BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. lapkričio 13 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis šildymo radiatorių termosifonus – Ankstesnis Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindas – Individualių savybių nebuvimas – Skirtingo bendro įspūdžio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Technologinių sprendimų saturacija – Pareiga motyvuoti“
Sujungtose bylose T-83/11 ir T-84/11
Antrax It Srl, įsteigta Resana (Italija), atstovaujama advokato L. Gazzola,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), iš pradžių atstovaujamą G. Mannucci ir A. Folliard-Monguiral, vėliau – A. Folliard-Monguiral ir F. Mattina,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
The Heating Company (THC), įsteigta Dilsene (Belgija), atstovaujama advokato J. Haber,
dėl ieškinių, pareikštų dėl VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimų, priimtų 2010 m. lapkričio 2 d. (bylos R 1451/2009-3 ir R 1452/2009-3), susijusių su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūromis tarp The Heating Company (THC) ir Antrax It Srl,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,
susipažinęs su ieškiniais, pateiktais Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. vasario 11 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymais į ieškinius, pateiktais Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gegužės 24 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymais į ieškinius, pateiktais Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gegužės 18 d. ir birželio 27 d.,
susipažinęs su dublikais, pateiktais Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 19 d.,
susipažinęs su 2012 m. gegužės 25 d. ir 29 d. šalių pastabomis, kurias jos pateikė atsakydamos į 2012 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo klausimą,
įvykus 2012 m. birželio 27 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Antrax It Srl yra aštuonių Bendrijos dizainų Nr. 000593959-0001–Nr. 000593959-0008, kurių paraiškos Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) buvo pateiktos 2006 m. rugsėjo 25 d. ir apie kuriuos Bendrijos dizainų biuletenyje buvo paskelbta 2006 m. lapkričio 21 d. ir 2009 m. balandžio 20 d., savininkė.
2 Dizainų paraiškose, kurias ieškovė pateikė VRDT, nurodyta, kad visi šie dizainai vaizduoja termosifonų modelius („modelli di termosifoni“), skirtus „šildymo radiatoriams“, kurie priskiriami prie iš dalies pakeisto 1968 m. spalio 8 d. Lokarno susitarimo, nustatančio tarptautinio pramoninio dizaino klasifikaciją, 23.03 klasės.
3 Šiose bylose nagrinėjami tik dizainai Nr. 000593959-0001 ir Nr. 000593959-0002 (toliau – dizainai, dėl kurių kilo ginčas).
4 Dizainai, dėl kurių kilo ginčas, pavaizduoti taip:
– dizainas Nr. 000593959-0002:
– dizainas Nr. 000593959-0001:
5 2008 m. balandžio 16 d. įstojusi į bylą šalis The Heating Company (THC) pateikė VRDT prašymus pripažinti dizainų, dėl kurių kilo ginčas, registraciją negaliojančia; šie prašymai buvo užregistruoti numeriais ICD000005312 ir ICD000005320. Šie prašymai pripažinti registraciją negaliojančia buvo grindžiami 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 25 straipsnio 1 dalies b punktu, kuriame daroma nuoroda į to paties reglamento 4–9 straipsniuose numatytas sąlygas.
6 Prašymus pripažinti dizainų, dėl kurių kilo ginčas ir kurie įregistruoti atitinkamai Nr. 000593959-0002 ir Nr. 000593959-0001, registraciją negaliojančia įstojusi į bylą šalis grindė vokiškais dizainais Nr. 4 ir Nr. 5 (toliau – ankstesni dizainai), kuriuos apima sudėtinė registracija Nr. 40110481.8, apie kurią buvo paskelbta 2002 m. rugsėjo 10 d. ir kuri galioja Prancūzijoje, Italijoje ir Beniliukse kaip tarptautinė dizaino registracija DM/060899.
7 Ankstesni dizainai pavaizduoti taip:
– dizainas Nr. 4:
– dizainas Nr. 5:
8 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimais Anuliavimo skyrius pripažino dizainų, dėl kurių kilo ginčas, registraciją negaliojančia dėl to, kad jie nėra nauji, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį.
9 2009 m. lapkričio 27 d. dėl šių sprendimų ieškovė pateikė apeliacijas.
10 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimais (toliau – ginčijami sprendimai) VRDT trečioji apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimus dėl to, kad nebuvo tinkamai motyvuotas registracijos pripažinimas negaliojančia dėl naujumo nebuvimo, ir pripažino dizainų, dėl kurių kilo ginčas, registraciją negaliojančia dėl individualių savybių nebuvimo.
11 Konstatavusi, kad ginčijami Anuliavimo skyriaus sprendimai nebuvo tinkamai motyvuoti dėl registracijos pripažinimo negaliojančia dėl naujumo nebuvimo (Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnis) priežasties, todėl turi būti panaikinti, Apeliacinė taryba iš naujo išnagrinėjo šią registracijos pripažinimo negaliojančia priežastį ir ją atmetė nurodydama, kad dizainų, dėl kurių kilo ginčas, ir ankstesnių dizainų (toliau visi kartu – nagrinėjami dizainai) skirtumai nėra „nesusiję“ su projektais, kaip tai būtų gaminio kodo arba kokybės ženklo atveju; jie susiję su šiais projektais ir šiuo atžvilgiu negali būti laikomi „neesminėmis detalėmis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 2 dalį.
12 Toliau Apeliacinė taryba išnagrinėjo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindą, susijusį su individualių savybių nebuvimu (Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktas ir 6 straipsnis).
13 Tai darydama Apeliacinė taryba informuotą vartotoją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalį, apibrėžė kaip tokį, kuris šildymo radiatorius perka norėdamas įsirengti namuose ir kuris turi galimybę pamatyti radiatorių dizainą žurnaluose apie dizainą ir būstą, specializuotuose parduotuvėse ir internete ir jį palyginti (ginčijamų sprendimų 39 punktas).
14 Toliau Apeliacinė taryba nurodė, kad „(nagrinėjamuose dizainuose) vaizduojami radiatoriai, sudaryti iš dviejų horizontalių apskrito skerspjūvio kolektorių, kurie priešakinėje dalyje (dizainų Nr. 000593959-0002 ir Nr. 4 atveju) ir atitinkamai priešakinėje ir užpakalinėje dalyje (dizainų Nr. 000593959-0001 ir Nr. 5 atveju) sujungti keturkampio skerspjūvio vertikaliais, vienas nuo kito šiek tiek nutolusiais elementais (šildančiais vamzdžiais)“ (ginčijamų sprendimų 40 punktas).
15 Apeliacinė taryba atliko šiuos vertinimus:
„41. (Nagrinėjamų dizainų) sudedamosios dalys yra tokios pačios formos. Vertikalūs vamzdžiai yra keturkampiai, o kolektoriai – cilindro formos. Šoniniai kolektorių išsikišimai taip pat vienodi.
42. Apskritai abu radiatoriai laikytini panašiais arba tokiais, kurių bendras įspūdis, daromas informuotam vartotojui, nelabai skirtųsi tiek žiūrint į radiatorių iš priekio, tiek iš šono arba kampo, kaip dažniausiai ir būna įprastai juos naudojant.“
16 Toliau Apeliacinė taryba manė, kad negalima paneigti ieškovės nurodytų nagrinėjamų dizainų skirtumų, susijusių, pirma, su vamzdžių priešakinės dalies išmatavimų (toliau – pločio) ir šoninės dalies išmatavimų (toliau – gylio) santykiu, antra, vamzdžių pločio ir tarpo tarp dviejų vamzdžių santykiu ir, trečia, kolektoriaus skersmens ir vamzdžių gylio santykiu, tačiau jie nepakankami, net jei būtų vertinami visi kartu, kad pakeistų bendrą įspūdį, kurį nagrinėjami dizainai sukuria informuotam vartotojui (ginčijamų sprendimų 43–47 punktai).
17 Apeliacinė taryba atmetė argumentą, kad reikia atsižvelgti į tai, jog šiuo atveju dizainerio laisvė yra ribota, ir nurodė, jog konkrečiai radiatorių vamzdžių atveju įmanomos įvairios skerspjūvio konfigūracijos (ginčijamų sprendimų 48 punktas).
18 Apeliacinė taryba nusprendė, kad dizainų, dėl kurių kilo ginčas, registracija turi būti pripažinta negaliojančia dėl individualių savybių nebuvimo.
Šalių reikalavimai
19 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus sprendimus tiek, kiek jais dizainų, dėl kurių kilo ginčas, registracija pripažįstama negaliojančia dėl to, kad jie neturi individualių savybių, taigi pripažinti, kad minėtų dizainų registracija galioja,
– panaikinti ginčijamus sprendimus tiek, kiek jais nurodoma jai padengti bylinėjimosi išlaidas, kurias įstojusi į bylą šalis patyrė per procedūras VRDT,
– priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies visas bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė šioje instancijoje, ir visas kitas pagal teisės aktus privalomas sumokėti sumas,
– priteisti iš įstojusios į bylą šalies atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė per procedūras VRDT, ir visas kitas pagal teisės aktus privalomas sumokėti sumas.
20 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas,
– priteisti iš ieškovės per procedūras VRDT patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22 Remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 133 straipsnio 3 dalimi, VRDT 2011 m. balandžio 13 d. ir gegužės 27 d. laiškais perdavė Bendrajam Teismui procedūrų Trečiojoje apeliacinėje taryboje medžiagą, kuri apima ir procedūrų Anuliavimo skyriuje medžiagą.
23 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas, išklausęs šalis ir remdamasis Procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalimi, nurodė sujungti šias bylas, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas.
Dėl teisės
24 Ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, iš esmės susijusį su Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio pažeidimu.
Dėl pirmą kartą Bendrajame Teisme pateiktų dokumentų priimtinumo
25 VRDT ginčija Bendrajame Teisme ieškinių A 3 ir A 4 prieduose pateiktų dokumentų priimtinumą nurodydama, kad jie nebuvo pateiki nė viename procedūros VRDT etape.
26 Ieškovė nurodė, kad šie dokumentai yra ne ginčo pagrindą keičiantys nauji įrodymai, o tik trimatis nagrinėjamų dizainų pavaizdavimas, kuriuo siekiama tik palengvinti esminių šiems dizainams būdingų skirtumų, sukeliančių informuotam vartotojui skirtingą bendrą įspūdį, vizualizaciją. Įrodymų, kuriais patvirtinamos naujos aplinkybės arba kuriais grindžiami nauji tvirtinimai, kurie skiriasi nuo pateiktųjų Apeliacinėje taryboje, pateikimas vykstant procesui Bendrajame Teisme ir dokumentų, kuriais siekiama pagrįsti jau išdėstytus argumentus ir įrodyti VRDT tvirtinimų skundžiamuose sprendimuose klaidingumą ir nepagrįstumą, pridėjimas yra du skirtingi dalykai.
27 Reikia nurodyti, kad, nesvarbu, ką sakytų ieškovė, ieškinių A 3 ir A 4 prieduose pateikti dokumentai yra nauji įrodymai, kurių Apeliacinė taryba neturėjo.
28 Į šiuos pirmą kartą Bendrajame Teisme pateiktus dokumentus negali būti atsižvelgta. Iš tikrųjų Bendrajame Teisme nagrinėjamu ieškiniu siekiama patikrinti VRDT apeliacinių tarnybų sprendimų teisėtumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnį, todėl Bendrasis Teismas neturi peržiūrėti faktinių aplinkybių remdamasis jam pirmą kartą pateiktais dokumentais. Taigi minėti dokumentai yra atmestini, nesant reikalo nagrinėti jų įrodomosios galios (2010 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Grupo Promer Mon Graphic prieš VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdavimas), T-9/07, Rink. p. II-981, 24 punktas; t. p. žr. pagal analogiją 2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C-29/05 P, Rink. p. I-2213, 54 punktą ir 2007 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo sprendimo Henkel prieš VRDT – SERCA (COR), T-342/05, neskelbiamo Rinkinyje, 31 punktą).
29 Tas pats pasakytina, kaip per posėdį nurodė VRDT ir įstojusi į bylą šalis, apie dokumentus, kurie buvo pridėti prie 2012 m. gegužės 29 d. ieškovės pastabų ir pirmą kartą pateikti norint pagrįsti jos tvirtinimą, kad buvo technologinių sprendimų saturacija.
Dėl vienintelio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio pažeidimu
30 Dėl šio pagrindo ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba suklydo vertindama dizainų, dėl kurių kilo ginčas, individualias savybes. Nagrinėjamų dizainų skirtumai yra tokie, kad jų bendras įspūdis, daromas informuotam vartotojui, skiriasi, todėl dizainai, dėl kurių kilo ginčas, nėra neturintys individualių savybių.
31 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
32 Remiantis Reglamento Nr. 2002/6 4 straipsnio 1 dalimi, dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.
33 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui daro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos.
34 Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad, vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.
35 Reglamento Nr. 6/2002 63 straipsnyje numatyta, kad „nagrinėdama iškeltas bylas, (VRDT) savo iniciatyva atlieka faktų ekspertizę; tačiau, nagrinėjant paraiškas dėl negaliojimo paskelbimo, veiksmai, atliekant tokią ekspertizę, yra apriboti tiktai šalių nurodytais faktais, įrodymais ir argumentais bei prašomu teisių gynimo būdu <...>“.
36 Pirma, dėl informuoto vartotojo reikia priminti, kad, remiantis teismų praktika, Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje esanti sąvoka „informuotas vartotojas“ nereiškia nei gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti nagrinėjamą dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, gamintojo, nei pardavėjo. Informuotas vartotojas yra ypač pastabus ir turi tam tikrų žinių apie ankstesnius technologinius sprendimus, t. y. apie su nagrinėjamu gaminiu susijusius ankstesnius dizainus, kurie buvo prieinami paraiškos registruoti atitinkamą dizainą pateikimo dieną (28 punkte minėto Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdavimas 62 punktas).
37 Be to, „vartotojo“ statusas reiškia, kad atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriame tas dizainas panaudotas, pagal šio gaminio paskirtį (2010 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Shenzhen Taiden prieš VRDT – Bosch Security Systems (Ryšio įranga), T-153/08, Rink. p. II-2517, 46 punktas).
38 Be kita to, apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar technologijų ekspertas, žino įvairių atitinkamame sektoriuje esančių dizainų, turi tam tikrų žinių apie tokiems dizainams įprastai būdingus elementus ir kad dėl domėjimosi atitinkamais gamininiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra santykinai didelis (37 punkte minėto Sprendimo Ryšio įranga 47 punktas).
39 Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad informuotas vartotojas gali atskirti gaminio išorės aspektus, kuriuos lemia techninė šio gaminio funkcija, nuo laisvai sukurtų aspektų, nebent naudodamas tokį gaminį būtų įgijęs patirties (37 punkte minėto Sprendimo Ryšio įranga 48 punktas).
40 2011 m. spalio 20 d. Teisingumo Teismas Sprendime PepsiCo prieš Grupo Promer Mon Graphic (C-281/10 P, Rink. p. I‑10153, 53 punktas) nurodė, kad informuoto vartotojo sąvoką reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomos vidutinio vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialiųjų žinių ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos ir menininko – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių. Taigi informuoto vartotojo sąvoką galima suprasti kaip apibrėžiančią ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių ypač pastabų vartotoją.
41 Šiuo atveju Apeliacinė taryba informuotą vartotoją apibrėžė kaip tokį, kuris šildymo radiatorius perka norėdamas juos įsirengti namuose. Apeliacinė taryba pridūrė, kad jis turėtų būti „informuotas“ dėl to, kad turi galimybę pamatyti radiatorių dizainą žurnaluose apie dizainą ir būstą, specializuotuose parduotuvėse ir internete ir jį palyginti. Kitaip tariant, Apeliacinės tarybos nuomone, šis asmuo, net ir nebūdamas pramoninio dizaino ekspertas (tokiais ekspertais laikytini architektai arba interjero dizaineriai), žino rinkos pasiūlą, mados tendencijas ir pagrindines gaminio savybes (ginčijamų sprendimų 39 punktas).
42 Reikia nurodyti, kad šis apibrėžimas, kuriam ieškovė pritarė, yra teisingas.
43 Antra, dėl dizaino individualių savybių vertinimo Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekant tokį vertinimą atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.
44 Dizainerio laisvės mastas kuriant dizainą apibrėžtas, be kita ko, suvaržymais, susijusiais su gaminio arba gaminio sudedamosios dalies techninės paskirties charakteristikomis, ar netgi gaminiui taikomomis teisės aktų nuostatomis. Dėl šių suvaržymų nustatomi tam tikrų charakteristikų standartai, kurie tampa bendrai taikomi aptariamam gaminiui naudojamiems dizainams (28 punkte minėto Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdavimas 67 punktas ir 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kwang Yang Motor prieš VRDT – Honda Giken Kogyo (Vidaus degimo variklis), T-11/08, neskelbiamo Rinkinyje, 32 punktas).
45 Kuo didesnė dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo mažiau nedidelių lyginamų dizainų skirtumų pakanka, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Ir priešingai – kuo labiau suvaržyta dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo daugiau nedidelių lyginamų dizainų skirtumų reikia, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Taigi didelis dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas sustiprina išvadą, kad iš esmės nesiskiriantys lyginami dizainai sudaro informuotam vartotojui tokį patį bendrą įspūdį (44 punkte minėto Sprendimo Vidaus degimo variklis 33 punktas).
46 Ginčijamų sprendimų 48 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad ieškovės argumentas, jog šiuo atveju dizainerio laisvė ribota, neįtikinamas. Konkrečiai dėl vamzdžių Apeliacinė taryba nurodė, jog įmanomos įvairios skerspjūvio konfigūracijos, kaip tai matyti iš kitų ieškovės dizainų, kuriuos apima registracijos Nr. 000593959-0003–000593959-0008.
47 Konstatuotina, kad Apeliacinės tarybos pozicija yra teisinga.
48 Nebuvo nei nustatyta, nei nurodyta, kad vamzdžių dizaino atveju dizainerio laisvė labai ribojama. Atvirkščiai, atrodo, kad vamzdžių skerspjūvio formą dizaineris gali pasirinkti iš daugelio skirtingų variantų, kuriuos, be kita ko, iliustruoja ieškovės dizainai, įregistruoti numeriu Nr. 000593959-0003–000593959-0008.
49 Dėl kolektorių dizaino reikia pažymėti, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja dizainerio laisvės mastą ribojančių techninių arba teisinių reikalavimų. Taigi ieškovės tvirtinimas, kad „neatsitiktinai (įstojusios į bylą šalies), (ieškovės) ir daugumos radiatorių gamintojų gaminamų radiatorių kolektorių skersmuo nesikeičia ir yra lygus 34 arba 35 mm“, ne tik neįrodo, kad yra techninių arba teisinių ribojimų, dėl kurių gamintojai turi pasirinkti tokį skersmenį, bet, priešingai, aiškiai parodo, kad kitokio kolektoriaus skersmens – nesvarbu, ar būtų pasirenkama kitokia nei cilindro skerspjūvio forma, – pasirinkimas ne tik įmanomas, bet ir iš tiesų taikomas.
50 Šiuos paaiškinimus patvirtina dublike esantis ieškovės atsakymas, pateiktas atsakant į VRDT ir įstojusios į bylą šalies pastabą dėl techninių ir teisinių ribojimų šioje srityje įrodymų nebuvimo. Iš tikrųjų atsakydama į šią pastabą ieškovė nurodo, kad „bent jau šio proceso tikslu įstojusios į bylą šalies ir ieškovės gaminiuose kolektorių skersmuo yra vienodas ir kad tai tikrai yra realus lyginamasis kriterijus lyginant du radiatorių modelius“. Tačiau būtina konstatuoti, kad tai, jog pagal nagrinėjamus dizainus šalių pagamintų radiatorių kolektorių skersmuo gali būti vienodas, nepaneigia, kad nebuvo įrodyta, jog kolektorių atveju dizainerio laisvei taikomi techniniai arba teisiniai ribojimai.
51 Galiausiai reikia pažymėti, kad nebuvo nustatyta teisinių arba techninių vamzdžių ir kolektorių išdėstymo ribojimų.
52 Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad, kaip nurodo VRDT, ginčijamų sprendimų 48 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad dizainerio laisvės mastas neribojamas.
53 Trečia, reikia išnagrinėti ieškovės kritikuotą Apeliacinės tarybos atliktą dizainų, dėl kurių kilo ginčas, individualių savybių vertinimą.
54 Ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba suklydo tvirtindama, jog nagrinėjamuose dizainuose „šoninis radiatorių išsikišimas taip pat vienodas“ (ginčijamų sprendimų 41 punktas). Iš tikrųjų, kalbant apie kolektorius, dizainų, dėl kurių kilo ginčas, linijos yra nutrūkusios, nes jų ilgis nėra iš anksto apibrėžtas, todėl juose, priešingai nei ankstesnių dizainų atveju, nėra šoninių išsikišimų. Todėl aplinkybė, kad, priešingai nei ankstesnių dizainų atveju, dizainuose, dėl kurių kilo ginčas, nėra šoninių išsikišimų, yra pirmas esminis nagrinėjamų dizainų skirtumas, į kurį, deja, Apeliacinė taryba neatsižvelgė.
55 Be to, reikia konstatuoti, kad, kaip, be kita ko, VRDT pripažino Bendrajame Teisme, dizainai, dėl kurių kilo ginčas, neapima reikalavimų, susijusių su kolektorių galais, ypač tariamais išsikišimais, kuriuos šie kolektoriai sudaro paskutinio vamzdžio atžvilgiu. Išvadą dėl tokio reikalavimų nebuvimo galima daryti atsižvelgiant į nutrūkusias linijas, kurios baigia kolektorių dizainą dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vaizde.
56 Šis reikalavimų, susijusių su kolektorių galais, nebuvimo konstatavimas atitinka aplinkybę, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, yra, kaip aiškiai matyti iš ieškovės pateiktų registracijos paraiškų, ne „šildymo radiatorių“ dizainai, bet konkrečiai šildymo radiatoriams skirtų „termosifonų“ dizainai (modelli di thermosifoni).
57 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad nuoroda „šildymo radiatoriai“ (radiatori per riscaldamento), kurią VRDT ex officio pateikė dėl registracijų, apie kurias buvo paskelbta Bendrijos dizainų biuletenyje, buvo padaryta visiškai administracine VRDT iniciatyva, siekiant suklasifikuoti šias registracijas pagal neprivalomą Lokarno susitarimu įtvirtintos klasifikacijos terminologiją (šio sprendimo 2 punktas). Šia iniciatyva nepakeičiamas ir nepažeidžiamas registracijos paraiškose pateiktas dizainų, dėl kurių kilo ginčas – termosifonų dizainų – apibūdinimas (šiuo klausimu žr. Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 6 dalį ir 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002 (OL L 341, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 14), 3 straipsnį).
58 Iš šių paaiškinimų matyti, kad visomis šioje byloje pateiktomis nuorodomis apie nagrinėjamų dizainų kolektorių išsikišimus, nesvarbu, ar jomis norima pabrėžti jų tapatumą, ar, priešingai, skirtingumą, viršijamos dizainų, dėl kurių kilo ginčas, reikalaujamos apsaugos ribos, todėl jos yra nereikšmingos.
59 Be to, ginčijamų sprendimų 41 punkte Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad „šoninis (nagrinėjamų dizainų) išsikišimas yra vienodas“.
60 Kad ir ką apie tai sakytų VRDT, šis Apeliacinės tarybos paaiškinimas yra vienas iš tų, kuriais ginčijamų sprendimų 41 punkte grindžiamas šių sprendimų 42 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos argumentas, kad „apskritai abu radiatoriai laikytini panašiais arba tokiais, kurių bendras įspūdis, daromas informuotam vartotojui, nelabai skirtųsi“.
61 Tačiau dėl tokio klaidingo Apeliacinės tarybos vertinimo ginčijami sprendimai nebūtų panaikinti, jeigu paaiškėtų, kad kiti šiuose sprendimuose pateikti Apeliacinės tarybos paaiškinimai, susiję su formomis, išdėstymu ir vamzdžių bei kolektorių proporcijų santykiu, teisiniu požiūriu pakankamai pagrindžia išvadą, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, neturi individualių savybių.
62 Dėl minėtų kitų paaiškinimų reikia visų pirma pažymėti, kad Apeliacinė taryba nurodė, jog nagrinėjamuose dizainuose vaizduojami radiatoriai, sudaryti iš dviejų horizontalių apskrito skerspjūvio kolektorių, kurie priešakinėje dalyje (dizainų Nr. 000593959-0002 ir Nr. 4 atveju) ir atitinkamai užpakalinėje dalyje (dizainų Nr. 000593959-0001 ir Nr. 5 atveju) sujungti keturkampio skerspjūvio vertikaliais, vienas nuo kito šiek tiek nutolusiais elementais (šildomaisiais vamzdžiais (ginčijamų sprendimų 40 punktas).
63 Apeliacinė taryba konstatavo, kad nagrinėjamų dizainų sudedamosios dalys yra tokios pačios formos. Ji nurodė, kad vertikalūs vamzdžiai yra keturkampiai, o kolektoriai – cilindro formos (ginčijamų sprendimų 41 punktas).
64 Toliau Apeliacinė taryba manė, kad negalima paneigti ieškovės nurodytų nagrinėjamų dizainų skirtumų, susijusių, pirma, su vamzdžių pločio ir gylio santykiu, antra, vamzdžių pločio ir tarpo tarp dviejų vamzdžių santykiu ir, trečia, kolektoriaus skersmens ir vamzdžių gylio santykiu, tačiau jie nepakankami, net jei būtų vertinami visi kartu, kad pakeistų nagrinėjamų dizainų informuotam vartotojui sukuriamą bendrą įspūdį (ginčijamų sprendimų 43–47 punktai).
65 Dėl šių paaiškinimų ieškovė iš esmės pakartoja VRDT pateiktus argumentus, grindžiamus nagrinėjamų dizainų proporcijų skirtumais, kuriuos ji laiko pakankamais dideliais, kad sudarytų informuotam vartotojui iš esmės skirtingą bendrą įspūdį. Taigi, kalbėdama apie nagrinėjamus dizainus, ieškovė lygina vamzdžių gylio ir pločio santykį (2,2 ir 1 ankstesnių dizainų atveju ir 1,7 ir 1 dizainų, dėl kurių kilo ginčas, atveju) bei tarpų tarp dviejų vamzdžių ir vamzdžių pločio santykį (1 ir 1 ankstesnių dizainų atveju ir 0,6 ir 1 dizainų, dėl kurių kilo ginčas, atveju).
66 Ieškovės nuomone, nenuginčijama, kad ankstesni dizainai yra daug gilesni už dizainus, dėl kurių kilo ginčas, ir kad ankstesnių dizainų vamzdžiai yra daug labiau nutolę vienas nuo kito nei dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vamzdžiai. Dėl to aiškiai ir smarkiai skirtųsi bendras įspūdis, daromas informuotam vartotojui.
67 Pirmiausiai reikia nurodyti, kad prašoma apsauga susijusi su dizainais, neatsižvelgiant į konkrečius gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti šiuos dizainus, išmatavimus, ir kad, be to, ieškovė neįrodė, kad yra tam tikrų teisinių ar techninių ribojimų, dėl kurių šildymo radiatorių kolektorių skersmuo turi būti vienodas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 49 ir 50 punktus).
68 Šiuo atžvilgiu reikia pridurti, kad aplinkybė, jog ieškinių A 2 prieduose ieškovė galėjo pateikti tokio dydžio nagrinėjamų dizainų vaizdus, kurie leistų palyginti kolektorių skersmenis, nepaneigia, kad neįrodyta, jog dėl techninių arba teisinių reikalavimų šių kolektorių skersmuo turi būti vienodas.
69 Todėl visi ieškovės tvirtinimai, kad ankstesni dizainai yra „gilesni“ už dizainus, dėl kurių kilo ginčas, ir kad ankstesnių dizainų vamzdžiai yra „labiau nutolę vienas nuo kito“ nei dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vamzdžiai, arba tvirtinimai, kad, kalbant apie linijinį termosifono metrą, radiatoriuose, pagamintuose pagal dizainus, dėl kurių kilo ginčas, yra „44 vamzdžiai“, o radiatoriuose, pagamintuose pagal ankstesnius dizainus, – „24 aiškiai platesni ir labiau vienas nuo kito nutolę vamzdžiai“, yra visiškai nereikšmingi, nes jie pagrįsti konkrečių išmatavimų, apskaičiuotų remiantis nepatvirtinta prielaida, kad nagrinėjamuose dizainuose pavaizduotų kolektorių skersmuo yra vienodas, palyginimu.
70 Dėl tų pačių priežasčių ieškovė neteisi tvirtindama, kad Apeliacinė taryba neatliko tinkamo nagrinėjamų dizainų išmatavimų vertinimo, nes šių dizainų nepalygino remdamasi vienodais kolektorių, pavaizduotų šiuose dizainuose, išmatavimais.
71 Galiausiai, lyginant nagrinėjamų dizainų sukuriamą bendrą įspūdį, svarbesni už kitus paaiškinimus, susijusius su vamzdžių bei kolektorių formos ir išdėstymo pasirinkimu, yra paaiškinimai, susiję su šių skirtingų dizainų vidaus proporcijų santykių skirtumais.
72 Remiantis šiomis išankstinėmis pastabomis reikia nurodyti, kad, kaip, be kita ko, konstatavo pati Apeliacinė taryba, visiškai akivaizdu, kad egzistuoja tam tikrų nagrinėjamų dizainų skirtumų, susijusių su minėtų dizainų vidaus proporcijų santykiu.
73 Pavyzdžiui, Apeliacinė taryba, pakartodama ieškovės VRDT pateiktus argumentus, nurodo vamzdžių gylio ir pločio santykio (2 ir 1 ankstesnių dizainų atveju ir 1,7 ir 1 dizainų, dėl kurių kilo ginčas, atveju), tarpų tarp dviejų vamzdžių ir vamzdžių pločio santykio (1 ir 1 ankstesnių dizainų atveju ir 0,6 ir 1 dizainų, dėl kurių kilo ginčas, atveju) (ginčijamų sprendimų 45 punktas) bei kolektoriaus skersmens ir vamzdžių gylio (santykis mažesnis už vienetą ankstesnių dizainų atveju ir didesnis už vienetą dizainų, dėl kurių kilo ginčas, atveju) skirtumus (ginčijamų sprendimų 46 punktas).
74 Iš esmės Apeliacinė taryba manė, kad šie skirtumai (tiek atskirai, tiek ir bendrai) nėra tokie dideli, kad pakeistų nagrinėjamų dizainų sudaromą bendrą įspūdį (ginčijamų sprendimų 44–47 punktai).
75 Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba ir toliau nepritarė ieškovės nuomonei, kad dizainerio laisvės mastas buvo ribotas (ginčijamų sprendimų 48 punktas).
76 Šiame Apeliacinės tarybos vertinimų nagrinėjimo etape reikia nurodyti, kad nors pastarasis Apeliacinės tarybos paaiškinimas yra teisingas (žr. šio sprendimo 46–52 punktus), reikia atsakyti į kitą klausimą, kuris svarbus vertinant informuoto vartotojo pastabumo, susijusio su nagrinėjamų dizainų skirtumu, laipsnį ir kurį ieškovė iškėlė per procedūrą VRDT.
77 Iš tikrųjų, iš pačių ginčijamų sprendimų matyti, kad ieškovė Anuliavimo skyriuje (žr. ginčijamų sprendimų 4 punkto antrą sakinį) ir Apeliacinėje taryboje (žr. ginčijamų sprendimų 11 punkto c papunkčio antrą sakinį) nurodė segmentinių ir kolektorinių radiatorių sektoriaus saturaciją dizaino požiūriu, lėmusią tai, kad nagrinėjamų dizainų vidaus proporcijų skirtumus, kurių negalima laikyti neesminiais lyginant minėtiems dizainams bendrus požymius, informuoti vartotojai iš karto pastebėtų, todėl dėl jų bendras įspūdis būtų skirtingas.
78 Be to, iš ginčijamų sprendimų matyti, kad Apeliacinėje taryboje ieškovė priminė, jog šiuos argumentus plačiai pagrindė per procedūras Anuliavimo skyriuje, o jis į juos neatsižvelgė ir atmetė (ginčijamų sprendimų 11 punkto c papunkčio pabaiga).
79 Tačiau reikia konstatuoti, kad nors Apeliacinė taryba aiškiai nurodė šiuos ieškovės argumentus dėl technologinių sprendimų saturacijos, ginčijamuose sprendimuose nepateikė jokių su jais susijusių motyvų, atmesdama juos kaip neįrodytus.
80 Priešingai, nei Bendrajame Teisme pateiktame savo atsakyme į ieškinį nurodė VRDT, ginčijamų sprendimų 48 punkte sprendžiamas ne šis, o dizainerio laisvės ribojimo techniniais arba teisiniais reikalavimais klausimas, kuris skiriasi nuo pirmojo.
81 Iš tikrųjų konstatavimu, kad dizainerio laisvė nebuvo ribojama techniniais arba teisiniais reikalavimais, visiškai neatsakoma į klausimą, ar de facto dominavo „technologinių sprendimų saturacija“ dėl to, kad buvo kitų termosifonų arba radiatorių dizainų, pasižyminčių tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir nagrinėjami dizainai, t. y. technologinių sprendimų saturacija, dėl kurios informuotas vartotojas galėtų būti pastabesnis, kiek tai susiję su šių skirtingų dizainų vidaus proporcijų skirtumais.
82 Bendrojo Teismo paklaustos apie ginčijamų sprendimų motyvavimą dėl ieškovės tvirtinimo, susijusio su technologinių sprendimų saturacija, VRDT ir įstojusi į bylą šalis neginčija, kad ginčijamuose sprendimuose nėra su technologinių sprendimų saturacijos klausimu susijusių motyvų. Atvirkščiai, savo 2012 m. gegužės 29 d. pastabose VRDT iš esmės pripažįsta tokių motyvų nebuvimą.
83 2012 m. gegužės 29 d. pastabose ir vėliau per posėdį VRDT kartu nurodė, pirma, kad ieškovė tvirtino ne tai, kad technologinių sprendimų saturacija gali daryti įtaką informuoto vartotojo suvokimui apie dizainą, o tai, kad dėl tokios saturacijos gali būti ribojamas dizainerio laisvės mastas, ir, antra, kad pastarasis tvirtinimas yra klaidingas.
84 VRDT, palaikoma įstojusios į bylą šalies, papildomai nurodo, kad ieškovė neįrodė technologinių sprendimų saturacijos ir kad VRDT neturi atsakyti į nesusijusius ir nesvarbius argumentus. Be to, VRDT remiasi šio sprendimo 37 punkte minėtu Sprendimu Ryšio įranga (58 punktas) nurodydama, kad tame sprendime Bendrasis Teismas nurodė, jog paprasčiausiai su dizaino tendencijų buvimu susijusi technologinių sprendimų saturacija yra nesvarbi, ir patvirtino principą, kad tokių tendencijų buvimas nėra svarbus vertinant individualias savybes.
85 Dėl pirmojo VRDT tvirtinimo, pateikto jos 2012 m. gegužės 29 d. pastabose ir vėliau per posėdį, susijusio su tuo, ko reikalavo ar nereikalavo ieškovė Anuliavimo skyriuje ir Apeliacinėje taryboje, reikia konstatuoti, kad šį tvirtinimą tiesiogiai paneigia šio sprendimo 77–79 punktuose pateikti konstatavimai ir pačios VRDT atsakymo į ieškinį 15 punkte pateikta nuoroda į Apeliacinėje taryboje ieškovės pateiktą argumentą dėl technologinių sprendimų saturacijos. Taigi neginčytina, kad VRDT ieškovė tvirtino, jog egzistuoja technologinių sprendimų saturacija, galinti daryti įtaką informuoto vartotojo suvokimui apie nagrinėjamus dizainus, ir kad VRDT šį argumentą žinojo.
86 Toliau, atrodo, nesvarbus VRDT antrasis tvirtinimas, kad dizainerio laisvės neribojimas neišplaukia iš technologinių sprendimų saturacijos.
87 Vienintelis svarbus klausimas yra tai, ar Apeliacinė taryba išnagrinėjo ieškovės argumentą, kad dominavo technologinių sprendimų saturacija, galėjusi daryti įtaką informuotų vartotojų suvokimui apie nagrinėjamus dizainus. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota, atsakymas į klausimą, ar VRDT tai išnagrinėjo, yra neigiamas.
88 Papildomai pateiktais argumentais VRDT, palaikoma įstojusios į bylą šalies, nurodo, kad ieškovė jai visiškai neįrodė technologinių sprendimų saturacijos ir kad ji neturi atsakyti į nesusijusius ir nesvarbius argumentus.
89 Dėl nuorodos į tai, kad VRDT neturi atsakyti į nesusijusius arba nesvarbius argumentus, reikia manyti, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 81 punkte, kad tariama technologinių sprendimų saturacija dėl to, kad yra kitų termosifonų arba radiatorių dizainų, pasižyminčių tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir nagrinėjami dizainai, yra svarbi, nes dėl jos informuotas vartotojas galėtų būti pastabesnis, kiek tai susiję su šių skirtingų dizainų vidaus proporcijų skirtumais.
90 Dėl argumento, kad ieškovė VRDT neįrodė technologinių sprendimų saturacijos, reikia konstatuoti, kad toks aiškinimas yra, kaip iš esmės nurodo ieškovė, bandymas pavėluotai motyvuoti ginčijamus sprendimus, o tai Bendrajame Teisme neleistina. Iš tikrųjų, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Europos Sąjungos teisme (1981 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 22 punktas ir 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C-189/02 P, C-202/02 P, C-205/02 P–C-208/02 P ir C-213/02 P, Rink. p. I-5425, 463 punktas; 2006 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T-228/02, Rink. p. II-4665, 139 punktas).
91 Be to, VRDT argumentas, kad per administracinę procedūrą technologinių sprendimų saturacija nebuvo įrodyta, gali būti laikomas, kaip ir 2012 m. gegužės 29 d. pastabose ieškovės pateikti prašymai ir argumentai bei naujai pateikti dokumentai, prašymu, kad Bendrasis Teismas pats išnagrinėtų šios saturacijos egzistavimo ir jo poveikio informuoto vartotojo suvokimui apie nagrinėjamus dizainus klausimą, todėl jį reikia atmesti.
92 Iš tikrųjų reikia priminti, kad Bendrojo Teismo turima kompetencija keisti ginčijamus sprendimus nesuteikia jam teisės vertinti klausimus, dėl kurių Apeliacinė taryba dar nepareiškė nuomonės. Dėl šios priežasties sprendimų pakeitimo kompetencija turi būti naudojamasi iš esmės tik tais atvejais, kai patikrinęs Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba (2011 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Edwin prieš VRDT, C‑263/09 P, Rink. p. I‑5853, 72 punktas).
93 Galiausiai dėl VRDT nuorodos į Sprendimą Ryšio įranga (minėtas šio sprendimo 37 punkte, 58 punktas) reikia nurodyti, kad ši nuoroda nesvarbi.
94 Iš tikrųjų byloje Ryšio įranga ieškovės argumentas iš esmės buvo toks, kad dizainerio laisvė ribojama bandymu atitikti bendrąsias dizaino tendencijas (37 punkte minėto Sprendimo Ryšio įranga 52 punkto pabaiga). Bendrasis Teismas atmetė šį tvirtinimą ir nurodė, kad bendrosios dizaino tendencijos yra svarbios tik atitinkamo dizaino estetiniam suvokimui, todėl gali daryti įtaką gaminio, kuriame dizainas pritaikytas, komercinei sėkmei (37 punkte minėto Sprendimo Ryšio įranga 58 punktas).
95 Taigi Bendrasis Teismas atmetė galimybę laikyti bendrąsias dizaino tendencijas dizainerio laisvę ribojančiu veiksniu, nes būtent dėl šios laisvės dizaineris gali atrasti naujų formų, naujų tendencijų arba pasiūlyti naujovių jau esančioms tendencijoms.
96 Tačiau Bendrasis Teismas Sprendime Ryšio įranga (minėtas 37 punkte) visiškai nenorėjo nurodyti, kad technologinių sprendimų saturacija turi būti laikoma nesvarbia vertinant dizaino individualias savybes. Be to, jis nurodė, kad vertinant individualias savybes negalima atsižvelgti į paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamo dizaino estetika arba gamino, kuriame pritaikytas šis dizainas, komercine sėkme (šiuo klausimu žr. 37 punkte minėto Sprendimo Ryšio įranga 58 punkto pabaigą).
97 Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad nors ginčijamuose sprendimuose aiškiai nurodytas ieškovės argumentas dėl technologinių sprendimų saturacijos ir nors šis argumentas buvo svarbus vertinant dizainų, dėl kurių kilo ginčas, individualias savybes, šiuose sprendimuose nepateikta jokių su šiais tvirtinimais susijusių motyvų.
98 Tačiau, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pareiga nurodyti motyvus, kuria siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti pastarajam atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Corus UK prieš Komisiją, C-199/99 P, Rink. p. I-11177, 145 punktas ir 90 punkte minėto Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 462 punktas), yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų (žr. 2005 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimo Napoli Buzzanca prieš Komisiją, T‑218/02, Rink. VT p. I-A-267 ir II-1221, 57 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
99 Tokiomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, jog Apeliacinė taryba, be to, kad atliko šio sprendimo 59–61 punktuose nurodytus klaidingus vertinimus, nemotyvavo ginčijamų sprendimų dėl klausimo, kuris yra svarbus vertinant dizainų, dėl kurių kilo ginčas, individualias savybes, reikia panaikini ginčijamus sprendimus tiek, kiek jais dizainų, dėl kurių kilo ginčas, registracija pripažįstama negaliojančia, ir atmesti likusią šių ieškinių dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
100 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės reikalavimus.
101 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą šalis, įstojusi į bylą palaikyti VRDT reikalavimų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
102 Be to, ieškovė reikalavo priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė vykstant administracinei procedūrai VRDT. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalį šalių patirtos būtinosios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis. Tačiau tai negalioja bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms vykstant procedūrai Anuliavimo skyriuje. Todėl ieškovės prašymas, kad įstojusi į bylą šalis, kurios reikalavimai atmesti, padengtų per administracinę procedūrą VRDT patirtas bylinėjimosi išlaidas, gali būti patenkintas tik dėl būtinųjų išlaidų, kurių ieškovė patyrė per procedūras Apeliacinėje taryboje.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2010 m. lapkričio 2 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimus (bylos R 1451/2009-3 ir R 1452/2009-3) tiek, kiek jais dizainų Nr. 000593959-0001 ir Nr. 000593959-0002 registracija pripažįstama negaliojančia.
2. Atmesti likusią ieškinių dalį.
3. VRDT padengia savo ir Antrax It Srl per procesą Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. The Heating Company (THC) padengia savo per procesą Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir Antrax It per procedūras Apeliacinėje taryboje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2012 m. lapkričio 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.