERPF suteiktos finansinės paramos.
32 2005 m. vasario 21 d. laišku Portugalijos institucijos pakartojo nesutinkančios su Komisijos pozicija ir užginčijo Komisijos apskaičiuotą likučio dydį.
33 2005 m. lapkričio 18 d. laišku Komisija pakartojo Portugalijos institucijoms, kad reikia sugrąžinti 8 086 424,04 euro iš ERPF suteiktos finansinės paramos, ir pasiūlė surengti susitikimą su Portugalijos institucijomis. Jos atsakė 2006 m. sausio 9 d. laišku.
34 2006 m. gegužės 3 d. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Komisijos, Portugalijos institucijų ir Caixa atstovai.
Ginčijamas sprendimas
35 2007 m. liepos 31 d. Komisija priėmė Sprendimą C (2007) 3772 (toliau – ginčijamas sprendimas) dėl iš ERPF paskirtos paramos, susijusios su pagal sprendimą suteikti paramą Portugalijos Respublikai paskirta SGAIA, sumažinimo.
36 Ginčijamo sprendimo 3–11 konstatuojamosiose dalyse išsamiai nurodoma finansinės paramos iš ERPF užbaigimo procedūra (žr. ankstesnius 26–34 punktus).
37 Ginčijamo sprendimo 12–19 konstatuojamosiose dalyse Komisija nagrinėja tariamus pažeidimus, kuriuos ji nustatė. Šio sprendimo 14–16 konstatuojamosiose dalyse pateikiamos nuorodos į sprendimo suteikti paramą 5 straipsnį ir sutarties 1 straipsnio 2 dalį bei 4 straipsnio 2 dalį.
38 Pagal ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamąją dalį remiantis Caixa pateikta galutine deklaracija parama iš ERPF buvo finansuota 82 % visų palūkanų dotacijų, išmokėtų iki 2001 m. gruodžio 31 dienos. Laikyta, kad tai prieštaravo Reglamento Nr. 2052/88 13 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Bendrijos parama negali viršyti 75 % visų išlaidų.
39 Ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad remiantis Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalimi valstybė narė gali gauti mokėjimą iš Komisijos suteikiant paramą iš ERPF tik patirtoms išlaidoms. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija priduria, kad nagrinėjamu atveju dalis palūkanų dotacijos turėjo būti išmokėta tik po 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. paskutinės mokėjimų, įvykdytų naudojantis SGAIA, dienos, todėl ši išlaidų dalis dar nebuvo patirta iki minėtos dienos. Tam, kad būtų laikoma, jog visos išlaidos buvo faktiškai patirtos iki šios dienos, valstybė narė iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo atlikti šiuos veiksmus:
– padėti į specialiąją banko sąskaitą apskaičiuotą ir perskaičiuotą mokėtinų palūkanų dotacijų sumą, kuri turėjo būti sumokėta po 2001 m. gruodžio 31 d., arba
– sumokėti galutiniams paramos gavėjams finansuojamoms palūkanoms, kurios turės būti sumokėtos ateityje, lygią sumą.
40 Ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė nuorodą į 2002 m. gegužės 29 d. gaires, susijusias su dotacijų išmokėjimu programavimo laikotarpio pabaigoje pagal paskolų lengvatinėmis sąlygomis tvarką (toliau – gairės), kuriose buvo tiksliai numatyta, kad valstybės narės Komisijai pritarus naudojo ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje paminėtas alternatyvias procedūras laikotarpiu nuo 1994 m. iki 1999 m. ir netgi vėliau.
41 Ginčijamo sprendimo 27 konstatuojamojoje dalyje ji teigia, kad paramos iš ERPF dalis, kurią sudaro apskaičiuotos ir perskaičiuotos mokėtinos palūkanų dotacijos, neturi būti sumokėta ir visa šių palūkanų dotacijų suma, lygi 15 968 612 eurų, kuri turėjo būti sumokėta po 2001 m. gruodžio 31 d., yra netinkama finansuoti. Atsižvelgiant į deklaruotas išlaidas ir patvirtintas išlaidas iš ERPF, kurios nurodytos 2004 m. gruodžio 16 d. laiške, 8 086 424,04 euro parama iš ERPF turi būti sugrąžinta.
42 Pagal ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamąją dalį sutartyje nenumatyta jokia nuo pagrindinės tinkamiems finansuoti mokėjimams taikomos galutinės dienos taisyklės nukrypti leidžianti nuostata.
43 Ginčijamo sprendimo 37 konstatuojamojoje dalyje Komisija priėjo prie išvados, kad ji „remdamasi tuo, kas išdėstyta, nustatė pažeidimą, susijusį su deklaruotomis išlaidomis užbaigus <...> SGAIA.“
44 Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta:
„1 straipsnis
Finansinė parama iš [ERPF], [paskirta] sprendimu [skirti paramą] suteikiant [SGAIA], sumažinama 8 086 424,04 euro. Sumokėti 8 086 424,04 euro turi būti grąžinti Komisijai.
Didžiausia paramos iš ERPF suteikiant [SGAIA] suma yra 11 913 575,96 euro.
2 straipsnis
Portugalijos Respublika turi imtis būtinų priemonių tam, kad informuotų galutinius paramos gavėjus apie šį sprendimą.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.“
45 Ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo (pasikeitus pavadinimui – Bendrojo Teismo) kanceliarija gavo 2007 m. lapkričio 2 d., Caixa prašo iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti iš Komisijos SGAIA galutinį likutį pagal EB 238 straipsnį (byla T‑401/07).
Procesas ir šalių reikalavimai
46 2007 m. spalio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Portugalijos Respublika pareiškė šį ieškinį.
47 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 64 straipsnį, raštu pateikti Komisijai klausimus; į šiuos klausimus Komisija atsakė per nustatytą terminą.
48 2010 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑387/07 ir T‑401/07 buvo sujungtos pagal Procedūros reglamento 50 straipsnį, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.
49 Per 2010 m. birželio 18 d. posėdį buvo išklausytos žodinės šalių pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
50 Portugalijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
51 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– nutraukti šios bylos nagrinėjimą pripažįstant ieškinį nepagrįstu,
– priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
52 Portugalijos Respublika nurodo du pagrindus. Pirmasis susijęs su ginčijamo sprendimo motyvavimu. Antrasis pagrįstas Komisijos nurodyto pažeidimo nebuvimu ir sutarties pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, pagrįsto nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu
Šalių argumentai
53 Portugalijos Respublika nurodo, kad ginčijamo sprendimo 37 konstatuojamojoje dalyje pateikta tik viena priežastis, dėl kurios Komisija, „remdamasi tuo, kas išdėstyta“, nustatė pažeidimą, susijusį su deklaruotomis išlaidomis užbaigus SGAIA. Kokią taisyklę pažeidė Portugalijos institucijos, nėra aiškiai nurodyta.
54 Anot Portugalijos Respublikos, vienintelis pažeidimas, kuriuo kaltinamos Portugalijos institucijos, buvo tai, kad jos „nepatirtas“ išlaidas laikė „tinkamomis finansuoti“, kaip numatyta Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalies pabaigoje. Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė sumažinti paramą remdamasi tuo, kad Portugalijos institucijos padarė pažeidimą, nes prašyme apmokėti likutį, kad būtų užbaigta SGAIA, nurodė ir nepatirtas išlaidas.
55 Atsižvelgiant į šį pažeidimą Reglamento Nr. 2052/88 13 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pažeidimas yra tik Portugalijos institucijų pateiktos deklaracijos, kurioje dalis išlaidų patvirtintos kaip netinkamos finansuoti, tiesioginė pasekmė.
56 Portugalijos Respublika priduria, kad žodis „pažeidimas“, atsižvelgiant į tai, kur jis pavartotas ginčijamame sprendime, negali būti suprantamas plačiai ir kad Komisija negali triplike pateikti ginčijamame sprendime nenurodyto argumento dėl Reglamento Nr. 2052/88 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos taisyklės pažeidimo.
57 Komisija ginčija Portugalijos Respublikos argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
58 Kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, EB 253 straipsnyje reikalaujama motyvacija turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes, nustatant, ar akto motyvacija atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Delacre ir kt. prieš Komisiją, C‑350/88, Rink. p. I‑395, 15 ir 16 punktai ir 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktas; 2005 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Comune di Napoli prieš Komisiją, T‑272/02, Rink. p. II‑1849, 71 punktas).
59 Kaip matyti iš 37–43 punktų, Komisija teisiniu požiūriu pakankamai išnagrinėjo pažeidimo, kuriuo ginčijamo sprendimo 12–19 konstatuojamosiose dalyse, į kurias pateikiama nuoroda šio sprendimo 37 konstatuojamojoje dalyje, kaltinama Portugalijos Respublika, pobūdį.
60 Konkrečiau kalbant, ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad remiantis Caixa pateikta galutine deklaracija iš ERPF paramos buvo padengta 82 % visų palūkanų dotacijų. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje ji pažymėjo, kad tai prieštarauja Reglamento Nr. 2052/88 13 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Bendrijos parama negali viršyti 75 % visų išlaidų. Ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje Komisija pabrėžia, kad palūkanų dotacijų dalis turėjo būti išmokama tik po 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. paskutinės mokėjimų dienos naudojantis SGAIA, todėl ši išlaidų dalis dar nebuvo „patirta“ šią dieną. Pagal tą pačią konstatuojamąją dalį, remiantis Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalimi, valstybė narė gali gauti paramą iš ERPF tik patirtoms išlaidoms.
61 Be to, iš Portugalijos Respublikos argumentų, susijusių su šiuo pagrindu, matyti, kad ji suprato, jog Komisija paskelbė buvus Reglamento Nr. 2050/88 13 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalies pažeidimą remdamasi tuo, jog 2001 m. gruodžio 31 d. dalis dotacijų dar nebuvo išmokėta (žr. 54 ir 55 punktus).
62 Šiomis aplinkybėmis pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, pagrįsto Komisijos nurodyto pažeidimo nebuvimu ir sutarties pažeidimu
63 Šis pagrindas susideda iš dviejų dalių, atitinkamai susijusių su Komisijos nurodyto pažeidimo tariamu nebuvimu ir sutarties arbitražine išlyga.
Dėl pirmos dalies, susijusios su pažeidimo nebuvimu
– Šalių argumentai
64 Portugalijos Respublika teigia, kad sutartis, kuri pridėta prie sprendimo suteikti paramą ir todėl yra neatsiejama jo dalis, yra Komisijos ir Caixa sudaryta sutartis, kuria dvi šalys reguliuoja atskiras teisines situacijas, šiuo atveju susiklosčiusias skiriant bendrą finansavimą iš ERPF pagal sprendimą suteikti paramą. Sutartis, kuri yra valių suderinimas, buvo patvirtinta Komisijos tuo pačiu administraciniu aktu kaip ir sprendimas suteikti paramą.
65 Anot Portugalijos Respublikos, Reglamento Nr. 4253/88 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutarties sąlygos, kuriose pagal bendrąsias teisės normas įtvirtinamas vienas ar keli partnerių prisiimti įsipareigojimai, matyti iš Komisijos priimto sprendimo suteikti paramą. Ji priduria, kad jei Reglamente Nr. 4253/88 pasirašančiosioms šalims paliekama laisvė numatyti taikymo tvarką ir kitus ypatumus, šiame reglamente sutarčiai suteikiama tokia teisinė galia, kad Komisija, priimdama bet kokį sprendimą, privalo į ją atsižvelgti. Taigi taip tapo įmanoma įtvirtinti šiame sprendime numatytų taisyklių išimtis, nes juo buvo siekiama nustatyti bendro paskirto finansavimo vykdymo tvarką ir jis buvo parengtas šalių, kurios vaidina lemiamą vaidmenį naudojant bendrąją dotaciją.
66 Portugalijos Respublika pažymi, kad sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas. Iš ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija palieka sutarties šalims teisę nustatyti kitą galutinę datą patvirtinti mokėjimų iš SGAIA tinkamumą finansuoti.
67 Anot Portugalijos Respublikos, Komisija neatsižvelgė į palūkanų dotacijų bendro finansavimo, trunkančio pagal sutarties 4 straipsnio 2 dalį „ne ilgiau kaip pirmus aštuonerius paskolos metus“, vykdymo specifinį pobūdį.
68 Per administracinę stadiją Komisija reikalavo atlikti deklaruotų išlaidų kontrolės veiksmus, įskaitant mokėtinų dotacijų apskaičiavimą pagal sutarties 8 straipsnio 5 dalį. Vis dėlto, kad naudojimasis SGAIA būtų suderintas su numatyta diena, skirta nustatyti, kad tinkama finansuoti, t. y. 2001 m. gruodžio 31 d., Komisija nesilaikė specialios procedūros, įtvirtintos sutarties 8 straipsnio 5 dalyje ir patvirtintos šio straipsnio 6 dalyje. Pagal šią procedūrą buvo leidžiama patvirtinti ir todėl remiantis Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalimi išlaidas, susijusias su mokėtinomis palūkanomis, kurios būtinai turėjo būti sumokėtos pasinaudojant SGAIA, laikyti išlaidomis, patirtomis iki termino, skirto nustatyti, kad tinkama finansuoti, pabaigos.
69 SGAIA specifinis pobūdis atsirado dėl to, kad Caixa paskirta, patvirtinta ir pasirašyta paskola, pavyzdžiui, paskutinę darbo dieną (1999 m. gruodžio 31 d.), galėjo būti bendrai finansuojama taikant palūkanų dotaciją ne ilgiau kaip pirmuosius aštuonerius šios paskolos metus. Anot Portugalijos Respublikos, dėl šios priežasties ir žinant, kad tinkamumo finansuoti nustatymo terminas tęsis tik du ateinančius metus, reikėjo nustatyti tvarką, kuria būtų leidžiama bendrai finansuoti iš palūkanų dotacijų likusius šešerius metus. Ji priduria, kad jei Komisija būtų norėjusi pakeisti sutartį, ji tai būtų galėjusi padaryti remdamasi sutarties 17 straipsnio 5 dalies sąlygomis.
70 Dublike Portugalijos Respublika priduria, jog Komisija turi būtinus įgaliojimus dėl sutartinių klausimų, kad pritaikytų paramos iš ERPF skyrimą prie realybės ir susitartų dėl specialių sąlygų. Komisija priėmė sprendimą suteikti paramą, kartu pritardama specialiai procedūrai ir įgyvendindama savo įgaliojimus derėtis pritarus kitoms šalims.
71 Anot Portugalijos Respublikos, sutarties 8 straipsnio 5 ir 6 dalys negali būti suprantamos taip, lyg jose būtų nustatytos vien būsimų palūkanų dotacijų apskaičiavimo taisyklės. Pirma, nėra atsakymo į klausimą, kodėl ši taisyklė numatyta sutartyje. Antra, sutarties 8 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytos taisyklės išdėstytos po sutarties 7 straipsnio, pavadinto „Įsipareigojimai ir mokėjimai“, kurio 2 dalyje nustatyta vykdymo tvarka ir dokumentai, kuriuos reikia pristatyti užbaigiant SGAIA, kai pateikiamas prašymas sumokėti galutinį likutį. Šioje 2 dalyje reikalaujama galutinio patvirtinimo, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytos visos mokėtinos bendrosios palūkanų dotacijos, apskaičiuotos ir perskaičiuotos 2001 m. gruodžio 31 d., palūkanos, susijusios su faktiškai išmokėtų paskolų sumomis, ir mokėjimo likutis. Siekiant nustatyti visą galutinę sumą, numatyta, kad atimti reikia tik Komisijos avansus ir palūkanų likučius. Anot Portugalijos Respublikos, sutarties 7 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 5 bei 6 dalimis siekiama įtraukti ateityje mokėtinas palūkanų dotacijas į galutinio likučio apmokėjimą.
72 Komisijos pasiūlymas iki 2001 m. gruodžio 31 d. sumokėti avansu galutiniams paramos gavėjams sumą, lygią palūkanų dotacijoms, į kurias jie turi teisę pagal paskolos sutartis, neatitinka viešųjų išlaidų naudojimo principo ir viešosios finansų teisės ir dėl jo savivaldybės galėjo praturtėti be pagrindo. Šis pasiūlymas nepriimtinas, nes jis susijęs su nacionalinių lėšų dalimi, o ne lėšų iš Bendrijos biudžeto pervedimu. Praktiškai šis pasiūlymas yra tik fikcija.
73 Pervedant nacionalinių lėšų dalį į specialiąją sąskaitą tik imituojamas veiksmingas mokėjimas ir tai neužtikrina, kad išlaidos, kurios turėjo būti patirtos per numatytus terminus, kurių dauguma tolimi, buvo iš tiesų patirtos. Tai yra fikcija, nes mokėtinoms palūkanų dotacijoms lygia suma, nurašyta nuo specialiosios sąskaitos, ir toliau disponuotų Portugalijos Respublika ir Caixa.
74 Anot Portugalijos Respublikos, buvo neįmanoma pervesti una tantum visą nacionalinių lėšų, numatytų iki 2007 m., dalį. Išlaidų vykdymas priklauso nuo jų įtraukimo į biudžetą. Portugalijos Respublika negalėjo atlikti mokėjimo, jei nebuvo tinkamai numatytos būtinos lėšos biudžete. Biudžetas rengiamas tik metams. Portugalijos Respublika negalėjo nieko padaryti, nebent įsipareigoti savo biudžete numatyti išlaidas, susijusias su per metus mokėtinomis palūkanų dotacijomis. Laikydamosi Komisijos pasiūlymo, Portugalijos institucijos būtų priverstos elgtis contra legem. Tačiau, anot Portugalijos Respublikos, sutartyje numatyta, kad tokioms situacijoms išspręsti papildomai taikoma Portugalijos teisė.
75 Komisija ginčija Portugalijos Respublikos argumentus.
– Bendrojo Teismo vertinimas
76 Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. liepos 30 d. laišku, pakeistu 2003 m. kovo 7 d. ir atnaujintu 2003 m. spalio 20 d. laiškais, Caixa nusiuntė Komisijai galutinį patvirtinimą, kad būtų užbaigta SGAIA (žr. ankstesnius 26–29 punktus). Šį patvirtinimą sudarė prašymas sumokėti galutinį SGAIA likutį bei galutinis išlaidų patvirtinimas, kuriame, be kita ko, nurodytos bendrosios palūkanų dotacijos, iki 2001 m. gruodžio 31 d. išmokėtos paramos gavėjams, ir bendrosios mokėtinos palūkanų, susijusių su faktiškai išmokėtomis paskolomis, paimtomis pasinaudojus SGAIA, dotacijos, apskaičiuotos ir perskaičiuotos 2001 m. gruodžio 31dieną.
77 Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad finansinę paramą iš ERPF galima buvo gauti tik išlaidoms, patirtoms iki 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. paskutinės mokėjimų naudojantis SGAIA dienos, numatytos sprendimo suteikti paramą 5 straipsnyje. Todėl ji sumažino finansinę paramą iš ERPF SGAIA nutraukdama palūkanų dotacijų, mokėtinų po 2001 m. gruodžio 31 d., finansavimą iš Bendrijos lėšų. Šiuo atžvilgiu Komisija iš esmės rėmėsi Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad šios palūkanų dotacijos nebuvo faktiškai patirtos išlaidos sprendimo suteikti paramą 5 straipsnyje numatytą paskutinę dieną, kurią Komisija galėjo įsipareigoti padengti išlaidas.
78 Portugalijos Respublika ginčija šią poziciją daugiausia remdamasi sutartimi. Ji iš esmės nurodo, kad sutartyje numatyta speciali procedūra, pagal kurią leidžiama įtraukti ir palūkanų dotacijas, mokėtinas po 2001 m. gruodžio 31 dienos.
79 Taigi reikia išnagrinėti, ar remiantis šiam atvejui taikytinomis reglamento ar sutarties nuostatomis finansinė parama iš ERPF turi taip pat apimti palūkanų dotacijas, mokėtinas po 2001 m. gruodžio 31 dienos.
80 Pirmiausia, kalbant apie nagrinėjamų normų hierarchiją, kurios turi būti laikomasi pagal teisėtumo principą, reikia konstatuoti, kad Bendrijos reglamentai yra viršesni už Komisijos sprendimus ar sutartis. Sutarties preambulėje šiuo atžvilgiu nurodoma, kad ji sudaryta remiantis sprendimu suteikti paramą, kuris priimtas laikantis reglamentų Nr. 2052/88 ir Nr. 4253/88. Be to, sprendimo suteikti paramą 7 straipsnyje numatyta, kad SGAIA turi būti naudojama laikantis Bendrijos teisės nuostatų. Reikia pažymėti, kad sprendimu suteikti paramą reguliuojami santykiai tarp Komisijos ir Portugalijos Respublikos naudojant SGAIA, o Komisijos ir Caixa sudarytos sutarties, kurios tekstas pridėtas prie sprendimo suteikti paramą, 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos SGAIA suteikimo ir naudojimo sąlygos remiantis Reglamento Nr. 4254/88 6 straipsnio 2 dalimi.
81 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos ir Caixa, kaip tarpininkės, Portugalijos Respublikai pritarus sudaryta sutartis negali būti aiškinama kaip prieštaraujanti Bendrijos normoms, kuriomis reguliuojama SGAIA. Vis dėlto taikant šias normas nagrinėjamu atveju jos gali būti aiškinamos remiantis šia sutartimi.
82 Pirma, kalbant apie Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta pagrindinė nuostata, kuria Komisija remiasi nesutikdama mokėti palūkanų dotacijų, mokėtinų po 2001 m. gruodžio 31 d., reikia pažymėti, kad šioje dalyje aiškiai numatyta, jog finansinė parama turi būti susijusi tik su faktiškai patirtomis išlaidomis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad „faktiškai patirtų išlaidų“ sąvoka, kiek ji susijusi su visuotine dotacija, gali būti apibrėžta konkrečiomis nuostatomis, kuriose reguliuojami Bendrijos struktūriniai fondai (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sviluppo Italia Basilicata prieš Komisiją, T‑176/06, Rink. p. II‑0000, 9–12, 51 ir 52 punktus). Taigi reikia išsiaiškinti, kokios yra nagrinėjamos palūkanų dotacijų tvarkos specialiosios sąlygos, kurios turi būti patenkintos, kad palūkanų dotacijos būtų laikomos faktiškai patirtomis išlaidomis.
83 Šiuo atžvilgiu pažymėtina tai, kad pagal tokią tvarką tarpininkas perveda paskolą lengvatinėmis sąlygomis galutiniam paramos gavėjui. Palūkanų dotacija – tai suma, lygi skirtumui tarp rinkos sąlygas atitinkančios normos palūkanų ir galutinių paramos gavėjų faktiškai sumokėtų palūkanų. Taigi palūkanų dotacija faktiškai suteikiama atėjus palūkanų mokėjimo terminui, o tai gali tęstis kelerius metus. Palūkanų dotacija suteikiama per paskolos terminą galutiniams paramos gavėjams sumokant palūkanas. Taigi sudarant paskolos sutartis dar nėra faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su palūkanų dotacija. Sudarant šias sutartis yra tik paskolos sutarties šalių įsipareigojimai, kuriuos reikia skirti nuo faktiškai patirtų išlaidų, atsiradusių vykdant šiuos įsipareigojimus. Todėl atsižvelgiant vien į Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalį palūkanų dotacijos gali būti laikomos faktiškai patirtomis išlaidomis mokant su jomis susijusias palūkanų dalis.
84 Antra, sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio pirmame sakinyje numatyta, kad Bendrijos parama susijusi su išlaidomis SGAIA finansuojamiems veiksmams, kurie valstybėje narėje reguliuojami imperatyviomis teisės nuostatomis ir su kuriais susijusios būtinos finansinės priemonės buvo patvirtintos iki 1999 m. gruodžio 31 dienos. Antrame sakinyje nurodyta, kad vėliausia diena, kurią galima atsižvelgti į su veikla susijusias išlaidas, yra 2001 m. gruodžio 31 diena.
85 Taigi sprendimo suteikti paramą 5 straipsnyje atskiriamos imperatyvios teisės nuostatos valstybėje narėje, finansinių priemonių patvirtinimas ir atsižvelgimas į išlaidas.
86 Dėl imperatyvių teisės nuostatų neginčijama, kad jos atitinka paskolos sutartis tarp Caixa ir galutinių paramos gavėjų. Dėl finansinių priemonių patvirtinimo neginčytina, kad kalbama apie Komisijos numatytas priemones, susijusias su paskolos sutartimis.
87 Galiausiai dėl atsižvelgimo į su šia veikla susijusias išlaidas konstatuotina, kad sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio pirmame sakinyje iki 1999 m. gruodžio 31 d. Komisijos patvirtintos paskolos sutartys apibrėžiamos kaip Bendrijos paramos objektai. Taigi šio straipsnio antrame sakinyje reikėjo nustatyti paskutinę dieną, kurią būtų galima atsižvelgti į dėl šių paskolos sutarčių atsiradusias išlaidas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad žodis „atsižvelgti“ negali vien reikšti, kad faktiškai prisiimama prievolė atlyginti šias išlaidas. Iš tiesų ši prievolė atsiranda dėl paskolos sutarčių, kurios turi būti patvirtintos iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir kurios minimos sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio pirmame sakinyje. Taigi atsižvelgimas į išlaidas nėra susijęs su iš paskolos sutarčių atsiradusiomis prievolėmis, bet susijęs su dėl šių sutarčių faktiškai patirtomis išlaidomis. Taigi kalbama apie galutiniams paramos gavėjams mokant palūkanų dalis faktiškai suteiktas palūkanų dotacijas. Todėl sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio antrame sakinyje vėliausia diena faktiškai patirti išlaidas, susijusias su palūkanų dotacijomis ir atsiradusias dėl Komisijos patvirtintų paskolos sutarčių, yra 2001 m. gruodžio 31 diena.
88 Darytina išvada, kad neišnagrinėjus sutarties ir remiantis vien Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalimi ir sprendimo suteikti paramą 5 straipsniu neatrodo, jog po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinų palūkanų dotacijos galėtų būti faktiškai patirtos išlaidos.
89 Trečia, kalbant apie sutartį, reikia išsiaiškinti, ar pagal nagrinėjamas reglamentų ir sprendimo suteikti paramą nuostatas taikant sutartį būtų galima prie šių išlaidų priskirti, kaip teigia Portugalijos Respublika, ir po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinas palūkanų dotacijas.
90 Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad sutarties 4 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iš ERPF bendrai finansuojamos palūkanų dotacijos gali būti skirtos ne ilgesniam kaip aštuonerių metų laikotarpiui. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad pagal sprendimo suteikti paramą 1 straipsnio 1 dalį, pakartotą sutarties 1 straipsnio 1 dalyje, SGAIA buvo skirta laikotarpiui nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1999 m. lapkričio 31 dienos. Be to, iš sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio pirmo sakinio ir sutarties 1 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio matyti, kad Caixa ir galutinių paramos gavėjų paskolos sutartys, kurioms taikytina sutartis, galėjo būti Komisijos patvirtintos iki 1999 m. gruodžio 31 dienos. Darytina išvada, kad šios paskolos sutartys galėjo būti sudarytos iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir galioti iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Turint omenyje tai, kad pagal sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio antrą sakinį į išlaidas galima atsižvelgti iki 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. aštuonerius metus po pirmo galimo paskolos sutarties sudarymo, gali būti, jog daugelis iki 1999 m. gruodžio 31d. patvirtintų paskolos sutarčių galiojo ir po 2001 m. gruodžio 31 dienos.
91 Taip pat pažymėtina, kad pagal sutarties 7 straipsnio 2 dalį į 2001 m. gruodžio 31 d. perkeltą galutinį patvirtinimą, kurį Caixa turi pateikti Komisijai, turi sudaryti prašymas sumokėti galutinį likutį ir pagal sutarties 8 straipsnio 5 dalį apskaičiuotų išlaidų galutinis patvirtinimas, t. y., konkrečiai kalbant, paramos gavėjams iki 2001 m. gruodžio 31 d. faktiškai išmokėtos palūkanų dotacijos ir apskaičiuotos bei perskaičiuotos 2001 m. gruodžio 31 dieną mokėtinos palūkanų, susijusių su faktiškai išmokėtų paskolų sumomis, dotacijos.
92 Sutarties 8 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje pabrėžiama, kad 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. apskaitymo ir paskutinę mokėjimo dieną, Caixa galutinai apskaičiuoja kiekvienos skolos palūkanų dotacijų iš ERPF likučio srautų sumą, ją perskaičiuoja, konvertuoja ir nurašo iš specialiosios sąskaitos. Pagal šios dalies šeštą pastraipą taip atlikti nurašymai iš specialiosios sąskaitos gali būti patvirtinti Komisijai kaip iš ERPF faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos.
93 Pagal sutarties 8 straipsnio 6 dalį iki 2001 m. gruodžio 31 d. tik palūkanų dotacijos, kurių gavėjai faktiškai jomis pasinaudojo palūkanų mokėjimo dienomis, galėjo būti patvirtinamos Komisijai kaip faktiškai patirtos išlaidos, dėl kurių buvo galima pervesti naują avansą ir išmokėti galutinį likutį. Per pusmetį nuo 2001 m. gruodžio 31 d. būsimų dotacijų likučiai taip pat turėjo būti apskaičiuojami, perskaičiuojami ir galėjo būti patvirtinami kaip mokėjimai, kad Komisija galėtų SGAIA užbaigti ir apskaičiuoti likutį. Palūkanų dotacijos iš ERPF irgi turėjo būti nurašytos iš specialiosios sąskaitos.
94 Taigi reikia konstatuoti, kad sutarties 8 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatose numatyta speciali tvarka, pagal kurią po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanų dotacijos iš esmės galėjo būti tinkamos finansuoti iš SGAIA. Į šias nuostatas įtraukiamos, pirma, palūkanų dotacijos, kuriomis galutiniai paramos gavėjai faktiškai pasinaudojo iki 2001 m. gruodžio 31 d., ir, antra, po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanų dotacijos, kurios turėjo būti apskaičiuotos ir perskaičiuotos iki 2002 m. birželio 30 dienos. Abi šių dotacijų rūšys taip pat turėjo būti įtrauktos į galutinį patvirtinimą, kurį Caixa turėjo pateikti Komisijai iki 2002 m. birželio 30 d., ir nurašytos iš specialiosios sąskaitos.
95 Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalies ir sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju priemonės, kurių ėmėsi Caixa ir Portugalijos vyriausybė, remdamosi šia specialia tvarka, nebuvo pakankamos, kad būtų įvykdytos šiose nuostatose nustatytos sąlygos, todėl po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanų dotacijos negalėjo būti laikomos iki šios dienos faktiškai patirtomis išlaidomis.
96 Iš tikrųjų tiesa, kad nagrinėjamu atveju po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanų dotacijos buvo apskaičiuotos ir perskaičiuotos iki 2002 m. birželio 30 dienos. Jos taip pat buvo įtrauktos į Komisijai pateiktą galutinį patvirtinimą. Vis dėlto dėl šių palūkanų dotacijų iki 2001 m. gruodžio 31 d. Caixa ir Portugalijos vyriausybė nesiėmė jokios kitos priemonės, kad būtų įvykdytos Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalyje ir sprendimo suteikti paramą 5 straipsnyje numatytos sąlygos (tai Caixa pripažino per posėdį). Konkrečiau kalbant, šios palūkanų dotacijos nebuvo nurašytos nuo specialiosios sąskaitos.
97 Darytina išvada, kad Portugalijos Respublika po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinas palūkanų dotacijas iš esmės laikė tinkamomis finansuoti iš SGAIA išlaidomis vien dėl to, kad egzistavo pagal Caixa ir galutinių paramos gavėjų sudarytas paskolos sutartis kilusios finansinės prievolės.
98 Kaip jau konstatuota nagrinėjant Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalį, tam, kad būtų įvykdyti „faktiškai patirtų išlaidų“ sąvokos reikalavimai, vien dėl Caixa ir galutinių paramos gavėjų sudarytų paskolos sutarčių kilusių finansinių prievolių nepakanka, kad po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanų dotacijos būtų laikomos faktiškai patirtomis išlaidomis (žr. 82 punktą). Be to, iš sprendimo suteikti paramą 5 straipsnio matyti, kad atsižvelgimas į išlaidas nesusijęs su pagal paskolos sutartis kylančiomis Caixa prievolėmis galutiniams paramos gavėjams (žr. 87 punktą).
99 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad iš sutarties 8 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taip pat matyti, jog vien tai, kad egzistuoja iš paskolos sutarčių kylančios finansinės prievolės, nėra nepakankamas pagrindas, kuriuo remiantis palūkanų dotacijas būtų galima laikyti faktiškai patirtomis išlaidomis. Iš tiesų šioje nuostatoje tik teigiama, kad vykdydama paskolos sutartį Caixa turi iš anksto daugmaž apskaičiuoti skirtinų palūkanų dotacijų sumą, kuri jokiu būdu negali būti iš karto nurašoma nuo specialiosios sąskaitos ir kuri negali būti patvirtinta kaip faktiškai patirtos išlaidos. Darytina išvada, kad sutarties šalys susitarė dėl to, kad vien dėl su palūkanų dotacijomis susijusių finansinių prievolių, kylančių vykdant paskolos sutartį, negalima mokėtinų palūkanų dotacijų laikyti faktiškai patirtomis išlaidomis.
100 Sutarties 8 straipsnio 5 dalies šeštoje pastraipoje patvirtinta tai, kas buvo konstatuota 98 ir 99 punktuose, nurodant, kad pervedant iš specialiosios sąskaitos turi būti pranešimas, kuriame nurodomas, be kita ko, bet koks lėšų judėjimas. Taigi šioje nuostatoje pažymima, kad pervedimai iš specialiosios sąskaitos turi būti pagrįsti juos pateisinančiais lėšų judėjimais. Darytina išvada, kad po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinų palūkanų, kurios nebuvo sumokėtos šią dieną, dotacijų nurašymas iš specialiosios sąskaitos vis dėlto turėjo būti pagrįstas šią dieną įvykusiu lėšų judėjimu. Taigi vien tuo, kad egzistuoja iš paskolos sutarčių kylančios finansinės prievolės, negalima pateisinti šio nurašymo.
101 Be to, išvada, kad po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinų palūkanų dotacijų apskaičiavimas, perskaičiavimas ir įtraukimas į galutinį patvirtinimą nėra pakankamas pagrindas šias dotacijas laikyti faktiškai patirtomis išlaidomis, neprieštarauja sutarties 8 straipsnio 6 daliai. Iš tiesų iš šios nuostatos negalima daryti išvados, kad po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanų dotacijos būtinai turi būti laikomos mokėjimais. Atvirkščiai, pagal šią nuostatą šios dotacijos gali būti patvirtintos kaip mokėjimai, o tai nepanaikina kitų išankstinių sąlygų reikalavimo. Šioje nuostatoje taip pat įtvirtinta, kad šios dotacijos turėjo būti nurašytos nuo specialiosios sąskaitos, o pagal sutarties 8 straipsnio 5 dalies penktą pastraipą tam reikalaujama pavedimus iš šios sąskaitos pateisinančių lėšų judėjimų (žr. 100 punktą).
102 Be to, šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad pagal sutarties 1 straipsnio 2 dalį sutartis galiojo paskolos sutartims tik iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir kad paskolų mokėjimas, grąžinimas ir išleidimas galėjo būti vykdomi iki 2001 m. gruodžio 31 dienos. Vargu ar galima manyti, kad Bendrijos parama galėjo būti teikiama iki 2007 m. gruodžio 31 d., t. y. ilgą laikotarpį pasibaigus Portugalijos Respublikai pritarus Caixa ir Komisijos sudarytai sutarčiai, kuri skirta paramos suteikimo tvarkai nustatyti ir kuriai pasibaigus Caixa pateikė savo išlaidų ataskaitą (šiuo klausimu žr. 82 punkte minėto Sprendimo Sviluppo Italia Basilicata prieš Komisiją 49 punktą).
103 Iš sutarties veikiau matyti tai, kad joje tik išimties tvarka reguliuojami atvejai, atsiradę jai baigus galioti ir užbaigus SGAIA. Iš tiesų tuo atveju, kai nurašyta ir patvirtinta dotacija iš ERPF dėl kokios nors priežasties nėra panaudojama paramos gavėjo, sutarties 8 straipsnio 5 dalies septintoje pastraipoje nustatoma Caixa pareiga kredituoti specialiąją sąskaitą ir grąžinti atitinkamą sumą Komisijai, „nors šios sutarties galiojimas jau būtų pasibaigęs ir [SGAIA] išnaudota bei užbaigta“.
104 Anot Komisijos, pagal ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintas alternatyvias procedūras buvo leidžiama pasinaudoti po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinomis palūkanų dotacijomis, t. y. į specialiąją banko sąskaitą padėti apskaičiuotas ir perskaičiuotas po 2001 m. gruodžio 31 d. mokėtinas palūkanų dotacijas arba išmokėti galutiniams paramos gavėjams sumas, lygias ateityje mokėtinoms finansuojamoms palūkanoms.
105 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Bendrajam Teismui nereikia spręsti dėl alternatyvių procedūrų pakankamumo, nes iš to, kas išdėstyta, matyti, jog priemonės, kurių ėmėsi Portugalijos Respublika ir Caixa, buvo nepakankamos, kad būtų įvykdytos Reglamento Nr. 4253/88 21 straipsnio 1 dalyje ir sprendimo suteikti paramą 5 straipsnyje numatytos sąlygos.
106 Galiausiai pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo teisėtumui neturi įtakos tai, jog Komisija nesirėmė ginčijamame sprendime nurodytais įgyvendinant paramą padarytais pažeidimais, manant, kad tuomet ji juos atskleidė, nors Komisija, atsižvelgdama į Reglamentu Nr. 4253/88 nustatytą sistemą pagrindžiantį partnerystės principą, nustačiusi pažeidimus privalo į tai atkreipti kompetentingų institucijų dėmesį (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sviluppo Italia Basilicata prieš Komisiją, C‑414/08 P, Rink. p. I‑0000, 102 ir 103 punktus).
107 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirma šio pagrindo dalis turi būti atmesta.
Dėl antros dalies, susijusios su sutarties arbitražine išlyga
– Šalių argumentai
108 Portugalijos Respublika pažymi, kad Komisija turėjo taikyti sutarties arbitražinę išlygą, pagal kurią turi būti kreipiamasi į Teisingumo Teismą pagal EB 238 straipsnį, kai ji apkaltino Caixa padarius pažeidimų vykdant sutartį.
109 Dublike Portugalijos Respublika priduria, kad negalima remtis teiginiu, jog ji nepasirašė sutarties, nes pagal partnerystę valstybės narės sutikimu buvo pritarta šios sutarties sąlygoms.
110 Tai, kad Komisija neatsižvelgė į faktines išlaidas, susijusias su mokėtinomis palūkanomis, nenurodydama, kad buvo pažeista sutartis, sukėlė ginčą dėl sutartų sąlygų aiškinimo.
111 Komisija ginčija Portugalijos Respublikos argumentus.
– Bendrojo Teismo vertinimas
112 Pažymėtina, kad Portugalijos Respublikos reikalavimai pagrįsti Portugalijos Respublikai pritarus Caixa ir Komisijos sudarytos sutarties 18 straipsnyje įtvirtinta arbitražine išlyga.
113 Šio straipsnio antrame sakinyje numatyta, kad šalys įsipareigoja, jog visus skundus ar ginčus dėl šios sutarties galiojimo, aiškinimo ar vykdymo pateiks Bendrijos teismui pagal EB 238 straipsnį (žr. 25 punktą).
114 Pirmiausia pažymėtina, kad iš šios sąlygos formuluotės matyti, jog skundo ar ginčo, patenkančio į šios sąlygos taikymo sritį, šalys turi būti Caixa ir Komisija, nes jos yra sutarties šalys. Kadangi Portugalijos Respublika nėra sutarties šalis, ji negali remtis tuo, kad Komisija nesikreipė į Bendrijos teismą pagal arbitražinę išlygą.
115 Be to, šis ginčas nepatenka į arbitražinės išlygos taikymo sritį. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 4253/88 20 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies, finansinė parama mokama laikantis biudžetinių įsipareigojimų, prisiimtų remiantis šią veiklą patvirtinančiu sprendimu. Kadangi nagrinėjamos paramos dydis priklauso nuo sprendimo suteikti paramą, pažymėtina, kad remiantis sutartimi, skirta tam tikrai jos naudojimo tvarkai pagal Reglamento Nr. 4254/88 6 straipsnio 2 dalį nustatyti, negali kilti Bendrijos finansinė pareiga (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Nuova Gela Sviluppo prieš Komisiją, T‑65/04, Rink. p. II‑0000, 104 ir 105 punktus).
116 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šio pagrindo antra dalis, taigi ir visas antras pagrindas bei visas ieškinys turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
117 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Portugalijos Respublika pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Portugalijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Papasavvas | Dittrich |
Paskelbta 2011 m. kovo 3 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.