GENERALINIO ADVOKATO
PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
pateikta 2017 m. birželio 15 d.(1)
Byla C‑156/16
Tigers GmbH
prieš
Hauptzollamt Landshut
(Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013 – Taisyklė, pagal kurią individualių antidempingo muito normų taikymas priklauso nuo tinkamos sąskaitos faktūros pateikimo – Bendrijos muitinės kodeksas – 78 straipsnis – Tinkamos sąskaitos faktūros pateikimo a posteriori priimtinumas“
1. Jeigu pagal reglamentą, kuriuo nustatomi galutiniai antidempingo muitai, individualių muitų tarifo normų taikymas priklauso nuo tam tikrus formos reikalavimus atitinkančios sąskaitos faktūros pateikimo, ar importuotojas gali pateikti šią sąskaitą faktūrą, pateikęs muitinės deklaraciją, pavyzdžiui, per šios deklaracijos tikrinimo a posteriori procedūra? O gal tam, kad būtų taikoma individuali antidempingo muito norma, šią sąskaitą faktūrą būtina pateikti kartu su muitinės deklaracija?
2. Iš esmės toks klausimas pateiktas šioje byloje, kuri susijusi su Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas, Vokietija) pateiktu prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas(2), 1 straipsnio 3 dalies ir Reglamento (EEB) Nr. 2913/92(3) 78 straipsnio išaiškinimo.
3. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Vokietijos bendrovės Tigers GmbH (toliau – Tigers) ir Hauptzollamt Landshut (Landshuto pagrindinis muitinės biuras, Vokietija, toliau – muitinės biuras) dėl to, kad šis muitinės biuras atmetė Tigers pateiktą prašymą grąžinti dalį antidempingo muito, kuris jai buvo uždėtas pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 412/2013 importuojant keraminius gaminius į Vokietiją.
4. Šios bylos esmę sudarantis klausimas yra susijęs su Vokietijos muitinės valdžios institucijų praktika, pagal kurią neleidžiama a posteriori pateikti būtinus formos reikalavimus atitinkančios sąskaitos faktūros, kad būtų taikomos individualios antidempingo muito normos. Dėl šio klausimo, kuris yra reikšmingas muitinės praktikai, vyksta diskusijos ir Vokietijos jurisprudencijoje, ir doktrinoje.
I. Teisinis pagrindas
A. Antidempingo reglamentavimas
5. 2012 m. lapkričio 14 d. Europos Komisija priėmė reglamentą (ES) Nr. 1072/2012, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims(4). Šio reglamento 1 straipsnyje nustatytos įvairios individualios laikinojo antidempingo muito normos, kurios buvo taikomos įvairių kategorijų eksportuotojantiems gamintojams. Pagal šią nuostatą kai kurių šio reglamento I priede išvardytų bendrovių gaminių importui taikoma 26,6 % antidempingo muito norma (ją atitinka papildomas TARIC kodas B354), o kitų bendrovių, neišvardytų Reglamente Nr. 1072/2012, gaminiams taikoma 58,8 % norma (ją atitinka papildomas TARIC kodas B999).
6. Bendrovė Chaozhou Wingoal Ceramics Industrial Co Ltd (toliau – CWCI) buvo viena iš Reglamento Nr. 1072/2012 I priede išvardytų eksportuojančių gamintojų.
7. Reglamento Nr. 1072/2012 1 straipsnio 3 dalyje buvo pažymėta, kad laikinosios individualios antidempingo muito normos taikomos tik jeigu pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento II priede išdėstytus reikalavimus(5), o jei ši sąskaita faktūra nepateikiama, visoms kitoms bendrovėms taikomas 58,8 % antidempingo muitas. To paties straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda į galiojančias nuostatas dėl taikytinų muitų.
8. 2013 m. gegužės 13 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą Nr. 412/2013.
9. Šio įgyvendinimo reglamento 229 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šioms specialioms priemonėms priskiriamas galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios šio reglamento II priede nurodytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.“
10. Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatytos galutinės antidempingo muito normos, taikytinos atitinkamiems produktams. Pagal šią nuostatą to paties įgyvendinimo reglamento I priede išvardytų bendrovių, tarp kurių buvo CWCI, importuojamiems gaminiams buvo taikoma 17,9 % individuali galutinio antidempingo muito norma, o kitų, šiame reglamente neišvardytų, bendrovių gaminiams taikoma 36,1 % muito norma.
11. Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta:
„3. Antidempingo muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu minėta sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.
4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitus reglamentuojančios galiojančios nuostatos.“
12. Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priede nustatyta:
„1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti ši komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusios bendrovės atstovo pasirašyta deklaracija:
(1) komercinę sąskaitą faktūrą išrašančio subjekto vardas, pavardė ir pareigos;
(2) pateikiama tokia deklaracija: „Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, parduotų eksportui į Europos Sąjungą, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga;
(3) data ir parašas.“
B. Muitinės kodeksas
13. Muitinės kodekso 62 straipsnyje nurodyta:
„1. Rašytinės deklaracijos turi [būti] surašomos blankuose, atitinkančiuose tam skirtą oficialiai patvirtintą pavyzdinę formą. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikti visi duomenys, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.
2. Kartu su deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.“
14. Muitinės kodekso 63 straipsnis išdėstytas taip:
„Muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jos atitinka 62 straipsnyje nustatytas sąlygas ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei.“
15. Muitinės kodekso 68 straipsnyje nustatyta:
„Muitinė, tikrindama jos priimtas deklaracijas, turi teisę:
a) patikrinti deklaraciją sudarančius ir kartu su ja pateikiamus dokumentus. Muitinė turi teisę reikalauti, kad deklarantas pateiktų kitus dokumentus, reikalingus deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumui patikrinti;
b) patikrinti prekes ir imti jų pavyzdžių analizei arba detaliam patikrinimui.“
16. Muitinės kodekso 78 straipsnyje nurodyta:
„1. Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.
2. Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.
3. Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“
II. Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
17. 2012 m. gruodžio 17 d. Tigers importavo į Vokietiją CWCI keraminius stalo ir virtuvės reikmenis. Importuojamiems gaminiams buvo pritaikytas Reglamentu Nr. 1072/2012 nustatytas laikinasis antidempingo muitas.
18. Tą pačią dieną Tigers pateikė muitinės biurui importuotų prekių muitinės deklaraciją ir komercinę sąskaitą faktūrą. Šioje deklaracijoje prie prekių pavadinimo buvo nurodyta keraminiai gaminiai ir papildomas TARIC kodas B999, t. y. kodas, atitinkantis visų kitų Reglamente Nr. 1072/2012 nepaminėtų bendrovių prekių importą.
19. Tą pačią dieną, 2012 m. gruodžio 17 d., muitinės biuras patikrino prekes savo patalpose ir kiekvienu atveju deklaruotą papildomą TARIC kodą B999 pakeitė papildomu TARIC kodu B354, t. y. kodu, atitinkančiu iš Reglamento Nr. 1072/2012 I priede išvardytų eksportuojančių gamintojų importuojamas prekes.
20. Tačiau kadangi importuojant kartu su Tigers pateikta sąskaita faktūra nebuvo pateikta gamintojo pasirašyta deklaracija, ji neatitiko Reglamento Nr. 1072/2012 II priede nustatytų reikalavimų, todėl muitinės biuras pagal šį reglamentą nurodė Tigers pateikti laikinojo antidempingo muito, apskaičiuoto taikant 58,8 % normą, piniginę garantiją.
21. 2013 m. gegužės 13 d. priėmus Įgyvendinimo reglamentą Nr. 412/2013, 2013 m. birželio 28 d. muitinės biuras, taikydamas šį įgyvendinimo reglamentą, nustatė galutinį antidempingo muitą Tigers importuotoms prekėms, apskaičiuotą taikant 36,1 % antidempingo muito normą, ir nereikalavo Tigers pateikti galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priedo reikalavimus.
22. 2013 m. liepos 4 d. Tigers pateikė sąskaitos faktūros originalą, kuriame buvo pasirašyta CWCI deklaracija, ir paprašė grąžinti antidempingo muitą, kurį, kaip ji pati mano, sumokėjo kaip perteklinį, nes jai buvo pritaikyta galutinio antidempingo muito norma – 36,1 %, taikoma visoms kitoms Įgyvendinimo reglamente Nr. 412/2013 neišvardytoms bendrovėms, o ne 17,9 % normą, taikytiną importui iš įgyvendinimo reglamento I priede išvardytų bendrovių.
23. 2013 m. spalio 2 d. muitinės biuras atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad galiojanti komercinė sąskaita faktūra, parengta ar pateikta a posteriori, negali būti priimta.
24. 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Tigers pateikė pirminį skundą dėl šio sprendimo, o 2014 m. gegužės 5 d. – CWCI parengtą pakeistą sąskaitą faktūrą.
25. 2015 m. vasario 24 d. sprendimu muitinės biuras vėl atmetė Tigers skundą. Biuras laikėsi nuomonės, kad prašant individualios antidempingo muito normos vėliau su prašymu grąžinti muitą pateikta ir vykstant prieštaravimų pateikimo procedūrai dar kartą pataisyta sąskaita faktūra su atitinkama gamintojo deklaracija turėjo būti pateikta tuo metu, kai buvo priimama muitinės deklaracija.
26. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gavo Tigers ieškinį dėl muitinės biuro sprendimo atmesti jos prašymą grąžinti muitą. Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal [Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013] 1 straipsnio 3 dalį pirmą kartą nustatant galutinį antidempingo muitą galima vėliau pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, jei visos kitos būtinos individualios antidempingo muito normos taikymo sąlygos yra tenkinamos?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar pagal [Muitinės kodekso] 78 straipsnį atlikusi patikrinimą muitinės įstaiga gali atmesti prašymą grąžinti antidempingo muitą dėl to, kad deklarantas tinkamą komercinę sąskaitą faktūrą pateikė tik po to, kai buvo pateikta muitinės deklaracija?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
27. Sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautas 2016 m. kovo 17 d. Pastabas pateikė Tigers, muitinės biuras, Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija. 2017 m. kovo 16 d. vykusiame posėdyje dalyvavo Tigers ir Komisija.
IV. Analizė
A. Pirminės pastabos
28. Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad, kaip matyti iš šios išvados 24 punkto, Tigers Vokietijos muitinės institucijoms pateikė galiojančią sąskaitą faktūrą, atitinkančią Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalies ir II priedo reikalavimus, vykstant skundo procedūrai, kurią ji pradėjo dėl to, kad buvo atmestas jos prašymas grąžinti antidempingo muitą.
29. Kita vertus, taip pat pažymiu, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai patvirtino, kad grąžinimo prašymas, kurį pateikė Tigers, iš esmės atitinka prašymą atlikti patikrinimą po deklaracijos pateikimo, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį.
30. Šiomis aplinkybėmis manau, kad abu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia analizuoti kartu. Jais iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją, nustatant galutinį antidempingo muitą, importuotojui, be kita ko, vykstant pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį pradėtai procedūrai, draudžiama vėliau pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, atitinkančią to paties įgyvendinimo reglamento II priedo reikalavimus, jeigu yra įvykdytos visos kitos sąlygos, kurios būtinos tam, kad būtų pritaikytas individualus antidempingo muitas.
31. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra linkęs laikytis tokio Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalies aiškinimo, pagal kurį galiojanti komercinė sąskaita faktūra gali būti pateikta ir po muitinės deklaracijos priėmimo, bent jau per pakartotinio patikrinimo procedūrą, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį. Iš tiesų, jo nuomone, Sąjungos teisėje nėra nuostatos, pagal kurią reikėtų atmesti tokio vėlesnio pateikimo galimybę. Tiksliau nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis deklarantui būtų galima uždrausti papildyti jo muitinės deklaraciją, jeigu, be to, tai buvo padaryta pagal nustatytas taisykles, pateikiant galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą.
32. Tigers ir Komisija pritaria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentams. Tačiau muitinės biuras ir Lenkijos vyriausybė teigia priešingai.
B. Dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 ar Reglamento Nr. 1072/2012 reikšmingumo atsakant į prejudicinius klausimus
33. Prieš analizuojant prašyme priimti prejudicinį sprendimą iškelto klausimo esmę, reikėtų apsvarstyti Komisijos argumentą, pagal kurį pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikomas ne Įgyvendinimo reglamentas Nr. 412/2013, kuriuo nustatytas galutinis antidempingo muitas ir kurį Taryba priėmė tik po to, kai buvo įvykdytas ginčijamas importas, o Reglamentas Nr. 1072/2012, kuriuo nustatytas laikinasis antidempingo muitas ir kurio nuostatos todėl taikytinos Tigers įvykdytam importui. Remdamasi šia išvada, Komisija siūlo performuluoti prejudicinius klausimus.
34. Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš tiesų tada, kai vykdytas ginčijamas importas, galiojo Reglamentas Nr. 1072/2012. Tačiau šiuo reglamentu nustatytas laikinasis antidempingo muitas vėliau buvo iš esmės „pakeistas“ Įgyvendinimo reglamentu Nr. 412/2013(6) nustatytu galutiniu antidempingo muitu. Be to, abiejuose reglamentuose buvo vienodai numatyta, jog reikalaujama pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, kad būtų taikomi individualūs (laikini ir galutiniai) antidempingo muitai.
35. Tačiau pagrindinė byla susijusi su galutinio antidempingo muito suma, kuri buvo nustatyta pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 412/2013. Be to, kaip matyti iš šios išvados 24 punkto, Tigers pateikė galiojančią sąskaitą faktūrą 2014 m. gegužės 5 d., t. y. kai galiojo Įgyvendinimo reglamentas Nr. 412/2013.
36. Dėl visų šių priežasčių prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašoma išaiškinti būtent Įgyvendinimo reglamentą Nr. 412/2013. Taigi nemanau, kad reikia performuluoti prejudicinius klausimus taip, kaip siūlė Komisija.
C. Dėl galiojančios sąskaitos faktūros pateikimo per Muitinės kodekso 78 straipsnyje numatytą procedūrą suderinamumo su Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalimi
37. Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalį šiame reglamente numatytos individualios antidempingo muito normos taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitų institucijoms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti to paties įgyvendinimo reglamento II priede nustatytus reikalavimus.
38. Iš šioje nuostatoje vartojamų žodžių „tik tuo atveju, jei“ matyti, kad tokios galiojančios komercinės sąskaitos faktūros pateikimas yra būtina individualių antidempingo muito normų taikymo sąlyga. Taigi, jeigu muitinei tokia sąskaita faktūra nepateikiama, atitinkamų produktų importui individualios muito normos negali būti taikomos ir šie produktai turi būti apmokestinti taikant „visų kitų bendrovių“ importuojamiems gaminiams nustatytą bendrą normą.
39. Šiuo klausimu iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 229 konstatuojamosios dalies matyti, kad šio „sustiprinto“ formos reikalavimo loginis pagrindas yra kuo labiau sumažinti vengimo riziką ir užtikrinti tinkamą antidempingo muitų taikymą.
40. Tačiau nei Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalyje, nei kitoje šio įgyvendinimo reglamento nuostatoje nenurodyta, kada tokia sąskaita faktūra turi būti pateikta muitinei.
41. Kadangi Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 4 dalyje daroma nuoroda į muitų teisės srityje galiojančias nuostatas, galimą tokios sąskaitos faktūros vėlesnio pateikimo priimtinumą reikia vertinti atsižvelgiant į Muitinės kodekso nuostatas. Tačiau tai vertinant reikia atsižvelgti į pagrindinės bylos faktines aplinkybes.
42. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad importuodama atitinkamus produktus Tigers pagal Muitinės kodekso 62 straipsnio 1 dalį pateikė savo importuojamų prekių muitinės deklaraciją. Šią deklaraciją, prie kurios buvo pridėta sąskaita faktūra, priėmė Vokietijos muitinės institucijos, kaip nurodyta minėto kodekso 63 straipsnyje.
43. Tą pačią dieną, kai buvo pateikta muitinės deklaracija, Vokietijos muitinės institucijos ją patikrino, kaip nurodyta to paties kodekso 68 straipsnyje, tikrindamos dokumentus ir prekes, kaip nurodyta šio straipsnio a ir b punktuose.
44. Kaip matyti iš šios išvados 19 ir 20 punktų, atlikdamos šį patikrinimą, minėtos institucijos nustatė, kad, pirma, deklaracijoje buvo netikslumų, nes joje buvo nurodytas neteisingas papildomas TARIC kodas, ir, antra, pateikta sąskaita faktūra neatitiko Reglamento Nr. 1072/2012 1 straipsnio 3 dalyje ir II priede nustatytų formos reikalavimų (šie reikalavimai atitiko nurodytuosius Įgyvendinimo reglamente Nr. 412/2013).
45. Tačiau atlikdamos minėtą patikrinimą Vokietijos muitinės institucijos taip pat konstatavo, kad importuoti produktai buvo bendrovės CWCI, t. y. vienos iš šio reglamento I priede išvardytų eksportuojančių gamintojų, produktai. Ši aplinkybė matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir muitinės biuras jos neginčijo. Dėl šios priežasties jos ištaisė neteisingai nurodytą TARIC kodą.
46. Taigi Vokietijos muitinės institucijos taikė bendrąją (didesnę) antidempingo muito normą, taikytiną „iš visų kitų bendrovių“ importuotiems produktams, vien todėl, kad kartu su muitinės deklaracija pateikta sąskaita faktūra neatitiko antidempingo teisės aktuose nustatytų formos reikalavimų, nors jos ir konstatavo, kad importuotos prekės buvo eksportuojančio gamintojo, kurio importuojamos prekės buvo apmokestinamos mažesne individualia norma.
47. Pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 412/2013 nustačius galutinį antidempingo muitą, kai prekės jau buvo išleistos į apyvartą, Tigers ginčijo „visų kitų bendrovių“ prekių importui taikomos antidempingo normos taikymą ir grąžinimo prašyme prašė taikyti individualią normą, taikytiną CWCI prekių importui. Vykstant grąžinimo procedūrai, kuri, kaip jau pažymėjau šios išvados 29 punkte, iš esmės yra deklaracijos tikrinimo a posteriori procedūra, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį, Tigers galiausiai pateikė galiojančią sąskaitą faktūrą, atitinkančią Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priede nurodytus reikalavimus.
48. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją Muitinės kodekso 78 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kuria remdamasi prireikus muitinė savo iniciatyva gali peržiūrėti muitinės deklaraciją a posteriori, t. y. po to, kai joje nurodytos prekės jau išleistos(7).
49. Šiuo tikslu minėtos institucijos gali, pirma, pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 1 dalį daryti muitinės deklaracijos pakeitimų, t. y. patikrinti ją iš naujo(8).
50. Antra, muitinės institucijos, kaip nurodyta Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalyje, norėdamos įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, gali tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis.
51. Teisingumo Teismas jau daug kartų yra pažymėjęs, kad specifinė Muitinės kodekso 78 straipsnio paskirtis yra priartinti muitinės procedūrą prie realios situacijos pataisant materialiąsias klaidas arba trūkumus ir taikytinos teisės aiškinimo klaidas(9).
52. Be to, ši logika atitinka paties kodekso tikslą, kuris, kaip nurodyta jo penktoje konstatuojamojoje dalyje, yra užtikrinti teisingą jame numatytų mokesčių taikymą(10).
53. Taigi Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jeigu atlikus 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą pakartotinį patikrinimą arba tikrinimą po prekių išleidimo paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, t. y. yra klaidų ir esminių trūkumų arba buvo padaryta taikytinos teisės aiškinimo klaidų, pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį muitinė, remdamasi nauja jos turima informacija, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti, net jei deklarantas savo elgesiu tiesiogiai darė įtaką muitinės institucijų teisei atlikti patikrinimus(11).
54. Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalį muitinė, atsižvelgdama į naują informaciją, turi imtis būtinų priemonių padėčiai sureguliuoti, net jei per minėtą pakartotinį patikrinimą ar patikrinimus paaiškėja, kad atitinkama muitinės procedūra nebuvo pažeista(12).
55. Tačiau šioje byloje per procedūrą, kurią Vokietijos valdžios institucijos pradėjo Tigers prašymu pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį(13), ji pateikė Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priedo reikalavimus atitinkančią sąskaitą faktūrą. Antra, atsižvelgiant į bylos medžiagą, atrodo, kad nagrinėjamos antidempingo sistemos tikslai nebuvo pažeisti.
56. Iš tiesų, kaip pažymėjau šios išvados 45 punkte, nekyla jokių abejonių ir neginčijama, kad Tigers importuoti produktai tikrai buvo vienos iš minėto įgyvendinimo reglamento I priede išvardytų įmonių produktai ir kad todėl jų importas turėjo būti apmokestintas individualia antidempingo muito norma, taikytina šių bendrovių produktų importui.
57. Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad šioje byloje nebuvo jokios vengimo rizikos, nurodytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 229 konstatuojamojoje dalyje, todėl nekilo pavojus tinkamam antidempingo muitų taikymui. Šią aplinkybę turi galutinai konstatuoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
58. Nesant visiškai jokios rizikos, kad bus pažeisti nagrinėjamos antidempingo sistemos tikslai, niekas netrukdo muitinės institucijoms, siekiant priderinti muitinės procedūrą prie realios situacijos, laikantis šios išvados 51 punkte paminėtos specifinės Muitinės kodekso 78 straipsnio logikos, atsižvelgti į galiojančios sąskaitos faktūros, atitinkančios Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priede nustatytus reikalavimus, pateikimą.
59. Šiuo klausimu pažymiu, jog Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalyje muitinės institucijoms suteikta galimybė išanalizuoti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su paskesnėmis prekybos operacijomis dėl tų pačių prekių, rodo, kad, atlikdamos patikrinimus pagal šią nuostatą, minėtos institucijos gali atsižvelgti į kitus dokumentus nei tie, kurie jau buvo pridėti prie muitinės deklaracijos pagal Muitinės kodekso 62 straipsnio 2 dalį. Muitinės biuro argumentas, kad pagal pastarąją nuostatą vykstant pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį pradėtai procedūrai draudžiama a posteriori atsižvelgti į Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 II priede nustatytus reikalavimus, negali būti laikomas pagrįstu.
60. Taip pat pažymėtina, kad sprendimu, pagal kurį, esant tokioms aplinkybėms, kai nėra vengimo rizikos, muitinės procedūrą galima priderinti prie realios situacijos, atsižvelgiant į galiojančios formos sąskaitą faktūrą a posteriori, nepažeidžiamos nei Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 nuostatos, nei jo sistema, nes šiame reglamente, kitaip nei kituose reglamentuose(14), nenurodyta, kada tokia sąskaita faktūra turi būti pateikta.
61. Be to, kaip per posėdį pažymėjo Komisija, jeigu nėra vengimo rizikos, didesnės antidempingo muito normos nei ta, kuri buvo faktiškai nustatyta importuojamus produktus pagaminusiai bendrovei, taikymas importui neatitinka paties antidempingo muito nustatymo tikslo, nes tai viršija tikslą panaikinti importo dempingo kaina sukeltą žalą.
62. Atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus argumentus, Įgyvendinimo reglamento Nr. 412/2013 1 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą tokioje situacijoje, kai nėra vengimo rizikos ir nekyla pavojus tinkamam antidempingo muitų taikymui, importuotojui nedraudžiama, siekiant nustatyti galutinį antidempingo muitą, a posteriori per procedūrą, pradėtą pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį, pateikti komercinę galiojančią sąskaitą faktūrą, atitinkančią to paties įgyvendinimo reglamento II priede nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju, jeigu įvykdytos visos kitos sąlygos, būtinos, kad būtų taikoma individuali antidempingo muito norma, muitinės institucijos, kaip nurodyta Muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalyje, laikydamosi galimai šioje srityje įtvirtintų nuostatų(15), imasi priemonių, kurios būtinos siekiant atkurti situaciją, atsižvelgiant į šios sąskaitos faktūros pateikimą.
V. Išvada
63. Remdamasis pirmiau pateiktais argumentais, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Finanzgericht München (Miuncheno finansų teismas) pateiktus prejudicinius klausimus:
Pagal 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, 1 straipsnio 3 dalį nedraudžiama, kad tokioje situacijoje, kai nėra vengimo rizikos ir nekyla pavojus tinkamam antidempingo muitų taikymui, importuotojas, nustatant galutinį antidempingo muitą vykstant pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 78 straipsnį pradėtai procedūrai, pateiktų galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, atitinkančią šio įgyvendinimo reglamento II priede nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju, jeigu įvykdytos visos kitos sąlygos, būtinos, kad būtų taikoma individuali antidempingo muito norma, muitinės institucijos, kaip nurodyta Reglamento Nr. 2913/92 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2700/2000, 78 straipsnio 3 dalyje, laikydamosi galimai šioje srityje įtvirtintų nuostatų, imasi priemonių, kurios būtinos siekiant atkurti situaciją, atsižvelgiant į šios sąskaitos faktūros pateikimą.