Language of document : ECLI:EU:C:2012:658

GENERALINIO ADVOKATO

NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,

pateikta 2012 m. spalio 23 d.(1)

Byla C‑401/11

Blanka Soukupová

prieš

Ministerstvo zemědělství

(Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Žemės ūkis – EŽŪOGF – Reglamentas Nr. 1257/1999 – Vienodas požiūris – „Įprasto pensinio amžiaus“ sąvoka – Skirtingas vyrų ir moterų pensinis amžius – Ankstyvo išėjimo į pensiją parama ūkininkams – Direktyva 79/7“





I –    Įžanga

1.        Nagrinėjamas ginčas susijęs su klausimu, ar Čekijos Respublika pažeidė vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą, administraciniu sprendimu atsisakydama mokėti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus (toliau – Reglamentas Nr. 1257/1999)(2), ir, jei taip, kaip.

2.        Čekijos ūkininkė Blanka Soukupová tvirtina, kad jis buvo pažeistas. Jai neskyrė ankstyvo išėjimo į pensiją paramos, nes ji jau buvo sulaukusi pagal Čekijos įstatymus moterims taikomo pensinio amžiaus, kuris yra mažesnis nei taikomas vyrams. Jai ginčijant šį sprendimą, Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas) pateikė Teisingumo Teismui keletą klausimų dėl Reglamento Nr. 1257/1999 aiškinimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės vienodo požiūrio principus draudžiama neskirti B. Soukupová ankstyvo išėjimo į pensiją paramos tokiomis aplinkybėmis, kokiomis ši parama būtų išmokėta vyrui.

3.        ES ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schemos tikslas – paskatinti ūkininkus perduoti savo ūkių valdas jaunesniems ūkininkams nesulaukus įprasto pensinio amžiaus. Nagrinėjamu atveju problema kyla dėl tos aplinkybės, kad Čekijos Respublikoje moterų pensinis amžius, kuris priklauso nuo moters išaugintų vaikų skaičiaus, yra mažesnis nei vyrų. Tai savo ruožtu reiškia, kad taip pat skiriasi ankstyvo išėjimo į pensiją paramos skyrimo kriterijai. Taigi, kyla įdomus probleminis klausimas, ar ankstyvo išėjimo į pensiją paramą galima vertinti kaip „kitas išmokas“, kurios vyrams ir moterims gali būti mokamos nevienodomis sąlygomis pagal 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (toliau – Direktyva 79/7)(3).

II – Teisinis pagrindas

A –    ES teisė

4.        Direktyvos 79/7 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma:

 a)       įstatymų nustatytoms socialinės apsaugos sistemoms, kurios numato apsaugą šiais atvejais:

<...>

–       senatvės,

<...>

 b)       socialinės paramos sistemai [nuostatoms] tiek, kiek ji [jos] papildo arba pakeičia a punkte nurodytas sistemas.“

5.        Direktyvos 79/7 7 straipsnyje nustatyta:

„1. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės netaikyti jos nuostatų šiais atvejais:

a)       nustatant pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti ir su tuo susijusias galimybes gauti kitas išmokas;

b)       nustatant lengvatas, susijusias su senatvės pensijų sistemomis, kurios taikomos vaikus užauginusiems asmenims, įgyjant teisę į išmokas nutraukus darbą ryšium su vaikų auginimu;

<...>

2.       Valstybės narės reguliariai tikrina 1 dalyje nurodytas išimtis, kad, atsižvelgdamos į socialinę raidą konkrečiu klausimu, nuspręstų, ar yra pakankamai pagrindo toliau taikyti atitinkamas išlygas.“

6.        Reglamento Nr. 1257/1999 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„<...> ūkininkai turėtų būti skatinami anksti išeiti į pensiją, kad pagerintų žemės ūkio valdų gyvybingumą, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Reglamentą (EEB) Nr. 2079/92“.

7.        Reglamento Nr. 1257/1999 40 konstatuojamojoje dalyje, be kito ko, nurodyta:

„<...> turėtų būti remiamos priemonės nelygybei pašalinti ir lygioms moterų ir vyrų galimybėms skatinti“.

8.        Reglamento Nr. 1257/1999 2 straipsnio vienuoliktoje įtraukoje numatyta:

„Parama kaimo plėtrai, susijusiai su ūkininkavimo veiklos rūšimis ir jų pertvarka, gali būti skirta:

<...>

–      nelygioms moterų ir vyrų teisėms panaikinti ir vienodoms galimybėms skatinti, ypač remiant moterų inicijuojamus ir įgyvendinamus projektus.“

9.        Reglamento Nr. 1257/1999 10 straipsnyje nustatyta:

„1. Suteikiant paramą anksčiau išeinantiems į pensiją ūkininkams siekiama toliau išvardytų tikslų:

–      aprūpinti pajamomis pagyvenusius ūkininkus, apsisprendusius baigti ūkininkavimą,

–      skatinti pagyvenusių ūkininkų keitimą jaunesniais, kurie prireikus gali padidinti veikiančių žemės ūkio valdų ekonominį gyvybingumą,

–      keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį, jei jos ekonominis gyvybingumas yra nepakankamas.

2. Ankstyvo išėjimo į pensiją parama gali apimti priemones, kurios sudarytų galimybę aprūpinti ūkio darbuotojus pajamomis.“

10.      Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Ūkį perduodantis asmuo:

–      turi išties nutraukti komercinį ūkininkavimą, tačiau jis gali toliau tęsti nekomercinę veiklą ir toliau naudoti pastatus,

–      turi būti ne jaunesnis kaip 55 metų, bet valdos perdavimo metu dar nesulaukęs nustatyto pensinio amžiaus ir

–      iki perdavimo ūkininkavęs pastaruosius 10 metų.“

11.      Reglamento Nr. 1257/1999 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Ankstyvo išėjimo į pensiją paramos laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 15 metų ūkį perduodančiam asmeniui ir 10 metų – ūkio darbininkui. Parama negali būti suteikiama po to, kai ūkį perduodančiam asmeniui sukako 75 metai, o darbininkas sulaukė įprasto pensinio amžiaus.

Jeigu ūkį perduodančiam asmeniui įprastą senatvės pensiją moka valstybė narė, ankstyvo išėjimo į pensiją parama skiriama kaip priedas atsižvelgus į nacionalinės senatvės pensijos dydį.“

12.      1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų(4), 2 straipsnyje numatyta:

„1. Šiame reglamente „struktūriniai fondai“ – tai Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Orientavimo skyrius ir Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI) (toliau – fondai).

<...>

5. <...> Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondų veikla atitiktų kitas Bendrijos politikos sritis ir veiklą, ypač užimtumo, vyrų ir moterų lygybės, socialinės politikos ir profesinio mokymo, bendrosios žemės ūkio politikos, bendrosios žuvininkystės politikos, transporto, energetikos ir transeuropinių tinklų srityse, o aplinkosaugos reikalavimai būtų įtraukti į fondų veiklos apibrėžimą ir jos įgyvendinimą.“

13.      Reglamento Nr. 1260/1999 12 straipsnyje nustatyta:

„Veikla, kurią finansuoja fondai arba teikia EIB arba kitas finansinis instrumentas, atitinka Sutarties nuostatas, pagal ją patvirtintus dokumentus ir Bendrijos politiką bei priemones, tarp jų konkurencijos, valstybės užsakymų skyrimo, aplinkos apsaugos ir jos gerinimo, nelygybės panaikinimo bei vyrų ir moterų lygybę skatinančias taisykles.“

B –    Nacionalinė teisė

14.      Remdamasi Reglamentu Nr. 1257/1999 Čekijos Respublika 2005 m. sausio 26 d. priėmė Vyriausybės nutarimą Nr. 69/2005, kuriuo nustatomos paramos suteikimo anksčiau į pensiją išeinantiems ūkininkams sąlygos. Vyriausybės nutarimo 1 straipsnyje numatyta, kad šio nutarimo tikslas – teikti paramą pagal paramos suteikimo anksčiau į pensiją išeinantiems ūkininkams programą.

15.      Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 69/2005 3 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo gali pateikti pareiškimą užregistruoti pagal schemą, jeigu, inter alia, pareiškimo pateikimo dieną jam yra sukakę mažiausiai 55 metai ir jeigu šią dieną jis dar nesulaukęs nustatyto pensinio amžiaus.

16.      Pagal iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų draudimo įstatymo Nr. 155/1995 29 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda Vyriausybės nutarime Nr. 69/2005, nuostatas apdraustasis asmuo turi teisę į pensiją: jeigu a) jo draudimo stažas yra ne trumpesnis kaip 25 metai ir jis yra nustatyto pensinio amžiaus arba, jeigu b) neįvykdytos a punkto sąlygos, jo draudimo stažas yra ne trumpesnis kaip 15 metų ir jam sukakę mažiausiai 65 metai.

17.      Pagal Pensijų draudimo įstatymo Nr. 155/1995 32 straipsnio 1 dalį, į kurią taip pat pateikiama nuoroda Vyriausybės nutarime Nr. 69/2005, pensinis amžius buvo 60 metų vyrams ir 53–57 metai (atsižvelgiant į vaikų skaičių) moterims. Šios nuostatos buvo taikomos apdraustiesiems asmenims, kurie sulaukė šio amžiaus iki 1995 m. gruodžio 31 d. Įstatymo Nr. 155/1995 32 straipsnio 2 dalyje numatytas laipsniškas pensinio amžiaus didinimas apdraustiesiems asmenims, kurie nurodytą amžiaus ribą pasiekia nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas pensinis amžius po 2012 m. gruodžio 31 d. – 63 metai vyrams ir 59–63 metai (atsižvelgiant į vaikų skaičių) moterims.

III – Faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

18.      2006 m. spalio 3 d. ieškovė Blanka Soukupová, gimusi 1947 m. sausio 24 d., pateikė pareiškimą dėl registracijos pagal anksčiau išeinančių į pensiją ūkininkų schemą (toliau – schema).

19.      2006 m. gruodžio 20 d. Státní zemědělský intervenční fond (Valstybinis intervencijos į žemės ūkį fondas) atmetė B. Soukupová pareiškimą dėl ankstyvo išėjimo į pensiją paramos, nes jo pateikimo dieną ji jau buvo nustatyto pensinio amžiaus. Pagal Pensijų draudimo įstatymo Nr. 155/1995 32 straipsnio 1 ir 2 dalis jai, kaip du vaikus užauginusiai moteriai, pensija paskirta 2004 m. gegužės 24 d. Tačiau jei B. Soukupová būtų neturėjusi vaikų arba būtų turėjusi vieną vaiką, jai pensija būtų buvusi paskirta tik po 2004 m. gegužės 24 d.

20.      Vyrui, gimusiam tą pačią dieną kaip B. Soukupová ir pateikusiam pareiškimą dėl registracijos pagal schemą, 2006 m. spalio 3 d. pensija dar nebūtų buvusi paskirta. Todėl jam būtų skirta ankstyvo išėjimo į pensiją parama. Jam pensija būtų paskirta tik 2009 metais. Be to, Čekijos teisėje nėra nuostatų, pagal kurias vyro pensinis amžius kistų atsižvelgiant į jo išaugintų vaikų skaičių.

21.      Komisija savo rašytinėse pastabose paaiškina, kad B. Soukupová yra labai suinteresuota finansiškai dalyvauti schemoje, nes 2005 m. vidutinė moterų senatvės pensija buvo 7 030 CZK (287,02 euro), 2007 m. – 8 747 CZK (357,09 euro), o anksčiau išeinančių į pensiją ūkininkų schemos dalyviai galėjo užsitikrinti maksimalias beveik 13 500 CZK (551,15 euro) (neto) dydžio išmokas 15 metų laikotarpiu arba iki sukaks 75 metai, jei tai įvyktų anksčiau.

22.      Šiomis aplinkybėmis B. Soukupová pateikė skundą dėl atsisakymo suteikti paramą Žemės ūkio ministerijai, tačiau 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu jos skundas buvo atmestas. Tuomet ji pateikė skundą Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas). B. Soukupová tvirtino, kad pagal Čekijos teisės aktus moterys, užauginusios daugiau vaikų, turi objektyviai trumpesnį laikotarpį pateikti pareiškimą dėl ankstyvo išėjimo į pensiją paramos negu moterys, užauginusios mažiau vaikų, arba vyrai.

23.      2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Městský soud v Praze panaikino Žemės ūkio ministerijos sprendimą, atmetęs aiškinimą, kuris sukeltų neteisėtus skirtumus tarp ūkininkių ir ūkininkų. Městský soud v Praze, be kita ko, pažymėjo, kad reikalavimas būti sulaukus pensinio amžiaus yra viena iš sąlygų skiriant senatvės pensiją pagal Čekijos teisę. Vyrų ir moterų pensinis amžius skiriasi dėl socialinių ir istorinių priežasčių, o moterų pensinis amžius nustatomas atsižvelgiant į jų išaugintų vaikų skaičių. Městský soud v Praze nusprendė, kad nevienodam požiūriui dėl amžiaus, lyties ar gimusių vaikų skaičiaus skiriant ankstyvo išėjimo į pensiją paramą nėra jokio teisėto pagrindo, ir grąžino B. Soukupová bylą iš naujo nagrinėti Žemės ūkio ministerijai.

24.      Žemės ūkio ministerija pateikė apeliacinį skundą dėl Městský soud v Praze sprendimo Nejvyšší správní soud. Ji, be kita ko, tvirtino, kad Tarybos reglamente Nr. 1257/1999 aiškiai nustatyta tik žemutinė (o ne viršutinė) pareiškėjo, siekiančio gauti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą, amžiaus riba, įprastą pensinį amžių nustato valstybės narės atskirai, o sąvokų „įprastas pensinis amžius“ Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalyje ir „pensinis amžius“ Pensijų draudimo įstatyme Nr. 155/1995 reikšmė yra tokia pati.

25.      Nejvyšší správní soud nusprendė pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

1.      Ar „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką perduodant ūkį pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus, 11 straipsnį galima aiškinti kaip konkrečiam asmeniui „nustatytą pensinį amžių“ pagal nacionalinę teisę?

2.      Jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar su ES teise ir jos bendraisiais principais suderinama tai, kad „įprastas pensinis amžius“ perduodant ūkį atskiriems pareiškėjams nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į jų lytį ir užaugintų vaikų skaičių?

3.     Jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta neigiamai: į kokius kriterijus turi atsižvelgti nacionalinis teismas, aiškindamas „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką perduodant ūkį pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus, 11 straipsnį?

26.      B. Soukupová, Čekijos ir Lenkijos vyriausybės bei Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Čekijos vyriausybė ir Komisija dalyvavo 2012 m. birželio 28 d. teismo posėdyje.

IV – Analizė

A –    Pirminės pastabos

27.      Nagrinėjamas ginčas susijęs su klausimu, ar valstybė narė, kuri pasinaudojo pagal ES teisę jai suteikta teise nustatyti skirtingą vyrų ir moterų pensinį amžių skiriant senatvės pensiją, gali remtis šiomis diskriminacinėmis nacionalinėmis taisyklėmis nustatydama „įprastą pensinį amžių“ pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalį. Taigi, nagrinėjamoje byloje slypi sudėtinga problema dėl valstybėms narėms pagal Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalį suteiktos diskrecijos užtikrinant vienodo požiūrio principo laikymąsi nustatant pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti ir su tuo susijusias galimybes gauti kitas išmokas.

28.      Tačiau pirmasis klausimas suformuluotas daug paprasčiau ir neatskleidžia šios sudėtingos problemos. Juo paprasčiausiai klausiama, ar „įprastą pensinį amžių“ pagal ES teisę galima aiškinti kaip „nustatytą pensinį amžių“ pagal nacionalinę teisę. Mano nuomone, Reglamentas Nr. 1257/1999 turėtų būti suprantamas ir į pirmąjį klausimą atsakyta atsižvelgiant būtent į šį kontekstą.

29.      Vis dėlto problemos sprendimas tuo nesibaigia. ES teisės aktų leidėjas, kaip ir valstybės narės, taikydamos ar įgyvendindamos ES teisę, privalo laikytis vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo. Bet kuris ES teisės aktas, kurio neįmanoma aiškinti kaip šį principą atitinkančio, yra negaliojantis(5). Pagal bendrąjį aiškinimo principą Bendrijos aktas turi būti kiek įmanoma aiškinamas taip, kad nebūtų paneigtas jo galiojimas, laikantis visos pirminės teisės, įskaitant vienodo požiūrio principą(6).

30.      Taigi, reikia atsižvelgti į valstybių narių, kaip antai Čekijos Respublikos, kurios pasinaudojo pagal ES teisę joms suteikta teise nustatyti skirtingą vyrų ir moterų pensinį amžių skiriant senatvės pensiją, padėtį. Tai reiškia, kad reikia laikytis plataus požiūrio, kuriuo būtų tinkamai atsižvelgta į bendruosius ES lyčių lygybės teisės principus.

B –    Dėl pirmojo klausimo

31.      Iš esmės „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką perduodant ūkį pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji reiškia „nustatytą pensinį amžių“. Ši išvada darytina atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1257/1999 siekiamus tikslus ir jo nuostatų tekstą.

32.      Ankstyvo išėjimo į pensiją parama nėra skiriama kaip senatvės pensijos priedas dėl socialinių tikslų. Ja taip pat tiesiogiai nesiekiama aprūpinti papildomomis pajamomis pagyvenusius ūkininkus. Reglamentui Nr. 1257/1999 būdingos šios pasekmės kaip priemonės siekiant svarbiausio ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schemos tikslo, t. y. sukurti ekonomines paskatas vyresnio amžiaus ūkininkams nutraukti savo veiklą anksčiau ir tokiomis aplinkybėmis, kuriomis įprastai jie to nedarytų.

33.      Taigi, ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schemos tikslas – palengvinti struktūrinį žemės ūkio sektoriaus pertvarkymą siekiant geriau užtikrinti žemės ūkio veiklos gyvybingumą. Kaip savo rašytinėse pastabose nurodo Komisija, Reglamentas Nr. 1257/1999 pagrįstas prielaida, kad vyresnio amžiaus ūkininkai bus mažiau nei jaunesni ūkininkai linkę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kurios didina ūkių produktyvumą. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1257/1999 23 konstatuojamojoje dalyje, ūkininkai turėtų būti skatinami anksti išeiti į pensiją, kad būtų pagerintas žemės ūkio valdų gyvybingumas.

34.      Vis dėlto galima daryti prielaidą, kad įprastomis aplinkybėmis ūkininkai nenutrauks savo veiklos, kol neturės alternatyvaus pajamų šaltinio tam tikra pensijos forma. Todėl atrodytų, kad su šia logika būtų suderinama kaip sąlygą, kad būtų mokama ankstyvo išėjimo į pensiją parama, nustatyti reikalavimą, kad paraiška dėl paramos būtų pateikta iki to momento, kai įgyjama teisė gauti įprastą senatvės pensiją.

35.      Kaip savo rašytinėse pastabose nurodo Komisija, iš Reglamento Nr. 1257/1999 12 straipsnio 2 dalies matyti, kad jeigu įprastą senatvės pensiją moka valstybė narė, ankstyvo išėjimo į pensiją parama skiriama kaip senatvės pensijos priedas, taip išvengiant pernelyg didelės kompensacijos mokant išmokas, kurios sutaptų su senatvės pensija. Tai, jog ankstyvo išėjimo į pensiją parama toliau mokama sulaukus įprasto pensinio amžiaus, rodo, kad ja siekiama suteikti pakankamas paskatas ūkininkams, kurių nacionalinės senatvės pensijos yra nedidelės ir kurie, negaudami paramos, toliau užsiimtų žemės ūkio veikla sulaukę pensinio amžiaus.

36.      Taip pat norėčiau pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1257/1999 12 straipsnio 2 dalį ilgiausias ankstyvo išėjimo į pensiją paramos laikotarpis yra 15 metų ūkį perduodančiam asmeniui ir ji gali būti mokama iki jam sukaks 75 metai. Kita vertus, kadangi pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms neleidžiama įtraukti į schemą ūkininkų, kurie jau sulaukė „įprasto pensinio amžiaus“, taikant kartu šias nuostatas valstybėms narėms neleidžiama įtraukti į schemą ūkininkų, sulaukusių įprasto pensinio amžiaus, bet valstybėms narėms vis tiek leidžiama mokėti paramą ir po to, kai jie sulaukė šio amžiaus.

37.      Mano nuomone, Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalyje ir, iš tiesų, 12 straipsnio 2 dalyje esančią „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką Europos Sąjungoje būtina aiškinti vienodai. Vis dėlto ši Europos Sąjungos teisės sąvoka, kitaip nei daugelis kitų tiesiogiai taikomuose ES reglamentuose esančių sąvokų, netiesiogiai nukreipia į nacionalinės teisės nuostatas, kurios nėra suderintos. Taigi, net jeigu Reglamente esančią „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką reikia aiškinti kaip nurodančią nustatytą pensinį amžių, o ne, pavyzdžiui, su konkrečiomis nacionalinėmis ankstyvo išėjimo į pensiją schemomis susijusią amžiaus ribą, konkretų amžių nustato taikytini nacionalinės teisės aktai(7).

38.      Tačiau taikant įprasto pensinio amžiaus sąvoką būtina laikytis vienodo požiūrio reikalavimų. Nors šios nuostatos iš esmės leidžia valstybėms narėms „įprastą pensinį amžių“ pagal Reglamentą Nr. 1257/1999 susieti su „nustatytu pensiniu amžiumi“ pagal nacionalinę teisę, naudojantis šia teise reikia laikytis vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo. Su tuo susijusius reikalavimus aptarsiu atsakydamas į antrąjį klausimą.

39.      Todėl į pirmąjį klausimą siūlau atsakyti taip:

„Įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką perduodant ūkį pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 11 straipsnį galima aiškinti kaip konkrečiam asmeniui „nustatytą pensinį amžių“ pagal nacionalinę teisę.“

C –    Dėl antrojo klausimo

1.      Įvadinės pastabos

40.      Antruoju klausimu Nejvyšší správní soud nori išsiaiškinti, ar su ES teise ir jos bendraisiais principais suderinama tai, kad „įprastas pensinis amžius“ perduodant ūkį atskiriems pareiškėjams nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į jų lytį ir užaugintų vaikų skaičių?

41.      Reikėtų priminti, kad pagal Čekijos teisę vyrams ir moterims „nustatytas pensinis amžius“ skiriasi. Be to, jam turi įtakos moters, bet ne vyro išaugintų vaikų skaičius. Ar tai gali pateisinti skirtingas aplinkybes, kuriomis mokama ankstyvo išėjimo į pensiją parama pagal Reglamentą Nr. 1257/1999?

42.      Šiomis aplinkybėmis visų pirma reikia apsvarstyti klausimą, ar nevienodas požiūris į vyrus ūkininkus ir moteris ūkininkes pagal Čekijos teisę skiriant ankstyvo išėjimo į pensiją paramą gali būti „apsaugotas“ pagal Direktyvos 79/7 3 ir 7 straipsnius. Be to, reikia patikrinti šiuos aspektus:

i)       Ar ES teisėje yra konkretus teisinis reglamentavimas, taikomas ankstyvo išėjimo į pensiją paramos mokėjimui, ar klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais nevienodą požiūrį draudžiančiais ES teisės principais?

ii)       Ar B. Soukupová vertinama kitaip nei panašioje padėtyje esantis vyras?

iii)       Jei taip, ar toks nevienodas vertinimas gali būti objektyviai pateisinamas(8)?

iv)       Jei taip, ar nevienodas vertinimas yra proporcingas siekiamam tikslui(9)?

2.      Direktyva 79/7 nėra svarbi bylos sprendimui

43.      Pirmiausia turiu pripažinti, kad Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose iš tikrųjų išsaugota teisė valstybėms narėms nustatyti pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti ir su tuo susijusias galimybes gauti kitų išmokų (be kita ko, lengvatas vaikus užauginusiems asmenims)(10). Kaip nurodyta Lenkijos vyriausybės rašytinėse pastabose, tai lyg ir leistų teigti, kad ankstyvo išėjimo į pensiją parama yra išmoka, gaunama dėl Čekijos teisėje (teisėtai) nustatyto skirtingo vyrų ir moterų pensinio amžiaus.

44.      Vis dėlto, kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžė Komisija, ankstyvo išėjimo į pensiją parama nepriskirtina įstatymų nustatytoms socialinės apsaugos sistemoms, kurios išvardytos Direktyvos 79/7 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose(11). Todėl reikia atsakyti į klausimą, ar ankstyvo išėjimo į pensiją parama yra „kitos išmokos“ pagal Direktyvos 79/7 7 straipsnį, kurių atžvilgiu valstybės narės iš esmės atleidžiamos nuo vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo laikymosi.

45.      Kaip teismo posėdyje pažymėjo Komisija, Direktyvos 79/7 7 straipsnis buvo nuosekliai aiškinamas siaurai. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „jei <...> valstybė narė numato skirtingą vyrų ir moterų pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti, ši nukrypti leidžianti nuostata apsiriboja tomis pagal kitas lengvatų sistemas sukurtomis diskriminacijos formomis, kurios yra būtinos ir objektyviai susijusios su skirtingu pensiniu amžiumi“(12).

46.      Manau, kad atsižvelgiant į nusistovėjusią teismo praktiką teisės į ankstyvo išėjimo į pensiją paramą negalima pagal Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalį sieti su nevienodu požiūriu į vyrus ir moteris dėl amžiaus, kuriam suėjus jie turi teisę gauti senatvės pensiją. Taip teigtina, nes „kitos išmokos“, kurioms taikomas 7 straipsnio 1 dalies a punktas ir kurių atžvilgiu gali būti teisėtai numatytas nevienodas požiūris į vyrus ir moteris dėl amžiaus, gali sukelti tik tokią diskriminaciją, kuri „yra objektyviai būtina siekiant išvengti socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros arba senatvės pensijos bei kitų lengvatų sistemų darnos pažeidimo“(13).

47.      Kaip jau buvo minėta, ankstyvo išėjimo į pensiją parama yra ne socialinio draudimo išmoka, o išmoka, kuria siekiama gerinti ūkininkavimo produktyvumą, kitaip tariant, tai yra bendros žemės ūkio politikos priemonė. Bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, taip pat teismo posėdyje nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad egzistuoja būtinas mokestinis ryšys tarp ankstyvo išėjimo į pensiją paramos mokėjimo ir Čekijos Respublikos senatvės pensijos sistemos bei jos bendros socialinės apsaugos sistemos, kurie pagrįstų tai, jog nevienodas požiūris būtinas siekiant išsaugoti jų darną. Išskyrus tai, kad ankstyvo išėjimo į pensiją parama mokama kaip senatvės pensijos priedas pagal Reglamento Nr. 1257/1999 12 straipsnio 2 dalį, abi išmokos viena nuo kitos nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, negaliu pritarti Lenkijos vyriausybės argumentams, kad Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalies a punktas galėtų pateisinti nevienodą požiūrį į B. Soukupová ir tokio pat amžiaus vyrą ūkininką.

48.      Iš tikrųjų, kaip nurodyta B. Soukupová rašytinėse pastabose, net jeigu Čekijos Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad nacionalinė pensijų sistema iš esmės pagrįsta nevienodu požiūriu į vyrus ir moteris, tai nereiškia, jog toks nevienodas požiūris turėtų būti taikomas kitose Čekijos piliečių gyvenimo srityse, pavyzdžiui, nustatant teisę gauti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą(14).

49.      Nevienodo požiūrio į B. Soukupová ir panašioje kaip ji padėtyje esantį vyrą taip pat negalima pateisinti remiantis Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalies b punktu, pagal kurį valstybėms narėms leidžiama netaikyti jos nuostatų „nustatant lengvatas, susijusias su senatvės pensijų sistemomis, kurios taikomos vaikus užauginusiems asmenims“. Taip yra dėl paprastos priežasties – B. Soukupová dėl to, kad užaugino vaikus, taikomos mažiau palankios sąlygos gauti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą. Ji yra labai suinteresuota finansiškai dalyvauti schemoje. Todėl Čekijos vyriausybė yra neteisi teigdama, kad B. Soukupová nepatirtų jokių ypatingų neigiamų pasekmių, jei išeitų į pensiją ir gautų visą nacionalinę pensiją. Priešingai, remiantis mano jau minėta Komisijos pateikta informacija, neteikiant ankstyvo išėjimo į pensiją paramos ji patirs didelių finansinių nuostolių.

50.      Todėl, be to, kad ankstyvo išėjimo į pensiją paramai netaikoma 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta išimtis, taip pat manau, kad ji nėra „susijusi su senatvės pensijų sistemomis“ pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tai veikiau yra iš EŽŪOGF mokama išmoka.

51.      Taigi, nors pripažįstu, kad „įprasto pensinio amžiaus“ nustatymas pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalį susijęs su nacionalinės teisės aktais, kuriais reglamentuojamos pensijos, negaliu daryti išvados, kuri valstybėms narėms suteiktų teisę taikant Reglamentą Nr. 1257/1999 pažeisti pagrindinius ES teisės principus, visų pirma diskriminacijos dėl lyties draudimą(15). Iš tikrųjų, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „pati Bendrijos akto nuostata galėtų pažeisti pagrindines teises, jei ji aiškiai ar numanomai įpareigotų valstybes nares ar joms leistų priimti ar palikti galioti minėtas teises pažeidžiančius nacionalinius įstatymus“(16). Kaip pažymėjo generalinė advokatė J. Kokott, „Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas negali leisti valstybėms narėms priimti teisės aktų, kurie prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinėms teisėms“(17).

52.      Taigi, nevienodas požiūris į vyrus ūkininkus ir moteris ūkininkes skiriant ankstyvo išėjimo į pensiją paramą negali būti „apsaugotas“ pagal Direktyvos 79/7 3 ir 7 straipsnius. Todėl, kaip minėjau, reikia patikrinti šios išvados 42 punkte nurodytus keturis aspektus.

3.      Taikytinos teisės nuostatos

53.      Kaip pažymi Nejvyšší správní soud, neaišku, ar diskriminacija, kurią galėjo patirti B. Soukupová siekdama gauti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą, patenka į kurio nors teisės akto, kurį Europos Sąjunga priėmė kovodama su diskriminacija dėl lyties(18), taikymo sritį. Taip pat pritariu Komisijos rašytinėse pastabose išdėstytiems argumentams, kad ankstyvo išėjimo į pensiją parama negali būti laikoma „užmokesčiu“ pagal SESV 157 straipsnį, kadangi ji nėra, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo praktiką(19), darbuotojui dėl jo darbo santykių su ankstesniu darbdaviu mokama pensija.

54.      Vis dėlto, kaip minėjau, Čekijos Respublika atsisakė teikti B. Soukupová ankstyvo išėjimo į pensiją paramą taikydama Reglamentą Nr. 1257/1999. Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas tiesiogiai nurodytas Reglamento Nr. 1257/1999 40 konstatuojamojoje dalyje, 2 straipsnio vienuoliktoje įtraukoje ir Reglamento Nr. 1260/1999 2 straipsnio 5 dalyje bei 12 straipsnyje. Neabejotina, kad valstybės narės turi laikytis vienodo požiūrio principo taikydamos ir įgyvendindamos ES žemės ūkio teisę(20).

55.      Todėl siekiant nustatyti, ar B. Soukupová patyrė neteisėtą diskriminaciją pažeidžiant ES teisę, reikia remtis bendruoju lygybės principu.

4.      Ar B. Soukupová vertinama kitaip nei panašioje padėtyje esantis vyras?

56.      Mano nuomone, būtų galima laikyti, kad B. Soukupová buvo diskriminuojama dėl lyties, nes jos pensiniam amžiui poveikį daro jos vaikų skaičius, tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos vyrų pensiniam amžiui (kuris bet kuriuo atveju didesnis nei moterų pensinis amžius). Iš tiesų, pagal Čekijos teisę B. Soukupová vertinama kitaip nei tokio pat amžiaus ir tiek pat vaikų kaip ji turintis vyras, nes ji turi mažiau laiko kreiptis dėl ankstyvo išėjimo į pensiją paramos. Tai savo ruožtu sukelia reikšmingas ir neigiamas finansines pasekmes. Kaip nurodoma Komisijos rašytinėse pastabose, jai suteikta lengvata, leidžianti, atsižvelgiant į jos lytį ir tą aplinkybę, kad ji pagimdė du vaikus, anksčiau išeiti į pensiją, pavirto į mažiau palankias sąlygas ankstyvo išėjimo į pensiją paramos kontekste. Kaip jau minėjau, tai parodo 2005 ir 2007 metais moterims mokėtų vidutinių sumų pagal senatvės pensijos sistemą ir maksimalių sumų, išmokėtų kaip ankstyvo išėjimo į pensiją parama, skirtumai.

57.      Čekijos vyriausybės tvirtinimu, B. Soukupová nėra tokioje pačioje padėtyje kaip jos amžiaus sulaukęs vyras, kadangi, kalbant apie vyrus, galima pasiekti Reglamento Nr. 1257/1999 tikslą paskatinti ankstyvą išėjimą į pensiją, o B. Soukupová atžvilgiu tokios pačios priemonės yra neveiksmingos, nes ji jau sulaukė pensinio amžiaus. Kaip tvirtino Lenkijos vyriausybė, atsižvelgiant į tai, jog Reglamento Nr. 1257/1999 tikslas – skatinti ankstyvą išėjimą į pensiją siekiant pagerinti žemės ūkio valdų gyvybingumą, šiuo reglamentu siekiamas tikslas praranda prasmę, kai B. Soukupová sukanka įstatyme nustatytas pensinis amžius, kuris yra mažesnis nei vyrų.

58.      Negaliu sutikti su šiais teiginiais. Pirmiausia manau, kad paramos schema siekiama ne pačio ankstyvo išėjimo į pensiją, bet perleisti žemės ūkio veiklą jaunesniems ūkininkams. Jei nėra nacionalinės taisyklės, draudžiančios įprasto pensinio amžiaus sulaukusiam ūkininkui ar ūkininkei toliau užsiimti žemės ūkio veikla ir įpareigojančios atitinkamą ūkininką ar ūkininkę šią veiklą perleisti, Čekijos ir Lenkijos vyriausybės argumentai yra nepagrįsti. Kitaip tariant, dėl tos aplinkybės, kad ūkininkė sulaukė jai taikomo pensinio amžiaus, ji neprivalo perleisti savo veiklos jaunesniam ūkininkui. Taigi, ūkininkėms taikant mažesnį pensinį amžių faktiškai sumažėja atvejų, kai perdavimas yra ekonomiškai gyvybinga tolesnio ir kuo ilgesnio pagyvenusio ūkininko veiklos vykdymo alternatyva. Iš tikrųjų, pagal Čekijos teisės aktus daug vaikų auginančios ūkininkės neįtraukiamos į paramos schemą, todėl jie neleidžia pasiekti ES ankstyvo išėjimo į pensiją paramos schemos effet utile.

59.      Be to, kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, mažiau palanki padėtis, kurioje dėl nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų atsiduria B. Soukupová, akivaizdžiai prieštarauja vienodo požiūrio principui. Nei rašytinėse pastabose, nei per teismo posėdį nebuvo ginčijama, kad tiek pat vaikų kaip B. Soukupová turinčiam vyrui būtų buvusi skirta ankstyvo išėjimo į pensiją parama. To visiškai pakanka, kad būtų įrodytas nevienodas požiūris.

5.      Ar toks nevienodas vertinimas gali būti objektyviai pateisinamas?

60.      Čekijos vyriausybė tvirtina, kad nevienodas vertinimas yra objektyviai pateisinamas, visų pirma Reglamento Nr. 1257/1999 siekiamu tikslu paskatinti pagyvenusius ūkininkus pirma laiko nutraukti jų vykdomą žemės ūkio veiklą anksčiau išeinant į pensiją(21). Lenkijos vyriausybė šiuo atžvilgiu priduria, kad atsisakymas B. Soukupová skirti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą buvo pateisinamas, nes ji jau gavo senatvės pensiją ir nustojusi ūkininkauti neliko be jokių pragyvenimo lėšų.

61.      Negaliu pritarti šiems argumentams. Reglamento Nr. 1257/1999 nuostatų struktūrinės politikos tikslus galima visiškai pasiekti valstybėms narėms netaikant nevienodo požiūrio. Be to, mažesnių lėšų, t. y. pensijos be ankstyvo išėjimo į pensiją paramos kaip jos priedo, mokėjimas B. Soukupová neturi jokio loginio ryšio su objektyviu pateisinimu, kurio pagal ES teisę reikalaujama tam, kad diskriminacinį požiūrį būtų galima pripažinti teisėtu. Nevienodas požiūris, kurį patiria B. Soukupová, nėra tinkamas tikslui užtikrinti didesnį žemės ūkio valdų Europos Sąjungoje produktyvumą (anksčiau išeinant į pensiją) pasiekti(22).

62.      Atsižvelgiant į mano išvadą, kad šis nevienodas vertinimas nėra objektyviai pateisinamas, atitikties proporcingumo principui nagrinėti nereikia. Vis dėlto, jei Teisingumo Teismas nepritartų mano išvadoms ir imtųsi šį klausimą nagrinėti, manau, kad pakanka palyginti B. Soukupová patirtus finansinius nuostolius ir bet kokias išmokas, kurių ji būtų gavusi, jei būtų anksčiau išėjusi į senatvės pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad ankstyvo išėjimo į pensiją parama mokama ilgiausiai 15 metų, B. Soukupová padėtis iš tiesų toli gražu negalės prilygti vyro, esančio tokioje pačioje situacijoje kaip ji, finansinei padėčiai. Šis skirtumas yra per didelis Reglamento Nr. 1257/1999 siekiamų tikslų atžvilgiu.

63.      Todėl siūlau į antrąjį klausimą atsakyti taip:

„Su ES teise nesuderinama tai, kad atskirų pareiškėjų „įprastas pensinis amžius“ perduodant ūkį ES ankstyvo išėjimo į pensiją paramos tikslais nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į jų lytį.“

D –    Dėl atsakymo į trečiąjį klausimą

64.      Mano nuomone, trečiąjį klausimą reikia šiek tiek performuluoti, nes Teisingumo Teismo prašoma į jį atsakyti tik tuo atveju, jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta neigiamai. Kaip jau minėjau, nagrinėjama byla nėra tokia, kad būtų galima atsakyti paprastai – taip arba ne. Todėl išbrauksiu žodžius „jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta neigiamai“ ir paprasčiausiai pateiksiu nacionaliniam teismui visas naudingas nuorodas dėl „įprasto pensinio amžiaus“ sąvokos pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnį taikymo kriterijų.

65.      Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, tinkamas kriterijus, kuriuo reikėtų remtis sprendžiant dėl B. Soukupová teisės gauti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą, yra jos amžiaus vyro „įprastas pensinis amžius“ pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalį.

66.      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tol, kol nėra priimtos vienodą požiūrį atkuriančios priemonės, lygybės principo laikymasis gali būti užtikrintas tik neprivilegijuotai kategorijai priklausantiems asmenims suteikiant tas pačias privilegijas kaip ir priklausantiesiems privilegijuotai kategorijai(23). Mažiau palankioje padėtyje esantis asmuo turi atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip ir asmuo, kuris naudojasi lengvata. Ir nors Nejvyšší správní soud nurodė keletą alternatyvių kriterijų, tačiau nagrinėjamu atveju Čekijos nacionalinėms valdžios institucijoms svarstant ankstyvo išėjimo į pensiją paramos suteikimo klausimą B. Soukupová paprasčiausiai turi būti prilyginama jos amžiaus sulaukusiam vyrui.

67.      Todėl siūlau į trečiąjį klausimą atsakyti taip:

„Taikant „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką, perduodant ūkį pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 11 straipsnį, vyrams ūkininkams taikoma didesnio pensinio amžiaus sąlyga taip pat taikytina moterims ūkininkėms.“

V –    Išvada

68.      Dėl nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui į Nejvyšší správní soud pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

„1.      „Įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką perduodant ūkį pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus, 11 straipsnį galima aiškinti kaip konkrečiam asmeniui „nustatytą pensinį amžių“ pagal nacionalinę teisę.

2.      Su Europos Sąjungos teise nesuderinama tai, kad atskirų pareiškėjų „įprastas pensinis amžius“ perduodant ūkį Europos Sąjungos ankstyvo išėjimo į pensiją paramos tikslais nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į jų lytį.

3.      Taikant „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką perduodant ūkį pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 11 straipsnį vyrams ūkininkams taikoma didesnio pensinio amžiaus sąlyga taip pat taikytina moterims ūkininkėms.“


1 – Originalo kalba: anglų.


2 – OL L 160, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391. Visos su šiuo ginču susijusios Reglamento Nr. 1257/1999 nuostatos panaikintos nuo 2007 m. sausio 1 d. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, p. 1) 93 straipsniu. Tačiau kadangi B. Soukupová atsisakyta skirti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą 2006 m. gruodžio 20 d., Reglamentas Nr. 1257/1999 taikomas ratione temporis.


3 – OL L 6, 1979, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215.


4 – OL L 161, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31. Tarybos reglamentas Nr. 1260/1999 buvo panaikintas nuo 2007 m. sausio 1 d. pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, p. 25 ir klaidų ištaisymas OL L 239, 2006 9 1, p. 248; OL L 145, 2007 6 7, p. 38; OL L 301, 2008 11 12, p. 40), 107 straipsnį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad B. Soukupová skirti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą atsisakyta 2006 m. gruodžio 20 d., Reglamentas Nr. 1260/1999 taikomas nagrinėjamai situacijai ratione temporis. Vis dėlto norėčiau papildomai pažymėti, kad Reglamento Nr. 1083/2006 16 straipsnyje dar aiškiau užtikrinamas vienodas požiūris į vyrus ir moteris.


5 – Žr., pavyzdžiui, 2011 m. kovo 1 d. Sprendimą Association belge des Consommateurs Test‑Achats ir kt. (C‑236/09, Rink. p. I‑773).


6 – 2010 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Chatzi (C‑149/10, Rink. p. I‑8489, 43 punktas).


7 – Dėl analogiškos situacijos, susijusios su direktyvoje įtvirtinta sąvoka, žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Padawan (C‑467/08, Rink. p. I‑10055) 37 punktą.


8 – Žr., pavyzdžiui, 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Nagy (C‑21/10, Rink. p. I‑6769) 47 punktą.


9 – Žr. 2005 m. rugsėjo 8 d. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Europos Parlamentas prieš Tarybą (C‑540/03, Rink. p. I‑5769) 107 punktą, kuriame, be kita ko, minimi 1994 m. kovo 23 d. Sprendimas Huet prieš Audito Rūmus (T‑8/93, Rink. p. II‑103, 45 punktas) ir 2004 m. kovo 2 d. Sprendimas Di Marzio prieš Komisiją (T‑14/03, Rink. p. I‑A‑43 ir p. II‑167, 83 punktas). Dėl pavyzdžio, kaip veikia proporcingumo principas valstybei narei taikant Reglamentą Nr. 1257/1999, žr. 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą JK Otsa Talu OÜ (C‑241/07, Rink. p. I‑4323).


10 – 2001 m. lapkričio 29 d. Sprendimas Griesmar (C‑366/99, Rink. p. I‑9383).


11 – Direktyvos 79/7 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos įstatymų nustatytos socialinės apsaugos sistemos numato apsaugą ligos, invalidumo [neįgalumo], senatvės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei nedarbo atvejais. Direktyva taip pat taikoma socialinės paramos sistemai [nuostatoms] tiek, kiek ji [jos] papildo arba pakeičia šias sistemas..


12 – 1998 m. balandžio 30 d. Sprendimas August De Vriendt (sujungtos bylos C‑377/96–C‑384/96, Rink. p. I‑2105, 25 punktas).


13 – 1995 m. spalio 19 d. Sprendimas Richardson (C‑137/94, Rink. p. I‑3407, 19 punktas).


14 – Taigi, Čekijos vyriausybė negali remtis 2011 m. birželio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu Andrle prieš Čekijos Respubliką (pareiškimas Nr. 6268/08), kuris buvo susijęs su konkrečiu klausimu dėl senatvės pensijos įstatymų, kuriuose atsižvelgiant tik į motinų išaugintų vaikų skaičių buvo diskriminuojama dėl amžiaus, atitikties EŽTK 14 straipsniui ir jos 1 protokolo 1 straipsniui. Sprendimas Andrle nagrinėjamai bylai netaikomas ratione materiae, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas šiame sprendime pirmiausia siekė nustatyti, ar lengvatos suteikimas moterims buvo teisėtas tikslas, kuris galėtų pateisinti EŽTK 14 straipsnyje numatytą nevienodą požiūrį.


15 – Žr. 1978 m. birželio 15 d. Sprendimo Defrenne prieš Sabena (Nr. 3) (149/77, Rink. p. 1365) 26 ir 27 punktus. Be to, žr. ESS 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, SESV 8 ir 10 straipsnius, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius. Taip pat dėl konkretaus kaimo plėtros konteksto žr. Reglamento Nr. 1257/1999 40 konstatuojamąją dalį ir šio reglamento 2 straipsnio vienuoliktą įtrauką bei Reglamento Nr. 1260/1999 2 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnį.


16 – 2006 m. birželio 27 d. Sprendimas EuroposParlamentas prieš Tarybą (C‑540/03, Rink. p. I‑5769, 23 punktas).


17 – Žr. 2010 m. rugsėjo 30 d. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Association Belge des Consommateurs Test‑Achats  (C‑236/09) 30 punktą.


18 – 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (OL L 359, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 330) yra vienintelis vienodą požiūrį užtikrinantis teisės aktas, kuris taikomas būtent savarankiškai dirbančių moterų ūkininkių atžvilgiu ir taikytinas ratione temporis. Vis dėlto nė viena jos nuostata negali būti aiškinama taip, kad galėtų pateisinti diskriminaciją skiriant ankstyvo išėjimo į pensiją paramą. Direktyva 86/613 buvo panaikinta nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. pagal 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, p. 1), 17 straipsnį.


19 – 2008 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją (C‑46/07, Rink. p. I‑151, 35 punktas).


20 – Taigi, nagrinėjama byla yra visiškai priešinga situacijai, nagrinėtai byloje Annibaldi (1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas, C‑309/96, Rink. p. I‑7 493), kurioje buvo nuspręsta, kad susiję nacionalinės teisės aktai, kurie buvo ginčijami, be kita ko, remiantis vienodo požiūrio principu, nepatenka į „Bendrijos teisės taikymo sritį“ (žr. sprendimo 24 punktą) dėl keleto priežasčių, iš kurių viena buvo tai, jog „šioje byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių, kad regiono įstatymu buvo siekiama įgyvendinti Bendrijos teisės nuostatas žemės ūkio arba aplinkos ar kultūros srityje“ (žr. 21 punktą).


21 – Pažymėčiau, kad, remiantis 2010 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimu Kleist (C‑356/09, Rink. p. I‑11939, 30 ir 31 punktai), atrodo, jog B. Soukupová patiria tiesioginę diskriminaciją. Tai reiškia, kad jei šie klausimai būtų reglamentuojami Sutartimis ar vienodo požiūrio direktyvomis, išskyrus pozityvius veiksmus, pateisinti būtų galima tik Sutartyse ir susijusiuose antrinės teisės aktuose išdėstytais. Vis dėlto šiuo atveju diskriminacija patiriama valstybei narei taikant ir įgyvendinant bendro pobūdžio Europos Sąjungos teisės akto nuostatą. Tokiais atvejais vyrų ir moterų diskriminacijos draudimas yra konkreti bendrojo vienodo požiūrio principo, kuriam visuomet taikomas plačiau suprantamas „objektyvus pateisinimas“, išraiška. Žr., pavyzdžiui, Sprendimo Association belge des Consommateurs Test‑Achats ASBL 28 punktą.


22 – 2011 m. spalio 20 d. Sprendimas Brachner (C‑123/10, Rink. p. I‑10003, 70 ir 71 punktai bei juose nurodyta teismo praktika). Taip pat paminėčiau, kad Teisingumo Teismas sprendimo 69 punkte pažymėjo, kad jo buvo klausiama, ar neigiamą poveikį galima pateisinti tuo, jog nagrinėjamu atveju moterys anksčiau pradeda gauti pensiją. Sprendimo 76–79 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad negalima.


23 – Žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 22 d. Sprendimo Landtová (C‑399/09, Rink. p. I‑5573) 51 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką. Taip pat žr. 2007 m. birželio 21 d. Sprendimo Jonkman (sujungtos bylos C‑231/06–C‑233/06, Rink. p. I‑5149) 36–40 punktus dėl valstybėms narėms, ir, be kita ko, jų teismams, kylančių pareigų, kai nustatoma ES teisei prieštaraujanti diskriminacija.