Byla C‑616/11

T-Mobile Austria GmbH

prieš

Verein für Konsumenteninformation

(Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2007/64/EB – Mokėjimo paslaugos – 4 straipsnio 23 punktas – Mokėjimo priemonės sąvoka – Mokėjimo nurodymas, pateiktas naudojantis elektronine bankininkyste ir popierine pavedimo forma – 52 straipsnio 3 dalis – Gavėjo teisė reikalauti iš mokėtojo mokesčių už mokėjimo priemonės naudojimą – Valstybės narės teisė nustatyti bendrą draudimą – Sutartis tarp judriojo telefono ryšio operatoriaus ir privačių asmenų“

Santrauka – 2014 m. balandžio 9 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Akivaizdžiai nereikšmingi klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas neįmanomas – Su pagrindinės bylos dalyku nesusiję klausimai

(SESV 267 straipsnis)

2.        Teisės aktų derinimas – Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje – Direktyva 2007/64 – 52 straipsnio 3 dalis – Gavėjo teisė reikalauti iš mokėtojo mokesčių už mokėjimo priemonės naudojimą – Šios nuostatos taikymas judriojo telefono ryšio operatoriaus ir jo kliento sutartiniams santykiams

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64 52 straipsnio 3 dalis)

3.        Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų – Nagrinėjamo teisės akto bendra struktūra ir tikslas kaip pagrindas, į kurį reikia atsižvelgti

4.        Teisės aktų derinimas – Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje – Direktyva 2007/64 – Mokėjimo priemonių sąvoka – Mokėjimo pavedimas, pateiktas mokėtojo asmeniškai pasirašyta pavedimo forma, ir mokėjimo pavedimas, pateiktas naudojantis elektronine bankininkyste – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64 4 straipsnio 23 punktas)

5.        Teisės aktų derinimas – Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje – Direktyva 2007/64 – 52 straipsnio 3 dalis – Gavėjo teisė reikalauti iš mokėtojo mokesčių už mokėjimo priemonės naudojimą – Valstybėms narėms suteikta teisė – Bendras draudimas gavėjams taikyti mokėtojams mokesčius už naudojimąsi bet kokia mokėjimo priemone – Leistinumas – Sąlygos – Vertinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64 52 straipsnio 3 dalis)

6.        Prejudiciniai klausimai – Aiškinimas – Aiškinamųjų sprendimų veikimas laiko atžvilgiu – Galiojimas atgaline data – Ribos – Teismo sprendimo finansinės pasekmės – Teismo sprendimo veikimo laiko atžvilgiu apribojimo nepateisinančios pasekmės

(SESV 267 straipsnis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 20 punktą)

2.        Iš paties Direktyvos 2007/64 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje 52 straipsnio 3 dalies, kurioje reglamentuota gavėjo teisė už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą reikalauti iš mokėtojo mokesčių, teksto matyti, kad ši dalis skirta „gavėjo“ ir „mokėtojo“ santykiams. Tai reiškia, kad minėta dalis taikoma mokėjimo priemonės naudojimo atvejais esant judriojo telefono ryšio operatoriaus, kaip gavėjo, ir jo kliento, kaip mokėtojo, sutartiniams santykiams.

(žr. 26, 28 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 32 punktą)

4.        Direktyvos 2007/64 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje 4 straipsnio 23 punktą reikia aiškinti taip, kad ir mokėtojo asmeniškai pasirašyta pavedimo forma pagrįsto mokėjimo pavedimų pateikimo procedūra, ir mokėjimo pavedimų pateikimo naudojantis elektronine bankininkyste procedūra yra mokėjimo priemonės, kaip jos suprantamos pagal šį punktą. Iš tiesų, ir mokėtojo asmeniškai pasirašyta pavedimo forma pagrįstas mokėjimo pavedimų pateikimas, ir mokėjimo pavedimų pateikimas naudojantis elektronine bankininkyste yra procedūros, dėl kurių susitarė mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti.

(žr. 38, 41, 44 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.        Direktyvos 2007/64 52 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją valstybėms narėms suteikta teisė apskritai uždrausti gavėjams taikyti mokesčius mokėtojams už naudojimąsi bet kokia mokėjimo priemone, jeigu visoje nacionalinės teisės normoje atsižvelgiama į būtinybę skatinti konkurenciją ir veiksmingą mokėjimo priemonių naudojimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš tiesų, iš paties minėtos nuostatos teksto matyti, kad valstybėms narėms suteikta teisė uždrausti gavėjams taikyti mokesčius už naudojimąsi kokia nors mokėjimo priemone gali būti įgyvendinta jų teritorijoje naudojamų visų mokėjimo priemonių ar jų dalies atžvilgiu ir neapribota taip, kad apimtų tik tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą.

(žr. 46, 48 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

6.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 50, 51, 53, 54 punktus)