Language of document : ECLI:EU:C:2013:240

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. balandžio 16 d.(*)

„Bendrasis patentas – Sprendimas, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį – Ieškinys dėl panaikinimo, grindžiamas kompetencijos nebuvimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir Sutarčių pažeidimu – ESS 20 straipsnyje ir SESV 326 ir 327 straipsniuose nustatytos sąlygos – Neišimtinė kompetencija – „Kaip paskutinė išeitis“ priimtas sprendimas – Sąjungos interesų apsauga“

Sujungtose bylose C‑274/11 ir C‑295/11

dėl atitinkamai 2011 m. gegužės 30 ir 31 d. pagal SESV 263 straipsnį pareikštų ieškinių dėl panaikinimo

Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad,

ieškovė,

palaikoma

Italijos Respublikos, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino,

įstojusios į bylą šalies,

ir

Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

palaikoma

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos N. Díaz Abad,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą T. Middleton, F. Florindo Gijón ir A. Lo Monaco, vėliau – T. Middleton, F. Florindo Gijón, M. Balta ir K. Pellinghelli,

atsakovę,

palaikomą

Belgijos Karalystės, atstovaujamos C. Pochet, J.‑C. Halleux ir T. Materne,

Čekijos Respublikos, atstovaujamos M. Smolek, D. Hadroušek ir J. Vláčil,

Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,

Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan padedamo BL N. J. Travers,

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos E. Belliard, G. de Bergues ir A. Adam,

Vengrijos, atstovaujamos M. Z. Fehér ir K. Molnár,

Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos C. Wissels ir M. de Ree,

Lenkijos Respublikos, atstovaujamos B. Majczyna, E. Gromnicka ir M. Laszuk,

Švedijos Karalystės, atstovaujamos A. Falk ir C. Meyer-Seitz,

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos L. Seeboruth, padedamo baristerio T. Mitcheson,

Europos Parlamento, atstovaujamo I. Díez Parra, G. Ricci ir M. Dean,

Europos Komisijos, atstovaujamos I. Martínez del Peral, T. van Rijn, B. Smulders, F. Bulst ir L. Prete,

įstojusių į bylas šalių,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, pirmininko pavaduotojas K. Lenaerts, kolegijų pirmininkai A. Tizzano, M. Ilešič (pranešėjas), T. von Danwitz, J. Malenovský, teisėjai U. Lõhmus, A. Ó Caoimh, J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev ir C. Toader,

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. rugsėjo 25 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2012 m. gruodžio 11 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniais Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika prašo panaikinti 2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimą 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL L 76, p. 53; toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčijamas sprendimas

2        Ginčijamas sprendimas suformuluotas taip:

„atsižvelgdama į [SESV], ypač į jos 329 straipsnio 1 dalį,

<...>

kadangi:

(1)      Pagal [ESS] 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga kuria vidaus rinką, siekia užtikrinti tvariu ekonomikos augimu pagrįstą tvarų Europos vystymąsi ir skatina mokslo ir technikos pažangą. <...> Viena iš teisinių priemonių, kuriomis įmonės galėtų naudotis, turėtų būti visoje Sąjungoje vienodai galiojantis bendrasis patentas.

<...>

(3)      2000 m. liepos 5 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento, kuriuo siekta sukurti bendrąjį patentą ir taip visoje Sąjungoje užtikrinti vienodą apsaugą. 2010 m. birželio 30 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos (toliau – siūlomas reglamentas dėl vertimo tvarkos), kuriame nustatyta Europos Sąjungos patentui taikoma vertimo tvarka.

(4)      2010 m. lapkričio 10 d. Tarybos posėdyje konstatuota, kad vienbalsio sutarimo nepasiekta, todėl siūlomo reglamento dėl vertimo tvarkos toliau teikti negalima. 2010 m. gruodžio 10 d. patvirtinta, kad esama neįveikiamų sunkumų, todėl vienbalsis sprendimas negali būti pasiektas nei tuo metu, nei artimiausioje ateityje. Siekiant galutinio susitarimo dėl bendros patentinės apsaugos Sąjungoje, reikia susitarti dėl siūlomo reglamento dėl vertimo tvarkos, todėl nustatyta, kad taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas per pagrįstą laikotarpį negalima pasiekti tikslo Sąjungoje sukurti bendrą patentinę apsaugą.

(5)      Šiomis aplinkybėmis dvylika valstybių narių, t. y. Danija, Vokietija, Estija, Prancūzija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, 2010 m. gruodžio 7, 8 ir 13 d. raštais pateikė Komisijai prašymus, kuriuose nurodė, kad nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje kuriant bendrą patentinę apsaugą, remdamosi esamais pasiūlymais, kuriems šios valstybės narės per derybas pritarė, ir kad Komisija turėtų pateikti atitinkamą pasiūlymą Tarybai. Prašymai buvo patvirtinti 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos posėdyje. Tuo tarpu dar trylika valstybių narių, t. y. Belgija, Bulgarija, Čekija, Airija, Graikija, Kipras, Latvija, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija ir Slovakija, raštu pranešė Komisijai, kad jos taip pat nori dalyvauti numatomame tvirtesniame bendradarbiavime. Iš viso dvidešimt penkios valstybės narės paprašė leidimo tvirčiau bendradarbiauti.

(6)      Tvirčiau bendradarbiaujant turėtų būti nustatytas reikiamas bendros patentinės apsaugos tvirčiau bendradarbiaujančiose valstybėse narėse kūrimo teisinis pagrindas ir, visoms Sąjungos įmonėms sudarius sąlygas tvirčiau bendradarbiaujančiose valstybėse narėse siekti vienodos patentinės apsaugos, joms būtų suteikta galimybė tapti konkurencingesnėms <...>

(7)      Tvirčiau bendradarbiaujant turėtų būti siekiama sukurti bendrąjį patentą, kuriuo tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijose būtų užtikrinama vienoda apsauga ir kurį Europos patentų tarnyba ([toliau –] EPT) išduotų visoms toms valstybėms narėms. Kaip vienas svarbių bendrojo patento aspektų, taikoma vertimo tvarka turėtų būti paprasta ir ekonomiškai efektyvi, taip pat turėtų atitikti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos nustatytą tvarką kartu su tam tikrais 2010 m. lapkričio mėn. pirmininkavusios valstybės narės pasiūlytais kompromisiniais elementais, kuriems Taryboje buvo plačiai pritarta. Taikant tokią vertimo tvarką ir toliau būtų galima patentų paraiškas EPT teikti bet kuria Sąjungos kalba, taip pat būtų atlyginamos su paraiškų, pateiktų ne viena iš oficialiųjų EPT kalbų, vertimu susijusios išlaidos. <...> bendrai galiojantis patentas turėtų būti išduodamas tik viena iš oficialiųjų EPT kalbų. Jokio papildomo vertimo nereikalaujama, išskyrus pereinamojo laikotarpio tvarkos atveju <...>

<...>

(9)      Remiantis [SESV] 118 straipsniu, sritis, kurioje būtų tvirčiau bendradarbiaujama, bendrojo patento, kuriuo apsauga užtikrinama visoje Sąjungoje, kūrimo priemonių patvirtinimas ir visoje Sąjungoje taikomos leidimų suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarkos nustatymas yra viena iš Sutartyse nustatytų sričių.

(10)      2010 m. lapkričio 10 d. Tarybos posėdyje konstatuota, o 2010 m. gruodžio 10 d. patvirtinta, kad visa Sąjunga per pagrįstą laikotarpį negali pasiekti tikslo Sąjungoje nustatyti bendrą patentinę apsaugą, todėl laikomasi [ESS] 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad tvirtesnis bendradarbiavimas būtų patvirtinamas tik tada, kai nėra kitos išeities.

(11)      Tvirčiau bendradarbiaujant bendros patentinės apsaugos kūrimo srityje siekiama skatinti mokslo ir technikos pažangą ir gerinti vidaus rinkos veikimą. Sukūrus bendrą patentinę apsaugą valstybių narių grupėje, patentinė apsauga būtų pagerinta, nes būtų suteikta galimybė pigiau ir paprasčiau užsitikrinti vienodą patentinę apsaugą visų tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijose. Vadinasi, pagal [ESS] 20 straipsnio 1 dalį taip prisidedama prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, saugomi jos interesai ir stiprinamas jos integracijos procesas.

<...>

(14)      Tvirtesniu bendradarbiavimu kuriant bendrą patentinę apsaugą nepažeidžiama tvirčiau nebendradarbiaujančių valstybių narių kompetencija, teisės ir įsipareigojimai. Galimybė užsitikrinti bendrą patentinę apsaugą tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijose neturi įtakos galimybei užsitikrinti patentinę apsaugą tvirčiau nebendradarbiaujančių valstybių narių teritorijose ar tokios patentinės apsaugos užsitikrinimo sąlygoms. Be to, tvirčiau nebendradarbiaujančių valstybių narių įmonės turėtų turėti galimybę užsitikrinti bendrą patentinę apsaugą tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijose tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir pastarųjų valstybių narių įmonės. Tvirčiau nebendradarbiaujančių valstybių narių taikomos taisyklės, kuriomis nustatomos patentinės apsaugos užsitikrinimo jų teritorijoje sąlygos, lieka nepakeistos.

<...>

(16)      <...> Pagal [SESV] 328 straipsnį <...> kuriant bendrą patentinę apsaugą visos valstybės narės bet kuriuo metu gali pradėti tvirčiau bendradarbiauti, jeigu jos sutinka laikytis pagal šią sistemą jau priimtų teisės aktų,

<...>

1 straipsnis

Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Prancūzijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei leidžiama, taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas, pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje kuriant bendrą patentinę apsaugą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.“

 Procesas Teisingumo Teisme

3        2011 m. spalio 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimis Italijos Respublikai leista įstoti į bylą C‑274/11 palaikyti Ispanijos Karalystės reikalavimus; įstoti į tą pačią bylą palaikyti Tarybos reikalavimus leista Belgijos Karalystei, Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Airijai, Prancūzijos Respublikai, Latvijos Respublikai, Vengrijai, Nyderlandų Karalystei, Lenkijos Respublikai, Švedijos Karalystei, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Europos Parlamentui ir Komisijai.

4        2011 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Ispanijos Karalystei leista įstoti į bylą C‑295/11 palaikyti Italijos Respublikos reikalavimus; įstoti į tą pačią bylą palaikyti Tarybos reikalavimus leista Belgijos Karalystei, Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Airijai, Prancūzijos Respublikai, Latvijos Respublikai, Vengrijai, Nyderlandų Karalystei, Lenkijos Respublikai, Švedijos Karalystei, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Europos Parlamentui ir Komisijai.

5        Rašytines pastabas pateikė visos į bylas įstojusios valstybės narės, išskyrus Latvijos Respubliką, ir institucijos (toliau – įstojusios į bylas šalys).

6        2012 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑274/11 ir C‑295/11 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

 Dėl ieškinių

7        Grįsdama savo ieškinį Ispanijos Karalystė pirmiausia teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir pažeidžiant Sąjungos teisminę sistemą. Papildomai ji nurodo, kad pažeistos ESS 20 straipsnyje ir SESV 326 ir 327 straipsniuose nurodytos sąlygos, visų pirma susijusios su kompetencijos, kurią leidžiama įgyvendinti tvirčiau bendradarbiaujant, neišimtiniu pobūdžiu, būtinybe numatyti tvirtesnį bendradarbiavimą tik kaip paskutinę išeitį ir vidaus rinkos silpninimo nebuvimu.

8        Grįsdama savo ieškinį Italijos Respublika tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pirmiausia priimtas Tarybai neturint kompetencijos nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrąjį patentą (toliau – ginčijamas tvirtesnis bendradarbiavimas), taip pat piktnaudžiaujant įgaliojimais ir nesilaikant esminių procedūrinių reikalavimų, t. y. visų pirma trūksta motyvų ir pažeista ESS 20 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, kad sprendimą leisti tvirčiau bendradarbiauti Taryba turi priimti kaip paskutinę išeitį, ir galiausiai padaryti įvairūs šio ESS 20 straipsnio ir SESV 118 ir 326 straipsnių pažeidimai.

9        Kadangi bylos C‑274/11ir C‑295/11 buvo sujungtos, argumentus, pateiktus pagrįsti šiuos du ieškinius, galima sugrupuoti į penkis ieškinių pagrindus, susijusius atitinkamai su Tarybos kompetencijos nustatyti ginčijamą tvirtesnį bendradarbiavimą nebuvimu, piktnaudžiavimu įgaliojimais, sąlygos, kad sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti turi būti priimtas kaip paskutinė išeitis, pažeidimu, SESV 20 straipsnio 1 dalies ir SESV 118, 326 ir 327 straipsnių pažeidimu ir neatsižvelgimu į Sąjungos teisminę sistemą.

 Dėl pirmojo ieškinių pagrindo, susijusio su Tarybos kompetencijos leisti ginčijamą tvirtesnį bendradarbiavimą nebuvimu

 Šalių argumentai

10      Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika tvirtina, kad aptariama sritis, t. y. SESV 118 straipsnyje numatyta sritis, susijusi su europinių instrumentų, skirtų suteikti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, įdiegimu, susijusi ne su viena iš kompetencijų, kuriomis dalijasi valstybės narės ir Sąjunga, bet su Sąjungos išimtine kompetencija, numatyta SESV 3 straipsnio 1 dalies b punkte dėl „vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo“.

11      Taigi Taryba neturi kompetencijos leisti ginčijamą tvirtesnį bendradarbiavimą. ESS 20 straipsnio 1 dalimi draudžiama tvirčiau bendradarbiauti Sąjungos išimtinės kompetencijos srityse.

12      Ieškovės pabrėžia, kad bendrajam patentui skirtuose teisės aktuose bus apibrėžti šiuo intelektinės nuosavybės instrumentu suteikto monopolio apimtis ir apribojimai. Taigi šie teisės aktai bus susiję su taisyklių, kurios yra esminės siekiant išlaikyti neiškreiptą konkurenciją, nustatymu.

13      Be to, SESV 118 straipsniu suteiktos kompetencijos priskyrimą pasidalijamajai kompetencijai paneigia tai, kad šiuo straipsniu, nors jame nurodoma vidaus rinka ir jis yra SESV skyriuje, skirtame teisės aktams suderinti, Sąjungai suteikiamas ne įgaliojimas suderinti nacionalinės teisės aktus, bet konkreti kompetencija numatyti europinius instrumentus.

14      Italijos Respublika priduria, kad SESV 3–6 straipsniuose pateikta tik orientacinė Sąjungos kompetencijos sričių klasifikacija. Todėl Teisingumo Teismas gali SESV 118 straipsniu suteiktą kompetenciją priskirti išimtinei kompetencijai ir šiuo tikslu nesiremti SESV 3 straipsniu 1 dalyje pateiktu sąrašu.

15      Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys teigia, kad intelektinę nuosavybę reglamentuojančios taisyklės priskirtinos vidaus rinkai ir kad šioje srityje pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies a punktą Sąjunga turi pasidalijamąją kompetenciją.

 Teisingumo Teismo vertinimas

16      Ginčijamu sprendimu jo 1 straipsnyje minimoms 25 valstybėms narėms siekiama leisti tarpusavyje įgyvendinti, kiek tai susiję su bendros patentinės apsaugos sukūrimu, SESV 118 straipsniu suteiktą kompetenciją.

17      Norint nustatyti, ar ši kompetencija neišimtinė ir todėl pagal ESS 20 straipsnį ir laikantis šiame straipsnyje bei SESV 326–334 straipsniuose nurodytų sąlygų gali būti įgyvendinta tvirčiau bendradarbiaujant, visų pirma svarbu konstatuoti, kad būtent „kuriant vidaus rinką ar jai veikiant“ SESV 118 straipsnio pirma pastraipa suteikiama kompetencija įdiegti europinius intelektinės nuosavybės instrumentus ir, kiek tai susiję su šiais instrumentais, nustatyti centralizuotą leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarką Sąjungos lygmeniu.

18      SESV 118 straipsnio antra pastraipa suteikta kompetencija nustatyti, kokiomis kalbomis bus sudaryti tokie instrumentai, tiesiogiai susijusi su jų įdiegimu ir to paties straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta centralizuota tvarka. Todėl ši kompetencija susijusi ir su vidaus rinkos veikimu.

19      Pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga ir valstybės narės dalijasi kompetencija, be kita ko, „vidaus rinkos“ srityje.

20      Kalbant apie Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos argumentą, kad SESV 118 straipsniu suteikta kompetencija susijusi su SESV 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta „vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo“ sritimi, todėl yra išimtinė Sąjungos kompetencija, primintina, kad SESV 4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta „vidaus rinkos“ sritis pagal SESV 26 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžimą reiškia „vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje <...> užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“. SESV 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjunga, „siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas“.

21      Iš žodžių junginio „atitinkamos Sutarčių nuostatos“ matyti, kad kompetencija vidaus rinkos srityje neapribota tik SESV 114 ir 115 straipsniais suteikta kompetencija, susijusia su teisės aktų suderinimu, bet apima kiekvieną kompetenciją, kuri susijusi su SESV 26 straipsnyje nurodytais tikslais, kaip antai SESV 118 straipsniu Sąjungai suteikta kompetencija.

22      Nors iš tiesų intelektinę nuosavybę reglamentuojančios taisyklės yra esminės siekiant išlaikyti neiškreiptą konkurenciją vidaus rinkoje, vis dėlto, kaip savo išvados 58–60 punktuose nurodė generalinis advokatas, jos nėra „konkurencijos taisyklės“, kaip tai suprantama pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

23      Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal SESV 2 straipsnio 6 dalį naudojimosi Sąjungos kompetencija apimtį ir būdus nustato Sutarčių nuostatos, skirtos kiekvienai tokiai sričiai.

24      Sąjungos kompetencijos „vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo“ srityje įgyvendinimo apimtis ir būdai nustatyti SESV trečiosios dalies VII antraštinės dalies 1 skyriuje, būtent SESV 101–109 straipsniuose. Taigi teiginys, kad ir SESV 118 straipsnis reglamentuoja šią sritį, prieštarauja SESV 6 straipsnio 2 daliai ir juo nepagrįstai išplečiama SESV 3 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritis.

25      Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad SESV 118 straipsniu suteikta kompetencija yra pasidalijamoji, kaip tai suprantama pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį, todėl nepriklauso išimtinei kompetencijai, kaip tai suprantama pagal ESS 20 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.

26      Iš to matyti, kad ieškinių pagrindą, susijusį su Tarybos kompetencijos leisti ginčijamą tvirtesnį bendradarbiavimą nebuvimu, reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinių pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais

 Šalių argumentai

27      Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika primena, kad kiekvienu tvirtesniu bendradarbiavimu turi būti prisidedama prie integracijos proceso. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu iš tikrųjų norima ne pasiekti integraciją, o pašalinti Ispanijos Karalystę ir Italijos Respubliką iš derybų dėl bendrojo patento kalbinio režimo ir taip atimti iš šių valstybių narių SESV 118 straipsnio antra pastraipa suteiktą išimtinę teisę prieštarauti kalbiniam režimui, kuriam jos negali pritarti.

28      Tai, kad SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas specialus teisinis pagrindas nustatyti europinio intelektinės nuosavybės instrumento vertimo tvarką, parodo, kad šis klausimas yra jautrus ir kad Taryba elgėsi netinkamai. Tokį elgesį parodo tai, kad Komisijos pasiūlymą ir ginčijamo sprendimo priėmimą skyrė labai trumpas laiko tarpas.

29      Tuo remdamosi ieškovės daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tvirtesnio bendradarbiavimo metodu pasinaudota siekiant valstybes nares pašalinti iš sudėtingų derybų ir apeiti vieningo balsavimo reikalavimą, nors šis metodas, ieškovių teigimu, skirtas naudoti tais atvejais, kai viena ar kelios valstybės narės dar nepasirengusios dalyvauti priimant teisės aktą visos Sąjungos lygmeniu.

30      Ispanijos Karalystė priduria, kad tvirtesnio bendradarbiavimo dalyvių numatytą bendrojo patento sistemą reikia nagrinėti kaip specialų susitarimą, kaip tai suprantama pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene (Vokietija) pasirašytos ir 1977 m. spalio 7 d. įsigaliojusios Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencijos, toliau – EPK) 142 straipsnį. Todėl nors bendrojo patento sukūrimą Taryba pristatė kaip tvirtesnį bendradarbiavimą, iš tiesų ji norėjo leisti sukurti specialią Europos patento rūšį pagal EPK, o toks sukūrimas, šios valstybės narės teigimu, neturėtų vykti pagal ESS ar SESV numatytą procedūrą.

31      Taryba teigia, kad Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika nedalyvauja šiame tvirtesniame bendradarbiavime dėl to, kad atsisako tai daryti, o ne dėl to, kad būtų iš šio bendradarbiavimo pašalintos; beje, ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad visos valstybės narės bet kuriuo metu gali pradėti tvirčiau bendradarbiauti. Be to, bendros patentinės apsaugos sukūrimas padėtų pasiekti Sąjungos tikslus ir sustiprintų integracijos procesą.

32      Tarybos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys pritaria šiai pozicijai. Jos pabrėžia, kad klausimai, kuriais reikia balsuoti vieningai, nėra pašalinti iš sričių, kur leidžiama nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą. Be to, toks bendradarbiavimas yra metodas, leidžiantis įveikti su blokuojančia mažuma susijusias problemas.

 Teisingumo Teismo vertinimas

33      Teisės aktas tik tuomet laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, reikšmingais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų, o ne tų, dėl kurių tokie atitinkami įgaliojimai suteikti, arba siekiant nagrinėjamo atvejo faktinėmis aplinkybėmis išvengti Sutartyje numatytos specialios procedūros (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 15 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑442/04, Rink. p. I‑3517, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

34      Pateikdamos ieškinių pagrindą, susijusį su tokiu piktnaudžiavimu įgaliojimais, Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika Tarybą iš esmės kaltina tuo, kad leidusi ginčijamą tvirtesnį bendradarbiavimą ji apėjo SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje numatytą vieningo balsavimo reikalavimą ir atmetė šių dviejų valstybių narių prieštaravimą dėl Komisijos pasiūlyto bendrojo patento kalbinio režimo.

35      Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad ESS 20 straipsnyje ar SESV 326–334 straipsniuose valstybėms narėms nenumatytas joks draudimas nustatyti tarpusavyje tvirtesnį bendradarbiavimą įgyvendinant Sąjungos kompetenciją, kurią pagal Sutartis reikia įgyvendinti vieningai. Atvirkščiai, iš SESV 333 straipsnio 1 dalies matyti, kad kai tenkinamos minėtuose ESS 20 straipsnyje ir SESV 326–334 straipsniuose nurodytos sąlygos, tokia kompetencija turi būti įgyvendinama tvirčiau bendradarbiaujant ir kad tokiu atveju, jeigu Taryba nenusprendžia, kad sprendimas bus priimtas kvalifikuotąja balsų dauguma, vieningai turi spręsti tik tvirčiau bendradarbiaujančios valstybės narės.

36      Taip pat, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika, pagal ESS 20 straipsnį ir SESV 326–334 straipsnius galimybe tvirčiau bendradarbiauti galima pasinaudoti ne tik tuo atveju, kai viena ar kelios valstybės narės praneša, kad dar nepasirengusios dalyvauti priimant teisės aktą visos Sąjungos lygmeniu. Pagal ESS 20 straipsnio 2 dalį situacija, kai galima teisėtai imtis tvirtesnio bendradarbiavimo, susidaro tuo atveju, kai „tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti“. Šioje teisės nuostatoje nurodytą galimybės nebuvimą gali lemti įvairios priežastys, kaip antai vienos ar kelių valstybių narių suinteresuotumo stoka ar valstybių narių, kurios išreiškia suinteresuotumą nustatyti Sąjungos lygmeniu tam tikrą tvarką, nepajėgumas pasiekti susitarimo dėl tokios tvarkos turinio.

37      Iš to matyti, kad Tarybos sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti, priimtas konstatavus, kad bendrojo patento ir jo kalbinio režimo Sąjunga kaip visuma negali nustatyti per pagrįstą laiką, nereiškia, kad buvo apeitas SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas vieningo balsavimo reikalavimas ar kad valstybės narės, kurios neprisijungė prie prašymų tvirčiau bendradarbiauti, buvo pašalintos. Jeigu ginčijamas sprendimas tenkina ESS 20 straipsnyje ir SESV 326 bei paskesniuose straipsniuose nurodytas sąlygas, o tai tikrinama nagrinėjant kitus ieškinių pagrindus, jis priimtas nepiktnaudžiaujant įgaliojimais, bet, atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma per pagrįstą laiką nustatyti visai Sąjungai bendrą tvarką, padeda vykdyti integracijos procesą.

38      Apskritai kalbant, šios išvados nepaneigia Ispanijos Karalystės argumentas, susijęs su EPK 142 straipsnio buvimu.

39      Pagal minėto 142 straipsnio 1 dalį „Susitariančiųjų Valstybių grupė, specialiu susitarimu numačiusi, kad toms valstybėms išduotas Europos patentas galioja visoje jų teritorijoje, gali nustatyti, kad visoms toms valstybėms Europos patentą galima išduoti tik kaip bendrą patentą“.

40      Kadangi kiekviena Sąjungos valstybė narė yra EPK susitariančioji valstybė, Europos patento, kuris galiotų visose Sąjungos valstybėse narėse, nustatymas, kaip antai numatytas ginčijamame sprendime, gali, kaip tvirtina Ispanijos Karalystė, būti atliktas sudarant „specialų susitarimą“, kaip tai suprantama pagal EPT 142 straipsnį. Vis dėlto, priešingai, nei teigia ši valstybė narė, remiantis šia aplinkybe negalima daryti išvados, kad ESS 20 straipsniu suteikti įgaliojimai naudojami ne tais tikslais, kuriems jie suteikti, kai Sąjungos valstybės narės nustato tokį patentą aktu, priimtu tvirčiau bendradarbiaujant, o ne sudarydamos tarptautinę sutartį.

41      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinių pagrindą, susijusį su piktnaudžiavimu įgaliojimais, reikia atmesti.

 Dėl trečiojo ieškinių pagrindo, susijusio su sąlygos, kad sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti turi būti priimtas kaip paskutinė išeitis, pažeidimu

 Šalių argumentai

42      Ieškovės tvirtina, kad reikia griežtai laikytis ESS 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, jog sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti priimamas kaip paskutinė išeitis. Nagrinėjamu atveju tikrai nebuvo išnaudotos visos galimybės vesti tarp visų valstybių narių derybas dėl bendrojo patento kalbinio režimo.

43      Ispanijos Karalystė teigia, kad nuo 2010 m. birželio 30 d. Komisijos pateikto kalbinio režimo pasiūlymo ir pasiūlymo tvirčiau bendradarbiauti, kurį ši institucija pateikė 2010 m. gruodžio 14 d., net nepraėjo šeši mėnesiai. Į laikotarpį nuo reglamento dėl Bendrijos patento pirmojo pasiūlymo, kuris buvo pateiktas 2000 m. rugpjūčio mėn., iki minėto Komisijos pasiūlymo dėl kalbinio režimo negalima atsižvelgti vertinant, ar ginčijamas sprendimas priimtas kaip paskutinė išeitis. Šiuo klausimu ta pati valstybė narė nurodo, kad 2003 m. suformuota bendra pozicija ir kad vėliau kalbiniu klausimu Taryboje iš esmės nebediskutuota.

44      Italijos Respublika pripažįsta, kad Taryba turi didelę diskreciją vertinti derybų būklę ir kad dėl to klausimą, ar tenkinama sąlyga, susijusi su sprendimo leisti tvirčiau bendradarbiauti kaip paskutinės išeities priėmimu, Teisingumo Teismas gali nagrinėti tik ribotai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju su bendruoju patentu susijęs „teisės aktų paketas“ nebuvo išsamus, o kalbiniam režimui skirtos derybos buvo trumpos. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad pažeista ESS 20 straipsnio 2 dalis.

45      Italijos Respublikos teigimu, ginčijamas sprendimas taip pat priimtas neatlikus analizės ir jam trūksta motyvų, nes jame labai glaustai nurodyta, dėl kokių priežasčių Taryba mano, kad tenkinamos ESS ir SESV tvirtesnio bendradarbiavimo srityje nustatytos sąlygos.

46      Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys pabrėžia, kad ilgai trukusios derybos dėl bendrojo patento ir jo kalbinio režimo buvo pasiekusios aklavietę.

 Teisingumo Teismo vertinimas

47      Pagal ESS 20 straipsnio 2 dalį Taryba gali suteikti leidimą tvirčiau bendradarbiauti tik „kaip paskutinę išeitį, <...> nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti“.

48      Ši sąlyga yra itin svarbi ir ją reikia aiškinti atsižvelgiant į ESS 20 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kurioje nurodyta, kad tvirtesniu bendradarbiavimu „siekiama prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, apsaugoti jos interesus ir stiprinti jos integracijos procesą“.

49      Akivaizdu, kad Sąjungos interesai ir integracijos procesas negalėtų būti apsaugoti, jeigu kiekvienu nepavykusių derybų atveju būtų galima suteikti vieną ar kelis leidimus pradėti tvirčiau bendradarbiauti, užuot ieškojus kompromiso, kuris leistų priimti teisės aktus Sąjungai kaip visumai.

50      Taigi, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 108 ir 111 punktuose, žodžių junginiu „kaip paskutinė išeitis“ pabrėžiama, kad tik tais atvejais, kai artimiausioje ateityje neįmanoma priimti tokių teisės aktų, galima priimti sprendimą leisti tvirčiau bendradarbiauti.

51      Ieškovės tvirtina, kad ir tada, kai Komisija Tarybai pateikė savo pasiūlymą dėl leidimo tvirčiau bendradarbiauti, ir ginčijamo sprendimo priėmimo dieną vis dar buvo realių galimybių pasiekti kompromisą. Jos taip pat tvirtina, kad derybos, kuriomis siekta susitarti dėl bendrojo patento ir jo kalbinio režimo, nebuvo tokios įvairios ir nuodugnios, kaip nurodo Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys.

52      Šiuo atžvilgiu primintina, kad procedūroje, kurioje priimamas sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti, dalyvauja Komisija, kuri pateikia šiuo klausimu pasiūlymą, Europos Parlamentas, kuris tokį pasiūlymą patvirtina, ir Taryba, kuri priima galutinį sprendimą leisti tvirčiau bendradarbiauti.

53      Priimdama tokį galutinį sprendimą Taryba gali geriausiai įvertinti, ar valstybės narės nori pasiekti kompromisą ir gali pateikti pasiūlymus, kurie leistų artimiausioje ateityje priimti teisės aktus Sąjungai kaip visumai.

54      Taigi tikrindamas, ar laikytasi sąlygos, kad sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti turi būti priimtas kaip paskutinė išeitis, Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar Taryba rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjo šiuo klausimu svarbius veiksnius ir ar jos padaryta išvada pakankamai motyvuota.

55      Nagrinėjamu atveju Taryba tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, kad teisėkūros procedūra, numatyta siekiant sukurti Sąjungos lygmeniu bendrąjį patentą, pradėta 2000 m. ir vyko keliais etapais, kuriuos generalinis advokatas pakartojo savo išvados 119–123 punktuose ir kurie detaliai nurodyti 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos pateiktame tvirtesnio bendradarbiavimo pasiūlyme (COM(2010) 790 galutinis, p. 3–6), o glausčiau – ginčijamo sprendimo 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse.

56      Taip pat aišku, kad Taryboje visos valstybės narės tarpusavyje diskutavo dėl didelio skaičiaus skirtingų bendrojo patento kalbinio režimo variantų ir kad nė vienam iš jų, nesvarbu, ar jis papildytas kompromiso elementais, ar ne, nebuvo pritarta taip, kad Sąjungos lygmeniu galima būtų priimti išsamų bendrajam patentui skirtą „teisės aktų paketą“.

57      Be to, ieškovės nepateikė jokio konkretaus įrodymo, kuris galėtų paneigti Tarybos teiginį, kad prašymų leisti tvirčiau bendradarbiauti ir Komisijos Tarybai perduoto pasiūlymo suteikti leidimą pateikimo momentu bei ginčijamo sprendimo priėmimo dieną nė vienam pasiūlytam ar įmanomam kalbinio režimo variantui nebuvo pakankamai pritarta.

58      Galiausiai, kalbant apie ginčijamo sprendimo motyvus, primintina, kad jeigu nagrinėjamas teisės aktas buvo priimtas suinteresuotiems asmenims gerai žinomomis aplinkybėmis, jis gali būti motyvuojamas glaustai (2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija prieš Komisiją, C‑335/09 P, 152 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dalyvavo derybose, ir į detalų nesėkmingų etapų iki ginčijamo sprendimo priėmimo aprašymą, pateiktą pasiūlyme, kuriuo remiantis turėjo būti priimtas šis sprendimas, negalima daryti išvados, kad šis sprendimas nepakankamai motyvuotas, todėl gali būti panaikintas.

59      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinių pagrindą, susijusį su sąlygos, kad sprendimas leisti tvirčiau bendradarbiauti turi būti priimtas kaip paskutinė išeitis, pažeidimu, reikia atmesti.

 Dėl ketvirtojo ieškinių pagrindo, susijusio su ESS 20 straipsnio 1 dalies, SESV 118, 326 ir 327 straipsnių pažeidimu

 Dėl tariamo ESS 20 straipsnio 1 dalies pažeidimo

–       Šalių argumentai

60      Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos teigimu, Taryba klaidingai nusprendė, kad ginčijamu tvirtesniu bendradarbiavimu bus įgyvendinami ESS 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti tikslai, nes, palyginti su esama padėtimi, bus pasiektas didesnis integracijos lygis. Jos teigia, kad yra tam tikro lygio vienodumas, nes visų valstybių narių teisės aktai atitinka EPK nuostatas. Bendrojo patento sukūrimas tik Sąjungos dalyje, jų teigimu, gali pakenkti tokiam vienodumui, o ne jį sustiprinti.

61      Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys nurodo, kad ir nacionaliniai patentai, ir vienoje ar keliose valstybėse narėse pripažinti Europos patentai suteikia tik nacionalinę apsaugą. Ginčijamame sprendime numatytas bendrasis patentas suteikia įmonės galimybę naudotis vienoda apsauga 25 valstybėse narėse. Iš tiesų vieninga visoje Sąjungoje apsauga būtų dar naudingesnė vidaus rinkos veikimui, bet tvirtesnis bendradarbiavimas leidžia bent jau priartėti prie šio tikslo, taigi lemia geresnę integraciją.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

62      Kaip teigia Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys, pagal EPK taisykles išduoti Europos patentai nesuteikia vienodos apsaugos šios konvencijos susitariančiosiose valstybėse, tačiau kiekvienoje iš šių valstybių užtikrina apsaugą, kurios apimtį apibrėžia nacionalinė teisė. Ginčijamame sprendime numatytas bendrasis patentas, atvirkščiai, suteikia vienodą apsaugą visose valstybėse narėse, kurios tvirčiau bendradarbiauja.

63      Todėl ieškovių argumentus, kad šiuo bendruoju patentu suteikta apsauga nenaudinga vienodinimui, taigi ir integracijai, palyginti su padėtimi, susidariusia taikant EPK numatytas taisykles, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

 Dėl tariamo SESV 118 straipsnio pažeidimo

–       Šalių argumentai

64      Italijos Respublika primena, kad SESV 118 straipsnyje numatyta įdiegti europinius instrumentus, skirtus apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, kad pasitelkiant centralizuotą leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarką „Sąjungos lygiu“ „Sąjungoje“ būtų užtikrinta vienoda apsauga. Tačiau Taryba leido įdiegti instrumentą, kuris galiotų būtent ne visoje Sąjungoje.

65      Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys pakartoja savo poziciją, kad ginčijamame sprendime numatytas bendrasis patentas suteikia įmonėms galimybę naudotis vienoda apsauga 25 valstybėse narėse ir taip pagerina vidaus rinkos veikimą.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

66      Iš SESV 326 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad Sąjungai suteiktos kompetencijos įgyvendinimas tvirčiau bendradarbiaujant turi būti atliekamas laikantis kitų Sutarčių nuostatų, įskaitant tas, kuriomis tokia kompetencija suteikiama. Taigi šiuose ieškiniuose nurodytas tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti SESV 118 straipsnį.

67      Atsižvelgiant į šį atitikties SESV 118 straipsniui įpareigojimą pabrėžtina, kad įgyvendinant ginčijamą tvirtesnį bendradarbiavimą turi būti nustatytos priemonės, susijusios su europinio instrumento, kuriuo suteikiama vienoda intelektinės nuosavybės teisių apsauga, įdiegimu.

68      Kalbant apie SESV 118 straipsnyje vartojamus terminus „Sąjungoje“ ir „Sąjungos lygiu“ reikia konstatuoti, kad tai, jog pagal šį straipsnį suteikta kompetencija nagrinėjamu atveju įgyvendinama tvirčiau bendradarbiaujant ir taip įdiegiama europinė intelektinės nuosavybės priemonė, lemia, kad tokia priemone suteikiama vienoda apsauga ir su ja susijusi tvarka galios ne visoje Sąjungoje, o tik tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijoje. Ši pasekmė nereiškia SESV 118 straipsnio pažeidimo ir neišvengiamai kyla iš ESS 20 straipsnio, kurio 4 dalyje nurodyta, kad „pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms“.

69      Taigi argumentai, susiję su SESV 118 straipsnio pažeidimu, nepagrįsti.

 Dėl tariamo SESV 326 straipsnio antros pastraipos pažeidimo

–       Šalių argumentai

70      Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika primena SESV 326 straipsnio antros pastraipos formuluotę, pagal kurią tvirtesnis bendradarbiavimas „neturi silpninti vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos [bei] neturi būti kliūtimi prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminavimas ir neturi iškreipti konkurencijos tarp jų“.

71      Ginčijamas tvirtesnis bendradarbiavimas pažeidžia visus šiuos principus ir tikslus. Išradimo vienodos apsaugos nustatymas tik Sąjungos dalyje skatina su naujoviškais produktais susijusios veiklos koncentraciją šioje Sąjungos dalyje tvirčiau nebendradarbiaujančių valstybių narių nenaudai.

72      Be to, ginčijamas tvirtesnis bendradarbiavimas gali lemti konkurencijos iškreipimą ir diskriminaciją tarp įmonių, nes pagal ginčijamo sprendimo 7 konstatuojamojoje dalyje numatytą vertimo tvarką skatinama įmonių, kurių darbo kalbos yra vokiečių, anglų ar prancūzų, prekyba naujoviškomis prekėmis. Numatytas tvirtesnis bendradarbiavimas mažina ir iš valstybių narių, kurios nedalyvauja taip bendradarbiaujant, arba valstybių narių, kurių oficialioji kalba nėra vokiečių, anglų arba prancūzų, kilusių tyrėjų mobilumą, nes dėl šiame sprendime numatyto kalbinio režimo tokiems tyrėjams bus sunku prieiti prie informacijos apie patentų apimtį.

73      Taip pat silpninama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, nes tvirtesnis bendradarbiavimas trukdo nuosekliai plėtoti pramonės politiką ir technologiniu požiūriu prisideda prie skirtumų tarp valstybių narių didinimo.

74      Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys mano, kad šis ieškinių pagrindas pagrįstas spekuliacinėmis prielaidomis. Be to, rinka suskaldyta ne dėl ginčijamo sprendimo, o dėl dabartinės padėties, kai Europos patentais suteikiama apsauga yra nacionalinė. Apskritai kalbant, tiek, kiek ieškovių argumentai grindžiami numatytu kalbiniu režimu, jų ieškiniai nepriimtini, nes ginčijamame sprendime nenustatytos galutinės šio kalbinio režimo charakteristikos.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

75      Dėl tos pačios priežasties, kuri nurodyta šio sprendimo 68 punkte, negalima pagrįstai teigti, kad ginčijamu sprendimu, kuriuo siūloma nustatyti visose tvirčiau bendradarbiaujančiose valstybėse narėse, o ne visoje Sąjungoje galiojantį bendrąjį patentą, silpninama vidaus rinka arba Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda.

76      Tiek, kiek norėdamos įrodyti tokį silpninantį poveikį vidaus rinkai ir diskriminaciją bei konkurencijos iškreipimą ieškovės daro nuorodą ir į ginčijamo sprendimo 7 konstatuojamojoje dalyje numatytą kalbinį režimą, reikia konstatuoti, kad klausimas dėl šio režimo atitikties Sąjungos teisei negali būti sprendžiamas nagrinėjant šiuos ieškinius.

77      Iš tiesų, kaip nurodyta minėtoje 7 konstatuojamojoje dalyje, joje aprašytas kalbinis režimas atitinka tik Komisijos pasiūlymą kartu su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusios valstybės narės pasiūlytais kompromisiniais elementais prašymų leisti tvirčiau bendradarbiauti pateikimo momentu. Taigi šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytas kalbinis režimas ginčijamo sprendimo priėmimo momentu buvo dar tik parengiamojoje stadijoje ir nėra sudėtinė šio sprendimo dalis.

78      Iš to matyti, kad argumentai, susiję su SESV 326 straipsnio pažeidimu, iš dalies nepagrįsti ir iš dalies nepriimtini.

 Dėl tariamo SESV 327 straipsnio pažeidimo

–       Šalių argumentai

79      Priešingai, nei nurodyta SESV 327 straipsnyje, ginčijamas tvirtesnis bendradarbiavimas, Ispanijos Karalystės teigimu, pažeidžia į jį neįsitraukusių valstybių narių teises. Būtent pažeidžiama Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos teisė ateityje įsitraukti į šį bendradarbiavimą, nes Taryba teikia prioritetą kalbiniam režimui, kuriam šios dvi valstybės narės nepritaria.

80      Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys teigia, kad šis ieškinių pagrindas paremtas klaidinga prielaida, kad Ispanijos Karalystei ir Italijos Respublikai faktiškai arba teisiškai bus neįmanoma įsitraukti į tokį bendradarbiavimą.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

81      Pagal SESV 327 straipsnį ginčijamu sprendimu leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas neturi pažeisti Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos, kaip į jį neįsitraukusių valstybių narių, „kompetencijos, teisių ir įsipareigojimų“.

82      Tačiau ginčijamu sprendimu nepažeidžiama kokia nors šių dviejų valstybių narių teisė, kompetencija ar įsipareigojimas. Be kita ko, negalima manyti, kad jų kompetenciją, teises ir įsipareigojimus galėtų pažeisti šiame sprendime nurodyta perspektyva nustatyti kalbinį režimą, kuriam Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika prieštarauja. Nors iš tiesų labai svarbu, kad tvirčiau bendradarbiaujant nebūtų priimtos priemonės, kurios kliudytų tvirčiau nebendradarbiaujančioms valstybėms narėms įgyvendinti savo kompetenciją, naudotis savo teisėmis ir vykdyti savo įsipareigojimus, vis dėlto tvirčiau bendradarbiaujančios valstybės turi teisę nustatyti taisykles, su kuriomis nesutiktų tvirčiau nebendradarbiaujančios valstybės tuo atveju, jeigu jos dalyvautų taip tvirčiau bendradarbiaujant.

83      Be to, nustačius tokias taisykles tvirčiau nebendradarbiaujančios valstybės narės nepraranda galimybės įsitraukti į tvirtesnį bendradarbiavimą. Kaip numatyta SESV 328 straipsnio 1 dalyje, toks įsitraukimas galimas su sąlyga, kad laikomasi tesės aktų, kuriuos jau priėmė nuo pat pradžių tvirčiau bendradarbiaujančios valstybės narės

84      Taip pat svarbu pabrėžti, kad Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika nepaneigė ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamosios dalies antrame, trečiame ir ketvirtame sakiniuose nurodytos informacijos.

85      Iš to matyti, kad argumentai, susiję su SESV 327 straipsnio pažeidimu, taip pat nepagrįsti.

86      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ketvirtąjį ieškinių pagrindą, kuriuo ieškovės remiasi savo ieškiniuose ir kuris susijęs su ESS 20 straipsnio 1 dalies, SESV 118, 326 ir 327 straipsnių pažeidimu, reikia atmesti.

 Dėl penktojo ieškinių pagrindo, susijusio su Sąjungos teisminės sistemos pažeidimu

 Šalių argumentai

87      Ispanijos Karalystė primena, kad Sąjungos teisminę sistemą sudaro išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta užtikrinti Sąjungos institucijų aktų teisėtumo priežiūrą. Suteikusi leidimą tvirčiau bendradarbiauti ir nenurodžiusi numatomos taikyti teisminės sistemos Taryba pažeidė Sąjungos teisminę sistemą. Nors iš tiesų kiekviename antrinės teisės akte nereikia nustatyti atskiros teisminės sistemos, Ispanijos Karalystė mano, kad vis dėlto taikytina teisminė sistema turi būti nurodyta teisės akte, kuriuo leidžiama nustatyti naują europinę intelektinės nuosavybės priemonę.

88      Taryba ir jos reikalavimus palaikančios įstojusios į bylas šalys teigia, kad 2011 m. kovo 8 d. Nuomonės 1/09 (Rink. p. I‑1137) 62 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad SESV 262 straipsnyje numatyta tik galimybė sukurti specifinę teisių gynimo priemonę ginčams, susijusiems su Sąjungos teisės aktų, kuriais sukuriamos Europos intelektinės nuosavybės priemonės, taikymu. Bet kuriuo atveju nebūtina, kad sprendime, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti, būtų pateikta teisminės sistemos, kuri bus nustatyta tvirčiau bendradarbiaujant, patikslinimų.

 Teisingumo Teismo vertinimas

89      Šiuose ieškiniuose nurodytą leidimą pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą Taryba suteikė pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį, t. y. pasirėmusi Komisijos pasiūlymu ir gavusi [Europos] Parlamento pritarimą.

90      Savo ruožtu Komisijos pasiūlymas buvo paremtas valstybių narių, norėjusių įgyvendinti ginčijamą tvirtesnį bendradarbiavimą, prašymais. Šiuose prašymuose, kaip numatyta SESV 329 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti nurodyti „siūlomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimtis ir tikslai“.

91      Iš bylos medžiagos matyti, kad ir minėtuose prašymuose, ir Komisijos pasiūlyme tai buvo nurodyta. Šios nuorodos pakartotos ginčijamame sprendime, būtent jo 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse.

92      Ginčijamame sprendime Taryba neprivalėjo pateikti papildomos informacijos dėl galimo režimo, kurį nustatys ginčijamo tvirtesnio bendradarbiavimo dalyvės, turinio. Iš tiesų šiuo sprendimu tik siekta leisti prašymus pateikusioms valstybėms narėms pradėti taip bendradarbiauti. Vėliau būtent jos, pasinaudodamos Sąjungos institucijomis ESS 20 straipsnyje ir SESV 326–334 straipsniuose nustatyta tvarka, turėjo nustatyti bendrąjį patentą ir jam taikomas taisykles, įskaitant prireikus konkrečias taisykles dėl teisminės sistemos.

93      Iš to matyti, kad ir penktąjį ieškinių pagrindą reikia atmesti.

94      Kadangi negalima pritarti nė vienam iš Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos pagrindų, kuriais jos grindžia savo ieškinius, šiuos ieškinius reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

95      Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos ir pastarosios bylą pralaimėjo, reikia nurodyti, kad kiekviena iš šių valstybių narių padengia savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas atitinkamai byloje C‑274/11 ir byloje C‑295/11.

96      Pagal to paties reglamento 140 straipsnio 1 dalį į bylas įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinius.

2.      Ispanijos Karalystė padengia savo ir byloje C‑274/11 Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Italijos Respublika padengia savo ir byloje C‑295/11 Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.      Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Airija, Prancūzijos Respublika, Latvijos Respublika, Vengrija, Nyderlandų Karalystė, Lenkijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Europos Parlamentas ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


* Proceso kalbos: ispanų ir italų.