GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2015 m. rugsėjo 3 d.(1)
Byla C‑141/14
Europos Komisija
prieš
Bulgarijos Respubliką
„Gamtos apsauga – Direktyva 2009/147/EB – Laukinių paukščių apsauga – Saugomos teritorijos „Kaliakra“ ir „Belite skali“ – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinių rūšių apsauga – Saugoma teritorija „Kompleks Kaliakra“ – Direktyva 2011/92/ES – Tam tikrų projektų poveikio aplinkai vertinimas – Sąjungos teisės aktų taikymas laiko atžvilgiu – Natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimas ir rūšių trikdymas – Vėjo energija – Turizmas“
Turinys
I – Įvadas
II – Teisinis pagrindas
A – Paukščių direktyva
B – Buveinių direktyva
C – PAV direktyva
III – Faktinės aplinkybės, ikiteisminė procedūra ir reikalavimai
A – Dėl nagrinėjamų teritorijų
B – Procesas
IV – Teisinis vertinimas
A – Dėl tam tikrų plotų pripažinimo paukščių apsaugos teritorijomis (A reikalavimas)
1. Dėl nagrinėjamos teritorijos pripažinimo saugotina
2. Teisiniai kriterijai
3. Dėl kriterijų taikymo Komisijos ieškiniui
a) Dėl perinčių paukščių
b) Dėl paukščių migracijos
c) Dėl rudakaklės berniklės žiemojimo sąlygų
4. Tarpinė išvada
B – Dėl projektų saugomose arba saugotinose teritorijose (B ir C reikalavimai)
1. Dėl projektų SAT „Kaliakra“ ir „Belite Skali“, taip pat siūlomoje BST „Kompleks Kaliakra“ (C reikalavimas)
a) Dėl ieškininio reikalavimo aiškinimo
b) Dėl tariamo Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimo, susijusio su SAT „Kaliakra“ ir „Belite Skali“
i) Dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo laiko atžvilgiu
ii) Dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies kriterijaus
iii) Dėl neigiamo poveikio SAT „Kaliakra“
c) Dėl pasiūlytos teritorijos „Kompleks Kaliakra“ laikinosios apsaugos
2. Dėl projektų iš pradžių nesaugotose teritorijose (B reikalavimas)
a) Teisiniai kriterijai
b) Dėl projektų
i) Dėl trijų neįgyvendintų projektų
ii) Dėl trijų įgyvendintų projektų
c) Dėl neigiamo poveikio teritorijai
d) Tarpinė išvada
3. Dėl galimo sprendimo tenkinti reikalavimus pasekmių
C – Dėl PAV (D reikalavimas)
1. Dėl PAV direktyvos taikymo laiko atžvilgiu
2. Dėl projektų
a) Negaliojantys sprendimai – kaip šio proceso dėl įsipareigojimų nevykdymo objektas
b) Dėl galimybės nevykdomais projektais pažeisti PAV direktyvą
3. Dėl atsižvelgimo į kumuliacinį poveikį atliekant pirminį vertinimą
4. Tarpinė išvada
V – Dėl bylinėjimosi išlaidų
VI – Išvada
I – Įvadas
1. Tiek saugant paukščius, tiek ir naudojant vėjo energiją siekiama tausoti aplinką. Tačiau šis Komisijos ieškinys rodo, kad abi minėtos sritys gali būti nesuderinamos. Ieškinys reiškiamas dėl įvairių projektų, daugiausia vėjo jėgainių, Bulgarijos vietovėje, kuri, daugelio ornitologų nuomone, yra labai reikšminga paukščių apsaugai. Be Teisingumo Teismo, apie šią situaciją jau kuris laikas diskutuoja ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos(2) nuolatinis komitetas(3).
2. Komisija tvirtina, kad Bulgarija nesuteikė pakankamos apsaugos tam tikroms teritorijos dalims, kaip numato Paukščių direktyva(4) ir Buveinių direktyva(5), ir pakenkė joms įvairiais projektais. Be to, įgyvendinant kelis projektus buvo neatsižvelgta į PAV direktyvą(6). Dar kiti projektai neigiamai paveikė pripažintas paukščių apsaugos teritorijas ir specialią saugomą teritoriją pagal Buveinių direktyvą.
3. Ieškinys pasižymi ypatingu faktinių aplinkybių sudėtingumu ir visų pirma iškelia teisinius klausimus, susijusius su Europos gamtos apsaugos teisės aktų taikymu projektams, pradėtiems prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą, bet galutinai įgyvendintiems tik vėliau, vis dar darantiems įtaką saugomoms ar saugotinoms vietovėms.
II – Teisinis pagrindas
A – Paukščių direktyva
4. Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta valstybių narių pareiga pripažinti direktyvos I priede nurodytų paukščių ir migruojančių paukščių apsaugai tinkamiausias vietoves specialiomis apsaugos teritorijomis (toliau – SAT):
„1. Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.
<...>
Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas.
2. Valstybės narės panašias priemones taiko nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, atsižvelgiant į jų apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, jų veisimosi, šėrimosi ir žiemojimo bei poilsio teritorijų, esančių jų migracijos kelyje, atžvilgiu. <...>“
5. Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatytas SAT apsaugos režimas:
„1 ir 2 dalyse nurodytose apsaugos teritorijose valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus.“
B – Buveinių direktyva
6. Taip pat ir Buveinių direktyvoje nustatytas saugomų teritorijų, vadinamų Bendrijos svarbos teritorijomis (toliau – BST), skirtų tam tikriems buveinių tipams ir kai kurioms floros ir faunos rūšims, o ne tiesiogiai paukščiams apsaugoti, steigimas. Paukščių direktyvos SAT kartu su BST sudaro „Natura 2000“ tinklą.
7. Teritorijų apsaugai skirtos 6 straipsnio 2–4 dalių nuostatos:
„2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.
3. Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisum[o] ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.
4. Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram „Natura 2000“ vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.
<...>“
8. Remiantis Buveinių direktyvos 7 straipsniu, šios nuostatos taikomos pagal Paukščių direktyvą įsteigtoms SAT:
„Šios direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia bet kuriuos [Paukščių direktyvos] 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatytus įpareigojimus teritorijoms, atrinktoms pagal [Paukščių direktyvos] 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal jos 4 straipsnio 2 dalį, nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto atrinkimo arba pripažinimo datos pagal [Paukščių direktyvą], jei pastaroji data yra vėlesnė.“
C – PAV direktyva
9. PAV direktyvos tikslas nustatytas 2 straipsnio 1 dalyje:
„Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog prieš duodant sutikimą projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.“
10. PAV direktyvos 4 straipsnio 1–3 dalyse ir I–III prieduose išsamiau reglamentuojama, kurių projektų poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas:
„1. <...>
2. Remdamosi 2 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės
a) išnagrinėjusios kiekvieną atvejį
arba
b) pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus
nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius.
Valstybės narės gali apsispręsti naudoti abi a ir b punktuose nurodytas procedūras.
3. Kai pagal 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis, ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis ar kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, išvardytus III priede.“
11. PAV direktyvos II priedo 3 punkto i papunktyje įvardytos „vėjo jėgainės“.
12. PAV direktyvos III priede išvardijami 4 straipsnio 3 dalyje paminėti II priedo projektų atrankos kriterijai:
„1. Projekto charakteristikos
Ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas į šias projekto charakteristikas:
<...>
b) sąveiką su kitais projektais;
<...>“
III – Faktinės aplinkybės, ikiteisminė procedūra ir reikalavimai
A – Dėl nagrinėjamų teritorijų
13. Kaliakros pusiasalio rajonas gamtos apsaugos požiūriu yra didelės vertės. Todėl Bulgarijos paukščių apsaugos draugija (apsaugoti paukščius siekianti nevyriausybinė organizacija), atstovaujanti šiai valstybei narei tarptautinėje paukščių apsaugos organizacijų asociacijoje „Birdlife International“, mano, kad toje vietovėje yra apie 16 000 hektarų užimanti sausumos teritorija, itin tinkama paukščiams apsaugoti(7).
14. 2007 m. gruodžio 18 d. Bulgarija, vadovaudamasi Paukščių direktyva, įsteigė saugomą teritoriją – SAT „Kaliakra“, tačiau ji apima tik apie 2/3 sausumos teritorijos, kurią minėta draugija nustatė kaip tinkamiausią paukščių apsaugai vietovėje „Kaliakra“.
15. Į vakarus nuo SAT „Kaliakra“, už PAST (paukščių apsaugai svarbios teritorijos) ribų, Bulgarija tą pačią dieną įsteigė dar vieną teritoriją paukščiams apsaugoti – SAT „Belite Skali“.
16. Be to, 2007 m. gruodžio 18 d. Bulgarija pasiūlė Komisijai įsteigti šioje vietovėje saugomą teritoriją pagal Buveinių direktyvą, BST, vadinamą „Kompleks Kaliakra“, kuri apimtų beveik visą abiejų minėtų SAT plotą. 2008 m. gruodžio 15 d. Komisija įtraukė šią sritį į BST sąrašą(8). Standartinėje šios vietovės duomenų formoje, kurią Bulgarija pateikė Komisijai(9), nurodyta 18 buveinių tipų, įskaitant 2 300 hektarų Ponto–Sarmatijos regiono stepės prioritetinę buveinę („Natura 2000“ kodas 62C0).
B – Procesas
17. Nuo 2007 m. Komisija nagrinėja skundus dėl šių teritorijų apsaugos ir susirašinėja šiais klausimais su Bulgarija. 2008 m. du kartus atskirai pasiūlius pateikti savo pastabas pagal SESV 258 straipsnį, 2011 m. rugsėjo 30 d. Bulgarija pakviesta pateikti papildomas apibendrinančias pastabas, o 2012 m. birželio 22 d. Komisija išdėstė savo pagrįstą nuomonę.
18. Bulgarija išsiuntė Komisijai kelis atsakymus, be kita ko, pranešdama, kad nacionalinė biologinės įvairovės taryba 2013 m. spalio 8 d. nutarė išplėsti SAT „Kaliakra“ ribas iki PAST „Kaliakra“ ribų. 2013 m. lapkričio 6 d. Bulgarijos ministrų taryba priėmė atitinkamą sprendimą(10). Tuomet Bulgarija perdavė Komisijai atnaujintą standartinę duomenų apie šią teritoriją formą(11).
19. Kadangi Bulgarijos atsakymai Komisijos netenkino, 2014 m. kovo 24 d. ji pareiškė šį ieškinį, kuriame prašo pripažinti, kad:
„A) neįtraukusi visų paukščių apsaugai svarbių vietovių į specialią apsaugos teritoriją „Kaliakra“, Bulgarijos Respublika SAT nepripažino Paukščių direktyvos I priede nurodytų paukščių rūšių ir I priede nenurodytų nuolat aptinkamų migruojančių paukščių rūšių geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma Paukščių direktyva, apsaugai kiekiu ir dydžiu tinkamiausių teritorijų. Dėl šios priežasties Bulgarijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis;
B) leidusi vykdyti projektus „AES Geo Energy“ OOD, „Windtech“ OOD, „Brestiom“ OOD, „Disib“ OOD, „Eko Energy“ OOD ir „Longman Investment“ OOD paukščių apsaugai svarbioje vietovėje „Kaliakra“, kuri nėra pripažinta specialia apsaugos teritorija, tačiau turėjo būti tokia pripažinta, Bulgarijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas bylose C‑96/98 ir C‑374/98;
C) leidusi vykdyti projektus SAT „Kaliakra“, BST „Kompleks Kaliakra“ ir SAT „Belite Skali“ („Kaliakra Wind Power“ AD, „EVN Enertrag Kavarna“ OOD, „TSID – Atlas“ EOOD, „Vertikal – Petkov & Cie“ OOD, golfo laukai ir SPA kurortas „Thracian Cliffs Golf and Spa Resort“ OOD), Bulgarijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas bylose C‑117/03 ir C‑244/05, nes nesiėmė tinkamų priemonių, kad išvengtų natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo;
D) tinkamai neįvertinusi paukščių apsaugai svarbioje vietovėje „Kaliakra“, nepripažintoje SAT, leistų vykdyti projektų („AES Geo Energy“ OOD, „Windtech“ OOD, „Brestiom“ OOD, „Disib“ OOD, „Eco Energy“ OOD ir „Longman investment“ OOD) kumuliacinio poveikio, Bulgarijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 ir 3 dalis ir III priedo 1 punkto b papunktį.“
20. Be to, Komisija prašo:
priteisti iš Bulgarijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
21. Bulgarijos Respublika prašo:
1) atmesti ieškinį ir
2) priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
22. Dublike Komisija nurodė atsiimanti C reikalavimą tiek, kiek jis susijęs su projektu „TSID – Atlas“ EOOD, ir D reikalavimą tiek, kiek jis susijęs su projektais „AES Geo Energy“ ir „Disib“ OOD.
23. Pasibaigus rašytiniam bylos nagrinėjimui, šalys pateikė žodines pastabas 2015 m. gegužės 20 d. posėdyje.
IV – Teisinis vertinimas
24. Toliau pirmiausia įvertinsime A reikalavimą, susijusį su būtinybe pripažinti tam tikras vietoves SAT, tuomet išnagrinėsime C reikalavimą dėl tam tikrų projektų įsteigtose SAT „Kaliakra“ ir „Belite Skali“, B reikalavimą dėl projektų nagrinėjant A reikalavimą įvertintose teritorijose ir galiausiai D reikalavimą dėl įsipareigojimų pagal PAV direktyvą vykdymo.
A – Dėl tam tikrų plotų pripažinimo paukščių apsaugos teritorijomis (A reikalavimas)
25. Pirmiausia Komisija kritikuoja tai, kad su SAT „Kaliakra“ besiribojanti ir šiek tiek daugiau nei 5 000 hektarų užimanti teritorija neįtraukta į pripažintą paukščių apsaugos teritoriją. Ši tarp Kavarnos, Belgarevo, Sveti Nikola ir Rakovskio esanti teritorija toliau pateikiamame žemėlapyje pažymėta kaip „Kaliakra IBA“(12).
1. Dėl nagrinėjamos teritorijos pripažinimo saugotina
26. Komisija mano, kad Bulgarija suvokė būtinybę pripažinti teritoriją saugotina.
27. Iš tiesų Bulgarija informavo Komisiją dar iki šiai pareiškiant ieškinį apie veiksmus, kurių Bulgarija ėmėsi pradėdama SAT „Kaliakra“ ribų išplėtimo procedūrą(13). Be to, egzistuoja dar vienas 2014 m. vasario 6 d. teisės aktas, kuriame, kiek galima spręsti, oficialiai pareiškiama apie saugomos teritorijos ribų išplėtimą dėl poveikio iš išorės(14).
28. SAT išplėtimas grindžiamas, be kita ko, Bulgarijos biologinės įvairovės tarybos sprendimu. Todėl darytina prielaida, kad tai yra mokslininkų nuomonės dėl didesnės teritorijos saugotinumo išraiška.
29. Tokie valstybių narių veiksmai, ypač teritorijų apsaugos srityje, turi didelę įrodomąją vertę, nes šių šalių valdžios institucijos vietinę padėtį žino daug geriau nei Komisija ar Teisingumo Teismas. Taigi, vadovaujantis ligšioline Teisingumo Teismo praktika(15), šiuose veiksmuose būtų galima įžvelgti būtinybės apsaugoti teritoriją pripažinimą.
30. Vis dėlto Bulgarija teigia, kad, išplėsdama SAT, ji tik parodo, jog yra pasirengusi bendradarbiauti, tačiau tai nereiškia, kad ji pripažįsta mokslinę Komisijos nuomonę. Toks kategoriškas prieštaravimas neleidžia tvirtinti, kad teritorija iš tikrųjų yra išplėsta ir tai nepaneigiamai pripažinta. Priešingai, šalys ginčijasi dėl to, ar būtina išplėsti šią teritoriją, o Bulgarija netgi galėtų atšaukti šios teritorijos pripažinimą saugotina, jeigu jos argumentams dėl nebūtinumo saugoti šiuos plotus būtų pritarta(16).
31. Iš tiesų, teritorijos pripažinimas turi įtakos įrodinėjimo pareigai. Nors Komisija vykstant procesui dėl įsipareigojimų nevykdymo privalo įrodyti, kad tam tikra teritorija turi būti pripažinta saugotina(17), tačiau ji gali remtis vėlesniu šios teritorijos pripažinimu. Norėdama paneigti šį įrodymą, valstybė narė turi parodyti, kad pripažinta teritorija nėra (nebėra) laukinių paukščių apsaugai labiausiai tinkanti teritorija, kaip suprantama pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį(18). Praktiškai tai reiškia, kad Bulgarija turėtų pagrįsti abejones dėl šio tinkamumo moksliškai, visų pirma paneigti savo pačios duomenis, nurodytus standartinėje šios vietovės duomenų formoje. Komisija turėtų išsklaidyti tokias abejones, jei jų atsirastų.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju būtina įvertinti, ar nagrinėjami plotai turėtų būti saugomi kaip SAT.
2. Teisiniai kriterijai
33. Pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą valstybės narės I priede minėtų saugomų rūšių apsaugai įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas. Steigdamos SAT, valstybės narės privalo atsižvelgti į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva. Remdamosi 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės panašias priemones turi taikyti nuolat aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, kiek tai susiję su jų žiemojimo ir poilsio teritorijomis, esančiomis jų migracijos kelyje(19).
34. Tai reiškia, kad valstybės narės turi įsteigti SAT tose teritorijose, kurios pagal ornitologinius kriterijus yra tinkamiausios atitinkamų rūšių apsaugai(20). Renkantis ir nustatant SAT ribas, į Paukščių direktyvos 2 straipsnyje įtvirtintus ekonominius reikalavimus neturi būti atsižvelgiama(21). Iš tiesų, valstybėms narėms suteikta tam tikra diskrecija atrinkti tinkamiausias teritorijas SAT steigti, tačiau ji susijusi vien su šių kriterijų taikymu tam, kad būtų nustatytos nurodytų rūšių išsaugojimui tinkamiausios teritorijos(22).
35. Praktikoje Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys sukonkretinamos kriterijais, kuriuos nustatė tarptautinė paukščių apsaugos organizacijas vienijanti nevyriausybinė organizacija „Birdlife International“ vadinamosioms paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (Important Bird Area, toliau – PAST) apibrėžti(23). Šiuos kriterijus taiko nacionalinės paukščių apsaugos organizacijos, rengdamos PAST sąrašus pagal turimas žinias apie paukščius atitinkamose teritorijose. Todėl PAST „Kaliakra“(24) apima ne tik to paties pavadinimo SAT, bet ir plotus, kurių nepripažinimą saugomomis teritorijomis Komisija skundžia šioje byloje.
36. Nei nurodytieji kriterijai, nei jais remiantis nacionalinių paukščių apsaugos organizacijų parengti sąrašai nėra privalomi, tačiau Teisingumo Teismas pripažino juos referenciniu pagrindu, leidžiančiu įvertinti, ar valstybė narė įsteigė pakankamo dydžio ir pakankamai SAT(25). Tiesa, valstybės narės gali šiuos įrodymus paneigti nustatydamos moksliškai pagrįstus ornitologinius kriterijus, kurie būtų bent jau ne mažiau tinkami siekiant įgyvendinti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis(26), arba pateikdamos daugiau informacijos, paneigiančios paukščių buvimą atitinkamoje vietovėje(27).
37. Be to, dėl tam tikrų teritorijos dalių pripažinimo saugotinomis Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad SAT turi būti steigiama ne atlikus atskirą kiekvienos nagrinėjamos teritorijos dalies ornitologinės vertės tyrimą, bet remiantis natūraliomis konkrečios teritorijos ribomis, ir patvirtinęs, kad ornitologiniai kriterijai, vien tik kuriais remiantis reikia steigti SAT, turi būti moksliškai pagrįsti taip pat ir dėl atskirų teritorijos dalių(28).
3. Dėl kriterijų taikymo Komisijos ieškiniui
38. Argumentuodama Komisija teigia, kad pradinėje saugomoje SAT perintys paukščiai aptinkami ir nagrinėjamose vietovėse (šiuo klausimu žr. a papunktį), atkreipia dėmesį į nagrinėjamų vietovių reikšmę paukščių migracijai (šiuo klausimu žr. b papunktį) ir į rudakaklės berniklės (Branta ruficollis) žiemojimo sąlygų poreikius (šiuo klausimu žr. c papunktį).
a) Dėl perinčių paukščių
39. Remiantis atnaujinta išplėstos SAT „Kaliakra“ standartine duomenų forma, būtų galima manyti, kad tai yra homogeniška, visur vienodai saugomų rūšių naudojama vietovė.
40. Bulgarija įtikinamai teigia, kad aptariama teritorija šalies viduje ir jau saugotina pripažinta pakrantės zona nebūtinai turi būti laikomos natūralia visuma. Pakrantės zonai būdingos uolos ir stepių buveinės. Vietovėse, kurios yra ginčo dalykas ir į kurias reikalaujama išplėsti apsaugos zoną, yra žemės ūkio reikmėms naudojami žemės sklypai. Be to, minėtos vietovės nuo įsteigtos apsaugos zonos yra atskirtos keliukais. Bulgarija taip pat tvirtina, kad žemės ūkio reikmėms naudojami žemės plotai, kurie yra ginčo dalykas, pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir aplink juos esantys plotai, kurių apsaugos Komisija nereikalauja.
41. Iš tiesų, Komisija teisi teigdama, kad į SAT gali būti įtraukti ir žemės ūkio reikmėms naudojami žemės plotai, tačiau nepaneigtas Bulgarijos argumentas, kad perintys paukščiai, paplitę jau anksčiau apsaugotose pakrantės buveinėse, daug rečiau peri gretimuose žemės ūkio reikmėms naudojamuose žemės plotuose, yra pagrįstas.
42. Be to, Komisija nurodo, kad žemės ūkio reikmėms naudojami žemės plotai yra svarbūs medžioklės plotai trumpapirščiam vanagui (Accipiter brevipes), stepiniam suopiui (Buteo rufinus) ir didžiajam apuokui (Bubo bubo); šie perintys paukščiai nurodyti standartinėje duomenų formoje ir aiškiai paminėti vertinant SAT. Tačiau jų paplitimas kiekybiniu požiūriu yra labai ribotas, Birdlife taip pat nesiremia jų paplitimu kaip priežastimi nustatyti PAST „Kaliakra“(29). Todėl tokio naudojimosi žeme nepakanka, siekiant įvardyti žemės ūkio reikmėms naudojamus žemės plotus kaip tinkamiausius šių rūšių apsaugai.
43. Vadinasi, priešingai, nei teigia Komisija, iš to, kaip paplitę perintys paukščiai nuo pat pradžių saugomose pakrantės teritorijose, negalima daryti išvados, kad būtina apsaugoti ir žemės ūkio reikmėms naudojamus žemės plotus šalies gilumoje.
b) Dėl paukščių migracijos
44. Remiantis informacija, kurią pateikė Bulgarija standartinėje duomenų formoje, SAT „Kaliakra“, įskaitant apsaugos zonos išplėtimo zoną, svarbi ir paukščių migracijai. Kaip pažymi Komisija ir kaip pranešė Bulgarija standartinėje vietovės „Kaliakra“(30) duomenų formoje, ši ypatinga reikšmė susijusi su specifinėmis geografinėmis sąlygomis. Ties Kaliakros pusiasaliu pakrantės kryptis pasikeičia beveik 90 laipsnių: iš šiaurės / pietų krypties į rytų / vakarų kryptį. Paukščiai persiorientuotų, kur yra jų migracijos kelias, ir šis žemės orientyras taptų jų poilsio vieta. Tam jiems reikalingi žemės ūkio reikmėms naudojami PAST plotai, kurie neįtraukti į SAT „Kaliakra“.
45. Visų pirma, Komisija, pritardama teritorijos, kaip PAST, vertinimui, mano, kad tai yra rudeninės tam tikrų paukščių migracijos „butelio kakliukas“.
46. Sąvoka „butelio kakliukas“ yra susijusi su Birdlife International taikomais kriterijais. Kriterijus C.5 apibrėžia butelio kakliuko vietą kaip teritoriją, kurioje per pavasarinę arba rudeninę migraciją reguliariai praskrenda ne mažiau kaip 5 000 gandrų (Ciconiidae) ir (arba) ne mažiau kaip 3 000 vanaginių paukščių (Accipitriformes ir Falconiformes) ir (arba) 3 000 gervių (Gruidae)(31).
47. Siekdama patvirtinti šį kriterijų, Komisija visų pirma remiasi specialiais 2005 m. tyrinėjimais, kurių tikslas buvo nustatyti „butelio kakliuko vietas“ Bulgarijoje. Šių tyrinėjimų duomenimis, tais metais Belgarevo stebėjimo punkte, tai yra netoli Kaliakros, pastebėta per 30 000 sklandančių paukščių, daugiausia gandrų ir pelikanų, taip pat negausiai ir vanaginių paukščių(32).
48. Bulgarija pateikė Komisijai publikaciją(33) ir tyrimus(34), iš kurių matyti, kad Kaliakra nėra „butelio kakliukas“. Priešingai, paukščiai migruoja plačiai pasiskirstę pietų kryptimi. Nors Komisija nesutinka su Bulgarijos pateikiamu publikacijos aiškinimu, tačiau neginčija stebėjimo rezultatų, kuriais yra pagrįsta minėta publikacija ir kiti tyrimai.
49. Stebėjimo duomenys, kuriais pagrįsti Bulgarijos pateikti tyrimai, yra itin svarbūs šiai teritorijai. Remiantis minėtais duomenimis, šioje vietovėje didesnės migruojančių paukščių grupės neskrisdavo reguliariai(35). Pavyzdžiui, 2005–2011 m. laikotarpiu tik 2006 ir 2010 m. pastebėta daugiau nei 20 000 baltųjų gandrų(36). Per kitus ketverius metus(37) baltųjų gandrų užfiksuota tik nuo 89 iki 3 000. Bulgarijos nuomone, taip yra dėl to, kad migruojančių paukščių maršrutą lemia vėjo sąlygos(38). Tais abejais metais, kuriais buvo užfiksuotas didelis migruojančių paukščių skaičius, paukščius link pakrantės ginė stiprus vakarų vėjas.
50. Tokie rezultatai galėtų kelti abejonių, ar ši koncentracija pakankamai reguliari, kad būtų galima manyti, jog tai yra „butelio kakliuko vieta“. Vis dėlto iš Bulgarijos argumentų bent jau matyti, kad tokia koncentracija nėra visiškai atsitiktinė arba nėra ypatinga išimtis. Priešingai, tokia koncentracija tikėtina maždaug kas trejus metus, esant atitinkamoms vėjo sąlygoms. Būtent tuomet, kai susidaro tokia koncentracija, paukščiams dėl standartinėje duomenų formoje nurodytų geografinių priežasčių prireikia nurodytų žemės ūkio reikmėms naudojamų plotų ieškant buveinių poilsiui ir maisto šaltinių.
51. Taigi, Bulgarijos pateikti duomenys patvirtina standartinėje duomenų formoje pateiktą vertinimą, kad SAT „Kaliakra“ ir toji zona, į kurią jos ribos buvo išplėstos, yra viena iš tinkamiausių teritorijų migruojančių paukščių apsaugai. Šiuo požiūriu A reikalavimas yra pagrįstas.
c) Dėl rudakaklės berniklės žiemojimo sąlygų
52. Komisijos nurodytas trečiasis pagrindas, svarstant galimybę išplėsti SAT „Kaliakra“ ribas įtraukiant į šią teritoriją naujus plotus, yra svarbus kalbant apie rudakaklę berniklę.
53. Šalys sutinka, kad beveik viso pasaulio rudakaklių berniklių, kurios visame pasaulyje laikomos nykstančiomis, populiacija (30 000–50 000 paukščių(39)) žiemoja Juodosios jūros vakarinėje pakrantėje, tai yra visų pirma Bulgarijoje ir Rumunijoje(40). Šiuo klausimu ypač svarbūs du Bulgarijos ežerai į šiaurę nuo Kaliakros – teritorija, kurią Bulgarija pripažino saugoma. Šiuose ežeruose, taip pat jūros vandenyse prie kranto – pačioje SAT „Kaliakra“ arba šalia jos – ilsisi rudakaklės berniklės, dažnai kartu su kitų rūšių žąsimis(41).
54. Standartinėje duomenų formoje Bulgarija nurodė tik tai, kad regione žiemoja nedidelis rudakaklių berniklių skaičius. Taigi, SAT „Kaliakra“ ribų išplėtimas nėra įrodymas, kad šie plotai yra tinkamiausi rudakaklei berniklei apsaugoti.
55. Komisijos nuomone, papildomi SAT „Kaliakra“ plotai kaip tik yra labai svarbūs rudakaklės berniklės mitybai.
56. Nors Komisija neįvardija kriterijaus, susijusio su šiuo argumentu, tačiau galima manyti, kad tai – C.1 kriterijus, kurį Birdlife nurodo dėl rudakaklės berniklės PAST „Kaliakra“(42). Vadovaujantis šiuo kriterijumi, minėtoje teritorijoje turi būti reguliariai aptinkama daug globaliai nykstančių rūšių, kurioms gresia išnykimas arba kurios yra saugomos visuotinai(43).
57. Kiek galima spręsti, savo vertinimą Komisija grindžia Bulgarijos paukščių apsaugos draugijos vertinimu,(44) kuriuo abejoja Bulgarija.
58. Abi pozicijos paremtos tyrimu, kuriame vertinami 1995–2000 m. duomenys(45). Reikėtų pritarti Bulgarijai, kad, vadovaujantis šiuo tyrimu, rudakaklė berniklė papildomus SAT „Kaliakra“ plotus mitybos buveinėms naudojo ne kasmet(46).
59. Komisija teisingai pabrėžia, kad, remiantis šio tyrimo duomenimis, mažiausiai dvejus metus iš penkerių stebėjimo laikotarpio metų keli tūkstančiai rudakaklių berniklių ieškojo šiuose plotuose maisto(47).
60. Tokių rezultatų nepaneigia naujausių stebėjimų duomenys, rodantys, kad minėti plotai naudojami rečiau(48), nes ši stebėsena buvo pradėta jau įrengus didelį skaičių vėjo jėgainių šiose teritorijose. Negalima atmesti galimybės, kad šie plotai dėl vėjo jėgainių tapo žąsims mažiau patrauklūs(49).
61. Apibendrinant galima teigti, kad papildomi SAT „Kaliakra“ plotai prieš įrengiant vėjo jėgaines buvo svarbi, bet ne nuolatinė rudakaklių berniklių maitinimosi vieta. Pateikti tyrimai taip pat rodo, kad ši rūšis yra lanksti pasirinkdama maitinimosi vietas.
62. Tai nereiškia, kad papildomi plotai turi būti išbraukti iš rudakaklių berniklių apsaugai tinkamiausių vietovių sąrašo. Atsižvelgiant į šiai rūšiai kylančią visuotinę grėsmę ir į ypatingą Europos Sąjungos atsakomybę už jos žiemojimo vietas, neturėtų būti keliami pernelyg dideli reikalavimai tokių teritorijų nustatymui(50). Priešingai, būtina apsaugoti pakankamą mitybos vietų skaičių, kad nekiltų pavojus rudakaklių berniklių žiemojimui.
63. Todėl šis reikalavimas pagrįstas taip pat ir siekiant užtikrinti tinkamą rudakaklių berniklių apsaugą.
4. Tarpinė išvada
64. Taigi, galima daryti išvadą, kad iki Komisijos pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos neįtraukusi į specialios apsaugos teritoriją „Kaliakra“ visų iš pradžių specialios apsaugos teritorijos statuso neturėjusių paukščių apsaugai svarbios šios teritorijos dalių, esančių į šiaurę nuo pradinės specialios apsaugos teritorijos „Kaliakra“, Bulgarija neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.
B – Dėl projektų saugomose arba saugotinose teritorijose (B ir C reikalavimai)
65. Toliau Komisija skundžia tai, kad Bulgarija pripažintoje ar pripažintinoje saugoma teritorijoje išdavė leidimą vykdyti kelis projektus, visų pirma vėjo jėgainių, taip pat turizmo projektus, tokius kaip golfo aikštynų ir viešbučių. Šiame žemėlapyje(51) pateikiama jų apžvalga.
66. Toliau pirmiausia bus nagrinėjami pačios SAT projektai, nes tokiomis aplinkybėmis lengviau išdėstyti teisinius kriterijus, kuriuos vėliau reikės pritaikyti projektams, vykdomiems iš pradžių saugomomis dar nepripažintose teritorijose. Pabaigoje norėčiau įvertinti šio tyrimo išvados santykinumą, trumpai apsvarstydama teisines galimo sprendimo tenkinti reikalavimus pasekmes abiem atvejais.
1. Dėl projektų SAT „Kaliakra“ ir „Belite Skali“, taip pat siūlomoje BST „Kompleks Kaliakra“ (C reikalavimas)
67. C reikalavimu Komisija prašo pripažinti, kad Bulgarija, leidusi SAT „Kaliakra“, „Belite Skali“ ir siūlomoje BST „Kompleks Kaliakra“ vykdyti projektus „Kaliakra Wind Power“ AD, „EVN Enertrag Kavarna“ OOD, „Vertikal – Petkov & Cie“ OOD ir „Thracian Cliffs Golf and Spa Resort“ OOD, neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas bylose C‑117/03 ir C‑244/05, nes nesiėmė tinkamų priemonių, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos šios teritorijos, trikdymo.
a) Dėl ieškininio reikalavimo aiškinimo
68. Iš pirmo žvilgsnio nėra aišku, kaip šis ieškininis reikalavimas turi būti suprastas. Todėl kyla abejonių dėl jo priimtinumo. Pagal Procedūros reglamento 120 straipsnio c punktą ieškininiai reikalavimai turi būti suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti situacijos, kai Teisingumo Teismas priima sprendimą ultra petita arba apskritai nesprendžia dėl kaltinimo(52).
69. Pirmas prieštaravimas kyla tarp nurodytos nuostatos – Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies – ir abiejų minėtų sprendimų. Šiuose sprendimuose Teisingumo Teismas išaiškino ne 6 straipsnio 2 dalį. Jis tik patvirtino, kad šioje nuostatoje numatytos apsaugos priemonės pagal 4 straipsnio 5 dalį turi būti taikomos tik teritorijoms, įtrauktoms į atrinktų BST sąrašą(53).
70. Tokia prieštaringa ieškininio reikalavimo formuluotė paaiškinama tuo, kad Komisija viename prašyme apibendrina dviejų skirtingų įsipareigojimų pažeidimą. Viena vertus, ji teigia, kad trikdomos dvi pripažintos SAT, kita vertus, nurodo, kad trikdoma pasiūlyta BST „Kompleks Kaliakra“. Kišimasis į pripažintas SAT turi būti vertinamas remiantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalimi, o laikinosios pareigos saugoti pasiūlytas teritorijas išaiškintos abiejuose nurodytuose sprendimuose.
71. Todėl šį ieškininį reikalavimą reikia suprasti taip, kad Komisija kaltina Bulgariją pažeidus Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį dėl abiejų SAT ir neįvykdžius laikinųjų pareigų apsaugoti pasiūlytas teritorijas, kaip numatyta nurodytuose sprendimuose.
72. Net ir po tokio paaiškinimo būtina patikslinti šio ieškininio reikalavimo tikslą. Kadangi Komisija ginčija projektų leidimus, ieškinio reikalavimą galima būtų laikyti akivaizdžiai nepagrįstu. Vadovaujantis Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų(54) 2 straipsniu, Sąjungos teisės aktų nuostatos Bulgarijai taikomos tik nuo įstojimo dienos. O Komisijos ieškininiame reikalavime skundžiami leidimai buvo išduoti iki šios datos. Taigi, išduodama leidimus Bulgarija negalėjo pažeisti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies ar laikinųjų pareigų apsaugoti pasiūlytas teritorijas.
73. Pačiame ieškininiame reikalavime Komisija vis dėlto patikslina mananti, kad Bulgarija neįvykdė įsipareigojimų nesiimdama tinkamų priemonių, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo. Taigi, jai svarbus ne pats leidimų išdavimas, kurį, beje, reikėtų pirmiausia vertinti pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį atliekant išankstinį vertinimą, o tai, kad vėliau iš tikrųjų nebuvo išvengta projektų daromos žalos šioms vietovėms, nors būtent to reikalauja 6 straipsnio 2 dalis ir laikinosios pareigos apsaugoti. Tokį C reikalavimo aiškinimą patvirtina ir kiti argumentai, nes Komisija prieštarauja ne prieš įstojimą išduotiems leidimams, o projektų įgyvendinimui po įstojimo, visų pirma po abiejų SAT pripažinimo ir pasiūlymo dėl vietovės „Kompleks Kaliakra“.
74. Tenka apgailestauti, kad C reikalavimas yra nepakankamai tikslus, tačiau tai nėra lemtinga klaida, dėl kurios ieškininis reikalavimas turėtų būti pripažintas nepriimtinu arba akivaizdžiai nepagrįstu. Atvirkščiai, išaiškinus jį galima teisingai suprasti ir įvertinti iš esmės. Be to, iš Bulgarijos pateiktų argumentų matyti, kad jos gynybai ieškininio reikalavimo trūkumai netrukdė.
b) Dėl tariamo Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimo, susijusio su SAT „Kaliakra“ ir „Belite Skali“
75. Taigi, visų pirma reikia išnagrinėti, ar suteikdama leidimus įgyvendinti projektus „Kaliakra Wind Power“ AD, „EVN Enertrag Kavarna“ OOD, „Vertikal – Petkov & Cie“ OOD ir „Thracian Cliffs Golf & Spa Ressort“ OOD, Bulgarija neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, susijusių su 2007 m. gruodžio 18 d. pripažintomis SAT „Kaliakra“ ir „Belite Skali“.
i) Dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo laiko atžvilgiu
76. Bulgarija laikosi požiūrio, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis apskritai nėra taikoma projektams, kurių leidimai buvo išduoti iki stojimo, taigi, taip pat ir jų įgyvendinimui.
77. Šiuo klausimu Bulgarija remiasi sprendimu dėl „Lauteracher Ried“, kuriame tuometinė Teisingumo Teismo antroji kolegija, siekdama užtikrinti teisinį saugumą(55), nusprendė, kad iš Buveinių direktyvos išplaukiantys įsipareigojimai nebuvo taikomi projektui, kurio leidimo procedūra buvo pradėta prieš atitinkamai valstybei narei įstojant į Europos Bendriją(56). Vadinasi, vėliau tiems projektams, kurie buvo patvirtinti iki stojimo, Buveinių direktyva juo labiau neturėtų būti taikoma.
78. Teisingumo Teismo didžioji kolegija dabar – pagrįstai(57) – yra atsisakiusi minėtos teismo praktikos dėl Buveinių direktyvos taikymo laiko atžvilgiu, nes, prieš išduodant projektų leidimą, dar nėra nusistovėjusi padėtis(58), kurioje galėtų būti pritaikytas teisinio saugumo principas.
79. Tiesa, šis sprendimas netaikomas projektams, kurie buvo patvirtinti iki stojimo, tačiau Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad, įsigaliojus Buveinių direktyvai, 6 straipsnio 2 dalis taikoma projektams, kuriuos įgyvendinti leista anksčiau, nei Buveinių direktyvoje numatytas apsaugos režimas įsigaliojo atitinkamoje saugomoje teritorijoje(59). Tai taip pat turi būti taikoma ir projektams, kurių leidimai suteikti iki įstojimo dienos.
80. Nors tokiems projektams netaikomi Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai, susiję su išankstinio projekto poveikio atitinkamai teritorijai vertinimo procedūra, vis dėlto valstybės narės privalo pagal 6 straipsnio 2 dalį imtis tinkamų priemonių, kad neleistų vykdomiems projektams specialiose saugomose teritorijose bloginti natūralių buveinių ir rūšių buveinių, taip pat trikdyti rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus(60).
81. Todėl projektų, kurių leidimas suteiktas iki Bulgarijos įstojimo dienos ir prieš tai, kai Buveinių direktyva ir Paukščių direktyva tapo taikytinos, vykdymui taikoma Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis.
82. Be to, reikėtų pažymėti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis dėl SAT kartu su 7 straipsniu galioja tik nuo SAT įsteigimo dienos. Iki tol šioms teritorijoms, svarstant įsikišimo pateisinimą, turėjo būti taikomas griežtesnis Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys(61), tačiau Komisija nenurodė jo C reikalavime.
ii) Dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies kriterijaus
83. Tam tikra veikla gali būti laikoma atitinkančia Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį tik tuomet, kai užtikrinama, kad ji nesukels jokio trikdymo, galinčio daryti didelį poveikį minėtos direktyvos tikslams, ypač apsaugos tikslams(62). Todėl kaltinimas dėl 6 straipsnio 2 dalies pažeidimo vykstant procesui dėl įsipareigojimų nevykdymo pagrįstas tik tuo atveju, jeigu Komisija teisiškai pakankamai įrodo, kad valstybė narė nesiėmė tinkamų apsaugos priemonių, kurios prisidėtų prie to, kad projektų vykdymas, jei jie buvo vykdomi įsteigus nagrinėjamą saugomą teritoriją, nesukeltų atitinkamų rūšių buveinių blogėjimo ir šių rūšių trikdymų, galinčių turėti didelį poveikį, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą užtikrinti minėtų rūšių apsaugą(63).
84. Tam, kad konstatuotų Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimą, Komisija, beje, neturi įrodyti, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp projekto vykdymo ir didelio atitinkamų rūšių trikdymo. Pakanka, kad Komisija nustatytų, jog egzistuoja tikimybė ar pavojus, kad projekto vykdymas sukels reikšmingus šios rūšies trikdymus(64).
85. Nors Teisingumo Teismas tikimybės ar pavojaus kriterijumi vadovavosi tik vertindamas reikšmingą rūšių trikdymą, nėra akivaizdžios priežasties, dėl kurios šis kriterijus negalėtų būti taikomas taip pat ir vertinant kitokį neigiamą poveikį, numatytą Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje, tai yra buveinių blogėjimą.
86. Šis kriterijus paaiškinamas tuo, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį turi būti atliekamas ir išankstinis projekto vertinimas, jei egzistuoja toks pavojus(65). Tokiu atveju leidimas gali būti išduodamas tik su sąlyga, kad atlikus vertinimą paaiškėja, jog neigiamas poveikis tai vietovei nebus daromas, arba kad projektas yra pateisinamas pagal 6 straipsnio 4 dalį. Kadangi 6 straipsnio 2 ir 3 dalys turi užtikrinti tokį patį apsaugos lygį(66), toks pats kriterijus turi būti taikomas ir siekiant įrodyti 6 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
87. Remiantis šiuo kriterijumi pateikiamas įrodymas nebūtinai reiškia, kad tam tikra priemonė, pavyzdžiui, projektų vykdymas, yra neteisėta. Veikiau atvirkščiai, tinkamai patikrinus jos poveikį vietovei, toks įrodymas gali būti atmestas arba priemonė gali būti pateisinta remiantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalimi(67).
iii) Dėl neigiamo poveikio SAT „Kaliakra“
88. Komisija kreipiasi dėl keturių projektų pradinėse teritorijose – SAT „Kaliakra“ ir SAT „Belite Skali“. Šių projektų leidimai buvo išduoti prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą, tačiau statybos darbai baigti tik įsteigus SAT. Trys projektai skirti vėjo energijos gamybai, vienas – turizmui.
89. Projektas „Kaliakra Wind Power“ AD, kurį vykdant suplanuota įrengti 35 vėjo jėgaines, patvirtintas 2006 m., atiduotas naudoti 2008 m. birželio 5 d. Pagal projektą „EVN Enertrag Kavarna“ OOD buvo suplanuota įrengti 32 vėjo jėgaines, projekto leidimas išduotas 2006 m. liepos 26 d. Vėliau leidimas apribotas iki 20 jėgainių, iš kurių, Bulgarijos duomenimis, buvo įrengtos aštuonios, jos pradėtos eksploatuoti 2012 m. birželio 8 d. Dar dėl trijų jėgainių leidimas išduotas 2005 m. pagal projektą „Vertikal – Petkov & Cie“ OOD. Dėl šių sprendimų pareikšto ieškinio nagrinėjimas baigtas 2007 m. liepos 26 d. taikos sutartimi. Dvi jėgainės pradėtos eksploatuoti 2008 m. balandžio 24 d. ir 2011 m. vasario 14 d. Trečioji jėgainė nebus įrenginėjama.
90. Turizmo projektas „Thracian Cliffs Golf & Spa Ressort“ OOD specialioje apsaugos teritorijoje „Belite Skali“ susideda iš golfo aikštyno ir terminio SPA centro. Pirmasis statybos leidimas išduotas 2005 m. gruodžio 22 d., leidimas eksploatuoti – 2010 m. balandžio 6 d.
91. Kadangi, remiantis Buveinių direktyvos 7 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalis prieš įsteigiant SAT nėra taikoma, šio įrenginėjamo komplekso poveikio vertinimas vadovaujantis minėta nuostata turi būti atliekamas gavus Komisijos pranešimą apie būtinus darbus, kurie buvo atlikti nuo minėtos dienos. Tačiau šių duomenų nėra. Remiantis Bulgarijos pateikta informacija, kuri nebuvo ginčyta, yra žinoma tik tai, kad dar prieš Bulgarijai įstojant į ES buvo atlikti pagal šiuos projektus būtini žemės parengimo darbai. Vadinasi, nagrinėjamame procese komplekso įrengimo klausimo svarstyti negalima.
92. Vis dėlto akivaizdu, kad visi šie įrenginiai buvo pradėti eksploatuoti tik įsteigus SAT. Taigi, būtina įvertinti, ar įrenginių eksploatavimas abiejose SAT suderinamas su Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalimi.
93. Nors Komisija pabrėžia paukščių susidūrimo su vėjo jėgainėmis ir jų žūties riziką (susidūrimas su paukščiais), tačiau Bulgarija paneigia šį argumentą, remdamasi eksploatuojamų įrenginių ornitologinių stebėjimų rezultatais. Remiantis šiais rezultatais, pirmaisiais vėjo jėgainių parko „Kaliakra Wind Power“ ODD eksploatavimo metais buvo rasti tik trys nugaišę paukščiai – vienas rožinis pelikanas (Pelecanus onocrotalus) ir dvi pilkosios startos (Miliaria arba Emberiza calandra). Nors abi rūšys nurodytos SAT „Kaliakra“ standartinėje duomenų formoje, tačiau, atsižvelgiant į didelį jų skaičių – nuo 2 000 iki 3 000 rožinių pelikanų ir nuo 500 iki 1 200 pilkųjų startų – ši netektis yra ne tokia svarbi nei natūralus išteklių svyravimas.
94. Komisija ir toliau mano, kad vėjo jėgainės ir kompleksas „Thracian Cliffs Golf & Spa Resort“ OOD trikdo minėtas paukščių rūšis ir blogina jų buveines. Ji netgi nurodo apskaičiuotus nuostolius, remdamasi Bulgarijos paukščių apsaugos organizacijos pranešimu.
95. Bulgarija dėl nurodytų skaičių pagrįstai atsikerta, kad iš šio pranešimo neaišku, kuo remiantis pateikti tokie duomenys. Todėl, vadovaujantis nurodytais duomenimis apie tariamus šių teritorijų nuostolius, negalima teigti, kad buvo pažeista Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis.
96. Akivaizdu, kad eksploatuojamos vėjo jėgainės, viešbučio pastatai ir golfo aikštynai sukuria tikimybę ar pavojų, kad SAT saugomų paukščių rūšių buveinės pablogės, o pačios rūšys bus labai trikdomos.
97. Pavyzdžiui, „Kaliakra Wind Power“ AD yra vėjo jėgainių parkas su 35 eksploatuojamomis vėjo jėgainėmis, įrengtomis SAT itin tankiai, trijų–keturių kvadratinių kilometrų plote, pačiame SAT „Kaliakra“ viduryje. Teritorija tarp vėjo jėgainių sparnų ir tiesioginė vėjo jėgainių parko kaimynystė visoms saugomoms paukščių rūšims greičiausiai nebėra tokia pat patraukli, kaip prieš įrengiant vėjo jėgainių parką. Mažesniu mastu tai pasakytina ir apie abu smulkesnius vėjo jėgainių projektus. Todėl Bulgarija aiškiai uždraudė įrenginėti papildomas vėjo jėgaines SAT „Kaliakra“(68).
98. Taip pat ir SAT „Belite Skali“ teritorija, naudojama kompleksui „Thracian cliffs Golf & Spa“ OOD, nebegali būti tokia pat naudinga saugomoms paukščių rūšims, kaip ir prieš įgyvendinant šį projektą. Golfo aikštyno ir laisvalaikio infrastruktūros naudojimas pakeičia minėtų buveinių savybes; net tuo atveju, jei minėtosios paukščių rūšys galėtų toliau jas naudoti veisimuisi, poilsiui ar maitinimuisi, paukščius išbaidytų turistai(69).
99. Atsižvelgiant į Komisijos argumentus dėl tariamo teritorijos sumažėjimo, visų pirma galėtų būti paveiktos, be kita ko, šios Paukščių direktyvos I priede nurodytos rūšys, kurios taip pat įrašytos ir į abiejų SAT standartinę duomenų formą: margasis kūltupis (Oenanthe pleschanka), paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra), trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), storkulnis (Burhinus oedicnemus), stepinis suopis (Buteo rufinus), trumpapirštis vanagas (Accipiter brevipes) ir žalvarnis (Coracias garrulus).
100. Todėl Bulgarijos pareiga yra paneigti teiginį, kad esama tikimybės ar pavojaus pabloginti saugomų paukščių rūšių buveines ir sutrikdyti šias rūšis. Vis dėlto Bulgarija neišsakė nuomonės dėl minėtų rūšių trikdymo ir jų buveinių bloginimo.
101. Todėl galima teigti, kad dėl nurodytų projektų įgyvendinimo pažeidžiama Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis.
102. Taigi, nesiėmusi būtinų priemonių, kad išvengtų saugomų paukščių rūšių buveinių bloginimo ir šių rūšių trikdymo eksploatuojant vėjo jėgaines „Kaliakra Wind Power“ AD, „EVN Enertrag Kavarna“ OOD, „Vertikal – Petkov & Cie“ OOD ir kompleksą „Thracian Cliffs Golf & Spa Ressort“ OOD specialiose apsaugos teritorijose „Kaliakra“ ir „Belite Skali“, Bulgarija neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį.
c) Dėl pasiūlytos teritorijos „Kompleks Kaliakra“ laikinosios apsaugos
103. Komisija taip pat tvirtina, kad Bulgarija neužtikrino pakankamos pasiūlytos BST „Kompleks Kaliakra“ apsaugos nuo neigiamo projektų „Kaliakra Wind Power“ AD, „EVN Enertrag Kavarna“ OOD, „Vertikal – Petkov & Cie“ OOD ir „Thracian Cliffs Golf & Spa Ressort“ OOD daromo poveikio. Ieškinyje ji teigia, kad buvo sunaikintos Ponto‑Sarmatijos regiono stepės („Natura 2000“ kodas 62C0) prioritetinės buveinės.
104. Pagal Buveinių direktyvą, kiek tai susiję su teritorijomis, kuriose yra natūralių buveinių tipų ir (arba) prioritetinių rūšių ir kurios yra nustatytos įtraukiant jas į Bendrijos sąrašą, valstybės narės turi imtis apsaugos priemonių, kurios yra tinkamos tam, kad būtų galima išlaikyti minėtų teritorijų požymius. Todėl valstybės narės negali leisti intervencijos, kuri gali labai pakenkti šių teritorijų ekologiniams požymiams. Taip yra būtent tuomet, kai intervencija gali smarkiai sumažinti teritorijos plotą arba dėl jos gali išnykti teritorijoje gyvenančios prioritetinės rūšys, arba galiausiai dėl jos gali būti sunaikinta minėta teritorija ar išnykti jai būdingi požymiai(70).
105. Ši pareiga apsaugoti liktų neįvykdyta, jei Bulgarija pasiūlytoje teritorijoje leistų sunaikinti didelę prioritetinių buveinių dalį.
106. Tiesa, ši pareiga, kaip ir visi kiti įsipareigojimai pagal Sąjungos teisę, galioja tik nuo Bulgarijos įstojimo. Bulgarija tvirtina ir jai niekas paprieštarauja, kad minėtų projektų žemės paruošimo darbai, sunaikinę šį buveinių tipą, buvo atlikti dar iki įstojimo. Todėl neigiamas poveikis šiam buveinių tipui negalėjo pažeisti Sąjungos teisės.
107. Tuo atveju, kai buveinių tipas minėtose teritorijose jau sunaikintas, tolesnis projektų įgyvendinimas jau nebegali papildomai jo bloginti.
108. Todėl šis C reikalavimo punktas yra nepagrįstas ir Komisijos ieškinys šiuo klausimu turi būti atmestas.
2. Dėl projektų iš pradžių nesaugotose teritorijose (B reikalavimas)
109. B reikalavimu Komisija prašo pripažinti, kad leidusi vykdyti projektus „AES Geo Energy“ OOD, „Windtech“ OOD, „Brestiom“ OOD, „Disib“ OOD, „Eco Energy“ OOD ir „Longman Investment“ OOD paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Kaliakra“, kuri nėra pripažinta specialia apsaugos teritorija, tačiau turėjo būti tokia pripažinta, Bulgarijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas bylose C‑96/98 ir C‑374/98.
110. Nors šis ieškininis reikalavimas suformuluotas panašiai kaip ir C reikalavimas, tačiau jis neturi tokių trūkumų, nes yra susijęs su kitokia faktine ir teisine padėtimi.
111. Vis dėlto vienas neaiškumas kyla dėl to, kad Komisija šį ieškininį reikalavimą grindžia Direktyva 2009/147, kuri pakeitė ankstesnę Paukščių direktyvos redakciją. Todėl galima daryti išvadą, kad nurodomi pažeidimai, kurie buvo padaryti po to, kai 2010 m. vasario 15 d. įsigaliojo Direktyva 2009/147.
112. Remiantis pirma konstatuojamąja dalimi, šia direktyva siekiama kodifikuoti Paukščių direktyvą, o 4 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys, palyginti su ankstesnėmis redakcijomis, nesikeičia. Taip pat ir 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ankstesnė Paukščių direktyvos redakcija panaikinama „nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams“. Taigi, jei nagrinėjamu atveju, kai įsipareigojimai iš esmės lieka tokie patys, o faktinės aplinkybės yra tęstinio pobūdžio, būtų atsižvelgiama tik į priėmus kodifikuotą direktyvos redakciją susiklosčiusias aplinkybes, tai liudytų pernelyg formalų požiūrį(71).
a) Teisiniai kriterijai
113. Remiantis IV dalies A skyriuje pirmiau išdėstytais pastebėjimais galima spręsti, kad projektų vieta yra teritorijose, kurias Bulgarija turėjo pripažinti SAT. Ši SAT įsteigta tik praėjus tinkamam momentui įvertinti situaciją šiame procese – 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui(72).
114. Teritorijoms, kuriose nebuvo, bet turėjo būti įsteigtos SAT, remiantis nusistovėjusia teismų praktika ir toliau taikomas Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys(73). Jame numatyta valstybių narių pareiga imtis atitinkamų priemonių, kad SAT būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, taip pat bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus.
115. Siekiant įrodyti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio pažeidimą, tikslinga remtis kriterijumi, kurį Teisingumo Teismas nustatė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 daliai, nes ši nuostata daugiausia sutampa su Paukščių apsaugos direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu(74). Remiantis šiuo kriterijumi, pažeidimas nustatomas, jei Komisija įrodo, kad egzistuoja tikimybė ar pavojus, jog projektas pablogins saugomų paukščių rūšių buveines arba sukels reikšmingą šios rūšies trikdymą(75). Iš tikrųjų Teisingumo Teismas jau anksčiau, remdamasis neigiamo poveikio tikimybe ar pavojumi, yra nustatęs, kad pažeistas Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys(76), tačiau konkrečiai minėto kriterijaus nenurodė.
b) Dėl projektų
116. Šis Komisijos reikalavimas nukreiptas prieš šešis projektus.
i) Dėl trijų neįgyvendintų projektų
117. Dėl trijų projektų, tai yra „Windtech“ OOD, „Brestiom“ OOD ir „Eco Energy“ OOD, kaip teigė Bulgarija ir tai nebuvo ginčijama, buvo nuspręsta tik tai, kad poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Daugiau leidimų neišduota, įrenginiai nepastatyti. Šiuo metu nebegalioja ir sprendimai dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
118. Vis dėlto šie sprendimai patys savaime gali reikšti padidintą riziką ar didesnį rūšių trikdymo ar neigiamo poveikio pavojų nurodytoje vietovėje, egzistavusį dar iki pasibaigiant Komisijos pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui(77). Poveikio aplinkai vertinimas padidintų tikimybę identifikuoti trikdžius ar neigiamą poveikį ir jų išvengti.
119. Tokia išskirtinai procedūrinė rizika vietovei yra nepakankama siekiant nustatyti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio pažeidimą. Be tolesnių procesinių veiksmų rizika lieka hipotetinė.
120. Beje, nors poveikio aplinkai vertinimas būtų pageidautinas, tačiau Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje, priešingai nei Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje, to aiškiai nereikalaujama. Todėl pakanka toliau nagrinėti sprendimą dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą kaip galimą PAV direktyvos pažeidimą.
ii) Dėl trijų įgyvendintų projektų
121. Dėl trijų likusių projektų Bulgarijos valdžios institucijos išdavė kitus reikiamus leidimus ir vėjo jėgainės buvo pastatytos.
122. 2008 metais atlikus projekto „AES Geo Energy“ OOD poveikio aplinkai vertinimą, išduotas leidimas statyti 52 vėjo jėgaines; jas pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkričio 15 d.
123. Dėl projekto „Disib“ OOD 2007 m. sausio 4 d. nuspręsta, kad poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Tuomet vėjo jėgainę leista statyti, ji eksploatuojama nuo 2008 m. gegužės 22 d.
124. Panaši situacija ir dėl projekto „Longman Investment“ OOD. 2007 m. gruodžio 11 d. priėmus sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas, leista statyti vėjo jėgainę, ji veikia nuo 2008 m. birželio 16 d.
c) Dėl neigiamo poveikio teritorijai
125. Vėjo jėgainių statyba ir eksploatavimas išplėtus SAT „Kaliakra“ ribas pradėtose saugoti teritorijose iš esmės turi būti vertinami taip pat kaip ir pradinėje SAT.
126. Kaip ir pradinėje SAT, egzistuoja pakankama tikimybė arba pavojus, kad šie plotai, įrengus iš viso 54 vėjo jėgaines ir jas eksploatuojant, saugomoms paukščių rūšims nebebus tokie pat patrauklūs kaip anksčiau(78).
127. Tokios tikimybės arba pavojaus nepaneigia ir tai, kad, vėjo jėgainių parko „AES Geo Energy“ OOD stebėjimo duomenimis, kuriais remiasi Bulgarija, rudakaklės berniklės vis tiek naudojasi šiais plotais, o paukščių migracija, esant atitinkamoms vėjo sąlygoms, koncentruojasi Kaliakroje. Šis įsipareigojimas apsaugoti egzistuoja dar prieš nustatant paukščių skaičiaus sumažėjimą arba dar prieš kylant konkrečiai grėsmei, kad saugoma rūšis išnyks(79).
128. Beje, šie duomenys tikrai rodo, kad teritorijos patrauklumas yra sumažėjęs. Šiomis teritorijomis naudojasi mažiau rudakaklių berniklių, palyginti su didžiausiu skaičiumi, užfiksuotu prieš įrengiant vėjo jėgaines. Taip pat dokumentuose nenurodoma, kad ši teritorija būtų vis dar naudojama daugelio migruojančių paukščių poilsiui – neužsimenama ir apie nedažną jų koncentraciją pakrantėje.
d) Tarpinė išvada
129. Taigi, nesiėmusi būtinų priemonių, kad išvengtų saugomų paukščių rūšių buveinių bloginimo ir šių rūšių trikdymo įgyvendinant vėjo jėgainių projektus „AES Geo Energy“ OOD, „Disib“ OOD ir „Longman Investment“ OOD paukščių apsaugai svarbioje vietovėje „Kaliakra“, kuri nėra pripažinta specialia apsaugos zona, tačiau turėjo būti tokia pripažinta, Bulgarija neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį.
3. Dėl galimo sprendimo tenkinti reikalavimus pasekmių
130. Be to, pažymėtina, kad, remiantis turima informacija, negali būti galutinai nuspręsta, ar būtina uždrausti tolesnį nagrinėjamų projektų vykdymą. Atidžiau panagrinėjus projektus, gali paaiškėti, kad jie nekenkia šios teritorijos vientisumui arba kad jie gali būti pateisinami pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį(80).
131. Pirmasis žingsnis įgyvendinant galimą sprendimą tenkinti reikalavimus šiais klausimais ir tuo pat metu pirmoji tinkama priemonė siekiant išvengti žalingo poveikio SAT būtų mokslinis projekto padarinių įvertinimas. Jei, atlikus vertinimą, ir toliau liktų moksliniu požiūriu pagrįstų abejonių dėl to, ar nebus žalingo poveikio teritorijos vientisumui(81), gali prireikti įvertinti, ar projektai yra pateisinami pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį.
132. Dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pasakytina, kad Teisingumo Teismas jau yra nustatęs galimybę pateisinti(82). Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymas iš esmės gali būti pateisinamas tik labai ribotai(83). Vis dėlto Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalis yra tinkama tam, kad būtų galima pateisinti vėjo malūnų naudojimą ateityje, nes minėtos vietovės šiuo metu jau yra tapusios SAT „Kaliakra“ dalimi, taigi, dabar jau taikytinos ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalys.
133. Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram „Natura 2000“ vientisumui apsaugoti, jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio.
134. Nustatant viešąjį interesą, būtina atsižvelgti ne tik į siekį panaudoti vėjo energiją ar išsaugoti darbo vietas, bet ir visų pirma į teisinį saugumą ir teisėtus lūkesčius, jei šie projektai vykdomi remiantis leidimais, išduotais prieš pradedant taikyti Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą. Jei imamasi visų galimų priemonių, siekiant sumažinti žalingą poveikį, daugeliu atvejų sprendimą turėtų nulemti ne siekis išsaugoti atitinkamus gamtos išteklius, o teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai.
135. Iš tiesų, pagrindo tokiam pateisinimui nėra, nes Bulgarija dar nėra nustačiusi eksploatuojant įrenginius daromo žalingo poveikio vietovei reikšmingumo. Todėl neįmanoma nei pasverti tolesnio įrenginių naudojimo svarbos, palyginti su žalingu poveikiu vietovei, nei įvertinti galimų alternatyvų, pavyzdžiui, galimybės perkelti vėjo jėgaines į kitas vietas, arba apriboti jų eksploatavimą, ypač opiais laikotarpiais. Be to, vis dar neaišku, kokių priemonių būtina imtis „Natura 2000“ vientisumui apsaugoti(84).
136. Jei Teisingumo Teismas nuspręstų vadovautis mano pasiūlymu, pirmiausia reikėtų ištirti trikdomąjį vykdomų projektų poveikį, o tuomet, jei reikia, būtų galima įvertinti galimybę juos pateisinti.
C – Dėl PAV (D reikalavimas)
137. Galiausiai Komisija savo D reikalavime teigia, kad kumuliacinis projektų „Windtech“ OOD, „Brestiom“ OOD, „Eco Energy“ OOD ir „Longman investment“ OOD poveikis iš pradžių neapsaugotose SAT „Kaliakra“ vietovėse nebuvo tinkamai įvertintas. Taigi, Bulgarijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 ir 3 dalis ir III priedo 1 punkto b papunktį.
138. Pradinėje versijoje šis ieškininis reikalavimas buvo susijęs su pirminiu penkių projektų vertinimu siekiant nustatyti, ar būtinas poveikio aplinkai vertinimas, ir faktiniu šešto projekto poveikio aplinkai vertinimu. Komisijai dublike apribojus savo reikalavimą, dabar nagrinėjamas tik pirminis keturių projektų vertinimas.
1. Dėl PAV direktyvos taikymo laiko atžvilgiu
139. Komisija prašo pripažinti, kad buvo pažeista 2011 m. redakcijos PAV direktyva. Bulgarijos valdžios institucijos ginčijamus sprendimus priėmė dar 2007 m. Vis dėlto gali būti taikoma vėlesnė redakcija, nes ji visais esminiais klausimais atitinka 2007 m. galiojusią redakciją(85).
2. Dėl projektų
140. Visi ginčijami projektai yra susiję su PAST „Kaliakra“ dalimi, kuri iš pradžių nebuvo pripažinta SAT. Neatliktas nė vieno projekto poveikio aplinkai vertinimas, nes kompetentinga institucija nusprendė, kad tai nebūtina.
141. Šios pirminio vertinimo procedūros buvo pradėtos 2007 m. antrą pusmetį ir baigtos 2007 m. rugsėjo 24 d. (dėl „Eco Energy“ OOD vėjo jėgainės statybos), 2007 m. gruodžio 11 d. (dėl „Longman Investment“ OOD vėjo jėgainės statybos) ir 2007 m. gruodžio 28 d. (dėl „Windtech“ OOD keturių vėjo jėgainių statybos ir „Brestiom“ OOD šešių vėjo jėgainių statybos) sprendimais.
142. Įgyvendintas tik projektas „Longman Investment“ OOD, eksploatacija vykdoma nuo 2008 m. birželio 16 d.
143. Dėl likusių trijų projektų statybos leidimai niekada nebuvo išduoti, ir, kaip nurodė Bulgarija, minėti sprendimai nebegalioja, nes negalima įgyvendinti projektų.
144. Todėl reikia išaiškinti, ar toks pažeidimas gali būti šio proceso dėl įsipareigojimų nevykdymo objektas (šiuo klausimu žr. a punktą) ir ar PAV direktyvos pažeidimas apskritai gali būti susijęs su neįgyvendintais projektais (šiuo klausimu žr. b punktą). Tuomet reikia įvertinti, ar pakankamai atsižvelgta į kumuliacinį projektų poveikį.
a) Negaliojantys sprendimai – kaip šio proceso dėl įsipareigojimų nevykdymo objektas
145. Iš pirmo žvilgsnio būtų galima manyti, kad šis ginčas, susijęs su nebegaliojančiais sprendimais, išsisprendė savaime. Vykstant procesui dėl įsipareigojimų nevykdymo, svarbu atsižvelgti į tokią padėtį, kuri buvo 2012 m. birželio 22 d. Komisijos pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, tai yra 2012 m. rugpjūčio 22 d.(86).
146. Tuo momentu sprendimai dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą dar buvo galiojantys. Jų negaliojimas, kaip matyti, susijęs su 2012 m. projektams įgyvendinti nustatytu penkerių metų terminu. Todėl manytina, kad minėti sprendimai neteko galios ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams nuo jų priėmimo, taigi, tik atitinkamai 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d.
b) Dėl galimybės nevykdomais projektais pažeisti PAV direktyvą
147. Abejonės, ar galima nevykdomais projektais pažeisti PAV direktyvą, galėtų būti susijusios su 2 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybių narių pareiga imtis visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimą leisti vykdyti projektus, galinčius daryti reikšmingą poveikį aplinkai, inter alia, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, būtų reikalaujama sutikimo leisti vykdyti planuojamą veiklą ir atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
148. Sprendimas, kad poveikio aplinkai vertinimas nebūtinas, kaip matyti, dar nereiškia, kad duotas sutikimas leisti vykdyti projektą. Remiantis Bulgarijos pateikta informacija, kuri nebuvo ginčyta, būtinas dar bent statybos leidimas, kuris, priešingai nei leidimas dėl įgyvendinto projekto „Longman investment“ OOD, dėl minėtų likusių trijų projektų niekuomet nebuvo išduotas. Vadinasi, Bulgarija negali būti kaltinama pritarusi projektams neatlikus reikiamo vertinimo.
149. Vis dėlto sprendimas dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą turi būti priimtas, kaip tai apibrėžiama PAV direktyvoje, konkrečiai – 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir III priede. Gali būti pažeistos bent jau šios nuostatos, net jeigu niekuomet nebus išduoti visi reikiami projekto leidimai. Be to, su projektu „Longman investment“ OOD gali būti susijęs ir PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
3. Dėl atsižvelgimo į kumuliacinį poveikį atliekant pirminį vertinimą
150. Kalbant apie pirminį nustatymą, ar būtina vertinti poveikį aplinkai, reikėtų priminti, kad pagal PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba laikydamosi valstybės narės nustatytų ribų ar kriterijų, nusprendžia, ar turi būti vertinamas projektų, išvardytų šios direktyvos II priede, poveikis aplinkai.
151. Tokiems projektams priklauso šio priedo 3 punkto i papunktyje nurodytos vėjo jėgainės.
152. Ribų ar kriterijų nustatymo klausimu, vadovaujantis PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punktu, valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija. Tačiau ši diskrecija apribota minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga atlikti projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį, inter alia, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, poveikio aplinkai vertinimą(87).
153. Taigi, PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų kriterijų ir ribų tikslas yra palengvinti konkrečių projekto charakteristikų vertinimą, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti jo poveikio aplinkai vertinimą(88).
154. Todėl kompetentingos nacionalinės institucijos, nagrinėjančios prašymą išduoti leidimą vykdyti PAV direktyvos II priede nurodytą projektą, privalo skirti ypatingą dėmesį klausimui, ar, atsižvelgiant į šios direktyvos III priede nurodytus kriterijus, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą(89).
155. Šiuo klausimu iš PAV direktyvos III priedo 1 punkto matyti, kad projekto charakteristikas reikia vertinti pirmiausia atsižvelgiant į jo kumuliacinį poveikį, daromą kartu su kitais projektais. Iš tiesų, neatsižvelgimas į jų kumuliacinį poveikį praktikoje neturi lemti, jog visų jų vertinimas nebus privalomas, nors jie kartu gali turėti didelį poveikį aplinkai(90).
156. Šis reikalavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į PAV direktyvos III priedo 3 punktą, pagal kurį galimas reikšmingas projekto poveikis turi būti svarstomas pagal kriterijus, išvardytus III priedo 1 ir 2 punktuose, ypač atkreipiant dėmesį į šio projekto poveikio tikimybę, dydį, mastą, trukmę ir grįžtamumą(91).
157. Vadinasi, nacionalinė institucija, tikrindama, ar turi būti atliekamas projekto poveikio aplinkai vertinimas, turi patikrinti jo poveikį kartu su kitais projektais. Be to, jeigu nesukonkretinama, ši pareiga neapsiriboja vien to paties pobūdžio projektais. Atliekant tokį išankstinį vertinimą, reikia veikiau išnagrinėti, ar tam tikro projekto poveikis aplinkai dėl kitų projektų poveikio galėtų būti didesnis, palyginti su poveikiu, daromu tada, kai nėra tokių projektų(92).
158. Šioje byloje SAT dar nepripažintose PAST „Kaliakra“ vietovėse jau buvo planuojama pastatyti vėjo jėgainių parką „AES GEO Energy“ OOD su 52 vėjo jėgainėmis ir dar tris „Disib“ OOD vėjo jėgaines. 2007 m. pabaigoje be papildomo tyrimo nebuvo galima paneigti nė vieno iš šių keturių ginčijamų projektų kumuliacinio poveikio.
159. Be to, informacijoje apie PAST „Kaliakra“ buvo nurodyta, kad nagrinėjama teritorija yra labai svarbi paukščių migracijai ir rudakaklių berniklių žiemojimui.
160. Vadinasi, svarstant būtinybę atlikti poveikio aplinkai vertinimą, buvo privalu atsižvelgti į kumuliacinį įvairių vėjo energijos projektų poveikį.
161. Tiesa, Bulgarija nurodo, kad sprendimuose buvo aiškiai nustatyta, jog kumuliacinis poveikis nėra tikėtinas. Tačiau vien tik tvirtinimas, kad kumuliacinio poveikio nebus, dar nereiškia, kad jis buvo tinkamai įvertintas. Bulgarija nepateikia jokių tokį vertinimą patvirtinančių įrodymų.
4. Tarpinė išvada
162. Taigi, spręsdama dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, Bulgarija tinkamai neatsižvelgė į projektų „Windtech“ OOD, „Brestiom“ OOD, „Eco Energy“ OOD ir „Longman investment“ OOD kumuliacinį poveikį su kitais projektais ir taip pažeidė PAV direktyvos 4 straipsnio 2 ir 3 dalis ir III priedo 1 punkto b papunktį; vis dėlto išduodama leidimą vykdyti projektą „Longman investment“ OOD (jis buvo įgyvendintas), ji pažeidė šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį.
V – Dėl bylinėjimosi išlaidų
163. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi abi šalys reikalavo nurodyti kitai šaliai padengti bylinėjimosi išlaidas, o Bulgarija daugeliu klausimų, tačiau ne visais, pralaimi, siūlau šiai valstybei narei nurodyti padengti tris ketvirtadalius bylinėjimosi išlaidų.
VI – Išvada
164. Todėl siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip:
1. Nesaugodama visų iš pradžių neapsaugotų vietovių, esančių į šiaurę nuo anksčiau įsteigtos specialios apsaugos teritorijos „Kaliakra“, svarbios paukščių apsaugai kaip specialios apsaugos teritorijos, pasibaigus terminui, kurį Komisija nustatė pagrįstoje nuomonėje, Bulgarijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.
2. Nesiimdama reikiamų priemonių, kad išvengtų saugomų paukščių rūšių buveinių blogėjimo ir šių rūšių trikdymo eksploatuojant vėjo jėgaines „AES Geo Energy“ OOD, „Disib“ OOD ir „Longman Investment“ OOD paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Kaliakra“, kuri nebuvo pripažinta specialia apsaugos teritorija, tačiau turėjo būti tokia pripažinta, Bulgarijos Respublika pažeidė Direktyvos 2009/147 4 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį.
3. Nesiimdama reikiamų priemonių, kad išvengtų saugomų paukščių rūšių buveinių blogėjimo ir šių rūšių trikdymo eksploatuojant vėjo jėgaines „Kaliakra Wind Power“ AD, „EVN Enertrag Kavarna“ OOD ir „Vertikal – Petkov & Cie“ OOD, taip pat „Thracian Cliffs Golf & Spa Ressort“ OOD kompleksą specialiose apsaugos teritorijose „Kaliakra“ ir „Belite Skali“, Bulgarijos Respublika pažeidė Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2 dalį.
4. Spręsdama dėl būtinybės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, Bulgarijos Respublika tinkamai neatsižvelgė į projektų „Windtech“ OOD, „Brestiom“ OOD, „Eco Energy“ OOD ir „Longman investment“ OOD kumuliacinį poveikį su kitais projektais ir taip pažeidė Direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis ir III priedo 1 punkto b papunktį; taip pat vis dėlto išduodama leidimą vykdyti projektą „Longman investment“ OOD (jis buvo ir įgyvendintas), ji pažeidė šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį.
5. Atmesti likusią ieškinio dalį.
6. Bulgarijos Respublika padengia tris ketvirtadalius Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidų ir tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia ketvirtadalį Bulgarijos bylinėjimosi išlaidų ir ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.