TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 11 d.(*)
„Autorių teisės – Autorių teisių administravimo organizacija, turinti faktinį monopolį – Mokesčio už muzikos kūrinių transliavimą per televiziją rinkimas – Šio mokesčio apskaičiavimo būdas – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas“
Byloje C‑52/07
dėl Marknadsdomstolen (Švedija) 2007 m. vasario 2 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2007 m. vasario 6 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Kanal 5 Ltd,
TV 4 AB
prieš
Föreningen Svenska Tonsättares Internationella Musikbyrå (STIM) upa,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai R. Silva de Lapuerta (pranešėja), E. Juhász, G. Arestis ir J. Malenovský,
generalinė advokatė V. Trstenjak,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. birželio 12 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Kanal 5 Ltd ir TV 4 AB, atstovaujamų advokater C. Wetter ir P. Karlsson, padedamų jur. kand. M. Johansson,
– Föreningen Svenska Tonsättares Internationella Musikbyrå (STIM) upa, atstovaujamos A. Calissendorff, L. Johansson, E. Arbrandt, vėliau – advokater K. Cederlund ir M. Jonson,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos E. Ośniecka‑Tamecka,
– Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės, atstovaujamos T. Harris, padedamos baristerės M. Gray,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos F. Arbault, padedamo advokato U. Öberg,
susipažinęs su 2008 m. rugsėjo 11 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl EB 82 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Kanal 5 Ltd (toliau – Kanal 5) ir TV 4 AB (toliau – TV 4) bei Föreningen Svenska Tonsättares Internationella Musikbyrå (STIM) u. p. a. (Švedijos muzikos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, toliau – STIM) dėl pastarosios taikomo atlyginimo už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių transliavimą per televiziją tarifų.
Teisinis pagrindas
3 Švedijoje autorių teisės reglamentuojamos Įstatymu 1960:729 dėl autorių teisių į literatūros ir meno kūrinius (lagen (1960:729) om upphovsrätt till litterära och konstnärliga verk).
4 Pagal šio įstatymo 42 a ir 42 f straipsnius televizijos transliacijas vykdančios bendrovės, kurios naudoja autorių teisių saugomus kūrinius, su autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija gali sudaryti susitarimus dėl licencijų suteikimo ir gauti bendrą leidimą transliuoti šiuos kūrinius.
5 Konkurencijos įstatymo 1993:20 (konkurrenslagen (1993:20), toliau – KL) 23 straipsnyje numatyta:
„Švedijos konkurencijos tarnyba (Konkurrensverket) gali įsakyti ūkio subjektui nutraukti bet kurį iš šio įstatymo 6 ir 19 straipsniuose arba EB 81 ir EB 82 straipsniuose numatytų pažeidimų.
Jei Švedijos konkurencijos tarnyba nusprendžia nenumatyti tokios pareigos, tai bet kuri įmonė, kuriai šiuo pažeidimu daroma žala, gali kreiptis į Marknadsdomstolen. <…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
6 Kanal 5 ir TV 4 yra privatūs televizijos kanalai.
7 STIM yra asociacija, Švedijoje turinti faktinį autorių teisių saugomų muzikos kūrinių teikimo televizijai monopolį.
8 STIM nariai yra muzikos kūrinių autoriai ir leidėjai.
9 Jie su šia asociacija sudaro „prisijungimo susitarimą“, kuriuo jai perleidžia savo teisę į atlyginimą už viešą savo kūrinių atlikimą (atlikimo teisės) ir įrašymą bei dauginimą (mechaninės teisės).
10 Kalbant apie atlyginimo už atlikimą surinkimą, STIM iš Kanal 5 ir TV 4 reikalauja atlyginimo, nustatomo kaip procentas nuo jų pajamų iš televizijos transliavimo visuomenei arba, kitu atveju, nuo pajamų iš reklamos ir (arba) abonentinio mokesčio.
11 Šie procentiniai dydžiai priklauso nuo per televiziją transliuotos muzikos kiekio.
12 Visuomeninis televizijos kanalas Sveriges Television (toliau – SVT), moka STIM iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio mokestį.
13 2004 m. spalio mėn. Kanal 5 ir TV 4 pagal KL 23 straipsnio pirmąją pastraipą kreipėsi į Konkurrensverket prašydama priimti įpareigojimą, nes, jų teigimu, STIM piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.
14 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Švedijos konkurencijos tarnyba šį prašymą atmetė motyvuodama tuo, kad nepakanka įrodymų pradėti tyrimą.
15 Kanal 5 ir TV 4 pagal KL 23 straipsnio antrąją pastraipą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė ieškinį STIM.
16 Šiomis aplinkybėmis Marknadsdomstolen nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1) Ar EB 82 straipsnį reikia aiškinti taip, kad piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi laikytini veiksmai, kuriais muzikos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, turinti faktinį monopolį valstybėje narėje, privatiems televizijos kanalams taiko autorinio atlyginimo tarifus už teisę muzikos kūrinius transliuoti visuomenei skirtose televizijos laidose, pagal kuriuos autorinis atlyginimas nustatomas kaip šių kanalų pajamų iš šių laidų dalis?
2) Ar EB 82 straipsnį reikia aiškinti taip, kad piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi laikytini veiksmai, kuriais muzikos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, turinti faktinį monopolį valstybėje narėje, privatiems televizijos kanalams taiko arba nustato autorinio atlyginimo tarifus už teisę muzikos kūrinius transliuoti visuomenei skirtose televizijos laidose, pagal kuriuos autorinis atlyginimas nustatomas kaip šių kanalų pajamų iš šių laidų dalis nesant aiškaus ryšio tarp šios organizacijos pajamų ir paslaugų, t. y. suteikti teisę transliuoti autoriaus teisių saugomus muzikos kūrinius; taip dažnai atsitinka, pavyzdžiui, informacinių ir sporto laidų atveju, taip pat kai pajamos auga dėl programos tinklelio pakeitimo, technologinių investicijų ir klientams pritaikytų produktų vystymo?
3) Ar atsakymas į 1 ir 2 klausimus priklauso nuo to, kad yra įmanoma nustatyti ir kiekybiškai įvertinti tiek transliuotą muziką, tiek auditoriją?
4) Ar atsakymas į 1 ir 2 klausimus priklauso nuo to, kad autorinio atlyginimo tarifai (pagrįsti pajamomis) nėra tokiu pat būdu taikomas viešųjų paslaugų bendrovėms?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo – trečiojo klausimų
17 Pirmaisiais trimis klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, pirma, ar tai, kad muzikos autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, turinti valstybėje narėje faktinį autorių teisių saugomų muzikos kūrinių teikimo televizijai monopolį, už šią paslaugą taiko autorinio atlyginimo tarifus, nustatomus atsižvelgiant į šiuos kūrinius transliuojančių bendrovių pajamas ir į transliuojamą muzikos kiekį, yra EB 82 straipsniu uždraustas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir, antra, ar tai, kad kitas būdas suteikia galimybę tiksliau nustatyti ir apskaičiuoti šių kūrinių panaudojimą ir auditoriją, gali turėti įtakos šiam įvertinimui.
18 Pagal šio straipsnio pirmąją pastraipą kaip nesuderinamas su bendrąja rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
19 Siekiant išsiaiškinti, ar įmonė užima dominuojančią padėtį EB 82 straipsnio pirmosios pastraipos prasme, itin svarbu išsiaiškinti atitinkamą rinką ir nustatyti didelę bendrosios rinkos dalį, kurioje įmonė gali piktnaudžiauti ir riboti veiksmingą konkurenciją (žr. 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Bronner, C‑7/97, Rink. p. I‑7791, 32 punktą).
20 Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą rinką, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ši rinka yra autorių teisių saugomų muzikos kūrinių teikimas Švedijoje televizijai transliuoti.
21 Šis teismas taip pat nurodo, kad STIM šioje rinkoje turi faktinį monopolį.
22 Iš to aišku, kad STIM pagrindinėje byloje aptariamoje rinkoje užima dominuojančią padėtį (šia prasme žr. minėto sprendimo Bronner 35 punktą) ir, kadangi ji šią dominuojančią padėtį turi vienos valstybės narės teritorijoje, tai reiškia ir dominuojančią padėtį didelėje bendrosios rinkos dalyje (šia prasme žr. 1998 m. birželio 25 d. Sprendimo Dusseldorp ir kt., C‑203/96, Rink. p. I‑4075, 60 punktą; minėto sprendimo Bronner 36 punktą; 2001 m. gegužės 17 d. Sprendimo TNT Traco, C‑340/99, Rink. p. I‑4109, 43 punktą ir 2003 m. gegužės 22 d. Sprendimo Connect Austria, C‑462/99, Rink. p. I‑5197, 79 punktą).
23 Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai yra daroma todėl, jog pagrindinėje byloje taikomi tarifai susiję ir su šios valstybės, ir su užsienio autorių sukurtų muzikos kūrinių naudojimu, bei todėl, kad dalis Kanal 5 ir TV 4 reklamos užsakovų yra įsikūrę kitose nei Švedijos Karalystė valstybėse narėse, o Kanal 5 transliuoja iš Jungtinės Karalystės.
24 Šiomis aplinkybėmis reikia išsiaiškinti, ar tai, kad STIM šiuos tarifus taiko Kanal 5 ir TV 4, yra piktnaudžiavimas jos dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio pirmosios pastraipos prasme.
25 Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyvi, apimanti dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmus, kurie gali turėti įtakos rinkos, kurioje kaip tik dėl nagrinėjamos įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, struktūrai ir kurie gali trukdyti išlaikyti rinkoje dar esančios konkurencijos lygį arba neleisti jai vystytis, pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo įprastos prekių ar paslaugų konkurencijos, remiantis ūkio subjektų priemonių pasiūla (1979 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoffmann-La Roche prieš Komisiją, 85/76, Rink. p. 461, 91 punktas ir 1991 m. liepos 3 d. Sprendimo AKZO prieš Komisiją, C‑62/86, Rink. p. I‑3359, 69 punktas).
26 Nors ir teisinga, kad dėl to, jog užima dominuojančią padėtį, įmonė nepraranda teisės ginti savo komercinius interesus, jeigu jiems keliama grėsmė, ir kad, laikantis protingumo kriterijaus, reikia jai leisti imtis veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami minėtiems interesams apsaugoti, vis dėlto negalima leisti tokių veiksmų, jei jais siekiama sustiprinti šią dominuojančią padėtį ir ja piktnaudžiauti (žr. 1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal prieš Komisiją, 27/76, Rink. p. 207, 189 punktą ir 2008 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Sot. Lélos kai Sia ir kt., C‑468/06–C‑478/06, Rink. p. I‑0000, 50 punktą).
27 Šiame kontekste reikia išsiaiškinti, ar šią padėtį užimantis asmuo iš jos išplaukiančias galimybes panaudojo tam, kad iš sandorių gautų tokią naudą, kurios jis nebūtų galėjęs tikėtis esant realiai ir pakankamai veiksmingai konkurencijai (minėto sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal prieš Komisiją 249 punktas).
28 Pagal Teisingumo Teismo praktiką toks piktnaudžiavimas gali vykti nustatant per didelę kainą, kuri neturi protingo ryšio su teikiamos paslaugos ekonomine verte (žr. 1975 m. lapkričio 13 d. Sprendimo General Motors Continental prieš Komisiją, 26/75, Rink. p. 1367, 12 punktą ir minėto sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal prieš Komisiją 250 punktą).
29 Todėl pagrindinėje byloje reikia patikrinti, ar STIM reikalaujamas atlyginimas yra protingai susijęs su šios organizacijos teikiamų paslaugų, kurias sudaro jos administruojamų autorių teisių saugomų muzikos kūrinių repertuaro pateikimas transliuotojams, su ja sudariusiems susitarimus dėl licencijų suteikimo, ekonomine verte.
30 Kadangi šis atlyginimas skirtas atlyginti autorių teisių saugomų muzikos kūrinių autoriams už šių kūrinių transliavimą per televiziją, reikia atsižvelgti į ypatingą šios teisės pobūdį.
31 Šiame kontekste tikslinga ieškoti tinkamo balanso tarp autorių teisių saugomų muzikos kūrinių autorių intereso gauti atlyginimą už šių kūrinių transliavimą per televiziją ir transliuotojų intereso galėti šiuos kūrinius transliuoti protingomis sąlygomis.
32 Kalbant apie atlyginimą, gautą kaip autorinis atlyginimas, už įrašytų muzikos kūrinių viešą atlikimą diskotekoje, kurio dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į šios diskotekos apyvartą, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad toks atlyginimas yra normalus naudojimasis autoriaus teisėmis ir jo rinkimas savaime nebuvo piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme (šia prasme žr. 1987 m. balandžio 9 d. Sprendimo Basset, 402/85, Rink. p. 1747, 15, 16, 18 ir 21 punktus).
33 Dėl piktnaudžiavimo analogiško atlyginimo tarifais, kurių dydis taip pat buvo apskaičiuojamas nuo diskotekos apyvartos, pobūdžio Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad bendras tokio atlyginimo pobūdis gali būti ginčijamas atsižvelgiant į EB 82 straipsniu nustatytą draudimą tik tuomet, kai kitais būdais galima pasiekti tą patį teisėtą tikslą, kuris šiuo atveju yra muzikos autorių, kompozitorių ir leidėjų interesų apsauga, nedidinant kaštų, susijusių su sutarčių administravimu ir saugomų muzikos kūrinių naudojimo stebėjimu (žr. 1989 m. liepos 13 d. Sprendimo Tournier, Rink. p. 2521, 45 punktą).
34 Todėl ir STIM taikomi pagrindinėje byloje aptariami atlyginimo tarifai patys savaime nėra piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme ir iš principo turi būti vertinamas kaip normalus naudojimasis autoriaus teisėmis.
35 Iš tiesų negalima ginčyti, kad gaudama atlyginimą už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių transliavimą per televiziją STIM siekia teisėto tikslo, t. y. apsaugoti savo narių teises ir interesus santykiuose su jų muzikos kūrinių naudotojais (šia prasme žr. minėto sprendimo Tournier 31 punktą).
36 Be to, šis atlyginimas, kuris yra atlygis už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimą televizijos transliacijose, visų pirma turi būti analizuojamas atsižvelgiant į šio panaudojimo vertę ekonominiuose santykiuose.
37 Kadangi toks atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į transliuotojų pajamas, jis iš principo atspindi protingą santykį su STIM teikiamos paslaugos ekonomine verte.
38 Be to, autorių teisių turėtojas ir jo teisių perėmėjai turi teisėtą interesą atlyginimą už leidimą pasinaudoti autorių teisių saugomu kūriniu apskaičiuoti atsižvelgiant į faktinį ar tikėtiną pasinaudojimo šiuo kūriniu atvejų skaičių (šia prasme žr. 1980 m. kovo 18 d. Sprendimo Coditel ir kt., 62/79, Rink. p. 881, 13 punktą ir minėto sprendimo Tournier 12 punktą).
39 STIM taikomuose tarifuose atsižvelgiama į realiai transliuotų autorių teisių saugomų muzikos kūrinių kiekį, nes, kaip aišku iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, atlyginimo suma priklauso ne tik nuo transliuotojų pajamų sumos, bet ir nuo transliuotos muzikos kiekio.
40 Tačiau negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis tokie atlyginimo tarifai gali būti piktnaudžiaujamojo pobūdžio, be kita ko, kai egzistuoja kitas būdas tiksliau nustatyti ir suskaičiuoti šių kūrinių naudojimą ir jų auditoriją, ir kad naudojant šį kitą būdą galima pasiekti tą patį teisėtą tikslą – apsaugoti muzikos autorių, kompozitorių ir leidėjų interesus neproporcingai nepadidinant išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu ir autorių teisių saugomų muzikos kūrinių naudojimo stebėjimu.
41 Todėl į pirmąjį – trečiąjį klausimus reikia atsakyti, jog EB 82 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, didelėje bendrosios rinkos dalyje užimanti dominuojančią padėtį, nepiktnaudžiauja šia padėtimi, kai už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių transliavimą per televiziją ji privatiems televizijos kanalams taiko autorinio atlyginimo tarifus, pagal kuriuos atlyginimas sudaro dalį šių kanalų pajamų, su sąlyga, kad ši dalis iš esmės proporcinga faktiškai transliuotų arba galėtų būti transliuotų autorių teisių saugomų muzikos kūrinių kiekiui, nebent kitas būdas sudarytų sąlygas tiksliau nustatyti ir suskaičiuoti, kiek šie kūriniai naudojami, ir jų auditoriją, neproporcingai nepadidinant išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu ir šių kūrinių naudojimo stebėjimu.
42 Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tai, kad autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija autorinį atlyginimą už saugomų muzikos kūrinių transliavimą skirtingai skaičiuoja privatiems televizijos kanalams ir viešųjų paslaugų bendrovėms, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal EB 82 straipsnį.
43 Šios straipsnio antrosios pastraipos c punkte numatyta, kad piktnaudžiavimas, be kita ko, gali pasireikšti nevienodų sąlygų taikymu lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį.
44 Kalbant apie tokį galimą piktnaudžiavimą pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi ištirti, pirma, ar skirtingai nei SVT skaičiuodama Kanal 5 ir TV 4 mokėtiną autorinį atlyginimą už saugomų muzikos kūrinių transliavimą STIM jų atžvilgiu taikė nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams ir, antra, ar dėl to šios televizijos kanalai atsiduria konkurencijos atžvilgiu nepalankesnėje padėtyje.
45 Atlikdamas šį tyrimą, šis teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tai, kad, priešingai nei Kanal 5 ar TV 4, SVT negauna pajamų nei iš reklamos, nei iš abonentinio mokesčio ir kad SVT mokėtinas mokestis renkamas neatsižvelgiant į realiai transliuotų autorių teisių saugomų muzikos kūrinių kiekį.
46 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi taip pat patikrinti, ar Kanal 5 ir TV 4 ar bent viena iš šių bendrovių konkuruoja su SVT toje pačioje rinkoje.
47 Galiausiai siekdamas nustatyti, ar tai, kad autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija autorinį atlyginimą už saugomų muzikos kūrinių transliavimą skirtingai skaičiuoja privatiems televizijos kanalams ir viešųjų paslaugų bendrovėms, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal EB 82 straipsnį, šis teismas turės ištirti, ar tokia praktika gali būti objektyviai pateisinama (šia prasme žr. minėto sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal prieš Komisiją 184 punktą; minėto sprendimo Tournier 38 ir 46 punktus; 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo British Airways prieš Komisiją, C‑95/04 P, Rink. p. I‑2331, 69 punktą ir minėto sprendimo Sot. Lélos kai Sia ir kt., 39 punktą). Toks pateisinimas, be kita ko, gali būti susijęs su viešųjų paslaugų bendrovių misija ir jų finansavimo tvarka.
48 Todėl į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad EB 82 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog skirtingai skaičiuodama autorinį atlyginimą už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių transliavimą privatiems televizijos kanalams ir viešųjų paslaugų bendrovėms, autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šio straipsnio prasme, jei šioms bendrovėms taiko nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams ir dėl to jos patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį, nebent tokia praktika gali būti objektyviai pateisinama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. EB 82 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, didelėje bendrosios rinkos dalyje užimanti dominuojančią padėtį, nepiktnaudžiauja šia padėtimi, kai už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių transliavimą per televiziją ji privatiems televizijos kanalams taiko autorinio atlyginimo tarifus, pagal kuriuos atlyginimas sudaro dalį šių televizijos kanalų pajamų, su sąlyga, kad ši dalis iš esmės proporcinga faktiškai transliuotų arba galėtų būti transliuotų autorių teisių saugomų muzikos kūrinių kiekiui, nebent kitas būdas sudarytų sąlygas tiksliau nustatyti ir suskaičiuoti, kiek šie kūriniai naudojami, ir jų auditoriją, neproporcingai nepadidinant išlaidų, susijusių su sutarčių administravimu ir šių kūrinių naudojimo stebėjimu.
2. EB 82 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog skirtingai skaičiuodama autorinį atlyginimą už autorių teisių saugomų muzikos kūrinių transliavimą privatiems televizijos kanalams ir viešųjų paslaugų bendrovėms, autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šio straipsnio prasme, jei šioms bendrovėms taiko nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams ir dėl to jos patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį, nebent tokia praktika gali būti objektyviai pateisinama.
Parašai.