Language of document :

2017 m. birželio 13 d. Tallinna Ringkonnakohus (Estija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Eesti Pagar AS / Ettevõtluse Arendamise Sihtasutus, Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium

(Byla C-349/17)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tallinna Ringkonnakohus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Eesti Pagar AS

Kitos apeliacinio proceso šalys: Ettevõtluse Arendamise Sihtasutus, Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium

Prejudiciniai klausimai

a)    Ar 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/20081 , skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) 8 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šią nuostatą tuo atveju, kai remiama veikla yra, pavyzdžiui, gamybos priemonės įsigijimas ir atitinkama šios gamybos priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, yra laikoma, kad „projektas ar veikla“ buvo pradėti vykdyti? Ar valstybių narių institucijos turi teisę vertinti minėtoje nuostatoje nustatyto kriterijaus pažeidimą, atsižvelgdamos į sutarties, kuri pažeidžia skatinamojo poreikio reikalavimą, nutraukimo išlaidas? Jeigu valstybių narių institucijos tokią teisę turi, kokio dydžio išlaidoms (procentais), kurios atsiranda nutraukiant sutartį, esant galima laikyti, kad jos, vertinant atitikties skatinamojo poveikio reikalavimui aspektu, yra pakankamai nereikšmingos?

b)    Ar valstybės narės institucija privalo savo suteiktą neteisėtą pagalbą susigrąžinti taip pat tuo atveju, kai Europos Komisija nėra priėmusi atitinkamo sprendimo?

c)    Jeigu valstybės narės institucija nusprendžia suteikti pagalbą – darydama klaidingą prielaidą, kad tai yra pagalba, kuri atitinka bendrosios išimties sąlygas, nors iš tiesų teikiama pagalba yra neteisėta – ar tokiu atveju pagalbos gavėjai gali remtis teisėtais lūkesčiais? Visų pirma, ar gavėjų teisėtiems lūkesčiams pagrįsti pakanka to, kad valstybės narės institucija, suteikdama neteisėtą pagalbą, žinojo apie aplinkybes, dėl kurių bendroji išimtis pagalbai nėra taikoma?

    Jeigu į pirmiau pateiktą prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar būtina tarpusavyje palyginti viešąjį interesą ir pavienio asmens interesą? Ar juos atitinkamai lyginant turi reikšmės tai, ar dėl nagrinėjamo pagalbos atvejo Europos Komisija yra priėmusi sprendimą pripažinti šią pagalbą nesuderinama su bendrąja rinka?

d)    Koks senaties terminas taikomas neteisėtos pagalbos susigrąžinimui, kurį vykdo valstybės narės institucija? Ar šis terminas yra 10 metų, t. y. laikotarpis, kuriam praėjus pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/19992 , nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 1 ir 15 straipsnius pagalba tampa esama pagalba ir jos nebegalima susigrąžinti, ar 4 metai pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/953 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalį?

    Kokiu teisiniu pagrindu galima grįsti susigrąžinimą, jeigu pagalba buvo suteikta iš struktūrinio fondo: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalimi ar 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos?

e)    Ar valstybės narės institucija, susigrąžindama neteisėtą pagalbą, privalo reikalauti iš gavėjo sumokėti palūkanas už šią neteisėtą pagalbą? Jeigu taip, kokios taisyklės yra taikytinos jas apskaičiuojant – be kita ko, kokia palūkanų norma ir laikotarpis, už kurį jos skaičiuojamos?

____________

1 OL L 214, 2008, p. 3,

2 OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339.

3 OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340.