TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. spalio 6 d.(*)
„Pramonės politika – Maisto produktų higiena – Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 − Praustuvo įrengimas įstaigos, kurioje prekiaujama maisto produktais, tualetuose“
Byloje C‑381/10
dėl Unabhängiger Verwaltungssenat Wien (Austrija) 2010 m. liepos 22 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. liepos 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Astrid Preissl KEG
prieš
Landeshauptmann von Wien
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Schiemann, teisėjai A. Prechal (pranešėja) ir E. Jarašiūnas,
generalinis advokatas J. Mazák,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,
– Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Schima ir A. Marcoulli,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 226, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 319, toliau – reglamentas) II priedo I skyriaus 4 punkto išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Astrid Preissl KEG ir Landeshauptmann von Wien (Vienos federalinės žemės vyriausybės vadovas) dėl pastarojo sprendimo dėl praustuvo įrengimo tarnybiniuose tualetuose pareiškėjos pagrindinėje byloje vadovaujamoje maisto produktais prekiaujančioje įstaigoje.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisės aktai
3 Reglamento septintoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„Pagrindinis naujų bendrųjų ir specialiųjų higienos taisyklių tikslas – užtikrinti vartotojams aukštą maisto saugos lygį.“
4 Pagal reglamento 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalį:
„Šiame reglamente nustatytos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės maisto tvarkymo subjektams, ypač atsižvelgiant į šiuos principus:
a) pirminė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui;
<…>
d) bendras RVASVT [rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema] principais pagrįstų procedūrų įgyvendinimas ir geros higienos praktikos taikymas turėtų didinti maisto tvarkymo subjektų atsakomybę;
<...>“
5 Remiantis reglamento 2 straipsnio 3 dalimi:
„Šio reglamento prieduose terminai „kur reikalinga“, „kur tinka“, „lygiavertis“ ir „pakankamas“ atitinkamai reiškia – kur reikalinga, kur tinka šio reglamento tikslams siekti ar lygiavertes ir pakankamas priemones ar būdus šio reglamento tikslams siekti.“
6 Reglamento 4 straipsnio „Bendrieji ir specialieji higienos reikalavimai“ 2 dalyje nustatyta:
„Maisto tvarkymo subjektai, vykdantys bet kurią maisto gamybos, perdirbimo ar paskirstymo veiklą bet kuriame etape po to, kai maisto produktai perėjo tuos etapus, kuriems taikoma I dalis, turi laikytis II priede išvardytų bendrųjų higienos reikalavimų <…>“
7 Reglamento 5 straipsnio „Rizikos veiksnių analizė ir svarbiausieji valdymo taškai“ 1 ir 2 dalyse nurodyta:
„1. Maisto tvarkymo subjektai diegia, įgyvendina ir vykdo nuolatinę procedūrą ar procedūras, paremtas RVASVT principais.
2. 1 dalyje nurodyti RVASVT principai susideda iš tokių komponentų:
a) rizikos veiksnių, kuriems reikia užkirsti kelią, pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio, identifikavimas;
<…>“
8 Reglamento II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams (išskyrus atvejus, kai taikomas I priedas)“ I skyriaus „Bendrieji reikalavimai maisto patalpoms (išskyrus nurodytąsias III skyriuje)“ 4 punkte nustatyta:
„Turi būti įrengtas adekvatus patogiose vietose įrengtų rankoms plauti skirtų praustuvų skaičius. Rankoms plauti skirti praustuvai turi būti aprūpinti šaltu ir karštu bėgančiu vandeniu, rankų plovimo ir higieniško rankų nusausinimo priemonėmis. Kur reikalinga, maisto plovimui ir rankų plovimui skirtos patalpos turi būti atskiros [skirta įranga turi būti atskira].“
Nacionalinės teisės aktai
9 Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Maisto produktų saugumo ir vartotojų apsaugos įstatymo (Lebensmittelsicherheits- und Verbraucherschutzgesetz, BGBl. I, 13/2006) 39 straipsnio 1 dalies 13 punktą nustačius maisto produktus reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, Landeshauptmann, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir proporcingumo principą, imasi reikalingų priemonių, kaip antai pagerinti statinį, įrenginius ar įrangą, skirtus trūkumams pašalinti arba rizikai sumažinti, prireikus kartu nustatydamas tinkamą terminą ir būtinus reikalavimus bei sąlygas. Tokias priemones apmoka verslininkas.
10 Pagal šio įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą tas, kuris pažeidžia 96 ir 97 straipsnius, padaro administracinį teisės pažeidimą, už kurį apygardos administracinės institucijos baudžiamas bauda iki 20 000 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju – iki 40 000 eurų; nesumokėjus šios baudos taikoma ją pakeičianti administracinio arešto iki šešių savaičių nuobauda.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
11 Landeshauptmann für Wien 2010 m. kovo 10 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją pagrindinėje byloje įrengti jos vadovaujamos įstaigos tarnybiniuose tualetuose rankoms plauti skirtus praustuvus su karštu ir šaltu vandeniu, muilo dozatorių ir popieriaus dozatorių, skirtą higieniškai nusausinti rankas. Taip pat buvo nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė naudotis vandens čiaupais neliečiant jų rankomis.
12 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuriame buvo apskųstas minėtas sprendimas, nepritarė Austrijos valdžios institucijų aiškinimui, pagal kurį tik tualete įrengtas praustuvas gali būti laikomas praustuvu, kaip jis suprantamas pagal reglamento II priedo I skyriaus 4 punktą. Jo teigimu, tokios papildomos sąlygos nėra jo tekste.
13 Šis teismas vis dėlto patikslina, kad šio vertinimo šiuo atveju nepakanka tam, kad galėtų išspręsti jam pateiktą bylą, nes jis, kaip instancija, galinti pakeisti sprendimą, taip pat privalo pats patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas įrenginys atitinka minėto 4 punkto reikalavimus.
14 Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pastebi, kad šioje įstaigoje, t. y. bare, kur iš esmės maistas, išskyrus skrebučius, negaminamas, yra plautuvė su karštu vandeniu, kuria bet kada galima pasinaudoti norint nusiplauti rankas, tačiau kuri taip pat skirta plauti indus. Jam kyla klausimas, ar ši plautuvė atitinka reglamento II priedo I skyriaus 4 punkte nustatytus reikalavimus.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjos pagrindinėje byloje vadovaujamoje įstaigoje švieži maisto produktai praktiškai neruošiami, reikia daryti prielaidą, kad minėto 4 punkto paskutiniame sakinyje išdėstytas reikalavimas šiuo atveju netaikomas.
16 Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui neaišku, ar žodis „praustuvas“, kaip jis suprantamas pagal reglamento II priedo I skyriaus 4 punktą, reiškia bet kokį įrenginį, aprūpintą karštu vandeniu, kuriame galima nusiplauti rankas, ar atsižvelgiant į šio 4 punkto versiją vokiečių kalba, kur pavartotas žodis „Handwaschbecken“, pagal šią nuostatą reikalaujama, kad praustuvas būtų skirtas tik rankoms plauti. Be to, jam kyla klausimas, ar remiantis minėtu punktu, galima reikalauti, kad praustuvą ir rankų nusausinimo įrenginį būtų galima naudoti neliečiant jų rankomis.
17 Manydamas, kad jo nagrinėjamai bylai išspręsti reikalingas minėto 4 punkto išaiškinimas, Unabhängiger Verwaltungssenat Wien nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar [reglamento] II priedo I skyriaus 4 punkte nustatytas reikalavimas „įrengti adekvatų rankoms plauti skirtų praustuvų skaičių <...> ir aprūpinti juos šaltu ir karštu bėgančiu vandeniu“ turi būti aiškinamas taip, kad šio teksto versijoje vokiečių kalba vartojamas žodis „Handwaschbecken“ reiškia bet kokią rankų plovimo įrangą (prie kurios pajungtas karštas vanduo), ar tik rankoms plauti skirtą praustuvą?
2. Kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, ar įvykdytas [reglamento] II priedo I skyriaus 4 punkte įtvirtintas higienos reikalavimas, kad taip pat būtų aprūpinta „rankų plovimo ir higieniško rankų nusausinimo priemonėmis“? Ar šią priedo nuostatą reikia aiškinti taip, kad rankų nusausinimo įrenginys arba vandens čiaupas atitinka [šioje nuostatoje] esančius higienos reikalavimus, tik jei šis rankų nusausinimo įrenginys arba vandens čiaupas gali būti naudojami neliečiant jų rankomis?“
Dėl prejudicinių klausimų
18 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar reglamento II priedo I skyriaus 4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata reiškia, jog praustuvas, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, turi būti skirtas tik rankoms plauti ir kad vandens čiaupą bei rankų nusausinimo įrenginį turi būti galima naudoti neliečiant jų rankomis.
19 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad minėtame 4 punkte įtvirtinta bendroji higienos taisyklė, kurios, remiantis reglamento 4 straipsnio 2 dalimi, turi laikytis šioje nuostatoje numatyti maisto tvarkymo subjektai.
20 Pagal tą patį 4 punktą, skaitomą kartu su reglamento 4 straipsnio 2 dalimi, šie subjektai įpareigojami laikytis tam tikrų konkrečių reikalavimų, susijusių su praustuvų buvimu ir įranga jų įstaigose.
21 Šiuo atžvilgiu visų pirma reikia konstatuoti, kad pati reglamento II priedo I skyriaus 4 punkto formuluotė neleidžia daryti išvados, kad pagal šią nuostatą praustuvas turi būti skirtas tik rankoms plauti, o vandens čiaupą bei rankų nusausinimo įrenginį turėtų būti galima naudoti neliečiant jų rankomis.
22 Viena vertus, šio 4 punkto paskutiniame sakinyje numatyta, kad „kur reikalinga, maisto plovimui ir rankų plovimui skirtos patalpos turi būti atskiros [skirta įranga turi būti atskira]“. Tačiau, kaip teisingai pažymi Čekijos vyriausybė ir Europos Komisija, šis sakinys yra prasmingas, tik jeigu a priori šioje nuostatoje nurodyti praustuvai nėra skirti vien rankoms plauti, bet taip pat gali būti naudojami ir maisto produktams plauti.
23 Be to, kaip matyti iš reglamento 2 straipsnio 3 dalyje esančio apibrėžimo, žodžiai „kur reikalinga“ reiškia „kur tinka šio reglamento tikslams siekti“, todėl negalima suprasti, jog pagal juos reikalaujama, kad visada būtų įrenginys, skirtas tik rankoms plauti, kai yra įrenginys maisto produktams plauti, kaip būtent nurodė Airija.
24 Iš to galima daryti išvadą, kad žodžio „Handwaschbecken“, vartojamo šio 4 punkto formuluotės versijoje vokiečių kalba, kuria savo pirmajame klausime remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, t. y. žodžio, kuriame, skirtingai nei šios nuostatos versijose kitomis kalbomis vartojama terminija, yra aiški nuoroda į rankų plovimą, negalima aiškinti kaip nurodančio įrenginį, kuris būtinai turi būti skirtas tik rankoms plauti.
25 Kita vertus, kaip teisingai tvirtina Čekijos vyriausybė ir Komisija, pagal reglamento II priedo I skyriaus 4 punkto formuluotę nereikalaujama, kad vandens čiaupą ir rankų nusausinimo įrenginį turėtų būti galima naudoti neliečiant jų rankomis. Konkrečiai kalbant, minėtoje nuostatoje vartojamas žodis „higieniškas“ nėra toks, kad galėtų reikšti, jog tokio pobūdžio reikalavimas taikomas bendrai, neatsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.
26 Antra, kalbant apie to paties 4 punkto bendresnį kontekstą, kuris svarbus aiškinant šį punktą (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Feltgen ir Bacino Charter Company, C‑116/10, Rink. p. I‑0000, 12 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), reikia atsižvelgti į reglamento 5 straipsnį, kaip tai teisingai nurodo Čekijos vyriausybė ir Komisija.
27 Pagal šio 5 straipsnio 1 dalį maisto tvarkymo subjektai privalo diegti, įgyvendinti ir vykdyti nuolatinę procedūrą ar procedūras, grindžiamas RVASVT principais. Vienas iš šių principų nurodytas reglamento 5 straipsnio 2 dalies a punkte, pagal kurį reikalaujama identifikuoti rizikos veiksnius, kuriems reikia užkirsti kelią, būtina pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.
28 Kaip matyti visų pirma iš reglamento 1 straipsnio 1 dalies a ir d punktų, jo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas įpareigojimu išreiškiamas Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas pirminę atsakomybę už maisto produktų saugumą priskirti maisto sektoriaus tvarkytojams.
29 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, jog, žinoma, tam, kad būtų įgyvendintas pagrindinis minėto teisės aktų leidėjo priimant reglamentą siektas tikslas, išplaukiantis iš jo septintos konstatuojamosios dalies, t. y. „užtikrinti vartotojams aukštą maisto saugos lygį“, prireikus gali būti taikomi papildomi reikalavimai, palyginti su tais, kurie aiškiai numatyti reglamento II priedo I skyriaus 4 punkte.
30 Vis dėlto, atsižvelgiant į tikslą, kurio siekė šis teisės aktų leidėjas į reglamentą įtraukdamas 5 straipsnį ir kuris primintas šio sprendimo 28 punkte, reikia pripažinti, kad prireikus panašūs papildomi reikalavimai išplaukia iš šio straipsnio įgyvendinimo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šiam atvejui būdingas aplinkybes, o ne iš reglamento II priedo I skyriaus 4 punkto bendrai ir nepaisant minėtų aplinkybių.
31 Todėl į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: reglamento II priedo I skyriaus 4 punktas turi būti aiškinamas taip, jog ši nuostata nereiškia, kad praustuvas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, turi būti skirtas tik rankoms plauti, nei kad vandens čiaupą bei rankų nusausinimo įrenginį turi būti galima naudoti neliečiant jų rankomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo I skyriaus 4 punktas turi būti aiškinamas taip, jog ši nuostata nereiškia, kad praustuvas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, turi būti skirtas tik rankoms plauti, nei kad vandens čiaupą bei rankų nusausinimo įrenginį turi būti galima naudoti neliečiant jų rankomis.
Parašai.