Language of document :

2016 m. vasario 12 d. Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje K. ir kt. / Belgijos valstybė

(Byla C-82/16)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad voor Vreemdelingenbetwistingen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: A. K., Z. M., J. M., N. N. N., I. O. O., I. R., A. B

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Sąjungos teisę, ypač SESV 20 straipsnį ir Direktyvos 2008/115/EB1 5 ir 11 straipsnius, siejamus su Chartijos2 7 ir 24 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad tam tikromis aplinkybėmis draudžiama nacionalinė praktika, kai prašymas leisti gyventi, kurį pateikia šeimos narys, trečiosios valstybės pilietis, remdamasis šeimos susijungimu su Sąjungos piliečiu valstybėje narėje, kurioje gyvena aptariamas Sąjungos pilietis, turintis šios valstybės narės pilietybę ir nepasinaudojęs savo teise laisvai judėti ir įsisteigti (toliau – pasyvus Sąjungos pilietis), atmetamas – greičiausiai kartu priimant sprendimą išsiųsti – vien dėl to, kad aptariamam šeimos nariui, trečiosios valstybės piliečiui, nustatytas galiojantis draudimas atvykti į Europą?

a)    Ar nagrinėjant tokias aplinkybes turi reikšmės tai, kad tarp šeimos nario, trečiosios valstybės piliečio, ir pasyvaus Sąjungos piliečio, yra priklausomumo santykis, kuris yra didesnis nei vien šeiminis ryšys? Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai: kokie kriterijai yra svarbūs nustatant, ar yra priklausomumo santykis? Ar šiuo klausimu gali būti naudingai pateikiama nuoroda į teismų praktiką dėl šeimos gyvenimo buvimo pagal EŽTK 8 straipsnį ir Chartijos 7 straipsnį?

b)    Specialiai dėl mažamečių vaikų: ar pagal SESV 20 straipsnį reikalaujama daugiau negu biologinio ryšio tarp vieno tėvų, kuris yra trečiosios valstybės piliečio, ir vaiko, kuris yra Sąjungos pilietis? Ar šiuo klausimu reikšminga tai, kad įrodomas gyvenimas kartu, ar pakanka emocinių ir finansinių ryšių, pavyzdžiui, gyvenimo arba lankymo sąlygų ir išlaikymo išmokų mokėjimo? Ar šiuo klausimu galima naudingai pateikti nuorodą į 2014 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ogieriakhi, C-244/13, 38 ir 39 punktus, 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Singh ir kt., C-218/14, 54 punktą ir 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo O. ir S., sujungtos bylos C-356/11 ir C-357/11, 56 punktą? Šiuo aspektu taip pat žr. šiuo metu nagrinėjamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje C-133/15.

c)    Ar nagrinėjant tokias aplinkybes turi reikšmės tai, kad šeimos gyvenimas susikūrė tuo momentu, kai trečiosios valstybės piliečiui jau buvo nustatytas draudimas atvykti, todėl jis žinojo, jog valstybėje narėje gyvena neteisėtai? Ar šiuo faktu galima naudingai remtis siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui leidimo gyventi suteikimo remiantis šeimos susijungimu procedūra?

d)    Ar nagrinėjant tokias aplinkybes turi reikšmės tai, kad sprendimas nustatyti draudimą atvykti neapskųstas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/115/EB 13 straipsnio 1 dalį, arba tai, kad skundas dėl tokio sprendimo nustatyti draudimą atvykti atmestas?

e)    Ar tai, kad draudimas atvykti nustatytas ne tik dėl viešosios tvarkos pagrindų, bet ir remiantis neteisėtu buvimu, yra svarbus aspektas? Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar, be visa ko, reikia išnagrinėti, ar aptariamas trečiosios valstybės pilietis kelia realų, aktualų ir pakankamai didelį pavojų vienam iš pagrindinių viešųjų interesų? Ar šiuo klausimu Direktyvos 2004/38/EB3 27 ir 28 straipsniai, kurie perkelti Užsieniečių įstatymo (Vreemdelingenwet) 43 ir 45 straipsniais, ir reikšminga Teisingumo Teismo praktika dėl viešosios tvarkos pagal analogiją gali būti taikomi pasyvių Sąjungos piliečių šeimos nariams? (žr. šiuo metu nagrinėjamus prašymus priimti prejudicinį sprendimą bylose C-165/14 ir C-304/14)

2.    Ar Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį ir Chartijos 7 bei 24 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią galiojančiu draudimu atvykti remiamasi siekiant atmesti vėliau valstybės narės teritorijoje pateiktą prašymą dėl šeimos susijungimo su pasyviu Sąjungos piliečiu, neatsižvelgiant į šeimos gyvenimą ir susijusių vaikų interesus, kurie nurodomi šiame vėliau pateiktame šeimos susijungimo prašyme?

3.    Ar Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį ir Chartijos 7 bei 24 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią dėl trečiosios valstybės piliečio, kuriam jau nustatytas galiojantis draudimas atvykti, priimamas sprendimas išsiųsti, neatsižvelgiant į šeimos gyvenimą ir susijusių vaikų interesus, kurie nurodomi vėliau pateiktame prašyme dėl šeimos susijungimo su pasyviu Sąjungos piliečiu, taigi po to, kai jau nustatytas draudimas atvykti?

4.    Ar Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnio 3 dalį reikia suprasti taip, kad trečiosios valstybės pilietis prašymą panaikinti galiojantį draudimą atvykti arba sustabdyti jo vykdymą visuomet turi pateikti už Europos Sąjungos ribų, arba ar yra aplinkybių, kuriomis jis šį prašymą gali pateikti Europos Sąjungoje?

a)    Ar Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnio 3 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas reikia suprasti taip, kad šios direktyvos 11 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta sąlyga, kad draudimo atvykti panaikinimas arba sustabdymas svarstomas tik tuo atveju, kai trečiosios valstybės pilietis įrodo, kad išvyko iš valstybės teritorijos visiškai laikydamasis sprendimo grąžinti, turi būti įvykdyta kiekvienu konkrečiu atveju arba visais atvejais be išimties?

b)    Ar pagal Direktyvos 2008/115/EB 5 ir 11 straipsnius draudžiamas toks aiškinimas, kad prašymas suteikti leidimą gyventi dėl šeimos susijungimo su pasyviu Sąjungos piliečiu, kuris nepasinaudojo savo teise laisvai judėti ir apsigyventi, laikomas implicitiniu (laikinu) prašymu panaikinti arba sustabdyti galiojantį ir galutinį draudimą atvykti, kai paaiškėjus, kad neįvykdytos gyvenimo šalyje sąlygos, galiojantis ir galutinis draudimas atvykti vėl taikomas?

c)    Ar tai, kad dėl pareigos pateikti prašymą dėl panaikinimo arba sustabdymo kilmės šalyje veikiausiai daromas laikinas skirtumas tarp trečiosios valstybės piliečio ir pasyvaus Sąjungos piliečio, yra svarbus aspektas? Ar yra aplinkybių, kuriomis pagal Chartijos 7 ir 24 straipsnius taip pat draudžiamas toks laikinas skirtumas?

d)    Ar tai, kad dėl pareigos prašymą dėl panaikinimo arba sustabdymo teikti kilmės šalyje Sąjungos pilietis prireikus turi tam tikram laikui išvykti iš visos Europos Sąjungos teritorijos, yra svarbus aspektas? Ar yra aplinkybių, kuriomis pagal SESV 20 straipsnį taip pat draudžiama, kad pasyvus Sąjungos pilietis tam tikram laikui turėtų išvykti iš visos Europos Sąjungos teritorijos?

____________

1 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, p. 98)

2 OL C 364, 2000, p. 1

3 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (IL L 158, 2004 4 30, p. 77).