2015 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. liepos 2 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-425/04 RENV ir T-444/04 RENV, Prancūzija ir Orange / Komisija

(Byla C-486/15 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama Teisės tarnybos teisininkų C. Giolito, B. Stromsky, D. Grespan ir T. Maxian Rusche

Kitos proceso šalys: Prancūzijos Respublika, Orange, buvęs France Télécom, Vokietijos Feredacinė Respublika

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti 2015 m. liepos 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimą sujungtose bylose T–425/04, Prancūzijos Respublika / Komisija ir T–444/04, France Télécom / Komisija, kiek juo:

panaikintas 2004 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimo 2006/621/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija skiria France Télécom¹ , 1 straipsnis;

nurodyta Komisijai padengti savo ir aštuonias dešimtąsias Prancūzijos Respublikos ir Orange patirtų bylinėjimosi išlaidų bylose T–425/04 ir T–444/04.

Priimti galutinį sprendimą byloje ir atmesti ieškovių ieškinius bei priteisti iš jų visose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija nurodė keturis apeliacinio skundo pagrindus.

Pirma, jos nuomone, Bendrojo Teismo sprendime nurodyta nepakankamai motyvų, be to, jie prieštaringi. Bendrasis Teismas iš tiesų neatsižvelgė į apeliacinėje instancijoje priimtame sprendime išdėstytus principus² ir nepakankamai atsakė į Komisijos per grąžinus bylą Bendrajam Teismui vykusį procesą išdėstytus argumentus.

Antra, Komisija priekaištauja, kad Bendrasis Teismas padarė daug SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Dėl šių pažeidimų Bendrasis Teismas, analizuodamas pagal privataus investuotojo kriterijų negalėjo atsižvelgti į viešosios valdžios nuo 2002 m. liepos iki gruodžio mėn. pareiškimus ir 2002 m. gruodžio 4 d. pranešimo dalį „dėl rinkų užtikrinimo“. Pirma, taikęs atsargaus privataus investuotojo testą konkrečiu momentu, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Teisingumo Teismo poziciją, kad nagrinėtinas tuo metu, kai buvo priimtos pagalbos priemonės, buvęs kontekstas ir kad atsižvelgtina į visas reikšmingas aplinkybes. Komisijos nuomone, Bendrasis Teismas, atrodo, nežinojo, kad pagalbos priemonę gali sudaryti kelios neatskiriamai susijusios intervencijos. Antra, Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas dėl ryšio, siejančio sąvoką „nauda“ ir apdairaus privataus investuotojo kriterijų. Komisija konkrečiai Bendrajam Teismui priekaištauja, kad šis apdairaus privataus investuotojo testą taikė tik tam tikram laikotarpiui, kuriuo pasireiškė nauda. Trečia, Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui nagrinėjant bylą neatsižvelgus į kontekstą. Ketvirta, Bendrasis Teismas tyčia apsiribojo ir nagrinėjo tik vieno, o ne įvairių pobūdžių naudą. Penkta, Bendrasis Teismas netaikė Teisingumo Teismo nurodyto kriterijaus, kad nustatytų, ar valstybės priemonės neatskiriamai susijusios, tad nagrinėtinos kartu. Šešta, Komisija ginčija tai, kad Bendrasis Teismas pripažino tam tikrus įvykius „nutraukiančiais“ valstybinių priemonių eigą nuo 2002 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. Komisijos nuomone, dėl tokių „nutrūkimų“ negalima pateisinti to, kad iki šios datos ir po jos priimtos priemonės būtų nagrinėjamos atskirai. Galiausiai, Komisija ginčija Bendrojo Teismo motyvus dėl reputacijos rizikos.Trečia, Komisija priekaištauja, kad Bendrasis Teismas viršijo administracinių aktų teisėtumo kontrolės ribas.Galiausiai, Komisija mano, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Komisijos sprendimą ir net jį iškraipė.

____________

¹ . OL L 257, 2006, p. 11. Sprendimas Bouygues ir kt. / Komisija ir kt., C-399/10 P ir C-401/10 P, EU:C:2013:175.