Language of document : ECLI:EU:F:2015:48

EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. gegužės 18 d.

Byla F‑36/14

Hartwig Bischoff

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Automatiškas išleidimas į pensiją – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 23 straipsnio 1 dalis – Išėjimo į pensiją amžius – Atsisakymas pratęsti tarnybos laiką – Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnio antra pastraipa – Tarnybos interesas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo H. Bischoff prašo panaikinti 2014 m. kovo 28 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos (toliau – paskyrimų tarnyba) sprendimą, kuriuo atmestas jo prašymas pratęsti tarnybos laiką ir patvirtinamas sprendimas dėl automatiško jo išleidimo į pensiją nuo 2014 m. birželio 1 d. H. Bischoff taip pat prašo atlyginti žalą, kuri kilo ar galėjo kilti dėl šio sprendimo.

Sprendimas:      H. Bischoff padengia visas savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos visos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Reikalavimai – Pakeitimas vykstant procesui – Sąlyga

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 50 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – raštas, kuriuo tarnautojui tik pranešama apie jo pensijos mokėjimo datą –Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Automatiškas išleidimas į pensiją – Prašymo palikti tarnyboje nagrinėjimas – Kriterijai – Tarnybos interesas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida – Sąvoka – Įrodinėjimo pareiga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Apimtis – Prašymas palikti tarnyboje – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti priimant sprendimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnio 2 dalis)

1.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnį (po pakeitimų – 50 straipsnis) gali būti nagrinėjami tik ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Todėl, nepakeičiant ginčo dalyko, iš principo šalis negali vykstant procesui pateikti naujų reikalavimų arba išplėsti jau pateiktų reikalavimų dalyko. Tik jei yra naujų aplinkybių, galinčių daryti įtaką ieškinio dalykui, kaip, be kita ko, būtų, jei vykstant procesui būtų priimtas aktas, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas ginčijamas aktas, ieškovui galėtų būti leista atitinkamai pakeisti savo reikalavimus.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Glantenay ir kt. / Komisija, F‑23/12 ir F‑30/12, EU:F:2013:127, 34 punktas.

2.      Raštu, kuriuo tarnautojui tik pranešama data, nuo kurios bus mokama pensija, nustojus galioti sprendimui palikti jį tarnyboje, nesukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios gali tiesiogiai ir iš karto paveikti šio tarnautojo interesus iš esmės pakeisdamos jo teisinę padėtį, todėl jis nėra asmens nenaudai priimtas aktas.

(žr. 26 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Pimlott / Europolas, F‑52/06, EU:F:2007:210, 48 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Kai paskyrimų tarnyba, kad priimtų sprendimą dėl pareigūno, sulaukusio Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nustatyto automatiško išleidimo į pensiją amžiaus, prašymo palikti tarnyboje, turi atsižvelgti į tarnybos interesą, ji turi didelę diskreciją, ir Tarnautojų teismas gali panaikinti šios tarnybos vertinimą tik jeigu ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ar piktnaudžiavo įgaliojimais.

Klaidą galima laikyti akivaizdžia tik jeigu ją galima lengvai nustatyti taikant kriterijus, kuriuos teisės aktų leidėjas siekė nustatyti administracijai, kai ši naudojasi savo didele diskrecija. Todėl tam, kad nustatytų, jog padaryta akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kuria galima pateisinti sprendimo panaikinimą, reikia, kad įrodymai, kuriuos turi pateikti ieškovas, būtų pakankami administracijos sprendime nurodyto faktinių aplinkybių vertinimo pagrįstumui paneigti. Kitaip tariant, akivaizdžia klaida pagrįstam pagrindui neturi būti pritarta, jeigu, nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, užginčytą vertinimą ir toliau galima laikyti teisingu ar tinkamu.

(žr. 36 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Komisija / Macchia, T‑368/12 P, EU:T:2014:266, 49 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo BB / Komisija, F‑17/11, EU:F:2013:14, 60 punktas ir Sprendimo DG / ENISA, F‑109/13, EU:F:2014:259, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

4.      Administracijos rūpestingumo pareiga tarnautojų atžvilgiu atspindi abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, Pareigūnų tarnybos nuostatais sukurtą esant viešosios valdžios institucijos ir viešojoje tarnyboje dirbančių tarnautojų santykiams. Ši pareiga, be kita ko, reiškia, kad spręsdama dėl pareigūno ar tarnautojo situacijos paskyrimų tarnyba turi atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios gali lemti jos sprendimą, ir kad tai darydama ji turi atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesus. Vis dėlto pareigūnų teisės ir interesai visuomet turi būti saugomi nepažeidžiant galiojančių normų.

Taigi tarnybos interesai ir pareigūno interesai yra dvi skirtingos sąvokos. Kalbant apie Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnio antrą pastraipą, reikia nurodyti, kad į atitinkamo pareigūno interesą jau yra atsižvelgta dėl to, kad šis turi pateikti prašymą palikti jį tarnyboje, kai sulaukia Pareigūnų tarnybos nuostatais nustatyto amžiaus, nuo kuriuo automatiškai išleidžiama į pensiją. Remiantis vien šios nuostatos tekstu, sprendimą, kurį dėl šio prašymo turi priimti kompetentinga paskyrimų tarnyba, lemia vien tarnybos interesas, ir ši tarnyba neturi atsižvelgti į prašymą pateikusio pareigūno interesus. Taigi pareigūnas paskyrimų tarnybai neprivalo įrodyti asmeninio intereso likti tarnyboje, nes šis interesas neturi įtakos nagrinėjant jo prašymą.

(žr. 53 ir 54 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Angelidis / Parlamentas, T‑416/03, EU:T:2006:375, 117 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.