Byla C‑22/12

Katarína Haasová

prieš

Rastislav Petrík
ir
Blanka Holingová

(Krajský súd v Prešove prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – Direktyva 72/166/EEB – 3 straipsnio 1 dalis – Direktyva 90/232/EEB – 1 straipsnis – Eismo įvykis – Keleivio mirtis – Sutuoktinio ir nepilnamečio vaiko teisė į žalos atlyginimą – Nematerialinė žala – Atlyginimas – Privalomojo draudimo suteikiama apsauga“

Santrauka – 2013 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Teisės aktų derinimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Direktyvos 72/166, 84/5 ir 90/232 – Transporto priemonių eismo įvykiams taikytinos civilinės atsakomybės sistemos nustatymas – Valstybių narių kompetencija – Ribos

(Tarybos direktyvos 72/166, 84/5 ir 90/232)

2.        Teisės aktų derinimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Direktyvos 72/166, 84/5 ir 90/232 – Taikymo sritis – Žalos sveikatai sąvoka – Apimtis – Nematerialinė žala, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji – Įtraukimas – Sąlyga

(Tarybos direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalis, Tarybos direktyvos 84/5 1 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Tarybos direktyvos 90/232 1 straipsnio pirma pastraipa)

3.        Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų – Atsižvelgimas į atitinkamų teisės aktų bendrą struktūrą ir tikslą

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 40–42 punktus)

2.        Direktyvos 72/166 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį, Antrosios direktyvos 84/5 dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2005/14, 1 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Trečiosios direktyvos 90/232 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo 1 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinės žalos, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji, atlyginimą, jei tokios žalos atlyginimas remiantis draudėjo civiline atsakomybe numatytas pagal nacionalinę teisę.

Atsižvelgiant į įvairias Antrosios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies ir Trečiosios direktyvos 1 straipsnio pirmos pastraipos kalbines versijas ir apsaugos tikslą, kurio siekiama trimis minėtomis direktyvomis, reikia daryti išvadą, kad žalos sveikatai sąvoka apima bet kokią žalą, padarytą asmeniui, t. y. apimančią tiek fizines, tiek psichologines kančias, jei tokios žalos atlyginimas remiantis draudėjo civiline atsakomybe numatytas pagal byloje taikytiną nacionalinę teisę.

Kalbant apie tai, kokie asmenys gali reikalauti, kad ši nematerialinė žala būtų atlyginta, pažymėtina, jog apsauga, kuri turi būti užtikrinta pagal direktyvą 72/166, apima visus asmenis, kurie pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančius nacionalinės tesės aktus turi teisę į transporto priemonėmis padarytos žalos atlyginimą.

Todėl valstybės narės turi užtikrinti, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius civilinę atsakomybę, privalomasis draudimas apimtų kompensaciją už nematerialinę žalą, kurią patyrė nukentėjusiųjų per eismo įvykius asmenų artimieji, ir kad ši kompensacija būtų ne mažesnė kaip Antrosios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios sumos.

(žr. 47, 51, 55, 59 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 48 punktą)