Byla T‑450/09
Simba Toys GmbH & Co. kg
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Erdvinis Bendrijos prekių ženklas – Kubas languotu paviršiumi – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys – Žymens, kurį sudaro tik techniniam rezultatui gauti būtina prekės forma, nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis) – Žymens, kurį sudaro tik pačios prekės nulemta forma, nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis) – Žymens, kurį sudaro tik forma, suteikianti prekei esminę vertę, nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis) – Skiriamasis požymis – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas) – Apibūdinamojo pobūdžio nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas) – Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis) – Pareiga motyvuoti – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys“
Santrauka – 2014 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Žymenys, kuriuos sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti – Sąvoka – Aiškinimas atsižvelgiant į su tuo susijusį bendrąjį interesą
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis)
2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Žymenys, kuriuos sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti – Pagrindinių erdvinio žymens savybių nustatymas
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis)
3. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Žymenys, kuriuos sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti – Kubas languotu paviršiumi
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis)
4. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Žymenys, kuriuos sudaro tik forma, suteikianti prekei esminę vertę – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis)
5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Erdviniai prekių ženklai, kuriuos sudaro prekės forma – Skiriamasis požymis – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)
6. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Erdviniai prekių ženklai, kuriuos sudaro prekės forma – Kubas languotu paviršiumi
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)
7. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami prekių savybėms žymėti – Kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas)
8. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami prekių savybėms žymėti – Erdvinis prekių ženklas – Kubas languotu paviršiumi
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas)
9. Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – Apimtis, tapati EB 253 straipsnio apimčiai
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)
1. Kiekvienas iš Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsisakymo registruoti pagrindų turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jį grindžiantį visuomenės interesą. Šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį grindžiantis interesas yra vengti, kad dėl teisių į prekių ženklą įmonei būtų suteikta monopolijos teisė į prekės techninius sprendimus ar funkcines savybes.
Teisės aktų leidėjo nustatytos taisyklės šiuo atveju atspindi dviejų teiginių pusiausvyrą, kurie abu gali padėti įgyvendinti sveikos ir sąžiningos konkurencijos sistemą.
Viena vertus, tai, kad į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalį įtrauktas draudimas registruoti kaip prekių ženklus žymenis, kurie yra vien prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti, užtikrina, kad įmonės negalėtų remtis prekių ženklų teise siekdamos neribotą laiką naudotis su techniniais sprendimais susijusiomis išimtinėmis teisėmis.
Iš tiesų, kol prekės forma tik perteikia gamintojo įgyvendintą ir jo prašymu patentuotą techninį sprendimą, šiai formai suteikta prekių ženklo apsauga pasibaigus patentui stipriai ir ilgam laikui sumažintų kitų įmonių galimybę naudoti šį techninį sprendimą. Tačiau Sąjungoje išplėtotoje intelektinės nuosavybės teisių sistemoje techniniai sprendimai gali būti saugomi tik ribotą laiką, kad paskui juos laisvai galėtų naudoti visi ūkio subjektai.
Be kita ko, vien funkcinės prekės formos registravimas kaip prekių ženklo gali suteikti šio prekių ženklo savininkui galimybę uždrausti kitoms įmonėms naudoti ne tik tokią pačią, bet ir panašias formas.
Kita vertus, apribodamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtinto atmetimo pagrindo taikymą tik žymenims, kuriuos sudaro „vien“ prekės forma, „būtina“ techniniam rezultatui gauti, teisės aktų leidėjas manė, kad visos prekės formos tam tikra prasme yra funkcinės ir kad dėl to būtų netinkama atsisakyti registruoti prekės formą kaip prekių ženklą tik dėl to, kad ji turi funkcinių savybių. Žodžiais „vien“ ir „būtina“ ši nuostata užtikrina, kad būtų atsisakoma įregistruoti tik tokias prekių formas, kurios tik perteikia techninį sprendimą ir kurių įregistravimas kaip prekių ženklo iš tiesų trukdytų kitoms įmonėms panaudoti tą techninį sprendimą.
(žr. 32–37 punktus)
2. Teisingas Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymas reikalauja, kad nagrinėjamo erdvinio žymens pagrindines savybes nustatytų institucija, nagrinėjanti paraišką įregistruoti tą žymenį kaip prekių ženklą. Sąvoka „esminės savybės“ turi būti suprantama kaip apimanti svarbiausius žymens elementus.
Šios pagrindinės savybės turi būti nustatytos kiekvienu konkrečiu atveju, nesant sisteminės skirtingų elementų, iš kurių gali būti sudarytas žymuo, hierarchijos. Atlikdama esminių žymens savybių tyrimą kompetentinga institucija gali arba tiesiogiai remtis bendru žymens kuriamu įspūdžiu, arba pirmiausia išnagrinėti skirtingus žymenį sudarančius elementus.
Žymens esminės savybės, siekiant taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytą atsisakymo registruoti pagrindą, pagal situaciją ir ypač šio žymens sudėtingumą gali būti nustatytos tiesiog vizualiai išnagrinėjus žymenį arba, priešingai, remiantis išsamiu nagrinėjimu, kai vertinant atsižvelgiama į naudingus elementus, kaip antai apklausas ir ekspertizes arba duomenis, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, anksčiau suteiktomis nagrinėjamos prekės atžvilgiu.
Kai nustatomos esminės žymens savybės, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) turi patikrinti, ar visos šios savybės atitinka nagrinėjamos prekės techninę funkciją. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis taikomas tik tada, kai prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą prekės formą, kurioje nefunkcinio pobūdžio elementas, dekoratyvinis arba išgalvotas, vaidina svarbų vaidmenį. Tokiu atveju konkuruojančios įmonės lengvai gali naudoti alternatyvias tokio paties funkcionalumo formas, nes nėra grėsmės daryti poveikį techninio sprendimo prieinamumui. Šis sprendimas tokiu atveju gali būti lengvai panaudojamas prekių ženklo savininko konkurentų prekės formose, neturinčiose tokio paties nefunkcinio elemento kaip savininko forma, kurios, palyginti su šia forma, nėra nei identiškos, nei panašios.
(žr. 38–41 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 44–77 punktus)
4. Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį „neregistruojami žymenys, kurie yra vien <...> forma, suteikianti prekėms esminę vertę“. Kad būtų taikomas šis atmetimo pagrindas, reikia, kad atitinkamą žymenį sudarytų tik forma ir kad estetinės jos savybės, t. y. išorinis vaizdas, didžiąja dalimi lemtų vartotojų pasirinkimą ir kartu nagrinėjamos prekės komercinę vertę. Taigi, jei forma suteikia nagrinėjamai prekei esminę vertę, nesvarbu tai, kad kitos šios prekės savybės, pavyzdžiui, techninės, taip pat gali suteikti jai didelę vertę.
(žr. 86, 87 punktus)
5. Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punktu, jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai neregistruojami. Pagal šią nuostatą prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės, todėl ir atskirti ją nuo kitų įmonių pagamintų prekių. Skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant, pirma, į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma registracijos, ir, antra, į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė.
Erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės išorinio vaizdo, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai yra tie patys, kokie taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms.
Tačiau taikydama šiuos kriterijus atitinkama visuomenė nebūtinai taip pat suvoks pačios prekės formą turintį erdvinį prekių ženklą ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išorės. Iš tikrųjų vidutiniai vartotojai nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar pakuotės išore ir be jokių grafinių ar teksto elementų, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo atveju.
Be kita ko, kuo labiau forma, kurią prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, panaši į labiausiai tikėtiną prekės formą, tuo labiau tikėtina, kad ta forma neturi skiriamojo požymio pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokiomis aplinkybėmis tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus standartų ir įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos paskirtį, turi skiriamąjį požymį pagal minėtą nuostatą.
Pagaliau vertinant, ar formą sudarančių elementų derinys atitinkamos visuomenės gali būti suprantamas kaip kilmės nuoroda, reikia išanalizuoti bendrą šio derinio sukuriamą įspūdį, o tai nėra nesuderinama su tolesniu naudojamų skirtingų pateikimo elementų nagrinėjimu.
(žr. 92–94, 96–99 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 103, 104, 106–110 punktus)
7. Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte neleidžiama jame minimus žymenis ir nuorodas naudoti tik vienai įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip prekių ženklai. Šia nuostata siekiama bendrojo intereso, pagal kurį reikalaujama, kad tokie žymenys arba nuorodos galėtų būti visų laisvai naudojami. Tokie yra tik tie žymenys ir nuorodos, kurie, atitinkamos visuomenės požiūriu, gali būti įprastai naudojami, tiesiogiai arba paminint vieną iš esminių jų savybių, žymėti prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą. Iš to matyti, jog tam, kad žymeniui būtų taikomas minėtoje nuostatoje nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto nesvarstant suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų savybių apibūdinimą.
Galiausiai žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į suinteresuotosios visuomenės suvokimą ir į atitinkamas prekes bei paslaugas. Iš tikrųjų prekių ženklo apibūdinamasis pobūdis vertinamas atsižvelgiant į prekes, dėl kurių įregistruotas prekių ženklas, ir į preziumuojamą vidutinio vartotojo, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, suvokimą apie ginčijamų prekių ir paslaugų kategoriją.
(žr. 116–120 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 123–125 punktus)
9. Pagal Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmą sakinį Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimuose turi būti nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Šios pareigos apimtis yra tokia pati kaip ir tos, kuri įtvirtinta EB 253 straipsnyje.
Pareiga motyvuoti individualius sprendimus turi dvigubą tikslą: pirma, leisti suinteresuotajam asmeniui sužinoti priemonės priėmimo priežastis tam, kad galėtų ginti savo teises, ir, antra, Sąjungos teismui – vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę.
Tačiau negalima reikalauti, kad apeliacinės tarybos pateiktų išsamų atsakymą į kiekvieną procedūros šalių nurodytą argumentą. Taigi, motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią teisminę kontrolę.
(žr. 135–137 punktus)