TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. lapkričio 14 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žemės ūkio politika – SESV 42 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 2200/96 – Reglamentas (EB) Nr. 1182/2007 – Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 – Antikonkurenciniai veiksmai – SESV 101 straipsnis – Reglamentas Nr. 26 – Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 – Gamintojų organizacijos – Gamintojų organizacijų asociacijos – Šių organizacijų ir asociacijų uždaviniai – Minimalių pardavimo kainų nustatymo praktika – Susitarimų dėl rinkai pateikiamo kiekio praktika – Keitimosi strategine informacija praktika – Prancūzijos trūkažolių rinka“
Byloje C‑671/15
dėl Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2015 m. gruodžio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Président de l’Autorité de la concurrence
prieš
Association des producteurs vendeurs d’endives (APVE),
Comité économique régional agricole fruits et légumes de Bretagne (Cerafel),
Fraileg SARL,
Prim’Santerre SARL,
Union des endiviers, buvusi Fédération nationale des producteurs d’endives (FNPE),
Soleil du Nord SARL,
Comité économique fruits et légumes du Nord de la France (Celfnord),
Association des producteurs d’endives de France (APEF),
Section nationale de l’endive (SNE),
Fédération du commerce de l’endive (FCE),
France endives société coopérative agricole,
Cambrésis Artois-Picardie endives (CAP’Endives) société coopérative agricole,
Marché de Phalempin société coopérative agricole,
Primacoop société coopérative agricole,
Coopérative agricole du marais audomarois (Sipema),
Valois-Fruits union de sociétés coopératives agricoles,
Groupe Perle du Nord SAS,
Ministre de l’Économie, de l’Industrie et du Numérique
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai L. Bay Larsen, T. von Danwitz ir J. Malenovský, teisėjai E. Juhász, A. Borg Barthet, J.‑C. Bonichot, D. Šváby (pranešėjas), F. Biltgen, K. Jürimäe, C. Lycourgos ir M. Vilaras,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorė V. Giacobbo‑Peyronnel, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. sausio 31 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– président de l’Autorité de la concurrence, atstovaujamo H. Génin, S. Subrémon Lukasiewicz ir I. de Silva, padedamų advokato J.‑P. Duhamel,
– Comité économique régional agricole fruits et légumes de Bretagne (Cerafel), Comité économique fruits et légumes du Nord de la France (Celfnord), Association des producteurs d’endives de France (APEF), Section nationale de l’endive (SNE) ir Fédération du commerce de l’endive (FCE), atstovaujamų advokatų H. Calvet, P. Morrier, Y. Chevalier ir A. Bouviala,
– Fraileg SARL ir Prim’Santerre SARL, atstovaujamų advokatų J.‑L. Fourgoux ir L. Djavadi,
– France endives société coopérative agricole, Cambrésis Artois-Picardie endives (CAP’Endives) société coopérative agricole, Marché de Phalempin société coopérative agricole, Primacoop société coopérative agricole, Coopérative agricole du marais audomarois (Sipema) ir Groupe Perle du Nord SAS, atstovaujamų advokatų B. Néouze, V. Ledoux ir S. Pasquesoone,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues, D. Colas, S. Horrenberger, C. David ir J. Bousin,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,
– Europos Komisijos, atstovaujamos X. Lewis, A. Bouquet ir B. Mongin,
susipažinęs su 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 101 straipsnio, siejamo su 1962 m. balandžio 4 d. Tarybos reglamento Nr. 26 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (OL 30, 1962, p. 993; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 1 t., p. 6) 2 straipsniu, 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (OL L 297, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 20 t., p. 55) 11 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (OL L 214, 2006, p. 7), iš dalies pakeisto 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007, p. 1; toliau – Reglamentas Nr. 1184/2006), 2 straipsniu, 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1182/2007, nustatančio konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui, iš dalies keičiančio direktyvas 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentus (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2202/96 (OL L 273, 2007, p. 1), 3 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 1234/2007, iš dalies pakeisto 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 491/2009 (OL L 154, 2009, p. 1; toliau – Reglamentas Nr. 1234/2007), 122 straipsnio pirma pastraipa ir 176 straipsniu, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant président de l’Autorité de la concurrence (Konkurencijos tarnybos pirmininkas, Prancūzija) ginčą su Association des producteurs vendeurs d’endives (APVE), Comité économique régional agricole fruits et légumes de Bretagne (Cerafel), Fraileg SARL, Prim’SanterreSARL, Union des endiviers (buvusi – Fédération nationale des producteurs d’endives (FNPE)), Soleil du Nord SARL, Comité économique fruits et légumes du Nord de la France (Celfnord), Association des producteurs d’endives de France (APEF), Section nationale de l’endive (SNE), Fédération du commerce de l’endive (FCE), France endives société coopérative agricole, Cambrésis Artois-Picardie endives (CAP’Endives) société coopérative agricole, Marché de Phalempin société coopérative agricole, Primacoop société coopérative agricole, Coopérative agricole du marais audomarois (Sipema), Valois-Fruits union desociétés coopératives agricoles ir Groupe Perle du Nord SAS bei ministre de l’Économie, de l’Industrie et du Numérique (ekonomikos, pramonės ir skaitmeninių technologijų ministras) dėl 2012 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo Autorité de la concurrence (Konkurencijos tarnyba), remdamasi, be kita ko, SESV 101 straipsnio 1 dalimi, konstatavo sudėtinį ir tęstinį kartelį trūkažolių rinkoje ir už tai skyrė piniginę baudą (toliau – ginčijamas sprendimas).
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Antrinės teisės nuostatos, susijusios su bendru rinkos organizavimu vaisių ir daržovių sektoriuje ir taikytinos pagrindinės bylos aplinkybėms, įtvirtintos Reglamente Nr. 2200/96, taikytame iki 2007 m. gruodžio 31 d., Reglamente Nr. 1182/2007, panaikintame 2008 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 361/2008, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 1234/2007 (OL L 121, 2008, p. 1), ir Reglamente Nr. 1234/2007. Pastarasis reglamentas nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671) ir kuris vis dėlto netaikomas pagrindinės bylos aplinkybėms.
4 Antrinės teisės nuostatos, reglamentuojančios Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą vaisių ir daržovių sektoriaus žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, Sąjungos teisės aktų leidėjo įtvirtintos Reglamente Nr. 26, vėliau priimtame Reglamente Nr. 1184/2006, ir Reglamento Nr. 1234/2007 175–182 straipsniuose.
Reglamentas Nr. 26
5 Reglamento Nr. 26 1 straipsnyje nustatyta:
„Įsigaliojus šiam reglamentui, [SESV 101–106] straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, laikantis 2 straipsnio, taikomi visiems [SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje] nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su Sutarties II priede išvardytų produktų gamyba ar prekyba jais.“
6 Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„[SESV 101 straipsnio 1 dalis] netaikoma tokiems ankstesniame straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiklai, kurie yra nacionalinės rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini [SESV] 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Ji visiškai netaikoma tokiems vienai valstybei narei priklausančių ūkininkų, ūkininkų asociacijų arba tokių asociacijų susivienijimų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams saugoti, apdoroti ar perdirbti ir kuriais neįsipareigojama nustatyti vienodas kainas, nebent Komisija nustatytų, kad tuo pašalinama konkurencija arba kyla pavojus [SESV] 39 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui.“
Reglamentas Nr. 2200/96
7 Reglamento Nr. 2200/96 7 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(7) kadangi gamintojų organizacijos yra pagrindiniai bendrosios rinkos, kurios decentralizuotą veikimą jos užtikrina savo lygmenyje, organizavimo elementai; kadangi, nuolat didėjant paklausos koncentracijai, pasiūlos telkimas per šias organizacijas labiau negu bet kada iškyla kaip ekonominė būtinybė siekiant stiprinti gamintojų padėtį rinkoje; kadangi toks telkimas turi vykti savanoriškumo pagrindu ir turi įrodyti savo naudingumą gamintojų organizacijų savo nariams teikiamų paslaugų apimtimi ir veiksmingumu; kadangi dėl produktų pristatymo specializuotoms gamintojų organizacijoms, egzistuojančioms iki šio reglamento įsigaliojimo, nekeliamas klausimas;
<…>
(16) kadangi, siekiant stabilizuoti kainas, pageidautina, kad gamintojų organizacijos galėtų įsikišti į rinką, ypač nuspręsdamos nepateikti tam tikrais laikotarpiais prekybai tam tikrų kiekių; kadangi tokie produktų pašalinimo veiksmai neturi būti laikomi alternatyvia realizacijos rinka pačiai rinkai; kadangi dėl to Bendrijos teikiamas pašalinimų finansavimas turėtų būti ribojamas iki tam tikro nustatyto produkcijos procentinio dydžio ir Bendrijos skiriamos sumažinto dydžio kompensacijos, nors veiklos fondų naudojimas šiam tikslui turėtų būti leidžiamas; kadangi dėl paprastumo Bendrijos kompensacija turėtų būti bendro vienodo dydžio kiekvienam produktui; kadangi, siekiant palyginamo sumažinimo visiems produktams, reikalingas tam tikras diferencijavimas.“
8 Šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šiame reglamente „gamintojų organizacija“ – tai juridinis asmuo:
a) kurį savo iniciatyva sukuria 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų šių kategorijų produktų augintojai:
<…>
iii) daržovių,
<…>
b) kuris visų pirma turi tikslą:
1) užtikrinti, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekybės atžvilgiais;
2) skatinti savo narių pagamintų produktų pasiūlos koncentraciją ir pateikimą rinkai;
3) mažinti gamybos sąnaudas ir stabilizuoti gamintojo kainas;
4) skatinti auginimo praktikos, gamybos metodų ir aplinkos apsaugos atžvilgiu patikimos atliekų tvarkymo praktikos panaudojimą, ypač siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę, išsaugoti ir (arba) puoselėti biologinę įvairovę;
<…>“
9 Reglamento Nr. 2200/96 23 straipsnio „Intervencinės veiklos reglamentavimas“ 1 dalyje numatyta: „Gamintojų organizacijos ir jų asociacijos gali nuspręsti nepateikti parduoti savo narių pateiktų 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų tokiais kiekiais ir laikotarpiais, kuriuos jos laiko tinkamais.“
Reglamentas Nr. 1184/2006
10 Reglamento Nr. 1184/2006 1a straipsnyje numatyta:
„Laikantis šio reglamento 2 straipsnio, [SESV 101–106 straipsniai] ir jų įgyvendinimo nuostatos taikomi visiems [SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje] nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su 1 straipsnyje nurodytų produktų gamyba arba prekyba jais.“
11 Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„[SESV 101 straipsnio 1 dalis] netaikoma tiems šio reglamento 1a straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir praktikai, kurie yra nacionalinio rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini [SESV 39] straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.
<…>“
Reglamentas Nr. 1182/2007
12 Reglamento Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Šiame reglamente gamintojų organizacija yra juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis, atitinkantis (atitinkanti) šiuos reikalavimus:
a) įsteigta ūkininkų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio a dalyje, auginančių vieną ar daugiau iš Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų ir (arba) tokius produktus, skirtus tik perdirbimui, iniciatyva;
b) jos tikslas – skatinti aplinkos apsaugos požiūriu patikimos auginimo praktikos, gamybos metodų ir atliekų tvarkymo praktikos naudojimą, ypač siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę, išsaugoti ar puoselėti biologinę įvairovę;
c) ji siekia vieno ar keleto iš šių tikslų:
i) užtikrinim[o], kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;
ii) savo narių pagamintų produktų pasiūlos koncentracij[os] ir pateikim[o] į rinką;
iii) gamybos išlaidų optimizavim[o] ir gamintojo kainų stabilizavim[o];
d) jos įstatuose numatyti 2 dalyje nurodyti konkretūs reikalavimai; ir
e) atitinkamos valstybės narės buvo pripažinta pagal 4 straipsnį.“
Reglamentas Nr. 1234/2007
13 Reglamento Nr. 1234/2007 103c straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veiklos programomis vaisių ir daržovių sektoriuje turi būti siekiama dviejų ar daugiau 122 straipsnio pirmosios pastraipos c punkte nurodytų tikslų ar šiame 103c straipsnyje nurodytų tikslų, iš kurių vienas – krizių prevencija ir valdymas.
14 Minėto 103c straipsnio 2 dalies a punkte patikslinama, kad krizių prevencija ir valdymu siekiama išvengti krizių vaisių ir daržovių rinkose arba jas įveikti; šioje srityje tai apima, be kita ko, pašalinimą iš rinkos.
15 Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:
„Valstybės narės pripažįsta gamintojų organizacijas:
a) kurias sudaro gamintojai iš vieno iš šių sektorių:
<…>
iii) vaisių ir daržovių, kai ūkininkai augina vieną ar daugiau to sektoriaus produktų ir (arba) tokius produktus, kurie skirti tik perdirbimui;
<…>
b) kurios yra sudarytos pačių gamintojų iniciatyva;
c) kurios siekia konkretaus tikslo, kuris pirmiausia gali apimti, arba, vaisių bei daržovių sektoriuje, turi apimti vieną ar kelis toliau nurodytus tikslus:
i) užtikrinim[ą], kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;
ii) savo narių pagamintų produktų pasiūlos koncentracij[ą] ir pateikim[ą] į rinką;
iii) gamybos išlaidų optimizavim[ą] ir gamintojo kainų stabilizavim[ą].“
16 Šio reglamento 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse skelbiama:
„1. Valstybės narės pripažįsta tarpšakines organizacijas:
a) kurias sudaro ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu toliau nurodytuose sektoriuose, atstovai:
i) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje,
ii) tabako sektoriuje;
b) kurios yra įsteigtos visų ar kai kurių jas sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;
c) kurios siekia konkretaus tikslo, kuris pirmiausia gali būti susijęs su:
i) organizacijos narių produkcijos pasiūlos sutelkimu ir prekybos ja bei koordinavimu;
ii) kartu atliekamu gamybos ir perdirbimo pritaikymu prie rinkos reikalavimų ir produktų gerinimu;
iii) gamybos ir perdirbimo racionalizavimo bei gerinimo skatinimu;
iv) tvarios gamybos metodų ir rinkos pokyčių tyrimų atlikimu.
<…>
3. Papildant 1 dalį, valstybės narės taip pat pripažįsta vaisių ir daržovių sektoriaus (ir gali pripažinti vyno sektoriaus) tarpšakines organizacijas:
<…>
c) vienos (o jei tai vaisių ir daržovių sektoriaus tarpšakinė organizacija – dviejų ar daugiau) iš toliau nurodytų veiklos rūšių viename ar daugiau Bendrijos regionų, vykdymu, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, ir, nedarant poveikio kitiems sektoriams, vyno sektoriuje – visų pirma atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir vartotojų interesus:
i) tobulina žinias apie gamybą bei rinką ir jų skaidrumą;
ii) pagalba siekiant geriau koordinuoti vaisių ir daržovių ir vyno sektorių produktų pateikimą į rinką, visų pirma pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus;
iii) parengia tipines sutarčių formas, atitinkančias Bendrijos taisykles;
iv) didesniu pagamintų vaisių bei daržovių produktų ir vyno sektorių produkcijos potencialo išnaudojimu;
v) teikia informaciją ir atlieka mokslinius tyrimus, būtinus siekiant orientuoti gamybą į produktus, kurie geriau atitinka rinkos reikalavimus ir vartotojų skonį bei lūkesčius, visų pirma susijusius su produkto kokybe ir aplinkos apsauga;
vi) ieško būdų riboti augalų apsaugos produktų bei kitų priemonių naudojimą ir užtikrinti produkto kokybę ir vandens bei dirvožemio kokybės išlaikymą;
vii) kuria metodus ir priemones produktų kokybei pagerinti visuose gamybos ir pardavimo (o vyno sektoriuje – ir rūgimo) etapuose;
viii) didesniu organinės ūkininkavimo potencialo išnaudojimu ir saugo bei propaguoja tokį ūkininkavimą, taip pat kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklinimą ir geografines nuorodas;
ix) skatina integruotą gamybą ar kitus aplinkosaugos požiūriu patikimus gamybos metodus;
x) vaisių ir daržovių sektoriui nustato taisykles, susijusias su XVIa priedo 2 ir 3 punktuose nurodytomis gamybos ir pardavimo taisyklėmis, kurios yra griežtesnės nei Bendrijos ar nacionalinės taisyklės;
<…>“
17 Minėto reglamento 125a straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Pagal gamintojų organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje įstatus reikalaujama, kad jos nariai gamintojai visų pirma:
<…>
c) visą atitinkamą produkciją parduotų per gamintojų organizaciją;
<…>
2. Nepaisant 1 dalies c punkto, jei gamintojų organizacija įgalioja ir jei tai atitinka gamintojų organizacijos nustatytas sąlygas bei nuostatas, gamintojai nariai gali:
a) tiesiogiai savo ūkyje ir (arba) už savo ūkio ribų vartotojų asmeniniam vartojimui parduoti tik nustatytą savo produkcijos ir (arba) produktų procentinę dalį; šią procentinę dalį nustato valstybė narė ir ji negali būti mažesnė negu 10 %;
b) patys arba per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti nedidelius palyginti su savo organizacijos parduodamomis apimtimis produktų kiekius;
c) savarankiškai ar per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti produktus, kurių dėl jų savybių paprastai tos organizacijos komercinė veikla neapima.“
18 Reglamento Nr. 1234/2007 125b straipsnio 1 dalies c ir g punktuose numatyta, kad valstybės narės gamintojų organizacijomis (toliau – GO) vaisių ir daržovių sektoriuje pripažįsta visus dėl tokio pripažinimo besikreipiančius juridinius asmenis arba aiškiai apibrėžtas juridinių asmenų dalis, jeigu yra pakankamai įrodymų, kad laiko, efektyvumo ir tiekimo sutelktumo požiūriu jos gali vykdyti savo veiklą tinkamai ir jos neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant SESV 39 straipsnio tikslų.
19 Minėto reglamento 125c straipsnyje skelbiama:
„[GO] asociacija vaisių ir daržovių sektoriuje įsteigiama pripažintų [GO] iniciatyva ir gali vykdyti bet kokią šiame reglamente nurodytą [GO] veiklą. Šiuo tikslu gavusios prašymą, valstybės narės gali pripažinti [GO] asociaciją, jei:
a) valstybė narė mano, kad asociacija yra pajėgi veiksmingai vykdyti šią veiklą; ir
b) asociacija neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant [SESV 39] straipsnio tikslų.
<…>“
20 Reglamento Nr. 1234/2007 175 straipsnis suformuluotas taip:
„Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, [SESV 101–106] straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, remiantis šio reglamento 176–177 straipsniais, taikomi visiems [SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje] nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su šiame reglamente nurodytų produktų gamyba arba prekyba jais.“
21 Šio reglamento 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„[SESV 101 straipsnio 1 dalis] netaikoma šio reglamento 175 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra nacionalinio rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini [SESV 39] straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.
[SESV 101 straipsnio 1 dalis] visų pirma netaikoma tokiems vienai valstybei narei priklausančių ūkininkų, ūkininkų asociacijų arba tokių asociacijų susivienijimų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, ir kuriais neįsipareigojama nustatyti vienodas kainas, nebent Komisija nustatytų, kad tuo pašalinama konkurencija arba kyla pavojus [SESV 39 straipsnyje] numatytų tikslų pasiekimui.“
22 Minėto reglamento 176a straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta:
„1. [SESV 101 straipsnio 1 dalis] netaikoma pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurių tikslas – vykdyti šio reglamento 123 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą veiklą.
<…>
4. Toliau išvardyti susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai visais atvejais paskelbiami nesuderinamais su Bendrijos taisyklėmis:
a) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių Bendrijoje gali atsirasti bet kokios formos rinkų padalijimas;
b) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali turėti įtakos stabiliam rinkos organizavimui;
c) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių gali būti iškreipta konkurencija ir kurie nėra būtini, kad būtų pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslai, kurių siekiama tarpšakinės organizacijos vykdoma veikla;
d) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie apima kainų nustatymą, nedarant poveikio tarpšakinių organizacijų vykdomai veiklai taikant konkrečias Bendrijos taisykles;
e) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu gali atsirasti diskriminacija arba būti panaikinta konkurencija.“
Prancūzijos teisė
23 Code de commerce (Prekybos kodeksas) L.420-1 straipsnyje numatyta:
„Draudžiami suderinti veiksmai, susitarimai, aiškūs ar numanomi karteliai ar susivienijimai, net tiesiogiai ar netiesiogiai tarpininkaujant už Prancūzijos ribų įsteigtai grupės bendrovei, jeigu jų tikslas ar poveikis yra konkurencijos rinkoje ribojimas ar iškraipymas, būtent tie, kuriais:
1. kitoms įmonėms trukdoma patekti į rinką arba konkuruoti;
2. sudaromos kliūtys nustatyti kainas esant laisvai pasiūlos ir paklausos sąveikai rinkoje dirbtinai sudarant palankias sąlygas tokias kainas pakelti arba nuleisti;
3. ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, investicijos arba techninė pažanga;
4. dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
24 Po 2007 m. balandžio 12 d. Direction générale de la concurrence,de la consommation et de la répression des fraudes (DGCCRF; Konkurencijos, vartojimo ir sukčiavimo užkardymo generalinis direktoratas, Prancūzija) atliktos patikros ir poėmių ministre de l’Économie, de l’Industrie et du Numérique (ekonomikos, pramonės ir skaitmeninių technologijų ministras, Prancūzija) kreipėsi į Conseil de la concurrence (dabar – Autorité de la concurrence, Konkurencijos taryba, Prancūzija) dėl veiksmų trūkažolių gamybos ir prekybos sektoriuje.
25 Ginčijamu 2012 m. kovo 6 d. sprendimu Autorité de la concurrence nusprendė, kad APVE, Cerafel, FNPE, Celfnord, APEF, SNE, FCE, Groupe Perle du Nord ir GO Fraileg, Prim’Santerre, Soleil du Nord, France endives, CAP’Endives, Marché de Phalempin, Primacoop, Sipema ir Valois-Fruits trūkažolių rinkoje įgyvendino sudėtinį ir tęstinį kartelį, kuris draudžiamas pagal Prekybos kodekso L.420‑1 straipsnį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį; šį kartelį sudarė susitarimas dėl trūkažolių kainų taikant įvairius mechanizmus, kaip antai savaitinį minimalios kainos nustatymą, siektinos kainos nustatymą, prekybos mainų taikymą, rezervinės kainos nustatymą ir pašalinimo iš rinkos kainos mechanizmo taikymą, susitarimas dėl rinkai pateiktino trūkažolių kiekio ir keitimosi strategine informacija sistema, leidusi taikyti kainų politiką; šiais veiksmais buvo siekiama tikslo bendrai nustatyti trūkažolių minimalią pardavimo kainą ir jie leido gamintojams ir kelioms jų profesinėms organizacijoms laikotarpiu, kuris prasidėjo 1998 m. sausio mėn. ir ginčijamo sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo pasibaigęs, išlaikyti minimalias pardavimo kainas. Todėl šiuo sprendimu joms buvo paskirtos piniginės baudos, iš viso 3 970 590 EUR.
26 Ginčijamame sprendime Autorité de la concurrence, be kita ko, atmetė gamintojų argumentus, kad nagrinėjamus susitarimus reikia laikyti būtinais bendros žemės ūkio politikos tikslams pasiekti, nes Reglamento Nr. 1184/2006 2 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 1234/2007 176 straipsnyje numatytos išimčių sistemos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
27 Kelios nubaustos bendrovės ir organizacijos pareiškė Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) ieškinį dėl panaikinimo ir – subsidiariai – ieškinį dėl ginčijamo sprendimo pakeitimo.
28 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu šis teismas pakeitė visas ginčijamo sprendimo nuostatas ir nusprendė, jog nenustatyta, kad buvo pažeistas Prekybos kodekso L.420‑1 straipsnis ir SESV 101 straipsnio 1 dalis. Šiuo klausimu jis, be kita ko, pažymėjo, jog, esant teisės aktų, susijusių su bendru rinkos organizavimu, tikslios apimties ir organizacijų uždavinių, įgyvendinamų taikant nuo konkurencijos teisės nukrypstančią sistemą, išplaukiančią iš bendros žemės ūkio politikos taisyklių taikymo, ribų aiškinimo sunkumų, neįrodyta, kad nurodymų dėl minimalių kainų išplatinimas visomis aplinkybėmis yra neabejotinai ir galutinai draudžiamas, tad nebuvo neginčijamai įrodyta, kad nagrinėjamos organizacijos viršijo uždavinius, kurie joms teisėtai pavesti kainų stabilizavimo srityje.
29 Président de l’Autorité de la concurrence padavė kasacinį skundą dėl šio sprendimo. Grįsdamas skundą, jis, be kita ko, iš esmės nurodė, kad, neatsižvelgiant į aiškių SESV 101 straipsnio 1 dalies išimčių, įtvirtintų reglamentuose dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, taikymą, GO ir GO asociacijoms (toliau – GOA) priskirtų uždavinių vykdymas galimas tik laikantis konkurencijos taisyklių.
30 Kasacinėje byloje Komisija pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 15 straipsnio 3 dalį pateikė pastabas Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija). Jose ji nurodė, kad egzistuoja ne tik bendrosios Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio sektoriui išimtys, priimtos pagal Reglamento Nr. 26 2 straipsnį, Reglamento Nr. 1184/2006 2 straipsnį ir Reglamento Nr. 1234/2007 176 straipsnį, bet ir pagal to paties reglamento 175 straipsnį nustatytos specialiosios išimtys, numatytos įvairiuose reglamentuose dėl bendro rinkos organizavimo, kuriais vaisių ir daržovių gamybos ir prekybos jais srityje veikiančioms organizacijoms pavesti tam tikri konkretūs uždaviniai, kuriems paprastai gali būti taikomi konkurencijos taisyklėse numatyti draudimai. Šiuo atveju taikytinas Reglamentas Nr. 2200/96 (kiek tai susiję su laikotarpiu iki 2007 m. pabaigos) ir Reglamentas Nr. 1182/2007, inkorporuotas į Reglamentą Nr. 1234/2007 (kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d.). Vis dėlto, jos nuomone, pagrindinėje byloje nagrinėjamas esminis elgesys, t. y. minimalių kainų mechanizmai, dėl kurių susitarė pagrindinės GOA, viršija specialiųjų uždavinių, numatytų pagal bendrą nagrinėjamos rinkos organizavimą, ribas, tad negalima teigti, jog jam taikomos šios specialiosios išimtys.
31 Šiuo klausimu Cour de cassation pažymi, kad 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendime Milk Marque ir National Farmers’ Union (C‑137/00, EU:C:2003:429) ir 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendime Panellinios Syndesmos Viomichanion Metapoiisis Kapnou (C‑373/11, EU:C:2013:567) Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad SESV 42 straipsnyje nustatytas Sąjungos konkurencijos taisyklių taikytinumo žemės ūkio sektoriuje principas, o veiksmingos konkurencijos išsaugojimas žemės ūkio produktų rinkose atitinka bendros žemės ūkio politikos tikslus; jis taip pat nusprendė, kad, kalbant apie SESV nustatytas konkurencijos taisykles, pagal šį straipsnį pirmenybė teikiama bendros žemės ūkio politikos tikslams, o ne konkurencijos politikos tikslams.
32 Tačiau jis mano, kad Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Komisijos nurodytų „specialiųjų išimčių“ buvimo ir nėra patikslinęs jų santykio su „bendrosiomis išimtimis“, nustatytomis reglamentuose dėl konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio sektoriuje.
33 Todėl Cour de cassation (Kasacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [GO], [GOA] ir profesinių organizacijų susitarimams, sprendimams ar veiksmams, kurie pagal SESV 101 straipsnį gali būti kvalifikuojami kaip antikonkurenciniai, gali būti netaikomas šiame straipsnyje numatytas draudimas vien dėl to, kad jie gali būti priskirti šioms organizacijoms numatytiems įpareigojimams organizuojant [atitinkamą] bendrą rinką, net jei jiems netaikoma jokia bendra išimtis, numatyta paeiliui [Reglamento Nr. 26] 2 straipsnyje, [Reglamento Nr. 1184/2006] 2 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1234/2007 176 straipsnyje?
2. Jei būtų atsakyta teigiamai, ar [Reglamento Nr. 2200/96] 11 straipsnio 1 dalis, Reglamento Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirma pastraipa, kuriose tarp [GO] ir [GOA] priskirtinų tikslų numatytas tikslas stabilizuoti produkcijos kainas ir pritaikyti gamybą prie paklausos, be kita ko, atsižvelgiant į kiekį, turi būti aiškinamos taip, kad šių organizacijų ar jų asociacijų vykdomai minimalios kainos kolektyvinio nustatymo praktikai, susitarimams dėl rinkai pateiktino kiekio ar keitimosi strategine informacija netaikomas antikonkurencinių kartelių draudimas, jeigu tokiais veiksmais siekiama įgyvendinti šiuos tikslus?“
Dėl prejudicinių klausimų
34 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 101 straipsnį, siejamą su Reglamento Nr. 26 2 straipsniu, Reglamento Nr. 2200/96 11 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 1184/2006 2 straipsniu, Reglamento Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirma pastraipa ir 175 bei 176 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad veiksmai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais GO, GOA ir profesinės organizacijos, veikiančios trūkažolių sektoriuje, kolektyviai nustato minimalias pardavimo kainas, susitaria dėl pateikimo rinkai kiekio ir keičiasi strategine informacija, nepriskirtini SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatyto kartelių draudimo taikymo sričiai.
35 Visų pirma reikia pažymėti, kad trūkažolės priskirtinos SESV I priede numatytai kategorijai „valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai“, todėl joms, remiantis SESV 38 straipsniu, taikomos SESV 39–44 straipsnių nuostatos, susijusios su bendra žemės ūkio politika.
36 SESV 42 straipsnyje nustatyta, kad konkurencijos taisyklėms skirto skyriaus nuostatos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais taikomos tik tokiu mastu, kokį nustato Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, laikydamiesi SESV 43 straipsnio 2 dalies nuostatų ir jose nustatytos tvarkos ir atsižvelgdami į SESV 39 straipsnyje išdėstytus tikslus. SESV 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Parlamentas ir Taryba priima, be kita ko, nuostatas, kurių reikia bendros žemės ūkio politikos tikslams pasiekti.
37 Siekiant tikslų įtvirtinti bendrą žemės ūkio politiką ir neiškreiptą konkurenciją, SESV 42 straipsniu pripažįstama bendros žemės ūkio politikos viršenybė prieš Sutarties tikslus konkurencijos srityje ir nustatomi Sąjungos teisės aktų leidėjo įgaliojimai nuspręsti, kada konkurencijos taisyklės taikytinos žemės ūkio sektoriuje (šiuo klausimu žr. 1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija / Taryba, C‑280/93, EU:C:1994:367, 61 punktą ir 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑456/00, EU:C:2002:753, 33 punktą).
38 Iš to darytina išvada, kad, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 51 ir 56 punktuose, Sąjungos teisės aktų leidėjo įsikišimo tikslas yra ne nustatyti veiksmų, nurodytų SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje, draudimo išimtis ar pateisinimus, bet šių nuostatų taikymo sričiai nepriskirti veiksmų, kurie, jei jie būtų daromi kitame, ne bendros žemės ūkio politikos, sektoriuje, būtų priskirti jų taikymo sričiai.
39 Konkrečiai dėl vaisių ir daržovių sektoriaus pagrindinėje byloje nagrinėjamais laikotarpiais reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas patikslino bendros žemės ūkio politikos ir konkurencijos taisyklių santykį Reglamento Nr. 26 1 straipsnyje, vėliau – Reglamento Nr. 1184/2006 1a straipsnyje, dar vėliau – Reglamento Nr. 1234/2007 175 straipsnyje.
40 Dėl pastarosios nuostatos, kuria iš esmės pakartojamas būdas, kuriuo šis santykis buvo nurodytas reglamentuose Nr. 26 ir Nr. 1184/2006, reikia pažymėti, kad pagal ją, jei Reglamente Nr. 1234/2007 nenurodyta kitaip, SESV 101–106 straipsniai ir jų įgyvendinimo tvarka, nepažeidžiant šio reglamento 176 ir 177 straipsnių nuostatų, taikomi visiems SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su minėtam reglamentui priskiriamų produktų gamyba ar prekyba jais.
41 Vaisių ir daržovių sektoriuje SESV 101–106 straipsniai taikytini šiuose straipsniuose numatytiems veiksmams, pirma, išskyrus Reglamento Nr. 1234/2007 176 ir 176a straipsniuose numatytus veiksmus, antra, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, kaip nurodyta jo 175 straipsnyje.
42 Reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmą pastraipą, kuri pakeitė Reglamento Nr. 2200/96 11 straipsnio 1 dalį, ir Reglamento Nr. 1234/2007 125c straipsnį GO ar GOA, veikiančios vaisių ir daržovių sektoriuje, turi užtikrinti, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu, ir turi užtikrinti savo narių pagamintų produktų pasiūlos koncentraciją ir pateikimą rinkai ar gamybos išlaidų optimizavimą ir gamintojo kainų stabilizavimą.
43 Siekdamos šiose nuostatose numatytų tikslų, GO ar GOA turi galėti taikyti priemones, kurios skiriasi nuo tų, kurios taikomos normalaus rinkų funkcionavimo valdymui ir, konkrečiai kalbant, tam tikroms koordinavimo ir suderinimo tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų formoms.
44 Taigi, nebent GO ir GOA netektų priemonių, leidžiančių pasiekti tikslus, kurie joms patikėti bendrai organizuojant rinką, kurioje jos dalyvauja ir kurioje, kaip priminta Reglamento Nr. 2200/96 7 konstatuojamojoje dalyje, jos yra pagrindiniai elementai, todėl būtų kvestionuojamas bendro rinkų organizavimo reglamentų veiksmingumas vaisių ir daržovių sektoriuje, šių subjektų veiksmams, būtiniems vienam ar keliems iš šių tikslų pasiekti, turi būti netaikomas, be kita ko, SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas kartelių draudimas.
45 Iš to darytina išvada, kad šiame sektoriuje SESV 101 straipsnio 1 dalies netaikomumo atvejai neapsiriboja vien Reglamento Nr. 1234/2007 176 ir 176a straipsniuose numatytais veiksmais, bet apima ir ankstesniame punkte minėtus veiksmus.
46 Vis dėlto šių išimčių apimtis turi būti aiškinama siaurai.
47 Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę patikslinti, kad bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas nėra sritis, kur nebūtų konkurencijos (2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Milk Marque ir National Farmers’ Union, C‑137/00, EU:C:2003:429, 61 punktas).
48 Priešingai, veiksmingos konkurencijos išsaugojimas žemės ūkio produktų rinkose yra vienas iš bendros žemės ūkio politikos ir bendro rinkų organizavimo tikslų (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Milk Marque ir National Farmers’ Union, C‑137/00, EU:C:2003:429, 57 ir 58 punktus).
49 Dar reikia pažymėti, jog pagal proporcingumo principą nagrinėjamais veiksmais neturi būti viršijama tai, kas griežtai būtina, kad laikantis teisės aktų, susijusių su bendru atitinkamos rinkos organizavimu, būtų pasiektas atitinkamai GO ar GOA patikėtas tikslas ar tikslai.
50 Būtent atsižvelgiant į šiuos samprotavimus reikia vertinti, ar veiksmai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais GO, GOA ir profesinės organizacijos, veikiančios trūkažolių rinkoje, kolektyviai nustato minimalią pardavimo kainą, susitaria dėl rinkai pateiktino kiekio ir keičiasi strategine informacija, nepriskirtini SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatyto kartelių draudimo taikymo sričiai.
51 Šio sprendimo 44 punkte priminta, kad GO ir GOA yra pagrindiniai elementai, savo lygiu užtikrinantys decentralizuotą bendro rinkos organizavimo veikimą.
52 Taigi, Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmos pastraipos c punkte ir 125c straipsnyje numatyta, kad vaisių ir daržovių sektoriuje valstybės narės pripažįsta GO ir GOA, kurios, be kita ko, turi siekti tikslų, kuriuos Sąjungos teisės aktų leidėjas apibrėžė ir išvardijo šios pirmos nuostatos i–iii punktuose.
53 Iš to darytina išvada, kad Sąjungos konkurencijos taisyklių netaikymas, pateisinamas tuo, kad atitinkami veiksmai yra būtini vienam ar keliems bendro atitinkamos rinkos organizavimo tikslams pasiekti, suponuoja, kad šiuos veiksmus turi atlikti subjektas, kuris veiksmingai įgaliotas tai daryti laikantis teisės aktų, susijusių su bendru šios rinkos organizavimu, todėl jis buvo pripažintas valstybės narės.
54 Todėl subjekto, kuris nebuvo pripažintas valstybės narės siekiančiu vieno iš šių tikslų, veiksmų negali neapimti SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas veiksmų draudimas.
55 Tai turėtų būti taikoma, be kita ko, profesinių organizacijų, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamų APVE, SNE ir FCE, veiksmams; kaip matyti iš bylos medžiagos ir atsakymų į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, Prancūzijos valdžios institucijos jų nėra pripažinusios GO, GOA ar tarpšakine organizacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1234/2007 123 straipsnio 1 dalį, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
56 Dėl GO ar GOA veiksmų reikia pažymėti, kad tokie veiksmai turi išlikti vienos GO ar vienos GOA vidaus veiksmais.
57 Iš tiesų pagal, be kita ko, Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmos pastraipos c punktą ir 125b straipsnio 1 dalies c punktą gamybos planavimo, pasiūlos koncentracijos ir pateikimo rinkai, gamybos išlaidų optimizavimo ir gamybos kainų stabilizavimo uždaviniai, kurie gali būti patikėti GO ir GOA pagal teisės aktus, taikytinus bendram atitinkamos rinkos organizavimui, gali būti susiję tik su atitinkamų GO ir GOA narių produktų gamyba ir prekyba jais. Todėl jie gali pateisinti tam tikras koordinavimo ir susitarimo formas tik tarp tos pačios GO ar GOA, kurią yra pripažinusi valstybė narė, gamintojų narių.
58 Iš to darytina išvada, kad susitarimais ir suderintais veiksmais, dėl kurių susitarta ne kurios nors GO ar GOA viduje, bet tarp GO ar GOA, viršijama tai, kas būtina šiems uždaviniams įgyvendinti.
59 Iš argumentų, nurodytų šio sprendimo 51–58 punktuose, matyti, kad veiksmams tarp tokių GO ar GOA ir, a fortiori, veiksmams, kuriuose, be tokių GO ar GOA, dalyvauja valstybių narių įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką atitinkamame sektoriuje nepripažinti subjektai, neturėtų būti netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas.
60 Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjami veiksmai buvo atlikti ne toje pačioje GO ar GOA, bet tarp kelių GO, kelių GOA ir kelių organizuojant bendrą trūkažolių rinką nepripažintų subjektų, jie negali būti nepriskirti kartelių draudimo, numatyto SESV 101 straipsnio 1 dalyje, taikymo sričiai.
61 Be to, kalbant apie veiksmus, dėl kurių susitarė tos pačios GO ar GOA, pripažintos valstybės narės, gamintojai nariai, reikia priminti, kad, vykdant bendrą žemės ūkio politiką vaisių ir daržovių sektoriuje, pripažintos GO ar GOA turi būti atsakingos bent jau už vieno iš trijų tikslų, nurodytų Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirmos pastraipos c punkte ir primintų šio sprendimo 42 punkte, įgyvendinimą.
62 Iš to matyti, kad, kiek tai susiję su vaisių ir daržovių sektoriumi, Sąjungos konkurencijos taisyklių netaikymas veiksmams, nenurodytiems Reglamento Nr. 1234/2007 176 ir 176a straipsniuose, suponuoja, kad veiksmai, dėl kurių susitarta atitinkamoje GO ar GOA, iš tikrųjų griežtai susiję su tikslo ar tikslų, kurie jai buvo patikėti laikantis teisės aktų, reglamentuojančių bendrą atitinkamos rinkos organizavimą, siekimu.
63 Kalbant apie tikslus, nurodytus šio sprendimo 42 ir 61 punktuose, reikia pažymėti, kad tikslas užtikrinti gamybos planavimą ir jos pritaikymą prie paklausos ir tikslai koncentruoti pasiūlą, pateikti rinkai narių produkciją ir stabilizuoti produkcijos kainas neišvengiamai reiškia keitimąsi strategine informacija tarp atitinkamos GO ar GOA individualių narių gamintojų; ši informacija skirta tam, kad, be kita ko, būtų žinoma apie jų produkcijos savybes. Taigi, keitimasis strategine informacija tarp tos pačios GO ar tos pačios GOA gamintojų gali būti proporcingas, jei jis iš tiesų skirtas šiai GO ar GOA patikėtiems tikslams įgyvendinti ir susijęs tik su šiam tikslui būtina informacija.
64 Gamybos kainų stabilizavimo tikslas, siekiant užtikrinti deramą bendruomenės, kuri verčiasi žemės ūkiu, gyvenimo lygį, taip pat gali pateisinti tarp tos pačios GO ar tos pačios GOA žemės ūkio produkcijos gamintojų vykstantį koordinavimą, kiek tai susiję su žemės ūkio produktų kiekiu, pateiktinu rinkai, kaip tai matyti iš Reglamento Nr. 2200/96 16 konstatuojamosios dalies ir intervencinių priemonių, kurių veikimo principas įtvirtintas šio reglamento 23 straipsnyje ir buvo pakeistas Reglamento Nr. 1234/2007 103c straipsnio 2 dalies a punktu.
65 Be to, tikslas koncentruoti pasiūlą, siekiant sustiprinti gamintojų padėtį atsižvelgiant į nuolat didėjančią paklausos koncentraciją, taip pat gali pateisinti tam tikrą individualių žemės ūkio produkcijos gamintojų tarifų politikos koordinavimo formą toje pačioje GO ar GOA. Tai taikytina, be kita ko, tuomet, kai atitinkamai GO ar GOA jų nariai patiki uždavinį prekiauti visa jų produkcija, kaip to reikalaujama, išskyrus išimtis, Reglamento Nr. 1234/2007 125a straipsnio 1 dalies c punkte, siejamame su šio reglamento 125c straipsniu.
66 Vis dėlto kolektyvinis minimalios pardavimo kainos nustatymas toje pačioje GO ar GOA vykdant veiksmus, kurie būtini siekiant įgyvendinti joms patikėtus uždavinius bendrai organizuojant atitinkamą rinką, negali būti laikomas proporcingu tikslams stabilizuoti kainas ar koncentruoti pasiūlą, jei tai neleidžia gamintojams, patiems prekiaujantiems savo produkcija Reglamento Nr. 1234/2007 125a straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taikyti mažesnės kainos nei ši minimali kaina, todėl toks nustatymas susilpnina ir taip jau sumažėjusią konkurenciją žemės ūkio produktų rinkose dėl, be kita ko, gamintojams pripažįstamos galimybės jungtis į GO ir GOA tam, kad galėtų koncentruoti savo pasiūlą.
67 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: SESV 101 straipsnį, siejamą su Reglamento Nr. 26 2 straipsniu, Reglamento Nr. 2200/96 11 straipsnio 1 dalimi, Reglamento Nr. 1184/2006 2 straipsniu, Reglamento Nr. 1182/2007 3 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 1234/2007 122 straipsnio pirma pastraipa ir 175 bei 176 straipsniais, reikia aiškinti taip:
– veiksmams, kurie yra kolektyvinis minimalios pardavimo kainos nustatymas, susitarimas dėl rinkai pateiktino kiekio ar keitimosi strategine informacija, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, negali būti netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas kartelių draudimas, jei dėl jų buvo susitarta tarp skirtingų GO ar GOA, taip pat su valstybių narių nepripažintais subjektais, siekiant įgyvendinti Sąjungos teisės aktų leidėjo apibrėžtą tikslą bendrai organizuojant atitinkamą rinką, pavyzdžiui, su profesinėmis organizacijomis, neturinčiomis GO, GOA ar tarpšakinės organizacijos statuso, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisės aktus, ir
– veiksmams, kurie yra sutarimai dėl kainų, pateikimo rinkai kiekių ar keitimosi strategine informacija, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, gali būti netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas kartelių draudimas, jei dėl jų buvo susitarta tarp valstybės narės pripažintos tos pačios GO ar tos pačios GOA narių ir jei jie griežtai būtini siekiant atitinkamai GO ar GOA laikantis Sąjungos teisės aktų patikėto tikslo ar tikslų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
SESV 101 straipsnį, siejamą su 1962 m. balandžio 4 d. Tarybos reglamento Nr. 26 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais 2 straipsniu, 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo 11 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, iš dalies pakeisto 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, 2 straipsniu, 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1182/2007, nustatančio konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui, iš dalies keičiančio direktyvas 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentus (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2202/96, 3 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 1234/2007, iš dalies pakeisto 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 491/2009, 122 straipsnio pirma pastraipa ir 175 bei 176 straipsniais, reikia aiškinti taip:
– veiksmams, kurie yra kolektyvinis minimalios pardavimo kainos nustatymas, susitarimas dėl rinkai pateiktino kiekio ar keitimosi strategine informacija, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, negali būti netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas kartelių draudimas, jei dėl jų buvo susitarta tarp skirtingų gamintojų organizacijų ar gamintojų organizacijų asociacijų, taip pat su valstybių narių nepripažįstamais subjektais siekiant Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo apibrėžto tikslo bendrai organizuojant atitinkamą rinką, pavyzdžiui, su profesinėmis organizacijomis, neturinčiomis gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar tarpšakinės organizacijos statuso, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisės aktus, ir
– veiksmams, kurie yra susitarimai dėl kainų, pateikimo rinkai kiekių ar keitimosi strategine informacija, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, gali būti netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas kartelių draudimas, jei dėl jų buvo susitarta tarp valstybės narės pripažintos tos pačios gamintojų organizacijos ar tos pačios gamintojų organizacijų asociacijos narių ir jei jie griežtai būtini siekiant atitinkamai gamintojų organizacijai ar gamintojų organizacijų asociacijai laikantis Europos Sąjungos teisės aktų patikėto tikslo ar tikslų.
Parašai.