TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. gruodžio 22 d.(*)
„Intelektinė nuosavybė – Direktyva 91/250/EEB – Kompiuterių programų teisinė apsauga – „Kompiuterio programos išraiškos bet kuria forma“ sąvoka – Programos grafinės vartotojo sąsajos apėmimas arba neapėmimas – Autorių teisės – Direktyva 2001/29/EB – Autorių teisės ir gretutinės teisės informacinėje visuomenėje – Grafinės vartotojo sąsajos transliavimas per televiziją – Kūrinio paskelbimas viešai“
Byloje C‑393/09
dėl Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. spalio 5 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Bezpečnostní softwarová asociace – Svaz softwarové ochrany
prieš
Ministerstvo kultury
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai R. Silva de Lapuerta, G. Arestis (pranešėjas), J. Malenovský ir T. von Danwitz,
generalinis advokatas Y. Bot,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. rugsėjo 2 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Bezpečnostní softwarová asociace – Svaz softwarové ochrany, atstovaujamos advokato I. Juřena,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir D. Hadroušek,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,
– Europos Komisijos, atstovaujamos H. Krämer ir P. Ondrůšek,
susipažinęs su 2010 m. spalio 14 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 122, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 114) 1 straipsnio 2 dalies ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230 ir klaidų ištaisymas OL L 314, 2008 11 25, p. 16) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Bezpečnostní softwarová asociace – Svaz softwarové ochrany (Programinės įrangos apsaugos asociacija, toliau – BSA) ir Ministerstvo kultury (Kultūros ministerija) dėl šios atsisakymo suteikti BSA leidimą kolektyviai administruoti turtines kompiuterio programų autorių teises.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
3 Pagal 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašyto susitarimo, įsteigiančio Pasaulio prekybos organizaciją, 1C priede esančio Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, kuris buvo patvirtintas 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu Nr. 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80, toliau – TRIPS sutartis), 10 straipsnio 1 dalį:
„Pagal Berno konvenciją [(1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas) po 1979 m. rugsėjo 28 d. pakeitimo (toliau − Berno konvencija)] kompiuterinės programos, pradinės ir dalykinės, turi būti saugomos kaip literatūros kūriniai.“
Sąjungos teisės aktai
Direktyva 91/250
4 Direktyvos 91/250 septinta, dešimta ir vienuolikta konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„kadangi šioje direktyvoje sąvoka „kompiuterio programa“ apima bet kokios formos programas, įskaitant ir tas, kurios yra įrašytos į kompiuterinę įrangą; kadangi ši sąvoka taip pat apima parengiamąjį projektinį darbą siekiant sukurti kompiuterio programą, jei tokio parengiamojo darbo esmė yra kompiuterinės programos sukūrimas vėlesniame etape;
<…>
kadangi kompiuterio programos funkcija – palaikyti ryšį ir dirbti kartu su kitais kompiuterinės sistemos komponentais ir su naudotojais, ir dėl to reikia loginio ir atitinkamais atvejais fizinio tarpusavio sujungimo ir sąveikos, kad visi programinės ir kompiuterinės įrangos elementai dirbtų su kita programine ir kompiuterine įranga ir naudotojais visais būdais, kuriais jie turi veikti;
kadangi tos programos dalys, kurios užtikrina tokį programinės ir kompiuterinės įrangos elementų sujungimą ir sąveiką, paprastai vadinamos „sąsajos“.“
5 Direktyvos 91/250 1 straipsnyje nurodyta:
„1. Vadovaudamosi šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės taiko kompiuterių programoms tokią autorių teisių apsaugą kaip ir literatūros kūriniams, apibrėžtiems pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Šioje direktyvoje sąvoka „kompiuterio programa“ apima ir parengiamąją projektinę medžiagą.
2. Šioje direktyvoje numatyta apsauga taikoma kompiuterio programos išraiškai bet kuria forma. Pagal šią direktyvą autorių teisių apsauga netaikoma idėjoms ir principams, kuriais remiasi kompiuterio programos elementai, įskaitant elementus, kuriais remiasi jos sąsajos.
3. Kompiuterio programai taikoma apsauga, jei ji yra originali ta prasme, kad tai – paties autoriaus intelekto kūrinys. Teisei į apsaugą nustatyti netaikomi jokie kiti kriterijai.“
Direktyva 2001/29
6 Direktyvos 2001/29 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Dėl to intelektinė nuosavybė yra pripažinta sudedamąja nuosavybės dalimi.
Kad autoriai ar atlikėjai galėtų tęsti savo kūrybinį ir meninį darbą, už savo darbo naudojimą jie turi gauti teisingą atlyginimą; jį turi gauti ir prodiuseriai, kad galėtų finansuoti šį darbą. Investicijos, kurių reikia tokiems produktams, kaip fonogramos, filmai ar daugialypės terpės kūriniai sukurti ir užsakomosioms paslaugoms tiekti, yra didelės. Tinkama teisinė intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra būtina, kad būtų galima garantuoti galimybes gauti tokį atlyginimą ir patenkinamą investicijų grąžą.“
7 Direktyvos 2001/29 20 ir 23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„Ši direktyva remiasi principais ir taisyklėmis, jau nustatytomis šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, pirmiausia [Direktyvoje 91/250], tuos principus ir taisykles plėtoja bei įteisina informacinės visuomenės kontekste. Šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti tų direktyvų nuostatų, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje yra nustatyta kitaip.
<…>
Ši direktyva turėtų dar labiau suderinti autoriaus teisę viešai paskelbti kūrinį. Ši teisė turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokį viešą paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama. Ši teisė turėtų apimti bet kokį kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją. Ši teisė neturėtų būti taikoma jokiems kitiems veiksmams.“
8 Direktyvos 2001/29 1 straipsnyje numatyta:
„1. Ši direktyva reglamentuoja teisinę autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą vidaus rinkos sistemoje, ypač atsižvelgiant į informacinę visuomenę.
2. Išskyrus 11 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia ir jokiu būdu nepaveikia egzistuojančių Bendrijos nuostatų dėl:
a) kompiuterinių programų teisinės apsaugos;
<…>“
9 Pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktą:
„Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:
a) autoriams – savo kūrinius“.
10 Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“
Nacionalinės teisės aktai
11 Direktyva 91/250 buvo perkelta į Čekijos teisės sistemą 2000 m. balandžio 7 d. Įstatymu Nr. 121/2000 dėl autorių teisių, gretutinių teisių ir dėl kai kurių įstatymų pakeitimo (zákon č. 121/2000 o právu autorském, o právech souvisejících s právem autorským a o změně některých zákonů) (toliau – Autorių teisių įstatymas).
12 Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį autorių teisės objektas – bet koks literatūros kūrinys ir bet koks autoriaus sukurtas meno kūrinys, išreikštas bet kokia objektyviai suvokiama forma, įskaitant elektroninę, nuolatinę arba laikiną formą, neatsižvelgiant į jo apimtį, tikslą arbą reikšmę.
13 Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kompiuterio programa taip pat yra kūrinys, jeigu ji yra originali, t. y. jeigu ji yra paties autoriaus intelekto kūrinys.
14 Pagal minėto įstatymo 65 straipsnį:
„1. Kompiuterio programa, įskaitant parengiamuosius projektinius elementus, yra saugoma kaip literatūros kūrinys, neatsižvelgiant į formą, kuria ji išreikšta.
2. Idėjos ir principai, kuriais grindžiamas bet kuris kompiuterio programos elementas, įskaitant elementus, kuriais grindžiamos jos sąsajos, šiuo įstatymu nesaugomi.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
15 2001 m. balandžio 9 d. BSA, kaip asociacija, pateikė Ministerstvo kultury prašymą suteikti leidimą kolektyviai administruoti turtines kompiuterio programų autorių teises pagal Autorių teisių įstatymo 98 straipsnį. 2001 m. birželio 12 d. laišku BSA apibrėžė šių teisių apimtį.
16 Šis prašymas buvo atmestas, kaip ir dėl šio atmetimo pateiktas administracinis skundas. Tada BSA dėl šių sprendimų pateikė ieškinį Vrchní soud v Praze.
17 Nejvyšší správní soud, kuriam buvo perduota byla, panaikinus du neigiamus sprendimus, Ministerstvo kultury 2004 m. balandžio 14 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo vėl atmetė BSA prašymą. Todėl ši pateikė administracinį skundą Ministerstvo kultury, kuri atšaukė savo sprendimą atmesti prašymą.
18 2005 m. sausio 27 d. Ministerstvo kultury priėmė naują sprendimą, kuriuo dar kartą atmetė BSA prašymą, motyvuodama tuo, kad, pirma, pagal Autorių teisių įstatymą saugomas tik kompiuterio programos objektinis kodas ir pirminis programos tekstas ir visiškai nesaugomas programos vaizdavimo kompiuterio ekrane rezultatas, nes grafinė vartotojo sąsaja nesaugoma nuo nesąžiningos konkurencijos. Antra, ji nurodė, kad teoriškai tikrai galima kolektyviai administruoti kompiuterio programas, tačiau privalomas kolektyvinis administravimas yra nesvarstytinas, o savanoriškas kolektyvinis administravimas nėra tikslingas.
19 BSA dėl šio sprendimo pateikė skundą ir jį Ministerstvo kultury 2005 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė. Asociacija pateikė ieškinį dėl sprendimo, kuriuo atmestas skundas, Městský soud v Praze. Ieškinyje BSA teigė, jog Autorių teisių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje esanti kompiuterio programos sąvoka taip pat apima grafinę vartotojo sąsają. Jos nuomone, kompiuterio programą galima suvokti tiek objektinio kodo ar pirminio programos teksto lygmeniu, tiek paskelbimo lygmeniu (paskelbimo sąsaja).
20 Mĕstský soud v Praze atmetus BSA ieškinį, ši padavė apeliacinį skundą Nejvyšší správní soud. BSA mano, jog kompiuterio programa naudojama, kai ji vaizduojama naudotojo ekrane, todėl toks naudojimas turi būti saugomas pagal autorių teisę.
21 Suabejojęs dėl direktyvų 91/250 ir 2001/29 nuostatų aiškinimo, Nejvyšší správní soud nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar direktyvos [91/250] 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, siekiant apsaugoti autorių teises į kompiuterio programą kaip į taikant šią direktyvą saugomą autorinį kūrinį, „kompiuterio programos išraiška bet kuria forma“ reiškia ir kompiuterio programos arba jos dalies grafinę vartotojo sąsają?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar transliavimas per televiziją, kuris leidžia visuomenei jutimiškai suvokti kompiuterio programos arba jos dalies grafinę vartotojo sąsają be galimybės aktyviai tą programą valdyti, yra viešas autorinio kūrinio arba jo dalies skelbimas, kaip tai apibrėžiama pagal direktyvos [2001/29] 3 straipsnio 1 dalį?“
Dėl Teisingumo Teismo kompetencijos
22 Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinės bylos faktinės aplinkybės susiklostė prieš Čekijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą. Pirmąjį sprendimą Ministerstvo kultury priėmė 2001 m. liepos 20 dieną.
23 Tačiau BSA pateikus įvairius skundus, 2005 m. sausio 27 d. Ministerstvo kultury priėmė naują sprendimą, kuriuo vėl atmetė BSA prašymą. BSA nepavykus užginčyti šio naujo sprendimo Ministerstvo kultury, ji kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą dėl jo panaikinimo.
24 Reikia nurodyti, viena vertus, kad pagrindinėje byloje ginčijamas sprendimas priimtas po Čekijos Respublikos įstojimo į Sąjungą datos ir juo reguliuojama būsima, o ne buvusi situacija; kita vertus, nacionalinis teismas klausia Teisingumo Teismo dėl pagrindinėje byloje taikomų Sąjungos teisės aktų (žr. 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Telefónica O2 Czech Republic, C‑64/06, Rink. p. I‑4887, 21 punktą).
25 Kadangi prejudiciniai klausimai susiję su Sąjungos teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas priima sprendimą iš principo neprivalėdamas nagrinėti aplinkybių, kurios paskatino nacionalinius teismus pateikti jam klausimus ir į kurias atsižvelgiant ketinama taikyti paprašytas išaiškinti Sąjungos teisės nuostatas (žr. 1996 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Reisdorf, C‑85/95, Rink. p. I‑6257, 15 punktą ir minėto Sprendimo Telefónica O2 Czech Republic 22 punktą).
26 Kitaip galėtų būti tik tais atvejais, jeigu arba Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti Sąjungos teisės nuostata būtų netaikytina pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, susiklosčiusioms prieš naujos valstybės narės įstojimą į Sąjungą, arba būtų akivaizdu, kad ši nuostata negali būti taikoma (minėto Sprendimo Telefónica O2 Czech Republic 23 punktas).
27 Tačiau šiuo atveju taip nėra. Vadinasi, Teisingumo Teismas turi kompetenciją aiškinti nacionalinio teismo nurodytas direktyvas, todėl reikia atsakyti į jo pateiktus klausimus.
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
28 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar kompiuterio programos grafinė vartotojo sąsaja yra šios programos išraiška bet kuria forma pagal Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalį, todėl jai taikoma šioje direktyvoje numatyta kompiuterio programų autorių teisių apsauga.
29 Direktyvoje 91/250 neapibrėžiama „kompiuterio programos išraiškos bet kuria forma“ sąvoka.
30 Šiomis aplinkybėmis ši sąvoka turi būti apibrėžiama atsižvelgiant į Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalį, kurioje ji minima, ir į visus šios direktyvos bei tarptautinės teisės tikslus (pagal analogiją žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Infopaq International, C‑5/08, Rink. p. I‑6569, 32 punktą).
31 Pagal Direktyvos 91/250 1 straipsnio 1 dalį kompiuterių programoms taikoma tokia autorių teisių apsauga kaip ir literatūros kūriniams, apibrėžtiems pagal Berno konvenciją. Pagal šio straipsnio 2 dalį tokia apsauga taikoma kompiuterio programos išraiškai bet kuria forma.
32 Direktyvos 91/250 septintos konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad šioje direktyvoje sąvoka „kompiuterio programa“ apima bet kokios formos programas, įskaitant ir tas, kurios yra įrašytos į kompiuterinę įrangą.
33 Šiuo klausimu reikia remtis TRIPS sutarties 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad kompiuterio programos, išreikštos pirminiu tekstu ir objektiniu kodu, turi būti saugomos kaip literatūros kūriniai pagal Berno konvenciją.
34 Iš to matyti, kad kompiuterio programos pirminis tekstas ir objektinis kodas yra jos išraiškos forma, kuriai dėl to turėtų būti taikoma kompiuterių programų autorių teisių suteikiama apsauga pagal Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalį.
35 Todėl šia direktyva suteikiama apsauga taikoma visoms kompiuterio programos išraiškos formoms, kurios leidžia ją atgaminti įvairiomis kompiuterio kalbomis, kaip antai pirminiu programos tekstu ir objektiniu kodu.
36 Reikia taip pat atkreipti dėmesį į Direktyvos 91/250 septintos konstatuojamosios dalies antrą sakinį, pagal kurį „kompiuterio programos“ sąvoka taip pat apima parengiamąjį projektinį darbą siekiant sukurti kompiuterio programą, jei tokio parengiamojo darbo esmė yra kompiuterinės programos sukūrimas vėlesniame etape.
37 Taigi apsauga pagal Direktyvą 91/250 taikoma kompiuterio programos išraiškos formoms ir parengiamiesiems darbams, kuriais atitinkamai tokia programa atgaminama arba sukuriama vėlesniame etape.
38 Kaip savo išvados 61 punkte pažymėjo generalinis advokatas, bet kokia kompiuterio programos išraiškos forma turi būti saugoma nuo to momento, kai ją atgaminus atgaminama pati kompiuterio programa, taip leidžiant kompiuteriui atlikti savo funkciją.
39 Pagal Direktyvos 91/250 dešimtą ir vienuoliktą konstatuojamąsias dalis sąsajos – tai kompiuterio programos dalys, kuriomis užtikrinamas visų programinės ir kompiuterinės įrangos elementų sujungimas ir sąveika su kita programine ir kompiuterine įranga ir naudotojais, siekiant, kad šie elementai tinkamai veiktų.
40 Konkrečiai kalbant, grafinė vartotojo sąsaja yra tarpusavio sujungimo sąsaja, kuri leidžia palaikyti ryšį tarp kompiuterio programos ir naudotojo.
41 Šiomis aplinkybėmis grafine vartotojo sąsaja negalima atkurti šios kompiuterio programos, tačiau ji paprasčiausiai yra šios programos elementas, kuris padeda vartotojams naudotis minėtos programos funkcijomis.
42 Iš to išplaukia, kad ši sąsaja nėra kompiuterio programos išraiškos forma pagal Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalį, todėl jai negali būti taikoma šioje direktyvoje numatyta speciali kompiuterio programų autorių teisės suteikiama apsauga.
43 Tačiau netgi jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimu prašė išaiškinti tik Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalį, tai netrukdo Teisingumo Teismui pateikti nacionaliniam teismui visapusiško Sąjungos teisės išaiškinimo, kuris gali būti naudingas sprendimui šio teismo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar jis apie tai užsimena savo pateiktame klausime (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Alevizos, C‑392/05, Rink. p. I‑3505, 64 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
44 Šiuo atžvilgiu reikia patikrinti, ar kompiuterio programos grafinei vartotojo sąsajai gali būti taikoma Direktyvoje 2001/29 numatyta apsauga pagal bendrąją autorių teisių apsaugos teisę.
45 Teisingumo Teismas nusprendė, kad autorių teisės pagal Direktyvą 2001/29 gali būti taikomos tik originaliam kūriniui tiek, kiek jis yra paties autoriaus intelekto kūrinys (dėl Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkto žr. minėto Sprendimo Infopaq International 33–37 punktus).
46 Todėl grafinei vartotojo sąsajai, kaip kūriniui, gali būti taikoma apsauga pagal autorių teisę, jei ji yra paties autoriaus intelekto kūrinys.
47 Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar taip yra jo nagrinėjamoje byloje.
48 Atlikdamas savo vertinimą nacionalinis teismas turės atsižvelgti visų pirma į grafinę vartotojo sąsają sudarančių sudedamųjų dalių tvarką ir specialią konfigūraciją, kad nustatytų, kurios atitinka originalumo kriterijų. Šiuo klausimu šio kriterijaus neatitinka grafinės vartotojo sąsajos sudedamosios dalys, kurioms būdinga tik techninė funkcija.
49 Kaip savo išvados 75 ir 76 punktuose nurodė generalinis advokatas, kai šių sudedamųjų dalių išraišką lemia jų atliekama techninė funkcija, originalumo kriterijus netenkinamas, nes įvairūs idėjos įgyvendinimo būdai yra tokie riboti, kad idėja sutampa su išraiška.
50 Tokioje situacijoje grafinės vartotojo sąsajos sudedamosios dalys neleidžia autoriui originaliu būdu išreikšti savo požiūrio ir sukurti intelekto kūrinio.
51 Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į pirmąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad grafinė vartotojo sąsaja nėra kompiuterio programos išraiškos forma, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 91/250 1 straipsnio 2 dalį, ir jai negali būti taikoma šia direktyva suteikiama kompiuterio programos autorių teisių apsauga. Tačiau jei ši sąsaja yra jos autoriaus intelekto kūrinys, remiantis Direktyva 2001/29 jai gali būti taikoma autorių teisių suteikiama apsauga kaip kūriniui.
Dėl antrojo klausimo
52 Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar grafinės vartotojo sąsajos transliavimas per televiziją yra viešas autorinio kūrinio skelbimas, kaip tai apibrėžiama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį.
53 Pagal šį straipsnį valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamų taip, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
54 Iš Direktyvos 2001/29 23 konstatuojamosios dalies išplaukia, kad sąvoka „viešas paskelbimas“ turi būti suvokiama plačiąja prasme. Be to, toks aiškinimas yra būtinas norint pasiekti pagrindinį minėtos direktyvos tikslą, kuris, kaip išplaukia ir iš 9, ir 10 konstatuojamųjų dalių, yra nustatyti aukšto lygio autorių apsaugą, leidžiančią gauti teisingą atlygį už kūrinių panaudojimą, pavyzdžiui, juos viešai skelbiant (2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimo SGAE, C‑306/05, Rink. p. I‑11519, 36 punktas).
55 Todėl iš principo kūrinio transliavimas per televiziją yra viešas skelbimas, kurį jo autorius, remdamasis išimtine teise, gali leisti arba uždrausti.
56 Be to, iš šio sprendimo 46 punkto matyti, kad grafinė vartotojo sąsaja gali būti jos autoriaus intelekto kūrinys.
57 Tačiau nors transliuojant laidą per televiziją vaizduojama grafinė vartotojo sąsaja, žiūrovams ši grafinė vartotojo sąsaja skelbiama tik pasyviai ir jie neturi galimybės ką nors su ja daryti. Jie negali naudotis minėtos sąsajos funkcija – leisti sąveiką tarp kompiuterio programos ir vartotojo. Kadangi per televiziją transliuojama grafinė vartotojo sąsaja nepateikiama visuomenei taip, kad jos nariai galėtų pasinaudoti esminiu sąsajai būdingu elementu, t. y. sąveika su naudotoju, tai nėra grafinės vartotojo sąsajos viešas skelbimas pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį.
58 Todėl į antrąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad grafinės vartotojo sąsajos transliavimas per televiziją nėra autorinio kūrinio viešas skelbimas pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. Grafinė vartotojo sąsaja nėra kompiuterio programos išraiškos forma, kaip ji suprantama pagal 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 1 straipsnio 2 dalį, ir jai negali būti taikoma šia direktyva suteikiama kompiuterio programos autorių teisių apsauga. Tačiau jei ši sąsaja yra jos autoriaus intelekto kūrinys, remiantis 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo jai gali būti taikoma autorių teisių suteikiama apsauga kaip kūriniui.
2. Grafinės vartotojo sąsajos transliavimas per televiziją nėra autorinio kūrinio viešas skelbimas pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį.
Parašai.