Language of document : ECLI:EU:T:2012:323

Byla T‑167/08

Microsoft Corp.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – AK klientų operacinės sistemos – Darbo grupės serverių operacinės sistemos – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas pateikti su suderinamumu susijusią informaciją ir leisti ja naudotis – Pareigų, kylančių iš sprendimo, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir nustatytos su elgesiu susijusios priemonės, vykdymas – Periodinė bauda“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Sąjungos teisė – Bendrieji teisės principai – Teisinis saugumas – Bausmių teisėtumas – Apimtis

2.      Konkurencija – Sutarties normų pažeidimas – Bauda – Periodinė bauda – Baudos ir periodinės baudos atgrasomasis poveikis, kuriuo siekiama, kad būtų užkirstas kelias kartoti arba tęsti pažeidimą – Požymių ir tikslų visetas – Įmonėms duodamų nurodymų tikslumo diferenciacija, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių – Nebuvimas

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis ir 24 straipsnio 2 dalis)

3.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimų nutraukimas – Komisijos įgaliojimai – Įmonėms skirti nurodymai – Ribos

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalis)

4.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo įmonei skiriama periodinė bauda

(EB 253 straipsnis)

5.      Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą – Pareigų, kylančių iš sprendimo, kuriuo nustatytas pažeidimas ir skirtos su elgesiu susijusios priemonės, laikymasis – Pareiga leisti naudoti protingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis – Reikalaujamo atlygio protingumas – Vertinimo kriterijai

(SESV 102 straipsnis)

6.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys – Teisės į gynybą paisymas – Apimtis

7.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Laikinas pobūdis – Kaltinimų, kurie pasirodė nepagrįsti, atsisakymas – Komisijos pareiga pranešti apie tai suinteresuotiesiems asmenims papildomu pranešimu apie kaltinimus – Netaikymas

8.      Konkurencija – Periodinė bauda – Dydis – Teisminė kontrolė – Aplinkybės, į kurias gali atsižvelgti Sąjungos teismas – Sprendime dėl periodinės baudos skyrimo nepateikta informacija, kurios nereikalaujama jį motyvuojant – Įtraukimas

(EB 229 ir 253 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

9.      Konkurencija – Periodinė bauda – Dydis – Teisminė kontrolė – Aplinkybės, į kurias gali atsižvelgti Sąjungos teismas – Komisijos leidimas tam tikrą laiką vykdyti veiksmus, galinčius turėti antikonkurencinių pasekmių – Įtraukimas

(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

1.      Rėmimasis neapibrėžtomis teisinėmis sąvokomis, pavartotomis formuluojant normas, kurias pažeidus pažeidėjui kyla civilinė, administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė, neužkerta kelio imtis įstatymo numatytų korekcinių priemonių, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos formuluotės ir prireikus iš teismų pateikto išaiškinimo gali žinoti, kurie veiksmai ir neveikimas užtraukia jo atsakomybę.

(žr. 84 punktą)

2.      Ir periodinė bauda, nustatyta pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį, ir galutinė periodinė bauda, nustatyta pagal to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalį, yra atitinkamai SESV 101 arba 102 straipsnių pažeidimo ir sprendimo, kuriuo nurodoma nutraukti šį pažeidimą ir prireikus nustatomos su elgesiu susijusios priemonės, pasekmės. Be to, ir bauda, ir periodinė bauda susijusios su įmonės veiksmais praeityje ir abi turi būti atgrasomosios, kad būtų užkirstas kelias kartoti arba tęsti pažeidimą. Atsižvelgiant į šį požymių ir tikslų visetą niekas nepateisina tikslumo diferenciacijos kalbant apie tai, ką įmonė turi daryti ar ko nedaryti, kad laikytųsi konkurencijos taisyklių, kol dėl jos nėra priimtas sprendimas, kuriuo nustatoma bauda arba galutinė periodinė bauda.

(žr. 94 punktą)

3.      Nors Komisija, aišku, gali konstatuoti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą ir nurodyti atitinkamoms šalims jį nutraukti, ji neprivalo šalims primesti vieno iš įvairių galimų elgesio modelių, atitinkančių Sutartį arba sprendimą, kuriuo nustatomos su elgesiu susijusios priemonės. Remiantis tuo, darytina išvada, kad, įmonei pasirinkus vieną šių galimybių, Komisija neturi teisės konstatuoti pažeidimo arba nustatyti periodinės baudos dėl to, kad teikia pirmenybę kitai galimybei.

(žr. 95 punktą)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 99 ir 100 punktus)

5.      Technologijų strateginės ir savarankiškos vertės atskyrimas, kuris yra sprendimo, kuriuo konstatuojamas konkurencijos teisės pažeidimas ir nustatomos su elgesiu susijusios priemonės, dalykas, yra pagrindinė bet kokio AK klientų ir darbo grupių serverių operacinių sistemų sektoriuje dominuojančios įmonės reikalaujamo atlygio už galimybę susipažinti su informacija apie suderinamumą ir leidimą naudotis ja protingumo vertinimo prielaida. Savarankišką minėtos informacijos vertę sudaro jos naujoviškumas. Tačiau aplinkybė, kad šios technologijos pagal dominuojančios įmonės įgyvendinamą politiką yra verslo paslaptis, neparodo, kad egzistuoja kita nei strateginė vertė, t. y. vertė, kurią lemia vien galimybė veikti kartu su šios įmonės sukurtomis operacinėmis sistemomis. Nesant naujoviškumo, vien slaptumas neturi licencijos gavėjui kitos vertės nei strateginė.

Kadangi egzistuoja pareiga pateikti protingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis be jokio atlygio pagal strateginę vertę, Komisija turi teisę vertinti šių technologijų naujoviškumą remdamasi jį sudarančiais elementais, būtent naujumu ir neakivaizdumu, kurį apima išradimo lygio sąvoka. Kai atsižvelgiama į naujumą ir išradimo lygį vertinant technologijų naujoviškumą, apskritai nesumenkinama intelektinės nuosavybės teisių, komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos vertė ir juo labiau tai nepripažįstama sąlyga, kad toks produktas ar informacija patektų į tokios teisės taikymo sritį arba apskritai sudarytų komercinę paslaptį.

(žr. 138, 142–144, 149 ir 150 punktus)

6.      Taikant konkurencijos taisykles pranešime apie kaltinimus pakankamai aiškiai, nors ir glaustai, reikia nurodyti visus kaltinimus, kad suinteresuotieji asmenys žinotų, kuo juos Komisija kaltina. Iš esmės tik įvykdžius šią sąlygą pranešimas apie kaltinimus gali atlikti Bendrijos teisės aktų jam skirtą funkciją, t. y. pateikti įmonėms visą būtiną informaciją, kad jos galėtų veiksmingai gintis, kol Komisija nepriėmė galutinio sprendimo. Šio reikalavimo laikomasi, kai sprendime suinteresuotiesiems asmenims nepriskiriami pranešime apie kaltinimus nenurodyti pažeidimai; jis turi būti grindžiamas tik faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimų. Be to, pranešimas apie kaltinimus yra parengiamasis procesinis veiksmas, palyginti su sprendimu, kuriuo baigiama administracinė procedūra. Vadinasi, kol bus priimtas galutinis sprendimas, Komisija, atsižvelgdama visų pirma į šalių rašytines ir žodines pastabas, gali arba atsisakyti kai kurių ar net visų anksčiau jiems pateiktų kaltinimų ir taip pakeisti savo požiūrį jų naudai, arba, atvirkščiai, nuspręsti pateikti naujų kaltinimų su sąlyga, kad suteiks suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti šiuo klausimu savo nuomonę.

Dėl teisės į gynybą įgyvendinimo baudų skyrimo atžvilgiu reikia pažymėti, kad jei pranešime apie kaltinimus Komisija aiškiai pareiškia, kad spręs klausimą, ar atitinkamoms įmonėms reikės skirti baudas, ir nurodo pagrindines teisines bei faktines aplinkybes, dėl kurių bauda gali būti paskirta, pavyzdžiui, tariamo pažeidimo sunkumą, trukmę ir tai, ar pažeidimas buvo padarytas „tyčia, ar dėl neatsargumo“, ji įvykdo savo pareigą gerbti įmonių teisę būti išklausytoms. Taip ji suteikia joms informaciją, reikalingą pasirengti gynybai ne tik dėl pažeidimo konstatavimo, bet ir dėl baudos skyrimo.

Galiausiai, jei pranešime apie kaltinimus arba bet kuriame kitame po jo priimtame dokumente, kuriuo siekiama suteikti kaltinamosioms įmonėms galimybę iš tikrųjų sužinoti, kokiais veiksmais jos kaltinamos, Komisija nurodo, kad pažeidimas dar nesibaigė, apskaičiuodama baudos dydį ji gali atsižvelgti į laiką, kuris praėjo nuo pranešimo apie kaltinimus ir sprendimo, kuriuo baigiama administracinė procedūra, priėmimo, su sąlyga, kad remiamasi tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys galėjo pateikti savo nuomonę.

Remiantis tuo, darytina išvada, kad atsižvelgiant į šį baudų ir periodinių baudų požymių ir tikslų visetą pirmiau pateikti samprotavimai visiškai taikomi skiriant periodines baudas pagal Reglamento Nr. 1/2003 24 straipsnį.

(žr. 182–187 punktus)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 184, 191 punktus)

8.      Kiek tai susiję su periodinės baudos apskaičiavimo metodu, Sąjungos teismo neribotos jurisdikcijos, suteiktos jam pagal EB 229 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, įgyvendinimas gali pateisinti papildomos informacijos, kurios paminėjimas ginčijamame sprendime, remiantis EB 253 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti, savaime nėra būtinas, pateikimą ir atsižvelgimą į ją.

(žr. 217, 222 punktus)

9.      Jei dėl vis dar nagrinėjamos bylos Komisija, atsižvelgdama į sprendimo, kuriuo konstatuojamas konkurencijos teisės pažeidimas ir nustatomos su elgesiu susijusios priemonės, nustatytų įpareigojimų pobūdį ir į dėl galimo panaikinimo galinčias kilti pasekmes, leido suinteresuotajai įmonei tam tikrą laiką vykdyti veiksmus, galinčius turėti antikonkurencinių pasekmių, kurias siekiama pašalinti minėtu sprendimu, Sąjungos teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, suteiktą jam pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, gali atsižvelgti į šią aplinkybę nustatydamas periodinės baudos dydį.

(žr. 226 punktą)