EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO KETVIRTOSIOS KOLEGIJOS PIRMININKO
NUTARTIS
2005 m. balandžio 28 d.(*)
„Įstojimas į bylą – Reprezentatyvi asociacija – Pirmosios instancijos teismo Procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalis – Prašymas leisti dalyvauti rašytinėje proceso dalyje – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure – Išimtinės aplinkybės“
Byloje T‑201/04
Microsoft Corp., įsteigta Redmonde, Vašingtono valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokato J.‑F. Bellis ir QC I. Forrester,
ieškovė,
palaikoma
Association for Competitive Technology, Inc., įsteigtos Vašingtone, Kolumbijos apygarda, atstovaujamos advokato L. Ruessmann,
DMDsecure.com BV, įsteigtos Amsterdame (Nyderlandai), MPS Broadband AB, įsteigtos Stokholme (Švedija), Pace Micro Technology plc, įsteigtos Shipley, Vakarų Jorkšyras (Jungtinė Karalystė), Quantel Ltd, įsteigtos Newbury, Berkšyras (Jungtinė Karalystė), Tandberg Television Ltd, įsteigtos Southampton, Hempšyras (Jungtinė Karalystė), atstovaujamų advokato J. Bourgeois,
Exor AB, įsteigtos Uppsala (Švedija), atstovaujamos advokatų S. Martínez Lage, H. Brokelmann ir R. Allendesalazar Corcho,
Mamut ASA, įsteigtos Osle (Norvegija), TeamSystem SpA, įsteigtos Pesaro (Italija), atstovaujamų advokato G. Berrisch,
The Computing Technology Industry Association, Inc., įsteigtos Oakbrook Terrace, Ilinojaus valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamos advokatų G. van Gerven ir T. Franchoo bei solicitor B. Kilpatrick,
įstojusių į bylą šalių,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą R. Wainwright, F. Castillo de la Torre, P. Hellström ir A. Whelan,
atsakovę,
palaikomą
AudioBanner.com, veikiančios įmonės pavadinimu VideoBanner, įsteigtos Los Andžele, Kalifornijos valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamos advokato L. Alvizar,
Free Software Foundation Europe eV, įsteigtos Hamburge (Vokietija), atstovaujamos advokato C. Piana,
RealNetworks, Inc., įsteigtos Sietle, Vašingtono valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamos advokatų A. Winckler, M. Dolmans ir T. Graf,
Software & Information Industry Association, įsteigtos Vašingtone, Kolumbijos apygarda (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamos solicitor C. Simpson,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2004 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimą C(2004)900 galut., susijusį su EB 82 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/C‑3/37.792 – Microsoft), arba sumažinti ieškovei paskirtos piniginės baudos dydį,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO KETVIRTOSIOS KOLEGIJOS PIRMININKAS,
priima šią
Nutartį
Bylos aplinkybės
1 Microsoft Corp. (toliau – Microsoft) kuria ir tiekia į rinką programinę įrangą. Ši programinė įranga – tai asmeninių kompiuterių (toliau – AK) operacinė sistema Windows, darbo grupių tarnybinių stočių operacinė sistema Windows Server ir nuolatinio veikimo daugialypės terpės grotuvai Windows Media Player.
2 1998 m. gruodžio 10 d. Sun Microsystems, Inc., įsteigta Palo Alto, Kalifornijos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), pateikė Komisijai skundą. Skundas paduotas dėl Microsoft atsisakymo suteikti Sun Microsystems informaciją, kuri yra būtina siekiant užtikrinti jos tarnybinių stočių operacinių sistemų suderinamumą su Windows. Šiuo klausimu Komisija pradėjo tyrimą.
3 2000 m. vasarį Komisija pradėjo antrąjį su Microsoft susijusį tyrimą. Šio tyrimo dalykas – Windows Media Player integravimas į Windows.
4 Šie du tyrimai vėliau buvo sujungti į bendrą bylą Nr. COMP/C‑3/37.792.
5 2004 m. kovo 24 d. Komisija priėmė sprendimą, susijusį su EBº82 straipsnio taikymo procedūra byloje COMP/C‑3/37.792 – Microsoft (toliau – Sprendimas).
6 Siekdama įvertinti Microsoft veiksmus, Komisija visų pirma apibrėžė tris atitinkamas rinkas, t. y. AK klientų operacinių sistemų rinką (Sprendimo 324–342 konstatuojamosios dalys), darbo grupių tarnybinių stočių operacinių sistemų rinką (Sprendimo 343–401 konstatuojamosios dalys) bei nuolatinio veikimo daugialypės terpės grotuvų rinką (Sprendimo 402–425 konstatuojamosios dalys).
7 Antra, Komisija nustatė, kad visos šios rinkos yra pasaulinės (Sprendimo 427 konstatuojamoji dalis).
8 Trečia, Komisija konstatavo, kad Microsoft užima dominuojančią padėtį dviejose iš šių rinkų, t. y. AK klientų operacinių sistemų rinkoje (Sprendimo 429–472 konstatuojamosios dalys) ir darbo grupių tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje (Sprendimo 473–541 konstatuojamosios dalys).
9 Ketvirta, Komisija nutarė, kad Microsoft savo veiksmais šiose dviejose rinkose pažeidė EB 82 straipsnį. Ji nusprendė, kad Microsoft nuo 1998 m. spalio mėn. iki pranešimo apie Sprendimą dienos, atsisakydama suteikti konkurentams „su suderinamumu susijusią informaciją“ ir leisti ja naudotis kuriant bei platinant su Microsoft gaminiais konkuruojančius produktus darbo grupių tarnybinių stočių operacinių sistemų rinkoje (Sprendimo 546–791 konstatuojamosios dalys ir jo 2 straipsnio a punktas), piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi. Ji taip pat teigė, kad Microsoft piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi nuo 1999 m. gegužės mėn. iki pranešimo apie Sprendimą dienos, nustatydama, kad įsigyjant Windows kartu būtina įsigyti programą Windows Media Player (Sprendimo 792–989 konstatuojamosios dalys ir jo 2 straipsnio b punktas).
10 Penkta, Komisija įpareigojo Microsoft nutraukti šiuos pažeidimus, taip pat susilaikyti nuo tapatų arba panašų poveikį turinčių veiksmų bei per tam tikrus terminus imtis visų korekcinių priemonių (Sprendimo 994–1053 konstatuojamosios dalys ir jo 3–8 straipsniai).
11 Šešta, Komisija Microsoft paskyrė 497 196 304 eurų baudą (Sprendimo 1054–1080 konstatuojamosios dalys ir jo 3 straipsnis).
Procesas
12 Ši byla buvo pradėta ieškovo ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2004 m. birželio 7 dieną.
13 European Committee for Interoperable Systems (toliau – ECIS), įsteigta Briuselyje, atstovaujama advokatų D. Paemen ir N. Dodoo, pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2004 m. gruodžio 17 d., paprašė leisti įstoti į bylą Komisijos pusėje.
14 Komisija ir Microsoft dokumentais, kuriuos Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2005 m. kovo 1 d. ir 7 d., pateikė savo rašytines pastabas, susijusias su prašymu leisti įstoti į bylą.
Dėl prašymo leisti įstoti į bylą
Dėl prašymo leisti įstoti į bylą priimtinumo
15 Microsoft mano, kad prašymas leisti įstoti į bylą nepriimtinas, nes jis neatitinka Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamente nustatytų reikalavimų.
16 Pagal Procedūros reglamento 115 straipsnį prašymo leisti įstoti į bylą priimtinumas priklauso nuo sąlygų, susijusių su jo padavimo terminu (1 dalis), jo turiniu (2 dalis) ir atstovavimu pareiškėjui (3 dalis).
17 Šioje byloje prašymas leisti įstoti į bylą šias sąlygas tenkina.
18 Be to, pagal Procedūros reglamento 115 straipsnį 2 dalies antrą punktą prašymo leisti įstoti į bylą priimtinumas priklauso nuo formos sąlygų, nustatytų šio reglamento 43 ir 44 straipsniuose. Procedūros reglamento 44 straipsnyje, būtent jo 5 dalies b punkte, nustatyta, kad jeigu prašantis leisti įstoti į bylą asmuo yra privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, jis turi pateikti įrodymą, kad jo advokato įgaliojimus jam tinkamai suteikė asmuo, kuris turi teisę tai daryti.
19 Nagrinėjamoje byloje Microsoft iš esmės mano, kad 2004 m. gruodžio 16 d. ECIS valdybos sprendimai prašyti leisti įstoti į bylą ir suteikti įgaliojimus D. Paemen ir N. Dodoo buvo priimti neteisėtai. Ji pripažįsta, kad 2005 m. sausio 12 d. ECIS visuotinis susirinkimas patvirtino šiuos sprendimus, tačiau pažymi, kad patvirtinimas buvo suteiktas tik po to, kai buvo paduotas prašymas leisti įstoti į bylą, ir galbūt jis pats yra neteisėtas.
20 Neatmestina galimybė, kad 2004 m. gruodžio 16 d. ECIS valdybos priimtų sprendimų teisėtumą reikia vertinti atsargiai, ir todėl negalima užtikrintai teigti, kad 2004 m. gruodžio 17 d. D. Paemen ir N. Dodoo, paduodami prašymą įstoti į bylą, turėjo įgaliojimus, kuriuos jiems tinkamai suteikė asmuo, turintis teisę tai daryti. Tačiau bet kuriuo atveju konstatuotina, kad 2005 m. sausio 12 d. „tinkamos sudėties“ ECIS visuotinis susirinkimas paskelbė „be išlygų pritariąs“ šiam sprendimui ir „jį patvirtinąs, nors to griežtai nereikalauja ECIS įstatai ar Belgijos įstatymai“. Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad prašymas įstoti į bylą atitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 5 dalies b punkto reikalavimus (žr. 1989 m. gegužės 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Maurissen ir kt. prieš Audito rūmus, 193/87 ir 194/87, Rink. p. 1045, 33 punktą).
21 Taigi ECIS turi teisę prašyti leisti įstoti į bylą.
Dėl prašymo leisti įstoti į bylą pagrįstumo
Prašymą leisti įstoti į bylą pateikusio asmens ir šalių argumentai
22 ECIS teigia, kad tenkina sąlygas, susijusias su reprezentatyvių asociacijų teise įstoti į bylą ir kad jai turi būti leista įstoti į bylą Komijos pusėje.
23 Microsoft ginčija šį prašymą. Ji abejoja, kad ECIS yra reprezentatyvi asociacija, kad ji tenkina visas sąlygas, susijusias su reprezentatyvių asociacijų teise įstoti į bylą, ir kad todėl ji gali įstoti į bylą.
24 Komisija mano, kad ECIS gali būti leista įstoti į bylą.
Pirmosios instancijos pirmininko vertinimas
25 Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrąją pastraipą, taikomą Pirmosios instancijos teismo procese pagal minėto statuto 53 straipsnio pirmąją pastraipą, kiekvienas asmuo, suinteresuotas Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi, išskyrus bylas tarp valstybių narių, Bendrijų institucijų arba valstybių narių ir Bendrijų institucijų, gali įstoti į šią bylą.
26 Tokio suinteresuotumo reikalavimą atitinka reprezentatyvi asociacija, kurios tikslas – ginti savo narius, ir kuri prašo leisti įstoti į bylą, susijusią su principiniu klausimu, galinčiu daryti jiems didelę įtaką. Šiuo plečiamuoju teisės įstoti į bylą aiškinimu siekiama leisti geriau įvertinti bylų pagrindą, išvengiant daugybės atskirų įstojimų į bylą, kurie pakenktų veiksmingai bei tinkamai proceso eigai (1997 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties National Power ir PowerGen prieš British Coal ir Komisiją, C‑151/97 P(I) ir C‑157/97 P(I), Rink. p. I‑3491, 66 punktas; 1998ºm. rugsėjoº28ºd. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Pharos prieš Komisiją, C‑151/98 P, Rink. p. I‑5441, 6 punktas ir 2005 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutarties Microsoft prieš Komisiją, T‑201/04, dar nepaskelbta Rinkinyje, 31 punktas).
27 Šioje nagrinėjamoje byloje ECIS teigia esanti reprezentatyvi informacinių technologijų srityje veikiančių bendrovių asociacija. Reprezentacinis jos narių sąrašas bei 2005 m. sausio 12 d. visuotinio susirinkimo protokole pateiktas sąrašas patvirtina, kad nors ECIS narių skaičius yra ribotas ir ne visi jie veikia informacinių technologijų sektoriuje, daugelis jų šiame sektoriuje vykdo didelės apimties veiklą. Taigi ECIS gali būti laikoma reprezentatyvia asociacija.
28 Be to, ECIS nurodo, kad jos tikslas – atstovauti savo nariams bei ginti jų neturtinius ir turtinius interesus. Jos įstatų 4 straipsnis patvirtina, kad taip yra iš tikrųjų. Taigi laikytina, kad ECIS tikslas – ginti savo narių interesus.
29 Galiausiai tam tikri byloje nagrinėjami klausimai gali būti laikomi principiniais su informacinių technologijų sektoriumi susijusiais klausimais, ir todėl sprendimas dėl bylos iš esmės gali daryti įtaką šiame sektoriuje veikiantiems ECIS nariams.
30 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad ECIS pateisina savo suinteresuotumą bylos baigtimi.
31 Taigi ECIS turi būti leista įstoti į bylą Komisijos pusėje.
Dėl įstojusios į bylą šalies procesinių teisių
Šalių argumentai
32 ECIS prašo leisti dalyvauti rašytinėje proceso dalyje. Nuostatos, susijusios su įstojimu į bylą (Procedūros reglamento 115 ir 116 straipsniai), leidžia teisėjui patenkinti šį prašymą. Bet kuriuo atveju toks sprendimas gali būti pateisintas aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure (Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antras punktas), arba bent jau išimtinomis aplinkybėmis. Šiuo klausimu ECIS remiasi tuo, kad Computer & Communications Industry Association (toliau – CCIA), kurios kai kurie nariai taip pat priklauso ECIS, 2004 m. lapkričio 10 d. atsiėmė savo prašymą įstoti į bylą Komisijos pusėje, paduotą 2004 m. birželio 23 dieną.
33 Microsoft prieštarauja šiam prašymui. Ji mano, kad Procedūros reglamento 115 ir 116 straipsniai neleidžia teisėjui jo patenkinti. Ji taip pat teigia, kad ECIS, siekdama pagrįsti nukrypimą nuo šių nuostatų, neįrodė nei aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure, nei išimtinių aplinkybių buvimo.
34 Komisija savo ruožtu mano, kad tuomet, kai tokiam į bylą įstojančiam asmeniui kaip ECIS gali būti leista dalyvauti rašytinėje proceso dalyje, jis gali į ją įstoti tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurios šioje byloje atsirado pasitraukus CCIA.
Pirmosios instancijos teismo pirmininko vertinimas
35 Pagal Procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalį prašymas leisti įstoti į bylą turi būti paduotas per šešias savaites nuo pranešimo apie ieškinio pareiškimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba išimtiniais atvejais – prieš priimant sprendimą pradėti žodinę proceso dalį.
36 Pagal Procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalį, jeigu prašymas leisti įstoti į bylą, paduotas per šešias savaites, yra tenkinamas, įstojantis į bylą asmuo gauna visų bylos šalims įteiktų procesinių dokumentų kopijas.
37 Pagal Procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalį šio reglamento 116 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais pirmininkas nustato terminą, per kurį įstojantis į bylą asmuo turi pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą su reikalavimais, kuriais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai arba jiems prieštaraujama, teisiniais pagrindais bei argumentais, kuriais remiasi įstojantis į bylą asmuo, ir įrodymais, jeigu jie pateikiami.
38 Pagal Procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalį, jeigu prašymas leisti įstoti į bylą paduodamas pasibaigus nustatytam šešių savaičių terminui, įstojantis į bylą asmuo, remdamasis jam pateiktu posėdžio pranešimu, gali savo pastabas pateikti žodinės proceso dalies metu.
39 Iš bendros šių nuostatų analizės matyti, kad įstojančio į bylą asmens procesinės teisės skiriasi atsižvelgiant į tai, ar jis savo prašymą leisti įstoti į bylą padavė per šešias savaites nuo pranešimo apie ieškinio pareiškimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, ar pasibaigus šiam terminui, bet prieš priimant sprendimą pradėti žodinę proceso dalį.
40 Kai įstojantis į bylą asmuo paduoda savo prašymą prieš pasibaigiant šiam terminui, jis turi teisę dalyvauti ir rašytinėje, ir žodinėje proceso dalyse. Tokiu atveju jam turi būti įteiktos procesinių dokumentų kopijos, jis gali pateikti paaiškinimą su reikalavimais, kuriais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai arba jiems prieštaraujama, savo teisinius pagrindus ir argumentus bei įrodymus, jeigu jie pateikiami.
41 Tačiau, kai įstojantis į bylą asmuo pateikė savo prašymą pasibaigus šiam terminui, jis turi teisę dalyvauti tik žodinėje proceso dalyje, jeigu jis kreipėsi į Pirmosios instancijos teismą prieš šiam priimant sprendimą pradėti (žodinę) proceso dalį. Tokiu atveju jam turi būti įteikta posėdžio pranešimo kopija, kuria remdamasis jis žodinėje proceso dalyje gali pateikti savo pastabas.
42 Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio (2002 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Coe Clerici Logistics prieš Komisiją, T‑52/00, Rink. p. II‑2553, 24 ir 31 punktai) ir nuo jų negali nukrypti nei šalys, nei teisėjas.
43 Šioje byloje pranešimas apie ieškinio pareiškimą buvo paskelbtas 2004 m. liepos 10 d. (OL C 179, p. 18). ECIS prašymas leisti įstoti į bylą Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautas 2004 m. gruodžio 17 dieną. Taigi akivaizdu, kad jis buvo paduotas praėjus šešioms savaitėms, numatytoms Procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalyje, dešimčia dienų pratęsus terminą dėl nuotolio, kaip tai nustatyta Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalyje.
44 Taigi ECIS turi teisę įgyti tik Procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalyje nurodytas procesines teises.
45 Tačiau ECIS mano, kad CCIA pasitraukimas yra aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, arba force majeure.
46 Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad vienai iš šalių praleidus nustatytą terminą, jos teisių tai neapriboja, jei tik įrodoma, kad taip atsitiko dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar dėl force majeure.
47 Su proceso terminais susijusios nuostatos aiškinamos siaurąja prasme, o tai atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinumą išvengti bet kokio diskriminavimo arba savivalės vykdant teisingumą (1984 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ferriera Valsabbia prieš Komisiją, 209/83, Rink. p. 3089, 14 punktas ir 2005 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo nutarties Zuazaga Meabe prieš VRDT, C‑325/03 P, dar nepaskelbtos Rinkinyje, 16 punktas).
48 Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antroji pastraipa, kuri nustato šio principo išimtį, ir todėl turi būti aiškinama siaurąja prasme, taikoma imperatyvaus pobūdžio procesiniams terminams, kuriems pasibaigus, išnyksta fizinio arba juridinio asmens turėta teisė pareikšti ieškinį (1967 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Simet ir kt. prieš Haute Autorité, 26/65 ir 26/65, Rink. p. 39, 52 punktas) arba paduoti prašymą leisti įstoti į bylą (1994 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutarties TWD Textilwerke Deggendorf prieš Komisiją, T‑244/93 ir T‑486/93, dar nepaskelbta Rinkinyje, 18–20 punktai).
49 Kadangi Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antroji pastraipa taip pat taikoma šešių savaičių terminui, nustatytam Procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalyje, kurio pabaiga lemia ne teisės pateikti prašymą įstoti į bylą išnykimą, o, kaip yra nagrinėjamoje byloje, prašymą leisti įstoti į bylą padavusio asmens procesinių teisių apribojimą, pagal nusistovėjusią teismų praktiką šis straipsnis leidžia nukrypti nuo nuostatų, susijusių su procesiniais terminams, tik esant išimtinėms aplinkybėms, taip pat aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure (pirma nurodyto sprendimo Ferriera Valsabbia prieš Komisiją 14 punktas ir pirma nurodytos nutarties Zuazaga Meabe prieš VRDT 16 punktas).
50 Aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir force majeure sąvokos apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastu įvykiu, kuris nepriklauso nuo suinteresuotojo asmens valios, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo šio įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, visų prima, stebėti proceso eigą ir elgtis apdairiai (1994 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bayer prieš Komisiją, C‑195/91 P, Rink. p. I‑5619, 32 punktas ir pirma nurodytos nutarties Zuazaga Meabe prieš VRDT 25 punktas).
51 Šioje byloje CCIA pasitraukimas gali būti nuo ECIS valios nepriklausantis įvykis, nors, kaip ji pati pripažįsta, šios dvi reprezentatyvios asociacijos turi bendrų narių.
52 Vis dėlto tai nėra neįprastas įvykis. Bet kuri įstojanti į bylą šalis, kaip ir kiekvienas ieškovas, bet kuriuo metu turi teisę atsisakyti savo ieškinio pagal Procedūros reglamento 99 straipsnį. Taigi įstojusio į bylą asmens pasitraukimas savaime nėra neįprastas. Be to, jokios faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi ECIS, šioje byloje neleidžia laikyti šio CCIA pasitraukimo neįprastu. Kai asmuo, pavyzdžiui, CCIA, kaip trečioji suinteresuota šalis dalyvauja administracinėje procedūroje, siekdama įtikinti Komisiją dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, kai Komisija šiuo klausimu priima sprendimą, kai tariamas pažeidėjas prašo panaikinti šį sprendimą ir kai suinteresuotasis asmuo įstoja į bylą, siekdamas ginti savo interesą, negalima laikyti neįprastu to, jog jis galiausiai nusprendžia pakeisti savo strategiją, išspręsti ginčą su ieškovu neteisminiu keliu, taip pat gaunant piniginę kompensaciją, jeigu jis laiko tai tinkama.
53 Pagaliau ECIS neįrodė, ir net rimtai nesistengia įrodyti, kad ji įvykdė savo pareigą apsisaugoti nuo šio įvykio padarinių, imdamasi tinkamų priemonių.
54 Taigi ECIS neįrodė aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure.
55 Galiausiai ECIS mano, kad CCIA pasitraukimas yra išimtinė aplinkybė.
56 Net darant prielaidą, kad tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis į bylą įstojančiam asmeniui, kuris pateikė savo prašymą pasibaigus šešių savaičių terminui, nustatytam Procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalyje, leidžiama naudotis kita procesine teise nei jam suteikia Reglamento 116 straipsnio 6 dalis, pažymėtina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi ECIS, neleidžia laikyti CCIA pasitraukimo nei neįprastu, nei išimtinu įvykiu.
57 Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad ECIS turi tas teises, kurios išvardytos Procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalyje.
58 Ta dalimi, kuria ECIS paduotas prašymas leisti dalyvauti žodinėje proceso dalyje aiškintinas ne kaip savo teisės gynimas, o kaip pasirengimas reaguoti į proceso organizavimo priemonę, kuria Pirmosios instancijos teismas galėtų pakviesti ją pateikti savo rašytines pastabas pagal Procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalies b punktą, pažymėtina, kad sprendimą dėl tokios priemonės būtinumo tinkamu metu turi priimti Pirmosios instancijos teismo ketvirtoji kolegija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.
60 Taigi šiuo bylos nagrinėjimo etapu bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas turi būti atidėtas.
Remdamasis šiais motyvais,
KETVIRTOSIOS KOLEGIJOS PIRMININKAS
nutaria:
1. Leisti European Committee for Interoperable Systems įstoti į bylą T‑201/04 Komisijos pusėje.
2. Leisti European Committee for Interoperable Systems pateikti savo pastabas žodinėje proceso dalyje, remiantis jai įteikta posėdžio pranešimo kopija.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Priimta 2005 m. balandžio 28 d. Liuksemburge.