Byla T‑341/07

Jose Maria Sison

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP ir Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 – Ieškinys dėl panaikinimo – Reikalavimų priderinimas – Teisminė kontrolė – Motyvavimas – Bendrijos priemonės, kuria įšaldomos lėšos, įgyvendinimo sąlygos“

Sprendimo santrauka

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Taikymo sritis – Sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas tam tikrų teroristinės veiklos vykdymu įtariamų asmenų ir subjektų atžvilgiu

(EB 253 straipsnis; Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvavimo nebuvimas arba nepakankamas motyvavimas – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės

(EB 230 ir 253 straipsniai)

3.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas

(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis)

4.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas

(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 pirma konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis)

5.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas

(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis)

1.      Tiek pirminio sprendimo įšaldyti lėšas, tiek vėlesnių sprendimų motyvuose turi būti nurodytos ne tik teisinės Reglamento Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, taikymo sąlygos, būtent kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos priimtas sprendimas, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti taikoma lėšų įšaldymo priemonė.

Be to, iš Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 6 dalies, į kurią taip pat daroma nuoroda Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje, matyti, kad nors prieš priimant vėlesnius sprendimus įšaldyti lėšas turi būti atliekamas suinteresuotojo asmens situacijos pakartotinis patikrinimas, tai daroma siekiant įsitikinti, kad yra pagrindo, prireikus, remiantis nauja informacija ar įrodymais, palikti jį ginčijamame sąraše. Tačiau, kai vėlesnio sprendimo įšaldyti lėšas motyvai iš esmės yra tokie patys, kokiais jau buvo grindžiamas ankstesnis sprendimas, šiuo tikslu pakanka tiesiog apie tai pranešti, ypač kai suinteresuotasis asmuo yra grupė ar subjektas.

Šiuo klausimu Tarybos turima didelė diskrecija informacijos, į kurią reikia atsižvelgti priimant arba paliekant galioti lėšų įšaldymo priemonę, atžvilgiu taikytina ir vertinant grėsmę, kurią gali kelti praeityje teroro aktus vykdęs asmuo ar subjektas, nepaisant jo teroristinės veiklos sustabdymo ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį. Šiomis aplinkybėmis negalima reikalauti, kad Taryba konkrečiau nurodytų, kaip ieškovo lėšų įšaldymas konkrečiai prisideda prie kovos su terorizmu, ar pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotasis asmuo šias lėšas ateityje gali panaudoti teroro aktams vykdyti ar jomis padėti juos vykdyti.

(žr. 60–62, 65–66 punktus)

2.      Pateikiant ieškinį dėl panaikinimo motyvavimo pareiga yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvavimo pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Taigi prieštaravimo dėl motyvavimo pagrįstumo negalima nagrinėti toje pačioje stadijoje, kai tiriama, ar buvo laikomasi EB 253 straipsnyje numatytos pareigos.

(žr. 67 punktą)

3.      Priimdama sprendimą įšaldyti lėšas pagal Reglamentą Nr. 2580/2001 ir Bendrąją poziciją 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu, su šiuo sprendimu susijusiems asmenims Taryba pateikia jo priėmimo motyvus. Jei šiuose motyvuose Taryba remiasi keliais nacionaliniais sprendimais, apie kuriuos a priori galima pasakyti, kad juos priėmė kompetentingos institucijos minėtos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalies prasme, o vėliau atsiliepime į ieškinį teigė ir per teismo posėdį patvirtino, kad priimdama ginčijamą sprendimą įšaldyti lėšas ji rėmėsi tik tam tikrais iš šių nacionalinių sprendimų, atsižvelgiant į minėtą nuostatą tokie paaiškinimai prilygsta formaliam pripažinimui, kuris turi būti naudingas ieškovui, nes jie nėra akivaizdžiai nesuderinami su pačiu nagrinėjamo sprendimo įšaldyti lėšas tekstu.

(žr. 100–103 punktus)

4.      Aiškinant Bendrijos teisės nuostatos taikymo sritį, reikia kartu atsižvelgti į jos formuluotę, kontekstą ir tikslus. Atsižvelgiant į Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (visų pirma žr. šios bendrosios pozicijos motyvų pirmą konstatuojamąją dalį) ir Reglamento Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, reikšmingų nuostatų formuluotę, kontekstą ir tikslus, taip pat į minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatytą didelį nacionalinių institucijų vaidmenį lėšų įšaldymo procese, sprendimas „pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą“, kad Taryba pagrįstai galėtų juo remtis, turi būti priimtas nacionalinėje procedūroje, kurioje tiesiogiai ir visų pirma siekiama nustatyti prevencinio ar represinio pobūdžio priemonę suinteresuotajam asmeniui, siekiant kovoti su terorizmu ir atsižvelgiant į jo įsitraukimą į šią veiklą. Šio reikalavimo neatitinka nacionalinės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo tik papildomai ir tarp kitko nusprendžiama dėl suinteresuotojo asmens galimo dalyvavimo tokioje veikloje, nagrinėjant ginčą, pavyzdžiui, dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų.

(žr. 110–111 punktus)

5.      Jei Taryba, remdamasi nacionaliniu sprendimu „pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą“ dėl teroro aktų ir atlikusi pakartotinį patikrinimą, numato priimti ar palikti galioti lėšų įšaldymo priemonę pagal Reglamentą Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, ji negali neatsižvelgti į vėlesnę šių tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo eigą. Įmanoma, kad policijos ar saugumo tyrimas bus baigtas nepradedant teismo proceso, nes nebus surinkta pakankamai įrodymų arba dėl tų pačių priežasčių bus nutarta, kad nereikia atlikti teisminio tyrimo. Taip pat sprendimas pradėti baudžiamąjį persekiojimą gali pasibaigti šio persekiojimo nutraukimu arba kaltinamojo išteisinimu. Taryba negali neatsižvelgti į tokias aplinkybes, kurios yra visų reikšmingų duomenų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant situaciją, dalis. Priešingu atveju Tarybai ir valstybėms narėms būtų suteikiami pernelyg dideli įgaliojimai neapibrėžtam laikui įšaldyti asmens lėšas, netaikant jokios teisminės kontrolės, nesvarbu, kaip baigsis galimi teismo procesai.

(žr. 116 punktą)