TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. spalio 16 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 95/46/EB – Asmens duomenų tvarkymas ir laisvas šių duomenų judėjimas – Fizinių asmenų apsauga – 28 straipsnio 1 dalis – Nacionalinė priežiūros institucija – Nepriklausomumas – Priežiūros institucija ir federalinė kanceliarija (Bundeskanzleramt) – Asmeniniai ir organizaciniai ryšiai“
Byloje C‑614/10
dėl 2010 m. gruodžio 22 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama B. Martenczuk ir B.‑R. Killmann, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
palaikoma
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP), atstovaujamo H. Kranenborg, I. Chatelier ir H. Hijmans,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Austrijos Respubliką, atstovaujamą G. Hesse, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
palaikomą
Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos T. Henze ir J. Möller,
įstojusios į bylą šalies,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, pirmininko pavaduotojas K. Lenaerts (pranešėjas), kolegijų pirmininkai A. Tizzano, M. Ilešič, G. Arestis, M. Berger ir E. Jarašiūnas, teisėjai E. Juhász, A. Borg Barthet, J.‑C. Bonichot, M. Safjan, D. Šváby ir A. Prechal,
generalinis advokatas J. Mazák,
posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. balandžio 25 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2012 m. liepos 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad nepriėmusi visų nuostatų, būtinų, kad Austrijoje galiojančiu reglamentavimu būtų užtikrintas reikalaujamas asmens duomenų apsaugos priežiūrai įsteigtos Datenschutzkommission (Duomenų apsaugos komisija, toliau – DSK) nepriklausomumas, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
2 Direktyvos 95/46 28 straipsnio „Priežiūros institucija“ 1 dalyje nustatyta:
„1. Kiekviena valstybė narė numato, kad viena ar daugiau valdžios institucijų privalo kontroliuoti, kaip jos teritorijoje yra taikomos pagal šią direktyvą valstybių narių priimtos nuostatos.
Šios valdžios institucijos veikia visiškai nepriklausomai, vykdydamos joms patikėtas funkcijas.“
3 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t. p. 102) V skyriuje numatyta įsteigti nepriklausomą priežiūros instituciją, t. y. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (toliau – EDAPP).
4 Reglamento Nr. 45/2001 43 straipsnio, kuriame pateikti EDAPP atliekamas pareigas reglamentuojantys nuostatai ir bendrosios sąlygos, 3 dalyje nurodyta:
„Europos Sąjungos bendrojo biudžeto VIII skirsnyje atskira biudžeto eilute nurodytas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetas.“
Austrijos teisė
Federalinis konstitucinis įstatymas
5 2008 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Federalinio konstitucinio įstatymo (Bundes-Verfassungsgesetz, toliau – BVG) 20 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:
„Įstatymu gali būti numatyta pareigos vykdyti aukštesnių įstaigų nurodymus išimtis, taikoma įstaigoms,
<…>
2) prižiūrinčioms, kaip administracija laikosi galiojančių įstatymų ir viešųjų pirkimų tvarkos;
3) priimančioms neskundžiamą sprendimą, jeigu jos veikia kolegialiai, į jų sudėtį įeina bent vienas teisėjas ir jų sprendimai negali būti nei panaikinti, nei pakeisti administracine tvarka;
<…>
8) tiek, kiek tai būtina vadovaujantis Europos Sąjungos teise.
Land konstituciniu įstatymu gali būti steigiamos kitokios nepriklausomos įstaigos. Įstatymu turi būti numatyta viršesnių įstaigų vykdoma nepriklausomos įstaigos funkciją atitinkanti priežiūra, apimanti bent teisę būti informuotam apie visus nepriklausomos įstaigos valdymo aspektus ir, išskyrus 2, 3 ir 8 dalyse nurodytas įstaigas, teisę dėl svarbios priežasties panaikinti nepriklausomas įstaigas.“
1979 m. Įstatymas dėl tarnautojų tarnybos nuostatų
6 1979 m. Įstatymo dėl tarnautojų tarnybos nuostatų (Beamten‑Dienstrechtsgesetz 1979, toliau – 1979 m. BDG) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Tiesioginis vadovas prižiūri, kad jo pavaldiniai atliktų jiems priklausančias užduotis laikydamiesi įstatymų, veiksmingai ir ekonomiškai. Jis vadovauja savo pavaldiniams šiems atliekant savo pareigas, prireikus teikia nurodymus, šalina galimas klaidas ir trūkumus ir užtikrina, kad būtų paisoma darbo laiko. Jis sudaro palankias pavaldinių paaukštinimo tarnyboje sąlygas, atsižvelgiant į jų darbo rezultatus, ir skiria jiems labiausiai jų gebėjimus atitinkančias užduotis.“
2000 m. Duomenų apsaugos įstatymas
7 2000 m. Duomenų apsaugos įstatymu (Datenschutzgesetz 2000, toliau – 2000 m. DSG) į Austrijos teisę perkelta Direktyva 95/46.
8 Pagal 2000 m. DSG 36 straipsnio 1 dalį DSK sudaro šeši nariai, kuriuos penkerių metų kadencijai skiria federalinis prezidentas federalinės vyriausybės siūlymu.
9 Pagal 2000 m. DSG 36 straipsnio 2 dalį penkis DSK narius siūlo profesiniams interesams teisiškai atstovaujančios institucijos, Austrijos Länder ir Oberster Gerichtshof prezidentas. Dėl šeštojo nario 2000 m. DSG 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jis „siūlomas iš federalinių tarnautojų teisininkų“.
10 Kadangi DSK nario pareigos yra ne visos darbo dienos darbas, jos pagal 2000 m. DSG 36 straipsnio 3a dalį vykdomos lygiagrečiai kitai profesinei veiklai.
11 Pagal 2000 m. DSG 37 straipsnio 1 dalį DSK nariai „yra nepriklausomi ir vykdydami pareigas nevaržomi jokių nurodymų“. 2000 m. DSG 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad DSK biuro tarnautojams yra „privalomi tik techninio pobūdžio nurodymai, pateikti DSK prezidento arba DSK valdančiojo nario“.
12 2000 m. DSG 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad DSK priima vidaus reglamentą, kuriuo einamųjų reikalų tvarkymas pavedamas vienam iš jos narių, „valdančiajam nariui“.
13 2000 m. DSG 38 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Tam, kad būtų sudarytos [DSK] veiklos sąlygos, federalinis kancleris įsteigia biurą, suteikia jam reikalingą įrangą ir personalą. Federalinis kancleris turi teisę bet kuriuo momentu gauti informaciją iš [DSK] prezidento ir valdančiojo nario apie visus [DSK] valdymo aspektus.“
DSK vidaus reglamentas
14 DSK vidaus reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jo valdančiojo nario pareigas vykdo pagal 2000 m. DSG 36 straipsnio 3 dalį paskirtas federalinis tarnautojas.
15 Šio vidaus reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nepažeidžiant federalinės kanceliarijos tarnybinės priežiūros galių, nurodymus biuro darbuotojams gali teikti tik DSK prezidentas arba valdantysis narys.
Ikiteisminė procedūra
16 2005 m. liepos 5 d. Komisija nusiuntė Austrijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad organizaciniu požiūriu DSK nei teisiškai, nei faktiškai neatitinka Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje reikalaujamo nepriklausomumo kriterijaus.
17 2005 m. lapkričio 2 d. Austrijos Respublika pateikė Komisijai savo pastabas, kuriose nurodė, kad DSK atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.
18 2008 m. sausio 8 d. Komisija nusiuntė Austrijos Respublikai naują oficialų pranešimą ir pasiūlė jai pateikti daugiau informacijos apie 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusių BVG pakeitimų padarinius DSK.
19 2008 m. sausio 9 d. ir kovo 7 d. papildomose pastabose Austrijos Respublika paaiškino, kad BVG su pakeitimais 20 straipsnio 2 dalis neturi jokio poveikio DSK nepriklausomumui.
20 2009 m. spalio 9 d. Komisija išsiuntė Austrijos Respublikai pagrįstą nuomonę, kurioje pakartojo anksčiau minėtus kaltinimus.
21 Kadangi 2009 m. gruodžio 9 d. laiške Austrijos Respublikos pateiktos pastabos atsakant į šią pagrįstą nuomonę Komisijos neįtikino, ji pareiškė šį ieškinį.
22 2011 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Vokietijos Federacinei Respublikai leista įstoti į bylą palaikyti Austrijos Respublikos reikalavimus.
23 2011 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi EDAPP leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimus.
24 2011 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu Austrijos Respublika, remdamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, paprašė, kad bylą nagrinėtų didžioji kolegija.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
25 Komisija ir EDAPP nurodo, kad Austrijos Respublika klaidingai perkėlė Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą į nacionalinę teisę, nes galiojantis reglamentavimas neleidžia DSK vykdyti jai pavestas užduotis „visiškai nepriklausomai“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Jie šiuo klausimu nurodo, kad, pirma, pagal galiojantį reglamentavimą DSK valdantysis narys visuomet turi būti federalinės kanceliarijos tarnautojas. Taigi visus DSK einamuosius reikalus de facto tvarko federalinis tarnautojas, kuriam privalomi jo darbdavio nurodymai ir kuriam taikoma 1979 m. BDG 45 straipsnio 1 dalyje numatyta tarnybinė priežiūra. 2000 m. DSG 37 straipsnio 1 dalyje numatyta tik paprasčiausia priežiūros institucijos funkcinė nepriklausomybė.
26 Antra, Komisija ir EDAPP pažymi, kad DSK biuras yra struktūriškai integruotas į federalinės kanceliarijos tarnybų tinklą. Dėl šios integracijos DSK nesanti nepriklausoma nei struktūriniu, nei materialiuoju požiūriais. Kaip matyti iš 2000 m. DSG 39 straipsnio 2 dalies ir vidaus reglamento 7 straipsnio 1 dalies, visi DSK biuro darbuotojai iš tiesų yra pavaldūs federalinei kanceliarijai, taigi jiems taikoma šios vykdoma tarnybinė priežiūra.
27 Trečia, Komisija ir EDAPP nurodo BVG 20 straipsnio 2 dalimi ir 2000 m. DSG 38 straipsnio 2 dalimi federaliniam kancleriui suteiktą teisę gauti informaciją.
28 Austrijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika prašo atmesti ieškinį.
29 Jos pabrėžia, kad pagal BVG DSK laikytina „teismines funkcijas vykdančia kolegialia įstaiga“. Pagal SESV 267 straipsnį ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį tokia įstaiga laikytina nepriklausomu teismu, taigi tenkina ir Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą nepriklausomumo sąlygą.
30 Austrijos Respublika teigia, kad Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta funkcinė nepriklausomybė. DSK tokią nepriklausomybę turi, nes pagal 2000 m. DSG 37 straipsnio 1 dalį jos nariai yra nepriklausomi ir vykdydami pareigas nevaržomi jokių nurodymų.
31 Nė viena iš Komisijos nurodytų DSK savybių nepaneigia jos nepriklausomumo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
32 Pirma, valdantysis narys nebūtinai turi būti federalinės kanceliarijos tarnautojas. Jis, vadovaujantis vidaus reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 2000 m. DSG 36 straipsnio 3 dalimi, siūlomas iš visų federalinių tarnautojų teisininkų. Be to, DSK, pakeitusi savo vidaus reglamentą, galėtų pati laisvai skirti valdantįjį narį. Aplinkybė, kad sprendimą dėl valdančiojo nario, kaip ir visų kitų tarnautojų pareigų paaukštinimo, priima jo tiesioginis vadovas ir ministras kaip aukščiausias vadovas, neturi poveikio jo nepriklausomumui.
33 Antra, dėl DSK biuro integracijos į federalinės kanceliarijos tarnybų tinklą Austrijos Respublika teigia, kad biudžeto teisės požiūriu visos federalinės administracijos įstaigos yra ministerijos skyriai. Būtent vyriausybė, bendradarbiaudama su parlamentu, turi pasirūpinti, kad įvairioms vykdomosioms įstaigoms būtų skirta pakankamai materialiųjų ir personalo išteklių. Be to, biuras užsiima tik DSK veiksmų programų tvarkymu. Biuro darbuotojai turi vykdyti DSK prezidento ir valdančiojo nario nurodymus. Aplinkybė, kad biuro tarnautojai turi hierarchinių ir su atlyginimu susijusių teisinių ryšių su federaline kanceliarija, neturi poveikio jų nepriklausomumui. Tarnybinė priežiūra, kaip drausminė priemonė, yra gero DSK veikimo garantija.
34 Trečia, dėl federalinio kanclerio „teisės gauti informaciją“ Austrijos Respublika primena, kad šia teise siekiama užtikrinti tam tikrą nuo parlamento nepriklausomų įstaigų demokratinę atskaitomybę. Ja naudojantis neįmanoma daryti įtakos DSK valdymui. Be to, teisė gauti informaciją neprieštarauja ir teismams taikomam nepriklausomumo reikalavimui.
35 Įstojimo į bylą paaiškinime Vokietijos Federacinė Respublika papildomai nurodo, kad ribota tarnybinė priežiūra atitinka Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimus. Ribota tarnybinė priežiūra užtikrina tik tai, kad asmuo, kuriam taikoma tokia priežiūra, veiktų nepažeisdamas jam tenkančių pareigų. Tačiau ji nekelia pavojaus jo materialiajai ar asmeninei nepriklausomybei ir visų pirma negali turėti įtakos jo sprendimų turiniui. Vokietijos konstitucinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ribota teisėjų tarnybinė priežiūra suderinama su jų nepriklausomumo principu.
Teisingumo Teismo vertinimas
36 Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš valstybių narių reikalaujama įsteigti vieną ar daugiau asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų, visiškai nepriklausomai vykdančių joms pavestas užduotis. Reikalavimas, kad Sąjungos normų, kuriomis reglamentuojama fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis, laikymosi kontrolę užtikrintų nepriklausoma institucija, kyla ir iš pirminės Sąjungos teisės, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 3 dalies ir SESV 16 straipsnio 2 dalies.
37 Vadinasi, nepriklausomos priežiūros institucijos valstybėse narėse yra esminis asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis elementas (2010 m. kovo 9 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑518/07, Rink. p. I‑1885, 23 punktas).
38 Norint nustatyti, ar ieškinys pagrįstas, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia Komisija, Austrijoje galiojantis reglamentavimas neleidžia DSK vykdyti jai pavestas užduotis „visiškai nepriklausomai“, kaip tai numatyta Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.
39 Šiuo klausimu iš pradžių reikia atmesti Austrijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos argumentą, kad DSK turi tiek nepriklausomybės, kiek reikalaujama pagal Direktyvos 95/48 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, nes ji tenkina nepriklausomumo sąlygą, kuri kyla iš SESV 267 straipsnio, norint ją pripažinti valstybės narės teismu.
40 Iš minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją matyti, kad Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antros pastraipos žodžius „visiškai nepriklausomai“, remiantis šios nuostatos formuluote, taip pat direktyvos tikslais ir jos bendra sistema, reikia aiškinti autonomiškai, taigi ir atsietai nuo SESV 267 straipsnio (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 17 ir 29 punktus).
41 Minėtame Sprendime Komisija prieš Vokietiją (30 punktas) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antros pastraipos žodžius „visiškai nepriklausomai“ reikia aiškinti taip, kad asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos turi turėti tiek nepriklausomybės, kad galėtų vykdyti joms pavestas užduotis be išorinės įtakos. Tame sprendime Teisingumo Teismas dar patikslino, kad šios valdžios institucijos turi būti apsaugotos nuo bet kokios išorinės įtakos, tiesioginės ar netiesioginės, galinčios pakreipti jų sprendimus kuria nors linkme (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 19, 25, 30 ir 50 punktus).
42 DSK funkcinė nepriklausomybė, suteikta 2000 m. DSG 37 straipsnio 1 dalyje numačius, kad jos nariai yra „nepriklausomi ir vykdydami pareigas nevaržomi jokių nurodymų“, be abejo, yra būtina sąlyga, kad ši institucija galėtų atitikti Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą nepriklausomumo kriterijų. Tačiau, priešingai, nei teigia Austrijos Respublika, vien šio funkcinio nepriklausomumo nepakanka, kad ši priežiūros institucija būtų apsaugota nuo bet kokios išorės įtakos.
43 Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje reikalaujamu nepriklausomumu siekiama užkirsti kelią ne tik tiesioginei įtakai, daromai teikiant nurodymus, bet ir bet kokios formos netiesioginei įtakai, kuri, kaip minėta šio sprendimo 41 punkte, gali pakreipti priežiūros institucijos sprendimus kuria nors linkme.
44 Tačiau įvairūs Austrijos reglamentavimo elementai, nurodyti kaip trys Komisijos ieškinio pagrindai, neleidžia laikyti, kad vykdydama jai pavestas užduotis DSK yra apsaugota nuo bet kokios išorinės įtakos.
45 Pirmiausia dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su DSK valdančiojo nario statusu, pastebėtina, kad, skaitant 2000 m. DSG 36 straipsnio 3 dalį ir 38 straipsnio 1 dalį kartu su DSK vidaus reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, matyti, jog šis narys yra federalinis tarnautojas.
46 Toliau reikia pažymėti, kad pagal 2000 m. DSG 38 straipsnio 1 dalį šis federalinis tarnautojas tvarko DSK einamuosius reikalus.
47 Aišku, pagal galiojančius teisės aktus, kaip pastebi Austrijos Respublika, DSK valdantysis narys nebūtinai turi būti federalinės kanceliarijos tarnautojas, nors neginčijama, kad šį postą iki šiol visada užimdavo būtent toks tarnautojas.
48 Tačiau, nesvarbu federalinė įstaiga, kuriai priskirtas DSK valdantysis narys, neginčijama, kad tarp jo ir tokios įstaigos egzistuoja tarnybinis ryšys, leidžiantis šio valdančiojo nario tiesioginiam vadovui kontroliuoti jo veiklą.
49 Šiuo klausimu reikia priminti, kad 1979 m. BDG 45 straipsnio 1 dalimi tiesioginiam vadovui suteiktos plačios jo vadovaujamo skyriaus tarnautojų kontrolės galios. Šia nuostata tiesioginiam vadovui leidžiama ne tik prižiūrėti, kad jo pavaldiniai atliktų jiems priklausančias užduotis laikydamiesi įstatymų ir veiksmingai bei ekonomiškai, bet ir vadovauti šiems atliekant savo pareigas, šalinti galimas klaidas ir trūkumus ir užtikrinti, kad būtų paisoma darbo laiko, sudaryti palankias sąlygas jų paaukštinimui tarnyboje atsižvelgiant į darbo rezultatus ir skirti jiems labiausiai jų gebėjimus atitinkančias užduotis.
50 Tačiau atsižvelgiant į vietą, kurią valdantysis narys užima DSK, Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa draudžiama jo tarnybinė priežiūra, kuri jam taikoma pagal 1979 m. BDG 45 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų, net jei 2000 m. DSG 37 straipsnio 1 dalimi siekiama užkirsti kelią tam, kad valdančiojo nario tiesioginis vadovas duotų jam nurodymus, tai nepaneigia, jog 1979 m. BDG 45 straipsnio 1 dalimi tiesioginiam vadovui suteiktos tokios kontrolės galios, kad tai gali neleisti DSK nepriklausomai vykdyti jai pavestas užduotis.
51 Šiuo klausimu pakanka paminėti, kad neatmestina, jog tiesioginio vadovo atliekamas DSK valdančiojo nario vertinimas, vykdomas siekiant sudaryti palankias to tarnautojo pareigų paaukštinimo sąlygas, gali lemti šio „išankstinį paklusnumą“ (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 36 punktą).
52 Be to, DSK valdančiajam nariui turint ryšių su politine įstaiga, kuriai taikoma DSK priežiūra, ši komisija negali išvengti įtarimų šališkumu. Tačiau dėl priežiūros institucijoms tenkančio teisės į privataus gyvenimą saugotojų vaidmens Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa reikalaujama, kad jų sprendimai, taigi ir pačios institucijos, nekeltų jokių įtarimų šališkumu (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 36 punktą).
53 Vis dėlto Austrijos Respublika atsikerta, kad pagal DSK vidaus reglamento 4 straipsnio 1 dalį valdančiojo nario pareigas vykdo federalinis tarnautojas, paskirtas pagal 2000 m. DSG 36 straipsnio 3 dalį. Kadangi federalinės kanceliarijos tarnautojas į DSK valdančiojo nario pareigas skiriamas šios institucijos autonomiškai priimamu sprendimu, susidaranti situacija neturi poveikio šios priežiūros institucijos nepriklausomumui.
54 Tokius argumentus reikia atmesti.
55 Kaip matyti iš šio sprendimo 48–52 punktų, tarnybinis ryšys tarp DSK valdančiojo nario ir federalinės valdžios institucijos, kuriai jis priskirtas, turi poveikio DSK nepriklausomumui, ir tokios išvados nepaneigia šio nario skyrimo tvarka. O Austrijos Respublika privalo priimti teisės nuostatas, kuriomis šiai priežiūros institucijai būtų užtikrinta, kad ji gali vykdyti jai tenkančias užduotis „visiškai nepriklausomai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
56 Toliau dėl Komisijos nurodyto antrojo kaltinimo reikia priminti, kad pagal 2000 m. DSG 38 straipsnio 2 dalį federalinė kanceliarija suteikia DSK biurui reikalingą įrangą ir personalą. Neginčyta, kad DSK biurą sudaro federalinės kanceliarijos tarnautojai.
57 Kaip nurodo Komisija, DSK biuro integracija į federalinės kanceliarijos įstaigų tinklą taip pat neleidžia manyti, kad ši priežiūros institucija jai tenkančias užduotis gali vykdyti be jokio federalinės kanceliarijos poveikio.
58 Austrijos Respublika, be abejo, teisingai pastebi, kad nebūtina numatyti atskiros DSK skirtos biudžeto eilutės, kaip tai pagal Reglamento Nr. 45/2001 43 straipsnio 3 dalį padaryta dėl EDAPP, kad būtų įvykdytas Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytas nepriklausomumo kriterijus. Iš tiesų valstybės narės neprivalo savo nacionalinėje teisėje numatyti Reglamento Nr. 45/2001 V skyriaus nuostatoms analogiškų nuostatų, kad užtikrintų visišką jų priežiūros institucijų nepriklausomumą, taigi gali numatyti, kad biudžeto teisės požiūriu priežiūros institucija laikytina atitinkamu ministerijos padaliniu. Tačiau žmogiškųjų ir materialinių išteklių suteikimas tokiai institucijai turi neužkirsti jai kelio vykdyti jai pavestas užduotis „visiškai nepriklausomai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
59 Tačiau Austrijos Respublikoje galiojanti tvarka neatitinka šios sąlygos. DSK biurui suteiktą personalą sudaro federalinės kanceliarijos tarnautojai, kuri ir vykdo jų tarnybinę priežiūrą pagal 1979 m. BDG 45 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 49–52 punktų, tokia valstybinė priežiūra nesuderinama su Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytu nepriklausomumo reikalavimu, keliamu asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijoms.
60 Austrijos Respublikos argumentą, kad biuro organizavimo klausimai negali paveikti DSK nepriklausomumo, nes biuras vykdo tik DSK sprendimus, reikia atmesti.
61 Atsižvelgiant, viena vertus, į asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai tenkantį darbo krūvį ir, kita vertus, į aplinkybę, kad pagal 2000 m. DSG 36 straipsnio 3a dalį DSK nariai savo pareigas vykdo lygiagrečiai kitai profesinei veiklai, reikia manyti, kad vykdydami pareigas tokios institucijos nariai labai priklauso nuo jiems suteikto personalo pagalbos. Kadangi biurą sudaro federalinės kanceliarijos, kuriai pačiai taikoma DSK kontrolė, tarnautojai, kyla pavojus, kad bus daroma įtaka jos priimamiems sprendimams. Bet kuriuo atveju toks organizacinis dubliavimasis neleidžia DSK išvengti bet kokių įtarimų šališkumu, taigi yra nesuderinamas su „nepriklausomumo“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, reikalavimu.
62 Dėl trečiojo Komisijos nurodyto kaltinimo reikia konstatuoti, kad pagal BVG 20 straipsnio 2 dalį ir 2000 m. DSG 38 straipsnio 2 dalį federalinis kancleris turi teisę bet kuriuo momentu iš DSK prezidento ir valdančiojo nario gauti informaciją apie visus šios priežiūros institucijos valdymo aspektus.
63 Tokia teisė gauti informaciją taip pat gali atverti federaliniam kancleriui galimybę daryti netiesioginę įtaką DSK, o tai nesuderinama su Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytu nepriklausomumo kriterijumi. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, viena vertus, teisė gauti informaciją yra labai plati, nes apima „visus [DSK] valdymo aspektus“, ir, kita vertus, ji yra besąlyginė.
64 Tokiomis aplinkybėmis BVG 20 straipsnio 2 dalyje ir 2000 m. DSG 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė gauti informaciją neleidžia DSK laikyti galinčia visuomet veikti taip, kad nekeltų jokio įtarimo šališkumu.
65 Galiausiai dėl Vokietijos Federacinės Respublikos argumento, minėto šio sprendimo 35 punkte, pakanka priminti, kad DSK valdantysis narys yra federalinis tarnautojas, kuriam taikoma tokia tarnybinė priežiūra, kuria tiesioginiam šio nario vadovui neužkertamas kelias daryti netiesioginę įtaką šios priežiūros institucijos sprendimams (žr. šio sprendimo 48–52 punktus).
66 Atsižvelgus į visus nurodytus motyvus reikia konstatuoti, kad nepriėmusi visų nuostatų, būtinų, kad Austrijoje galiojančiu reglamentavimu būtų užtikrintas reikalaujamas DSK nepriklausomumas, ir visų pirma nustačiusi tokį reglamentavimą, pagal kurį:
– DSK valdantysis narys yra federalinis tarnautojas, kuriam taikoma tarnybinė priežiūra,
– DSK biuras integruotas į federalinės kanceliarijos tinklą ir
– federalinis kancleris turi besąlyginę teisę gauti informaciją apie visus DSK valdymo aspektus,
Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir ši bylą pralaimėjo, ji turi šias išlaidas padengti.
68 Remiantis Procedūros reglamento 69 straipsnio 4 dalies pirma ir trečia pastraipomis, Vokietijos Federacinė Respublika ir EDAPP, į bylą įstojusios šalys, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. Nepriėmusi visų nuostatų, būtinų, kad Austrijoje galiojančiu reglamentavimu būtų užtikrintas reikalaujamas Datenschutzkommission (Duomenų apsaugos komisija) nepriklausomumas, ir visų pirma nustačiusi tokį reglamentavimą, pagal kurį:
– Datenschutzkommission valdantysis narys yra federalinis tarnautojas, kuriam taikoma tarnybinė priežiūra,
– Datenschutzkommission biuras integruotas į federalinės kanceliarijos tinklą ir
– federalinis kancleris turi besąlyginę teisę gauti informaciją apie visus Datenschutzkommission valdymo aspektus,
Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 28 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
2. Nurodyti Austrijos Respublikai padengti Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
3. Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.