2014 m. gruodžio 5 d. Švedijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo priimto sprendimo byloje T-306/12 Darius Nicolai Spirlea ir Mihaela Spirlea / Europos Komisija
(Byla C-562/14 P)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Švedijos Karalystė, atstovaujama C. Meyer-Seitz
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Darius Nicolai Spirlea ir Mihaela Spirlea, Danijos Karalystė, Suomijos Respublika, Čekijos Respublika ir Ispanijos Karalystė
Apeliantės reikalavimai
Panaikinti 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-306/12.
Panaikinti 2012 m. birželio 21 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriame atsisakoma leisti D. N. Spirlea ir M. Spirlea susipažinti su prašomais dokumentais.
Priteisti iš Europos Komisijos padengti Švedijos Karalystės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia trimis pagrindais.
Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais1 („Atvirumo reglamentas“) 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, nes laikėsi nuomonės, kad Komisija, remdamasi išimtimi, susijusia su tyrimų tikslais, gali grįsti savo sprendimą bendra atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais per „EU Pilot“ procedūrą prezumpcija, nes ši procedūra yra etapas, einantis prieš galimą procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pradžią, ir kad Komisija nepadarė teisės klaidos aiškindama minėtą Atvirumo reglamento nuostatą taip, kad ji gali neleisti susipažinti su prašomais „EU Pilot“ procedūros dokumentais neišnagrinėjusi šių dokumentų individualiai ir konkrečiai.Antrajame apeliacinio skundo pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Atvirumo reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką nusprendęs, kad Komisija nepadarė klaidos įvertinusi, kad nėra viršesnio viešojo intereso, kaip jis suprantamas pagal Atvirumo reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę.Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė ES teisę, nes laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Atvirumo reglamento tikslus, nagrinėjant pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl panaikinimo ginčijamo akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, buvusias to akto priėmimo momentu.