Byla C‑329/11

Alexandre Achughbabian

prieš

Préfet du Val-de-Marne

(Cour d'appel de Paris prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Direktyva 2008/115/EB – Bendri neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartai ir tvarka – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią neteisėto buvimo šalyje atveju nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir bauda“

Sprendimo santrauka

1.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Direktyva 2008/115 – Dalykas – Visiškas nacionalinių nuostatų, susijusių su užsieniečių buvimu šalyje, suderinimas – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115)

2.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Pilietis, kurio atžvilgiu vykdoma grąžinimo procedūra, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/115 – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią už neteisėtą buvimą šalyje baudžiama laisvės atėmimo bausme – Neleistinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115 8 straipsnis)

3.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – Pilietis, kurio atžvilgiu vykdoma grąžinimo procedūra, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/115 – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią už neteisėtą buvimą šalyje baudžiama laisvės atėmimo bausme, jei nepavyksta įgyvendinti grąžinimo procedūros – Leistinumas – Sąlygos – Pagrindinių teisių laikymasis

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115)

1.        Direktyva 2008/115 dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse susijusi tik su trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai esančių valstybės narės teritorijoje, grąžinimu ir pirmiausia sprendimų dėl grąžinimo priėmimu ir jų vykdymu. Vadinasi, ja nesiekiama suderinti visų nacionalinių nuostatų, susijusių su užsieniečių buvimu šalyje.

Taigi šia direktyva nedraudžiama pagal valstybės narės teisę neteisėtą buvimą kvalifikuoti kaip „baudžiamąjį nusižengimą“ ir numatyti baudžiamosios teisės sankcijas, siekiant atgrasyti nuo tokio nacionalinės teisės nuostatų, reglamentuojančių buvimą šalyje, pažeidimo ir užkirsti jam kelią. Ja taip pat nedraudžiama sulaikyti trečiosios šalies pilietį siekiant išsiaiškinti, ar jis teisėtai yra valstybės teritorijoje. Iš tiesų būtų pažeistas Direktyvos 2008/115 tikslas veiksmingai grąžinti neteisėtai šalies teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius, jei valstybės narės negalėtų taikyti tokios laisvės atėmimo priemonės kaip sulaikymas, kad būtų neleista asmeniui, kuris įtariamas neteisėtai esantis šalyje, pasislėpti dar prieš išsiaiškinant jo padėtį.

(žr. 28–30 punktus)

2.        Direktyva 2008/115 dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia valstybės narės teisės nuostatą, pagal kurią neteisėtam buvimui šalyje užkertamas kelias taikant baudžiamosios teisės sankcijas ir pagal kurią leidžiama trečiosios šalies piliečiui skirti laisvės atėmimo bausmę, nors šiam piliečiui, kuris minėtos valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai ir nesutinka savanoriškai išvykti iš šios šalies teritorijos, nebuvo taikytos priverstinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal direktyvos 8 straipsnį, ir jo, jei jis sulaikytas, kad būtų parengtas ir įvykdytas išsiuntimas, maksimalus sulaikymo terminas dar nėra pasibaigęs.

Iš tiesų laisvės atėmimo bausmės skyrimas ir vykdymas vykdant Direktyvoje 2008/115 nustatytą grąžinimo procedūrą nepadeda įgyvendinti išsiuntimo, kurio siekiama šia procedūra, būtent fiziškai išvežti atitinkamo asmens iš atitinkamos valstybės narės. Taigi tokia bausmė nėra „priemonė“ arba „priverstinė priemonė“, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 8 straipsnį.

(žr. 37, 50 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.        Direktyva 2008/115 dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse turi būti aiškinama taip, kad ji nedraudžia valstybės narės teisės aktų, kuriais neteisėtam buvimui šalyje užkertamas kelias taikant baudžiamąsias sankcijas, jei jais leidžiama trečiosios šalies piliečiui, kuriam taikyta šioje direktyvoje nustatyta grąžinimo procedūra ir kuris be pateisinamos priežasties negrįžti neteisėtai gyvena šios valstybės narės teritorijoje, skirti laisvės atėmimo bausmę.

Iš tiesų, nors valstybės narės, kurioms taikoma Direktyva 2008/115, negali numatyti laisvės atėmimo bausmės trečiųjų šalių piliečiams, kurie neteisėtai yra jų teritorijoje, tais atvejais, kai jie, atsižvelgiant į šia direktyva nustatytus bendrus standartus ir tvarką, turi būti išsiųsti, ir, siekiant parengti ir įvykdyti jų išsiuntimą, daugių daugiausia gali būti sulaikyti, tai nepanaikina valstybių narių teisės priimti ar palikti galioti nuostatas, prireikus – baudžiamąsias, reglamentuojančias situaciją, kai priverstinėmis priemonėmis nepavyko išsiųsti trečiosios šalies piliečio, kuris neteisėtai yra jų teritorijoje, ir nepažeidžiančias direktyvoje įtvirtintų principų ir jos tikslo.

Šiuo klausimu taikant nacionalines baudžiamojo proceso normas, skiriant baudžiamąsias sankcijas, reikia visiškai laikytis pagrindinių teisių, o pirmiausia tų, kurios garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

(žr. 46, 49, 50 punktus ir rezoliucinę dalį)