EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. liepos 10 d.(*)
„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Paskyrimas – Skyriaus vadovo pareigos – Kito kandidato nei ieškovė paskyrimas – Atrankos procedūros pažeidimai – Atrankos komiteto narių nešališkumo pareiga – Smerktinas atrankos komiteto pirmininko elgesys su ieškove – Interesų konfliktas – Visų kandidatų daromas panešimas žodžiu – Pranešimui žodžiu pateikti dokumentai, dėl kurių vienam iš kandidatų gali būti suteiktas pranašumas – Kandidatas, kuris dalyvavo rengiant pateiktus dokumentus – Lygybės principo pažeidimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Prašymas atlyginti žalą“
Byloje F‑115/11
dėl pagal SESV 270 straipsnį pareikšto ieškinio
CG, Europos investicijų banko personalo narė, gyvenanti Sandweiler (Liuksemburgas), iš pradžių atstovaujama N. Thieltgen, vėliau – advokatų, J.‑N. Louis ir D. de Abreu Caldas,
ieškovė,
prieš
Europos investicijų banką (EIB), atstovaujamą G. Nuvoli ir T. Gilliams, padedamų advokato A. Dal Ferro,
atsakovą,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. I. Rofes i Pujol (pranešėja), teisėjai K. Bradley ir J. Svenningsen,
posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. spalio 27 d., CG iš esmės Tarnautojų teismo prašo panaikinti Europos investicijų banko (EIB, toliau – bankas) prezidento sprendimą vietoj ieškovės skirti A į skyriaus „Rizikos politika ir kainodara“ („Risk Policy and Pricing division“, toliau – RPP), integruoto į Rizikos valdymo generalinio direktorato (GD) (toliau – Rizikos valdymo GD) Kredito rizikos departamentą, vadovo pareigas ir priteisti bankui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji mano patyrusi.
Teisinis pagrindas
2 Pagal SESV 308 straipsnį Europos investicijų banko statutas yra pateiktas prie šios sutarties ir ESS pridedamame protokole, kuris yra jų sudedamoji dalis.
3 Protokolo Nr. 5 dėl banko statuto 7 straipsnio 3 dalies h punkte numatyta, kad valdytojų taryba tvirtina banko darbo tvarkos taisykles. Šios taisyklės buvo patvirtintos 1958 m. gruodžio 4 d. ir buvo kelis kartus iš dalies keistos. Jose nustatyta, kad su banko personalu susijusius aktus priima direktorių valdyba.
4 1960 m. balandžio 20 d. direktorių valdyba priėmė EIB personalo reglamentą. Ginčui taikytinoje Personalo reglamento 14 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad banko personalą sudaro tarnautojai, pagal einamas pareigas skirstomi į tris kategorijas: pirmoji kategorija – tai vadovaujančiąsias užduotis atliekantis personalas ir ją sudaro dvi pareigų grupės: „vadovaujamosios pareigos“ ir „C pareigos“; antroji kategorija – tai konceptualiąsias užduotis atliekantis personalas ir ją sudaro trys pareigų grupės: „D pareigos“, „E pareigos“ ir „F pareigos“; trečioji kategorija – tai vykdomąsias užduotis atliekantis personalas ir ją sudaro keturios pareigų grupės.
5 Personalo reglamento 41 straipsnyje nustatyta:
„Visus individualius ginčus tarp banko ir jo personalo narių nagrinėja [Europos Sąjungos] Teisingumo Teismas.
Siekiant išspęsti ginčus, išskyrus susijusius su [drausminių] priemonių taikymu, banko taikinimo komisijoje vykdoma taikinimo procedūra, nepriklausomai nuo Teisingumo Teisme pareikšto ieškinio.
<…>“
6 2004 m. gegužės 25 d. banko valdymo komitetas patvirtino dokumentą, pavadintą „Nurodymai dėl darbuotojų judumo institucijos viduje ir paaukštinimų“.
7 Nurodymų 2 straipsnyje, pavadintame „Laisvų pareigų skelbimas“, nustatyta:
„Bendra taisyklė – visi personalo nariai gali pretenduoti į visas laisvas pareigas ir visos jos yra skelbiamos. <…>“
8 Nurodymų 3 straipsnyje, pavadintame „Komitetų sudarymas“, numatyta:
„Vadovybės kolektyvinio sprendimo, kurį priima sudaryti komitetai, tikslas – prisidėti prie sprendimo priėmimo procedūros, vykdomos skiriant į laisvas pareigas, pusiausvyros, teisingumo ir skaidrumo. <…> Komitetai turi būti sudaromi skiriant į laisvas pareigas C arba aukštesnėje pareigų kategorijoje <…>“.
9 Nurodymų I priede, skirtame atrankos komitetų sudėčiai ir vaidmeniui, nustatyta:
„<…> Komitetų sudėtis turi kuo geriau reprezentuoti vadovybę atsižvelgiant į nagrinėjamų pareigų vietą ir įtaką. Jie turi būti sudaryti iš penkių narių, tarp kurių turi būti ir moterų, ir vyrų. Į juos turi įeiti bent vienas [Žmogiškųjų išteklių departamento] atstovas ir kito nei pareigas siūlančio generalinio direktorato atstovas. Komiteto nariai turi eiti bent jau to paties lygio pareigas, kaip ir siūlomosios.
Už siūlomas pareigas atsakingas generalinis direktorius ir Žmogiškųjų išteklių [departamentas] kartu sprendžia dėl komiteto sudėties.“
10 Banko Žmogiškųjų išteklių departamentas parengė dokumentą, pavadintą „Atrankos komitetų geroji patirtis“ (toliau – Gerosios patirties dokumentas). Ginčui taikytinoje jos 4.1 straipsnio redakcijoje nustatyta:
„Komitetus sudaro penki balsavime dalyvaujantys nariai ir vienas stebėtojas, atstovaujantis [Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamajam komitetui]. [Atrankos] komiteto pirmininkas paprastai atstovauja pareigas siūlančiam generaliniam direktoratui. Penki balsavime dalyvaujantys nariai turi tas pačias balsavimo teises. [Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto] stebėtojas neturi balsavimo teisės. Penki balsavime dalyvaujantys nariai turėtų eiti bent jau to paties lygio pareigas, kaip ir tos, kurios yra laisvos. Dėl komiteto sudėties susitaria [Žmogiškųjų išteklių departamentas] ir pareigas siūlantis generalinis direktoratas ir į jį turi įeiti bent vienas balsavime dalyvaujantis moteriškosios lyties narys.“
11 Gerosios patirties dokumento 5.1 straipsnyje parašyta:
„Komiteto pirmininkas turi tas pačias balsavimo teises, kaip ir kiti balsavime dalyvaujantys nariai, bet jis veikia kaip primus inter pares <…>, o tai reiškia, kad jei susitarimas dėl galutinės rekomendacijos nepasiekiamas, pirmininkas turi lemiamo balso teisę sprendžiant dėl galutinės rekomendacijos, jo sprendimas turi būti paaiškintas (jei pasinaudojama šia teise) atrankos komiteto posėdžio protokole.“
12 Pagal Gerosios patirties dokumento 10.3 straipsnį:
„<…> Komitetui aptariant rezultatus ir vykstant svarstymui, <...> pirmininkas kalba paskutinis, kad kiti nariai galėtų išsakyti savo nuomonę nepatirdami įdarbinančiojo generalinio direktorato poveikio. <...>“
13 Pagal dokumento 17 straipsnį:
„Sprendimą skirti į pareigas priima [banko] prezidentas pasitaręs su savo kolegomis valdymo komitete ir [Žmogiškųjų išteklių departamento] direktoriui pateikus pasiūlymą. Šiuo tikslu [Žmogiškųjų išteklių departamento] direktorius, remdamasis komiteto protokolu, pateikia pasiūlymą dėl paskyrimo į pareigas [komitetui, sudarytam iš valdymo komiteto ir generalinio sekretoriaus] ir nurodo, jei mano, kad to reikia, bet kokius papildomus [Žmogiškųjų išteklių departamento] argumentus.“
Faktinės bylos aplinkybės
14 1998 m. liepos 16 d. ieškovė banko buvo priimta į darbą, ji pradėjo eiti konceptualiąsias užduotis atliekančio personalo kategorijos E pareigas.
15 2001 m. balandžio 1 d. ieškovė buvo paaukštinta perkeliant į konceptualiąsias užduotis atliekančio personalo kategorijos D pareigų pirmąją pakopą.
16 2008 m. sausio 1 d. ieškovė buvo paskirta Rizikos valdymo GD skyriaus „Koordinavimas“ (toliau – Koordinavimo skyrius) vadove ir paaukštinta perkeliant į vadovaujančiąsias užduotis atliekančio personalo kategorijos C pareigas. Ieškinio pateikimo metu ieškovė vis dar ėjo šias pareigas.
17 Kai ieškovė pradėjo eiti Koordinavimo skyriaus vadovo pareigas, Rizikos valdymo GD vadovavo generalinis direktorius, kuriam buvo tiesiogiai pavaldūs Kredito rizikos departamento direktorius X, Finansinės rizikos departamento direktorius Y ir ieškovė.
18 2008 m. ieškovės vertinimo ataskaitoje vertinimą atlikęs Rizikos valdymo GD generalinis direktorius nusprendė, kad jos darbo rezultatai atitinka visus lūkesčius, ir jai buvo skirta premija.
19 2009 m. pirmojo ketvirčio ieškovės vertinimo ataskaitoje vertintojas nusprendė, kad ieškovės darbo rezultatai labai geri. Ieškovės atlyginimas buvo pakeltas trimis minimaliomis pakopomis ir ji gavo premijas.
20 2011 m. vasario 16 d. raštu Rizikos valdymo GD generalinis direktorius banko valdymo komitetui pateikė pasiūlymą dėl šio generalinio direktorato pertvarkymo.
21 2011 m. vasario 18 d. ieškovė pateikė prašymą X ir Y atžvilgiu pradėti tyrimo procedūrą dėl asmens orumo gerbimo darbe. Šiame prašyme ieškovė teigė, kad, kalbant apie X, nuo 2010 m. birželio mėn. ir, kalbant apie Y, nuo 2008 m. rugsėjo mėn. jie atliko bauginimo ir priekabiavimo prie jos veiksmus, kuriuos, be kita ko, sudarė, „nušalinimas“ pasiskirstant ir (arba) mažinant jos vaidmenį ir atsakomybę.
22 2011 m. vasario 22 d. banko valdymo komitetas patvirtino projektą dėl Rizikos valdymo GD reorganizavimo (toliau – Rizikos valdymo GD reorganizavimas), tačiau numatytas reorganizavimas skyrėsi nuo pasiūlytojo 2011 m. vasario 16 d. Rizikos valdymo GD generalinio direktoriaus rašte.
23 2011 m. vasario 28 d. Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriaus raštu ieškovei buvo pranešta apie pardėtą tyrimo procedūros ir pasiūlyta išdėstyti savo skundą aiškinamajame rašte.
24 2011 m. kovo 14 d. aiškinamajame rašte ieškovė apibūdino tariamų priekabiautojų X ir Y priekabiavimo prie jos ir bauginimo veiksmus.
25 2011 m. kovo 30 d. raštu banko prezidentas personalui pranešė, kad valdymo komitetas patvirtino Rizikos valdymo GD reorganizavimą nuo 2011 m. balandžio 1 d. (toliau – 2011 m. kovo 30 d. raštas personalui). Iš šio rašto matyti, kad nuo šios dienos bendra rizikos politika, įskaitant Bazelio susitarimą, nuosavų lėšų pakankamumą, testavimą nepalankiomis sąlygomis ir kainodarą, patenka į naujai įsteigto skyriaus – RPP skyriaus, integruoto į Rizikos valdymo GD Kredito rizikos departamentą, kompetenciją. 2011 m. kovo 30 d. rašte personalui taip pat buvo nurodyta, kad, reorganizuojant Rizikos valdymo GD, Finansinės rizikos departamento direktorius Y taps Kredito rizikos departamento direktoriumi ir kad pranešimas apie laisvas naujas RPP skyriaus vadovo pareigas (toliau – ginčijamos pareigos) bus paskelbtas laikantis įprastų banko procedūrų.
26 2011 m. gegužės 20 d. buvo paskelbtas pranešimas apie laisvas ginčijamas pareigas. Terminas kandidatūroms pateikti buvo nustatytas iki 2011 m. birželio 7 d.
27 2011 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriui ieškovė paprašė sustabdyti įdarbinimo į ginčijamas pareigas procedūrą, be kita ko, tuo pagrindu, kad į atrankos komitetą įeinančio Y atžvilgiu vyko jos prašymu pradėta tyrimo procedūra. Į šį laišką nebuvo atsakyta.
28 2011 m. birželio 7 d. ieškovė pasiūlė savo kandidatūrą į ginčijamas pareigas.
29 2011 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku ieškovė buvo pakviesta į 2011 m. birželio 17 d. paskirtą pokalbį su atrankos komitetu. Kvietime atvykti į pokalbį su atrankos komitetu buvo nurodyta, kad komitetą sudaro penki nariai, kuriems pirmininkauja Y. Taip pat buvo patikslinta, kad per pokalbį ieškovė turės padaryti dešimties minučių pranešimą elektroniniame laiške nurodytu klausimu, kuriam parengti ji galėjo pasinaudoti prie elektroninio laiško pridėtais dokumentais.
30 2011 m. birželio 14 d. Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriui skirtu laišku ieškovė paprašė pakeisti Y kitu asmeniu.
31 Tos pačios 2011 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius ieškovei atsakė, kad atrankos komiteto sudėtis nebus pakeista. Jis nurodė, jog „neįmanoma įsivaizduoti“, kad Y, kaip Kredito rizikos departamento direktorius, nepirmininkautų per visus atrankos komiteto vykdomus pokalbius. Jis pabrėžė, kad vienas iš Žmogiškųjų išteklių departamento tarnautojų yra atrankos komiteto narys ir viena iš jo pagrindinių užduočių – užtikrinti teisingą ir objektyvų visų kandidatų vertinimą.
32 2011 m. birželio 16 d. dienos metu ieškovė elektroniniu laišku išsiuntė atrankos komitetui savo motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą.
33 Tą pačią 2011 m. birželio 16 d. vakare ieškovė atrankos komiteto sekretoriatui pranešė, kad dėl medicininių priežasčių negalės atvykti į rytdienai paskirtą pokalbį ir kad tris savaites bus laikinojo nedarbingumo atostogose.
34 2011 m. birželio 17 d. visi kandidatai, išskyrus ieškovę, dalyvavo pokalbyje su atrankos komitetu.
35 2011 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku, taip pat paprastu paštu išsiųstu laišku Žmogiškųjų išteklių departamento atstovas atrankos komitete ieškovės paprašė pasiūlyti jam pokalbio su komitetu datą nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 14 d. Ieškovei neatsakius, minėtas komiteto narys 2011 m. liepos 7 d. elektroniniu laišku ir registruotu laišku jos paklausė, ar ji galėtų į minėtą pokalbį atvykti 2011 m. liepos 11, 13 arba 14 d.
36 2011 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakė, kad gali komiteto pasirinkimu atvykti 2011 m. liepos 13 arba 14 d.
37 2011 m. liepos 11 d. tyrimo komitetas, nagrinėjantis ieškovės pateiktą skundą dėl psichologinio priekabiavimo, pateikė savo nuomonę (toliau – tyrimo komiteto nuomonė). Dėl X tyrimo komitetas nusprendė, kad negalėjo „konstatuoti netinkamo ir tyčinio elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip [X] priekabiavimas“, o dėl Y, konstatavęs, kad tam tikri ieškovės skundžiami veiksmai pasitvirtino, tyrimo komitetas neišsakė nuomonės, ar šie veiksmai buvo psichologinis priekabiavimas. Šioje nuomonėje tyrimo komitetas taip pat pateikė bankui kelias rekomendacijas.
38 2011 m. liepos 13 d. atrankos komitetas, kuriam pirmininkavo Y, išklausė ieškovę.
39 Savo 2011 m. liepos 18 d. protokole, parašytame pasibaigus atrankos procedūrai, atrankos komitetas vienbalsiai nusprendė, kad A buvo geriausias kandidatas į ginčijamas pareigas, ir rekomendavo jį paskirti.
40 2011 m. liepos 27 d. elektroniniu laišku ieškovei buvo pranešta, kad komitetas pasirinko A.
41 2011 m. liepos 28 d. raštu banko prezidentas pranešė personalui apie savo sprendimą, priimtą pasikonsultavus su kolegomis valdymo komitete, į ginčijamas pareigas skirti A (toliau – 2011 m. liepos 28 d. sprendimas).
42 2011 m. liepos 29 d. elektroniniu laišku ieškovė paprašė Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriaus raštu pranešti, dėl kokių motyvų nebuvo pasirinkta jos kandidatūra ir kokios yra kito kandidato pasirinkimo priežastys.
43 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovė išsiuntė banko prezidentui skundą, kuriuo buvo siekiama panaikinti 2011 m. liepos 28 d. sprendimą, ir prašymą atlyginti žalą, tariamai padarytą dėl šio sprendimo neteisėtumo ir dėl to, kad ji privalėjo atvykti į atrankos komitetą, kurio vienas iš narių buvo vienas iš tariamų priekabiautojų, kurio atžvilgiu vyko tyrimo procedūra.
44 2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovę priėmė vienas iš Žmogiškųjų išteklių departamento tarnautojų ir leido jai susipažinti su ta atrankos komiteto protokolo dalimi, kuri su ja susijusi.
45 2011 m. rugsėjo 19 d. banko prezidentas patvirtino, kad gavo 2011 m. rugsėjo 5 d. skundą. Jis ieškovei pranešė, jog dėl to, kad iki 2011 m. rugsėjo 23 d. atsakingo asmens Žmogiškųjų išteklių departamente nebus darbe, skundas ir prašymas atlyginti žalą bus išnagrinėti tik šiam tarnautojui grįžus iš atostogų ir kad po šios dienos jai bus pranešta apie jo sprendimą.
Šalių reikalavimai ir procesas
46 Ieškinyje ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti 2011 m. liepos 28 d. sprendimą,
– nurodyti bankui imtis priemonių, būtinų tinkamai paskyrimo į ginčijamas pareigas procedūrai užtikrinti,
– pripažinti, kad dėl neteisėto sprendimo paskirti A į ginčijamas pareigas bankui kyla atsakomybė ieškovės atžvilgiu,
– nurodyti bankui atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą ir sumokėti palūkanas:
– kiek tai susiję su neturtine žala: 50 000 eurų,
– kiek tai susiję su turtine žala, susidariusia dėl prarasto darbo užmokesčio: 436 100 eurų;
– taikyti tyrimo priemones – skirti ekspertizę, kad būtų konstatuotas turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios jai dėl 2011 m. liepos 28 d. sprendimo neteisėtumo, dydis; šios ekspertizės dalykas yra išsamiau išdėstytas prie ieškinio pridėtame pasiūlyme pateikti įrodymų,
– priteisti iš banko bylinėjimosi išlaidas.
47 Bankas Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ir (arba) nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
48 2012 m. birželio 6 d. pateiktame dublike ieškovė paprašė, kad Tarnautojų teismas, taikydamas tyrimo priemones, įsakytų apklausti liudytoją, nurodytą prie minėto dubliko pridėtame įrodymų pasiūlyme, ir papildomai – priimti kaip naują įrodymą šio liudytojo liudijimą, pateiktą šiame priede. Šis prašymas buvo pateiktas ieškinyje iškeltiems reikalavimams dėl panaikinimo pagrįsti. Kai Tarnautojų teismas, taikydamas tolesniame punkte minimas proceso organizavimo priemones, paklausė dėl šio prašymo taikyti tyrimo priemones, ieškovė patikslino, kad negalėjo jo pateikti savo ieškinyje, nes tik 2012 m. vasario mėn. sužinojo apie faktines aplinkybes, apie kurias gali papasakoti šis liudytojas.
49 2014 m. sausio 29 d. raštais šalims buvo pasiūlyta atsakyti į proceso organizavimo priemones. Jos šį prašymą tinkamai įvykdė.
50 Per posėdį ieškovė atsisakė savo ieškinio pateiktų antrojo ir penktojo reikalavimų.
Dėl teisės
1. Dėl pirmojo reikalavimo, kuriuo siekiama panaikinti 2011 m. liepos 28 d. sprendimą
51 Ieškovė savo prašymą dėl panaikinimo grindžia trimis ieškinio pagrindais. Pirmasis susijęs su įdarbinimo procedūros pažeidimais. Antrasis – su akivaizdžia vertinimo klaida. Trečiasis grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais.
52 Per posėdį ieškovė pareiškė, kad atsisako remtis antruoju ir trečiuoju pagrindais.
53 Taigi laikytina, kad ieškovė nurodė vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su įdarbinimo procedūros pažeidimais. Šis pagrindas dalijamas į dvi dalis: pirmoji susijusi su nepakankamu atrankos komiteto nešališkumu, antroji – su vienodo požiūrio principo pažeidimu pasirenkant kandidatams pateiktus klausimus, nes šis pasirinkimas buvo palankus A.
Dėl pirmosios dalies, susijusios su nepakankamu atrankos komiteto nešališkumu
54 Savo vienintelio ieškinio pagrindo pirmojoje dalyje ieškovė kelia du kaltinimus: ji skundžiasi, pirma, dėl nepakankamo atrankos komiteto pirmininko Y nešališkumo ir, antra, dėl nepakankamo kitų komiteto narių nešališkumo.
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su nepakankamu Y, kaip atrankos komiteto nario ir pirmininko, nešališkumu
– Šalių argumentai
55 Ieškovė nurodo, kad 2011 m. liepos 28 d. sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriaus rekomendaciją, grindžiamą įdarbinimo procedūra, kurią vykdant buvo padaryta pažeidimų, todėl jis turi būti panaikintas. Ji pažymi, kad 2011 m. vasario 28 d. tyrimo procedūra dėl asmens orumo gerbimo darbe buvo pradėta jos prašymu dėl bauginimo ir priekabiavimo faktinių aplinkybių, kurių auka ji manė esanti nuo 2008 m. rugsėjo mėn., be kita ko, dėl Y veiksmų. 2011 m. liepos 11 d. tyrimo komitetas savo nuomonėje pažymėjo, kad Y yra laikomas „ambicingu žmogumi“ ir apibūdinamas kaip „buldozeris, kuris juda į priekį ir nelabai kreipia dėmesį į galimą padaryti šalutinę žalą“, taip pat, kad jis nušalino ieškovę nuo pareigų, pasisavindamas visas strategines Koordinavimo skyriaus užduotis.
56 Ieškovė teigia, kad dėl priekabiavimo tyrimo procedūros, kuri buvo pradėta jos prašymu ir susijusi su Y, vykstant atrankos procedūrai buvo kilęs jo ir jos interesų konfliktas, jam sutrukdęs pateikti objektyvią ir nešališką nuomonę dėl jos kandidatūros. Ieškovė priduria, kad, be to, Y pirmininkavo atrankos komitetui, o tai jam suteikė galimybę daryti tiesioginę arba netiesioginę įtaką kitiems komiteto nariams renkantis asmenį, kuris bus paskirtas į pareigas. Dėl to, kad Y buvo atrankos komitete, šio komiteto nuomonei negalėjo būti būdingos reikalaujamos nešališkumo ir objektyvumo garantijos.
57 Ieškovė taip pat skundžia tai, kad, nepaisant tyrimo komiteto nuomonės, kurioje buvo konstatuota, kad Y atliko tam tikrus jos skundžiamus veiksmus, ir nepaisant aiškaus prašymo, kad Y neįeitų į atrankos komitetą, bankas nepakeitė komiteto sudėties ir ji turėjo atvykti į atrankos komitetą, kuriame posėdžiavo vienas iš tariamų priekabiautojų.
58 Bankas atsikerta, kad Y buvo įdarbinančiojo departamento direktorius, todėl jo paskyrimas atrankos komiteto nariu atitinka nusistovėjusią praktiką ir gerąją patirtį. Dėl tyrimo komiteto nuomonės bankas pažymi, jog šis padarė išvadą, kad tariami priekabiautojai neatliko jokių priekabiavimo veiksmų. Be to, bankas ėmėsi priemonių, galinčių užtikrinti komitetų nešališkumą, pavyzdžiui, komitete buvo Žmogiškųjų išteklių departamento atstovas, o Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto (toliau – COPEC) atstovas dalyvavo kaip narys stebėtojas. Galiausiai iš atrankos komiteto protokolo matyti, kad Y pozicija ieškovės atžvilgiu nebuvo diskriminuojanti ir kad jis, kaip komiteto pirmininkas, neturėjo jokios įtakos priimant 2011 m. liepos 28 d. sprendimą. Iš tikrųjų iš komiteto protokolo matyti, kad ieškovei buvo skirta paskutinė vieta iš penkių kandidatų, kad komiteto sprendimas rekomenduoti A į ginčijamas pareigas buvo priimtas vienbalsiai ir kad komiteto narių kiekvienam iš kandidatų skirti taškai buvo panašūs – jokio nario nuomonė pastebimai nesiskyrė nuo kitų nuomonės.
– Tarnautojų teismo vertinimas
59 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tai, kad konkurso komisijai arba atrankos komitetui suteikiama didelė diskrecija nustatant užduoties žodžiu, kurią turi atlikti kandidatai, sąlygas ir konkretų turinį, turi būti atsverta kruopščiu šių užduočių organizavimą reglamentuojančių taisyklių laikymusi (sprendimų Girardot / Komisija, T‑92/01, EU:T:2002:220, 24 punktas ir Christensen / Komisija, T‑336/02, EU:T:2005:115, 38 punktas).
60 Taip pat pagal nusistovėjusią teismo praktiką konkurso komisijos privalo užtikrinti, kad vertindama visus užduotis žodžiu atliekančius kandidatus laikysis lygybės ir objektyvumo sąlygų (Sprendimo Pantoulis / Komisija, T‑290/03, EU:T:2005:316, 90 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nors nagrinėjama įdarbinimo procedūra nevyko konkurso forma, ši teismų praktika šioje byloje gali būti taikoma, nes atrankos komiteto, kaip ir konkurso komisijos, tikslas – pasirinkti geriausius kandidatus iš pateikusiųjų savo kandidatūras paskelbus pranešimą apie laisvas pareigas, ir rengdamas atrankos testus jis turi didelę diskreciją.
61 Todėl bankas, vadovaudamasis gero administravimo ir vienodo požiūrio principais, turi rūpintis tinkamu atrankos procedūros organizavimu ir visiems per šią procedūrą dalyvaujantiems kandidatams užtikrinti, kad pokalbiai su atrankos komitetu vyktų kuo skaidriau ir tinkamiau. Dėl to reikalaujama, kad visų banko paskirtų atrankos komiteto narių nešališkumas būtų toks, kad dėl jų objektyvumo nekiltų abejonių.
62 Taigi Tarnautojų teismas turi patikrinti, ar atrankos komitetas buvo sudarytas ir veikė tinkamai, be kita ko, laikydamasis savo nešališkumo pareigos, – šios pareigos laikymasis yra viena iš konkurso komisijų darbą reglamentuojančių taisyklių, kurioms taikytina Sąjungos teismo kontrolė (dėl konkurso komisijos veikimo žr. Nutarties Meierhofer / Komisija, F‑74/07 RENV, EU:F:2011:63, 62 punktą).
63 Taigi Tarnautojų teismas šioje byloje turi patikrinti, ar buvo kilęs Y ir ieškovės interesų konfliktas, nes jo atžvilgiu buvo vykdomas jos prašymu pradėtas priekabiavimo tyrimas. Jei taip, Y pareigos nedalyvauti atliekant ieškovės kandidatūros vertinimą nevykdymas – tai jo nešališkumo pareigos pažeidimas ir atitinkamai – viso komiteto nešališkumo pareigos pažeidimas.
64 Šiuo atžvilgiu primintina, kad interesų konfliktas susijęs tik su tokia situacija, kai pareigūnas arba tarnautojas, atlikdamas savo pareigas, turi spręsti klausimą, kurio nagrinėjimo eiga ar rezultatais jis asmeniškai suinteresuotas tiek, kad tai gali pakenkti jo nepriklausomumui (žr., pavyzdžiui, Sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, toliau – Sprendimas Giannini, EU:T:2008:68, 223 punktą).
65 Todėl vien to, kad vykstant atrankos procedūrai tuo pačiu metu yra nagrinėjamas skundas dėl priekabiavimo, kurį konkurso komisijos arba komiteto nario atžvilgiu pateikė vienas iš konkurse arba atrankos procedūroje dalyvaujančių kandidatų, savaime nepakanka, kad atitinkamas narys pasitrauktų iš komisijos arba atrankos komiteto (šiuo klausimu žr. Sprendimo BY / EASA, F‑81/11, EU:F:2013:82, 72 punktą). Atvirkščiai, jeigu, remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaringais įrodymais, paaiškėja, kad šiam komisijos nariui yra kilęs interesų konfliktas, todėl jis, tiesiogiai arba netiesiogiai asmeniškai suinteresuotas palankiu arba nepalankiu vieno iš kandidatų vertinimu, pagal nešališkumo pareigą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, reikalaujama, kad jis negalėtų pareikšti nuomonės dėl šio kandidato nuopelnų, ypač jeigu jis bus tiesioginis po nagrinėjamos atrankos pasirinkto asmens viršininkas.
66 Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad naujai įsteigtas RPP skyrius buvo integruotas į Kredito rizikos departamentą ir kad Y, kaip šio departamento direktorius, taptų tiesioginiu kandidato, kuris būtų paskirtas į ginčijamas pareigas, viršininku. Taigi Tarnautojų teismas turi išnagrinėti, ar ieškovė pateikė objektyvių, tinkamų ir neprieštaringų įrodymų, kad Y, kaip atrankos komiteto pirmininkas, turėjo asmeninių interesų, galėjusių paveikti jo nepriklausomumą vertinant jos kandidatūrą į ginčijamas pareigas.
67 Šiuo atžvilgiu, pirma, yra aišku, kad 2011 m. vasario 28 d. tyrimo procedūra dėl asmens orumo gerbimo darbe buvo pradėta ieškovės prašymu dėl bauginimo ir priekabiavimo veiksmų, kuriuos, be kita ko, atliko Y. Todėl Tarnautojų teismas pažymi, kad bankas nusprendė, jog tokia procedūra buvo būtina atsižvelgiant į aplinkybes, ir neatmetė ieškovės prašymo iš karto.
68 Juo labiau neginčijama, kad 2011 m. liepos 11 d. tyrimo komitetas, nagrinėjantis ieškovės skundą, pateikė savo nuomonę, kurioje nebuvo jokios oficialios išvados, ar skundžiami Y veiksmai buvo priekabiavimas, net jei tyrimo komitetas, be kita ko, konstatavo, kad tam tikri ieškovės skundžiami veiksmai pasitvirtino. Atsakydamas į per posėdį Tarnautojų teismo pateiktą klausimą, bankas tvirtino, jog paprastai tyrimo komiteto nuomonė dėl priekabiavimo yra perduodama banko prezidentui, kad šis priimtų sprendimą, bet neperduodama tiesiogiai nei tariamiems priekabiautojams, nei skundą pateikusiam asmeniui. Taip pat jis pažymėjo, kad, be abejo, Y buvo oficialiai įteiktas sprendimas nutraukti ieškovės skundo nagrinėjimą, kurį banko prezidentas priėmė atsižvelgęs į tyrimo komiteto nuomonę, bet ne pati nuomonė.
69 Antra, taip pat yra aišku, kad pranešimas apie laisvas ginčijamas pareigas buvo paskelbtas 2011 m. gegužės 20 d. ir kad ieškovės pokalbis su atrankos komitetu įvyko 2011 m. liepos 13 d., t. y. praėjus dviem dienoms po to, kai tyrimo komitetas pateikė savo nuomonę, ir kad paskui 2011 m. liepos 18 d. atrankos komitetas parengė savo protokolą ir į šias pareigas pasiūlė A.
70 Taigi iš ankstesnių punktų matyti, kad atrankos procedūra ir tyrimo procedūra vyko tuo pačiu metu.
71 Toliau iš tyrimo komiteto nuomonės matyti, jog ieškovė, be kita ko, skundžiasi, kad Y ją „nušalino“ pasiskirstant ir (arba) mažinant jos vaidmenį ir atsakomybę.
72 Šiuo atžvilgiu tyrimo komitetas konstatavo, kad „laipsniškai [ieškovės] padėtis [Y] akyse pasikeitė: iš vertingos ir labai palankiai vertinamos bendradarbės ji tapo trukdžiu jo nusibrėžtame kelyje. Kadangi, be to, ji su juo konkuravo dėl [Rizikos valdymo GD] generalinio direktoriaus pareigų, Y nė kiek nedvejodamas užėmė vadovaujamąsias pozicijas, kurias [ieškovė] dėl ligos apleido ir kurias po truputį stengėsi vėl užimti gulėdama lovoje“, taigi Y „žingsnis po žingsnio nušalino [ieškovę] nuo jos pareigų, pasisavindamas visas strategines koordinavimo tarnybos funkcijas. Šiuo metu yra aišku <...>, jog [Rizikos valdymo GD] darbo organizavimo struktūra yra tokia, kad [Y] sutelkia savo rankose visas pagrindines, strategines, funkcijas, todėl yra labai gerai pastebimas banko vadovybei, ir kad [ieškovės] vaidmuo buvo apribotas administracinėmis funkcijomis. Taigi buvo taip, kaip spėjo [ieškovė]“.
73 Savo nuomonėje tyrimo komitetas taip pat teigia, kad „[ieškovės] santykiai su [Y], iš pradžių buvę puikūs, blogėjo, [Y] užimdavo [ieškovės] apleistas pozicijas ir po truputį perimdavo svarbiausias ir intelektualiausias [ieškovės] funkcijas, o ši nenorėjo sutikti su tokiu savo vaidmens sumažėjimu. Galiausiai bet koks bendravimas ir bet kokie pasitikėjimo santykiai tarp jų tapo neįmanomi“.
74 Tyrimo komitetas taip pat pažymi, kad Y „yra <...> laikomas ambicingu žmogumi, kuris turi savo profesinės ateities vizijų ir kai kurių yra apibūdinamas kaip buldozeris, judantis į priekį ir nelabai kreipiantis dėmesį į galimą padaryti šalutinę žalą“, ir kad „šioje vietoje buvo [ieškovė], kuri trukdė jo ambicijoms, o tai, kad jos nebuvo darbe <...> dėl ligos, iš dalies trukdė gerai atlikti darbą, tai ir nušalinti reikėjo ją“.
75 Taigi iš Tyrimo komiteto nuomonės matyti, kad Y iš tikrųjų atliko tam tikrus veiksmus, dėl kurių jam priekaištavo ieškovė, ir kad per pokalbį su ieškove atrankos komitete 2011 m. liepos 13 d. ieškovės ir Y profesiniai santykiai buvo labai pablogėję.
76 Kadangi Y taptų tiesioginiu ieškovės viršininku, jeigu ji būtų pasirinka ir paskirta į ginčijamas pareigas, Tarnautojų teismas, atsižvelgdamas į argumentus ir faktines aplinkybes, išdėstytus šio sprendimo 67–75 punktuose, ir, be kita ko, į faktines aplinkybes, kurias tyrimo komitetas savo nuomonėje laiko nustatytomis, mano, kad ieškovė šioje byloje pateikė objektyvių, tinkamų ir neprieštaringų įrodymų, grįsdama savo tvirtinimą, jog tuo metu, kai Y buvo paskirtas atrankos komiteto nariu, jam buvo kilęs interesų konfliktas, todėl galėjo kilti abejonių dėl jo gebėjimo pakankamai objektyviai vertinti ieškovės kandidatūrą.
77 Nustatyta, kad Y dalyvavo pokalbyje ir atliekant ieškovės vertinimą, nors turėjo nedalyvauti, nes jam buvo kilęs interesų konfliktas.
78 Be to, primintina, jog Gerosios patirties dokumento 5.1 ir 10.3 straipsniuose nustatyta, kad atrankos komiteto pirmininkas, jei nepasiekiamas susitarimas dėl galutinės rekomendacijos, turi lemiamo balso teisę ir kad vykstant svarstymui jis turi kalbėti paskutinis, kad nedarytų įtakos kitiems atrankos komiteto nariams. Todėl iš šių nuostatų matyti, kad Y, kaip atrankos komiteto pirmininkas, galėjo atlikti lemiamą vaidmenį vykstant komiteto darbams ir daryti įtaką kitiems atrankos komiteto nariams.
79 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir nedarant prielaidų dėl diskusijų tarp atrankos komiteto narių turinio ir įvairių komiteto narių, įskaitant Y, užimtų pozicijų, darytina išvada, kad Y pažeidė savo nešališkumo pareigą dėl to, kad posėdžiavo atrankos komitete. Kadangi kiekvienas atrankos komiteto narys turi būti nepriklausomas, kad nebūtų pakenkta viso atrankos komiteto objektyvumui, atitinkamai darytina išvada, jog viso atrankos komiteto nešališkumo pareiga buvo pažeista.
80 Banko argumentai negali paneigti šios išvados.
81 Iš pradžių kalbant apie argumentą, jog buvo „neįmanoma įsivaizduoti“, kad įdarbinančiojo departamento direktorius, šioje byloje – Y, nepirmininkautų pokalbiams atrankos komitete, pakanka pažymėti, kad Gerosios patirties dokumento 4.1 straipsnyje nustatyta, jog komiteto pirmininkas „paprastai atstovauja <...> generaliniam direktoratui“, kuriame siūlomos pareigos, ir kad Nurodymų I priede nereikalaujama, kad į komitetą įeitų įdarbinančiojo departamento direktorius. Todėl banko vidaus dokumentuose kalbama ne apie įdarbinantįjį departamentą, o apie įdarbinantįjį generalinį direktoratą, ir yra leidžiama pareigas siūlančio departamento direktoriui nebūti atrankos komiteto nariu.
82 Be to, primintina (žr. šio sprendimo 30 ir 31 punktus), kad 2011 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku Žmogiškųjų išteklių departamento direktoriui ieškovė paprašė Y pakeisti kitu asmeniu, – šį prašymą minėtas direktorius tą pačią dieną atsisakė tenkinti. Tačiau, esant interesų konfliktui, bankas turėjo išvengti to, kad Y būtų atrankos komiteto narys ir juo labiau pirmininkas, arba bent jau turėjo padaryti taip, kad jis niekaip nedalyvautų pokalbyje ir atliekant ieškovės vertinimą, bet jis to nepadarė.
83 Kalbant apie argumentą, jog 2011 m. liepos 11 d. tyrimo komiteto nuomonėje buvo padaryta išvada, kad Y priekabiavimo nebuvo ir dėl šios priežasties jam nekilo interesų konflikto, Tarnautojų teismas primena, kad atrankos procedūra vyko tuo pačiu metu vykstant tyrimo procedūrai (žr. šio sprendimo 70 punktą), ir kai 2011 m. birželio 14 d. Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius atsisakė pakeisti Y kitu asmeniu atrankos komitete, tyrimo komitetas dar nebuvo pateikęs savo nuomonės. Atrankos komiteto pokalbis su ieškove iš pradžių buvo numatytas 2011 m. birželio 17 d., taigi bankas nematė trukdžių tam, kad Y, kurio atžvilgiu šioje stadijoje vyko priekabiavimo tyrimo procedūra, būtų atrankos komiteto narys. Taigi banko argumentas, kad tyrimo komiteto nuomonėje nebuvo padaryta išvados, kad Y atliko priekabiavimo veiksmus, neturi reikšmės. Kad ir kaip būtų, nesvarbu, kurią dieną Y galėjo sužinoti, kad tyrimo komitetas pateikė savo nuomonę, nes ši nuomonė neturėjo jokios įtakos pačiam Y interesų konflikto buvimui vykstant atrankos procedūrai. Iš tikrųjų to, kad Y ir ieškovės darbo santykiai iki atrankos procedūros pradžios buvo labai pablogėję, kaip matyti iš tyrimo komiteto nuomonės, šioje byloje pakanka, kad būtų padaryta išvada buvus Y interesų konfliktą.
84 Tarnautojų teismas taip pat pažymi, jog rizikos, kad yra atrankos komiteto pirmininko ir kandidato interesų konfliktas, negali atsverti nei Žmogiškųjų išteklių departamento atstovo buvimas komitete, nei COPEC stebėtojo dalyvavimas.
85 Galiausiai, kalbant apie banko argumentą, jog iš atrankos komiteto protokolo matyti, kad Y pozicija ieškovės atžvilgiu nebuvo diskriminuojanti ir kad A buvo pasirinktas vienbalsiai, Tarnautojų teismas pažymi, jog iš tikrųjų, kaip nurodo bankas, kiekvieno komiteto nario kiekvienam kandidatui skirti taškai buvo gana panašūs. Tačiau šis konstatavimas neleidžia paneigti nei to, kad buvo Y interesų konfliktas, nei to, kad Y, kaip komiteto pirmininkas, galėjo daryti įtaką kitų atrankos komiteto narių atliktam kandidatų vertinimui.
86 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atrankos procedūra buvo neteisėta, nes atrankos komiteto pirmininkas ir atitinkamai visas komitetas pažeidė savo nešališkumo pareigą. Todėl reikia pripažinti, kad ieškinio pagrindo pirmosios dalies pirmasis kaltinimas yra pagrįstas.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su nepakankamu kitų atrankos komiteto narių nešališkumu
– Šalių argumentai
87 Ieškovė tvirtina, kad kiti nei Y atrankos komiteto nariai galėjo būti šališki, nes daugelis jų pritarė Rizikos valdymo GD reorganizavimui ir, be kita ko, tam, kad būtų įsteigtas RPP padalinys ir jo vadovui patikėtos beveik visos tos funkcijos ir atsakomybė, kurios buvo priskirtos jos, kaip Koordinavimo skyriaus vadovės, pareigoms.
88 Bankas neišsako nuomonės dėl šio antrojo kaltinimo.
– Tarnautojų teismo vertinimas
89 Pakanka pažymėti, jog ieškovė tik tvirtina, kad kiti atrankos komiteto nariai galėjo pažeisti savo nešališkumo pareigą, tačiau nenurodo, kad šioje byloje jie tai padarė. Tai darydama ji tik leidžiasi į visiškai spekuliatyvius samprotavimus ir nepateikia jokio įrodymo šiam tvirtinimui pagrįsti. Šiomis aplinkybėmis ieškinio pagrindo pirmosios dalies antrasis kaltinimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
90 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia daryti išvadą, kad pirmoji vienintelio (ieškinio) pagrindo dalis, susijusi su atrankos procedūros pažeidimų buvimu, iš dalies yra pagrįsta.
Dėl antrosios dalies, susijusios su vienodo požiūrio principo pažeidimu
Šalių argumentai
91 Ieškovės teigimu, dešimties minučių pranešimas atrankos komitete, kurį turėjo padaryti visi kandidatai, buvo trumpas pristatymas techniniu klausimu remiantis dviem banko vidaus raštais, kurie visiems kandidatams buvo išdalyti iki pokalbio su atrankos komitetu. Tačiau kadangi A rengė arba dalyvavo rengiant šiuos du vidaus raštus, jam neteisėtai buvo suteiktas pranašumas, palyginti su kitais kandidatais. Aiškiai teikdamas pranašumą vienam iš kandidatų į ginčijamas pareigas savo sprendimu pranešimo žodžiu užduočiai panaudoti abu minėtus vidaus raštus atrankos komitetas pažeidė vienodo požiūrio principą.
92 Bankas sutinka, kad A prisidėjo prie dviejų nagrinėjamų vidaus raštų rengimo, bet mano, kad jokio kandidato padėtis nebuvo neteisėtai mažiau palanki, nes šiems raštams suprasti nereikėjo jokių ypatingų žinių ir jie prieš pokalbį buvo išdalyti visiems kandidatams. Pranešimas žodžiu tebuvo viena užduotis iš visų užduočių, sudariusių atrankos procedūrą, ir jo tikslas buvo įvertinti ne kandidatų technines žinias, bet labiau jų komunikavimo ir įtikinėjimo gebėjimus.
Tarnautojų teismo vertinimas
93 Primintina, kad remiantis nusistovėjusia teismo praktika pagal nediskriminavimo arba vienodo požiūrio principą reikalaujama panašių situacijų nevertinti skirtingai, nebent toks skirtingas vertinimas būtų objektyviai pagrįstas. Taip pat matyti, kad nediskriminavimo principas pažeidžiamas, jei dvi asmenų kategorijos, kurių faktinės ir teisinės padėties esminių skirtumų nėra, yra vertinamos skirtingai arba jei skirtingos situacijos vertinamos vienodai. Kad skirtingas vertinimas galėtų būti suderinamas su bendruoju nediskriminavimo principu, šis skirtingas vertinimas turi būti grindžiamas objektyviu ir pagrįstu kriterijumi ir proporcingas tokiu skirtingu vertinimu siekiamam tikslui (žr., pavyzdžiui, Sprendimo Giannini, EU:T:2008:68, 131 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Brown / Komisija, F‑37/05, EU:F:2009:121, 64 punktą).
94 Vienodo požiūrio principas yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kuris taikomas, be kita ko, konkursams ir kurio laikymusi konkurso komisija turi griežtai rūpintis per konkursą. Nors komisija turi didelę diskreciją pasirinkti užduočių sąlygas ir konkretų turinį, Sąjungos teismas vis dėlto privalo vykdyti savo kontrolę tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į kandidatus, o komisijos pasirinkimas iš jų būtų objektyvus (Sprendimo Giannini, EU:T:2008:68, 132 punktas ir Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 43 punktas).
95 Galiausiai reikia pažymėti, kad paprastai bet koks egzaminas natūraliai yra susijęs su nevienodo požiūrio rizika, atsižvelgiant į tai, kad klausimų, galimų protingai pateikti tam tikra tema, skaičius yra ribotas. Taigi buvo pripažinta, kad vienodo požiūrio principo pažeidimas gali būti konstatuotas tik jei komisija, pasirinkdama užduotis, neapribojo nelygių galimybių rizikos, išskyrus neišvengiamai su bet kokiu egzaminu susijusią riziką (Sprendimo Giannini, EU:T:2008:68, 133 punktas ir Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, EU:F:2014:14, 45 punktas).
96 Iš bylos matyti, kad visi kandidatai turėjo atsakyti į panašų klausimą, kurį jiems užduodavo kiekvienas atrankos komiteto narys. Be to, atrankos komitetas parengė visiems kandidatams vienodą užduotį, kurią sudarė pristatymas žodžiu remiantis dviem banko vidaus raštais, kad būtų įvertintas kandidatų gebėjimas pristatyti sudėtingą techninę temą specialių žinių neturintiems klausytojams ir juos įtikinti dėl savo pasiūlymo. Taigi du minėtieji raštai turėjo būti panaudoti kandidatų komunikavimo, pristatymo, aiškinimo ir įtikinėjimo gebėjimams, o ne jų techninėms žinioms patikrinti.
97 Iš bylos taip pat matyti, jog A dalyvavo rengiant du vidaus raštus, kurie buvo pateikti kandidatams, kad šie parengtų pristatymą žodžiu atrankos komitetui. Tarnautojų teismas mano, jog asmuo vien dėl to, kad yra tokių raštų autorius arba bendraautoris, iš tikrųjų yra gerai susipažinęs su jo turiniu, o tai potencialiai gali palengvinti bet kokį pristatymą šių raštų pagrindu.
98 Tiesa, kaip pažymi bankas, buvo nuspręsta, jog tai, kad kai kurie konkurso dalyviai dėl savo darbo galėjo susipažinti su tam tikru dokumentu, nereiškia, kad jie neteisėtai įgijo pranašumą komisijai pasirinkus šį dokumentą kaip pagrindą užduoties klausimams, nes, pirma, pranašumas, kurį minėto dokumento pasirinkimas suteikia tam tikriems kandidatams, yra paprastai visiems egzaminams būdingos rizikos dalis ir, antra, šio dokumento tekstas iki užduoties buvo prieinamas (Sprendimo Giannini, EU:T:2008:68, 164 punktas).
99 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas pažymi, kad byloje, kurioje priimtas Sprendimas Giannini (EU:T:2008:68), ieškovas, iš konkurso pašalintas kandidatas, skundėsi, kad kiti kandidatai iki konkurso dirbo su parengiamaisiais rašto, kuris buvo panaudotas kaip užduoties raštu pagrindas, dokumentais. Iš Sprendimo Giannini (EU:T:2008:68) matyti, kad negalėjo būti daroma prielaida dėl parengiamųjų dokumentų ir kandidatams pateikto dokumento tapatumo ir kad kandidatai, kurie dirbo su parengiamaisiais dokumentais, negalėjo pasitikėti galimomis žiniomis, įgytomis dirbant su minėtais parengiamaisiais dokumentais. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas [Bendrasis Teismas] padarė išvadą, jog potenciali galimybė lengvai atlikti užduotį raštu, kurią galėjo turėti su parengiamaisiais dokumentais dirbę kandidatai, nes buvo gerai su jais susipažinę, yra labai nereikšminga, ir nusprendė, kad atitinkamiems kandidatams nebuvo neteisėtai suteikta pranašumo.
100 Šioje byloje, atvirkščiai, konstatuotina, jog tik vienas kandidatas A buvo geriau nei konkurentai susipažinęs su dokumentais, pateiktais kandidatams, kad jie parengtų savo pranešimą. Juo labiau kad, kitaip nei byloje, kurioje priimtas Sprendimas Giannini (EU:T:2008:68), A, kaip autorius arba bendraautoris, tiesiogiai dirbo su dviem banko vidaus raštais, o ne su šių vidaus raštų parengiamaisiais dokumentais, kurių, kaip parengiamųjų dokumentų, turinys nebūtinai buvo tapatus nagrinėjamų vidaus raštų turiniui. Todėl kadangi kandidatų pranešimas žodžiu buvo skirtas visų pirma įvertinti jų gebėjimams, kad įtikintų specialių žinių neturinčius klausytojus, atliekant pranešimo žodžiu užduotį A turėtas pranašumas, palyginti su kitais kandidatais, dėl to, kad jis dalyvavo rengiant visus du minėtus raštus arba jų dalį, buvo tikras ir reikšmingas.
101 Šio vertinimo negali paneigti nei tai, kad abu nagrinėjami vidaus raštai buvo pateikti visiems kandidatams susipažinti iki jų pokalbio su atrankos komitetu, nei per posėdį pateiktas banko argumentas, kad visi kandidatai gerokai iki atrankos procedūros pradžios buvo gerai susipažinę su šiais dviem raštais. Per posėdį bankas pripažino, kad atrankos komitetas pranešimo žodžiu užduočiai galėjo parinkti kitus tekstus, o ne du minėtus raštus. Taigi nustatyta, kad A buvo neteisėtai suteiktas pranašumas, palyginti su kitais kandidatais.
102 Todėl darytina išvada, kad nusprendęs visiems kandidatams bendrai pranešimo žodžiu užduočiai panaudoti du minėtus vidaus raštus bankas pažeidė vienodo požiūrio principą.
103 Taigi vienintelio (ieškinio) pagrindo antra dalis yra pagrįsta.
104 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant reikalo nagrinėti prašymo taikyti tyrimo priemones, reikia tenkinti pirmąjį reikalavimą, kuriuo siekiama panaikinti 2011 m. liepos 28 d. sprendimą.
2. Dėl antrojo ir trečiojo reikalavimų, kuriais siekiama gauti žalos atlyginimą
Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
105 Bankas nurodo, kad Sąjungos teismas jokiu pagrindu neturi jurisdikcijos, jeigu jo nagrinėjamas ieškinys nėra nukreiptas prieš administracijos aktą, kuriuo atmetami ieškovo reikalavimai. Šioje byloje 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu banko prezidentas ieškovei pranešė, kad jos 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymas atlyginti žalą bus išnagrinėtas, kai tik atsakingas asmuo Žmogiškųjų išteklių departamente 2011 m. rugsėjo 23 d. grįš iš atostogų. Tačiau ieškovė savo prašymą atlyginti žalą Tarnautojų teismui pateikė 2011 m. spalio 27 d. – dar negavusi aiškaus banko atsakymo į jos 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymą ir dar nepasibaigus trijų mėnesių terminui, kol nebuvo priimtas numanomas sprendimas atmesti šį prašymą. Todėl reikalavimai atlyginti žalą turi būti atmesti kaip nepriimtini.
106 Bankas priduria, kad reikalavimai atlyginti žalą bent jau iš dalies sutampa su prašymu atlyginti žalą, ieškovės pateiktu ieškinyje, kuris 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo pareikštas Tarnautojų teisme ir įregistruotas numeriu F‑95/11, kiek tai susiję su žala, kurią ieškovė patyrė paskelbus apie laisvas ginčijamas pareigas. Taigi, kad ir kaip būtų, reikalavimai atlyginti žalą taip pat nepriimtini (bent jau iš dalies), nes tapatūs reikalavimai jau nagrinėjami teisme.
107 Atsakydamas į Tarnautojų teismo taikant proceso organizavimo priemones pateiktą prašymą paaiškinti savo poziciją dėl reikalavimų atlyginti žalą priimtinumo atsižvelgiant į sprendimus De Nicola / EIB (T‑37/10 P, EU:T:2012:205) ir De Nicola / EIB (T‑264/11 P, EU:T:2013:461), bankas teigia, kad, remiantis šiais sprendimais, prašymas atlyginti žalą gali būti pateiktas Sąjungos teismui, tačiau prieš tai jis neturi būti pateiktas administracijai, o kai asmuo nusprendžia prašyti iš pradžių administracijos pareikšti nuomonę tam tikru klausimu, net jei ši procedūra nėra privaloma, suinteresuotasis asmuo turi leisti administracijai, į kurią jis nusprendė kreiptis, atsakyti per protingą terminą. Ši protingo termino sąvoka, nagrinėta Sprendime dėl peržiūros Arango Jaramillo ir kt. / EIB (C‑334/12 RX‑II, EU:C:2013:134, 26–30 punktai), taikoma tiek terminui, per kurį asmuo gali pateikti prašymą administracijai, tiek terminui, kurį administracija turi nuomonei dėl šio prašymo pareikšti.
108 Ieškovė atsikerta, kad jos ieškinyje pateikti reikalavimai atlyginti žalą laikytini priimtinais.
Tarnautojų teismo vertinimas
109 Pirma, dėl visų reikalavimų atlyginti žalą priimtinumo Tarnautojų teismas primena, kad pagal banko personalo reglamento 41 straipsnį iš esmės visus ginčus tarp banko ir jo personalo narių nagrinėja Sąjungos teismas, tačiau prieš pareiškiant tokį ieškinį galima taikinimo procedūra banko taikinimo komisijoje ir tai nepriklauso nuo teisme pareikšto ieškinio (Sprendimo De Nicola / EIB, EU:T:2012:205, 74 punktas).
110 Jau buvo nuspręsta, jog iš banko personalo reglamento 41 straipsnio, kuriame numatyta taikinimo procedūra, vykstanti neatsižvelgiant į teisme pareikštą ieškinį, aiškiai išplaukia, kad šio ieškinio teisme priimtinumas visiškai nepriklauso nuo to, ar buvo pabaigta ši administracinė procedūra, kuri banko darbuotojams yra neprivaloma (šiuo klausimu žr. Sprendimo De Nicola / EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, EU:T:2001:69, 96 punktą), nors pareigūnai arba tarnautojai turi laukti, kol pasibaigs ikiteisminė procedūra, numatyta Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose (toliau – PTN).
111 Be to, Sprendime De Nicola / EIB (EU:T:2013:461, 69–73 punktai), priimtame išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Tarnautojų teismo sprendimo De Nicola / EIB (F‑59/09, EU:F:2011:19), kuriame pagal analogiją taikydamas PTN 91 straipsnio 1 dalį Tarnautojų teismas manė jokiu pagrindu neturintis jurisdikcijos nagrinėti jam pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo, nes šis ieškinys nėra nukreiptas prieš suinteresuotajam asmeniui nepalankų banko sprendimą ir bankui prieš tai nebuvo pateiktas joks prašymas atlyginti žalą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nesant atitinkamų banko vidaus nuostatų, Tarnautojų teismas neturi teisės susieti savo jurisdikcijos arba jam pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo priimtinumo su tuo, kad „nebuvo bankui skirto prašymo atlyginti žalą ir jokio nepalankaus akto, su kuriuo gali būti susieti reikalavimai atlyginti žalą“. Bendrasis Teismas nusprendė, kad vienintelė šiomis aplinkybėmis svarbi nuostata – tai numatytoji banko Personalo reglamento, kurio pobūdis ir ratio legis labai skiriasi nuo PTN, įskaitant jų 90 ir 91 straipsnius, 41 straipsnyje ir kad vien dėl to, kad yra priimtas Personalo reglamentas, draudžiamos griežtos analogijos su minėtais PTN.
112 Iš ankstesniame punkte minėtos teismų praktikos matyti, kad banko personalo nario ieškinio dėl žalos atlyginimo priimtinumas nepriklauso nuo to, ar prieš tai bankui buvo pateiktas prašymas atlyginti žalą, nei juo labiau nuo nepalankaus akto, su kuriuo būtų galima susieti reikalavimus atlyginti žalą, buvimo. Šiomis sąlygomis vieno banko personalo nario prašymas atlyginti žalą pateikiamas vykstant vidaus taikinimo procedūrai, kuri pagal Personalo reglamento 41 straipsnį, kad ir kaip būtų, yra neprivaloma.
113 Šioje byloje, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 43 punkte, 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu ieškovė pateikė bankui prašymą atlyginti žalą, kuriuo siekiama gauti žalos, tariamai patirtos, be kita ko, dėl 2011 m. liepos 28 d. sprendimo neteisėtumo, atlyginimą. 2011 m. spalio 27 d., nors bankas dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl jos prašymo, ji pareiškė šį ieškinį. Kadangi bankui skirtas prašymas atlyginti žalą buvo pateiktas vykstant vidaus taikinimo procedūrai tarp personalo narių ir banko ir kadangi šio ieškinio dėl žalos atlyginimo priimtinumas Tarnautojų teisme nepriklauso nuo šios administracinės procedūros baigties, šis ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti pripažintas priimtinu.
114 Šios išvados negali patvirtinti teismo praktika, kurią bankas nurodo savo atsiliepime į ieškinį. Iš tikrųjų Tarnautojų teismo sprendimai De Nicola /EIB (F‑55/08, EU:F:2009:159) ir De Nicola / EIB (F‑59/09, EU:F:2011:19), kuriais jis remiasi, buvo panaikinti konkrečiai dėl banko nurodytų punktų atitinkamai Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimais De Nicola / EIB (EU:T:2012:205) ir De Nicola / EIB (EU:T:2013:461), kurie, be to, taikant proceso organizavimo priemones, buvo pateikti bankui, kad šis pateiktų savo pastabas (žr. šio sprendimo 107 punktą).
115 Tarnautojų teismas taip pat konstatuoja, kad Tarnautojų teismo sprendimo De Nicola / EIB (EU:F:2011:19) 137 punktas, kurį bankas taip pat nurodo savo atsiliepime į ieškinį, neturi reikšmės, nes susijęs su klausimu, nuo kada turi būti skaičiuojamas protingas terminas, per kurį banko darbuotojas turi pareikšti savo ieškinį Tarnautojų teisme, kad šis nebūtų pripažintas pavėluotu. Be to, Sprendimo dėl peržiūros Arango Jaramillo ir kt. / EIB (EU:C:2013:134) 26–30 punktai, kuriuos bankas nurodo savo pastabose atsakydamas į proceso organizavimo priemones dėl Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimų De Nicola / EIB (EU:T:2012:205) ir De Nicola / EIB (EU:T:2013:461), juo labiau neturi reikšmės, nes juose kalbama apie sąvoką „protingas terminas“, per kurį banko tarnautojas turi pareikšti ieškinį dėl jam nepalankaus banko akto panaikinimo.
116 Šioje byloje Tarnautojų teismas neturi nagrinėti klausimo dėl termino, per kurį turi būti pareikštas ieškinys Sąjungos teisme, kad šis ieškinys nebūtų pripažintas pavėluotu, o privalo įvertinti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Konkrečiai kalbant, jis turi įvertinti, ar gali nagrinėti banko personalo ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikto ieškovui nesulaukus banko atsakymo į anksčiau jam pateiktą prašymą atlyginti žalą. Taigi bankui ginantis pateikti argumentai neturi reikšmės.
117 Antra, dėl reikalavimų atlyginti žalą dalinio nepriimtinumo dėl sutapimo su teisme jau nagrinėjamais reikalavimais pažymėtina, kad jei ieškinio šalys, dalykas ir pagrindai yra tokie patys kaip ir anksčiau pateiktame ieškinyje, pagal nusistovėjusią teismo praktiką vėlesnis ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas (Nutarties Vienne ir kt. / Parlamentas, F‑22/06, EU:F:2006:89, 12 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
118 Taigi Tarnautojų teismas turi išnagrinėti, ar ieškiniai byloje F‑95/11 ir šioje byloje, pateikti atitinkamai 2011 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 27 d., yra tarp tų pačių šalių, ar jų dalykas tas pats ir ar jie grindžiami tais pačiais pagrindais.
119 Kalbant apie sąlygą, susijusią su abiejų ieškinių šalių tapatumu, reikia konstatuoti, kad šioje byloje ji tenkinama. Iš tikrųjų abiejuose ieškiniuose šalys yra ieškovė ir bankas.
120 Kalbant apie sąlygas, susijusias su dalyko tapatumu, pažymėtina, kad byloje F‑95/11 ieškovė prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl iš 2011 m. kovo 30 d. rašto personalui išplaukiančio banko sprendimo pakeisti jos užduotis bei jų atlikimo sąlygas ir atimti iš jos atsakomybę, kurią ji turėjo bendros rizikos politikos srityje, neteisėtumo. Taip pat ji prašo atlyginti žalą, patirtą bankui pažeidus savo rūpestingumo pareigą ir pareigą apsaugoti, kurios jam kyla, jeigu jo darbuotojo nėra darbe dėl ligos, taip pat pažeidus Personalo reglamento 42 straipsnį, nes bankas nepriėmė jai skirto individualaus sprendimo, kuris vėliau turėjo būti jai įteiktas, dėl jos funkcijų įgyvendinimo sąlygų ir pobūdžio pakeitimo.
121 Šioje byloje ieškovė prašo atlyginti žalą, jai padarytą dėl 2011 m. liepos 28 d. sprendimo neteisėtumo ir tos aplinkybės, kad ji buvo priversta atvykti į atrankos komitetą, dėl kurio vieno iš narių vyko jos prašymu pradėta psichologinio priekabiavimo tyrimo procedūra.
122 Todėl konstatuotina, kad reikalavimų atlyginti žalą šiame ieškinyje ir reikalavimų byloje F‑95/11 dalykas nėra tapatus. Todėl turi būti atmestas banko iškeltas nepriimtinumo pagrindas, susijęs su tapačių reikalavimų nagrinėjimu teisme.
123 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikalavimai atlyginti žalą pripažintini priimtinais.
Dėl esmės
Šalių argumentai
124 Ieškovė nurodo, kad atrankos procedūra sukėlė jai didelį nerimą, nes, nepaisant jos prašymų, ji turėjo atvykti į atrankos komitetą, kurio vienas narys buvo vienas iš tariamų priekabiautojų, dėl kurio vyko jos prašymu pradėta ir dar nepasibaigusi tyrimo procedūra.
125 Ieškovė teigia, kad dėl 2011 m. liepos 28 d. sprendimo ji pasijuto banko nesuprasta, pažeminta ir labai nusivylusi. Šis sprendimas padarė žalos ir jos profesinei reputacijai, nes, nors dauguma funkcijų, susijusių su ginčijamomis pareigomis, iki Rizikos valdymo GD reorganizavimo buvo pavestos jai, ji nebuvo paskirta į šias pareigas. 2011 m. liepos 28 d. jai buvo padaryta didelė neturtinė žala, kurią ji vertina ex aequo et bono 50 000 eurų suma.
126 Galiausiai ieškovė teigia, kad 2011 m. liepos 28 d. sprendimas jai padarė turtinės žalos, kurią atitinka atlyginimo praradimas, nes paskirta į ginčijamas pareigas ji galėtų įrodyti esminį įnašą siekiant strateginių Rizikos valdymo GD tikslų ir greičiau kilti karjeros laiptais. Ieškovė vertina turtinę žalą ex aequo et bono 436 100 eurų suma.
127 Bankas teigia, kad prašymas atlyginti žalą visiškai nepagrįstas, nes jo negalima apkaltinti dėl jokio neteisėto veiksmo. Kad ir kaip būtų, kalbant apie turtinę žalą, ieškovė neįrodė šios žalos tikrumo, nes atlyginimo praradimas yra visiškai hipotetinis.
Tarnautojų teismo vertinimas
128 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką administracijos atsakomybė kyla, jei ieškovas įrodo pažeidimo, tikros žalos ir priežastinio ryšio tarp elgesio ir minėtos žalos buvimą. Visos šios kumuliacinės sąlygos turi būti įvykdytos, o ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti pakanka, kad nebūtų vienos iš šių trijų sąlygų (Sprendimo Arguelles Arias / Taryba, F‑122/12, EU:F:2013:185, 128 punktas).
129 Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovės nurodyta neturtinė žala iš dalies kyla iš 2011 m. liepos 28 d. sprendimo ir iš dalies – iš aplinkybės, kad ji turėjo atvykti į atrankos komitetą, kuriame buvo vienas iš tariamų jos priekabiautojų, dėl kurio ji žinojo, kad vyksta tyrimo procedūra ir kuriam buvo kilęs interesų konfliktas su ja.
130 Šio sprendimo 104 punkte buvo nuspręsta, kad 2011 m. liepos 28 d. sprendimas turi būti panaikintas dėl atrankos komiteto nešališkumo pareigos ir vienodo požiūrio į kandidatus principo pažeidimo, o šio sprendimo 77 punkte nuspręsta, kad Y neturėjo dalyvauti atrankos komiteto pokalbyje su ieškove ir atliekant jos vertinimą. Konstatavus banko pažeidimus, reikia išnagrinėti, ar šios klaidos turėjo žalingų pasekmių ieškovei.
131 Kalbant, pirma, apie neturtinę žalą, kurią ieškovė mano patyrusi, primintina, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, vien neteisėto akto panaikinimas gali būti teisingas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri gali būti atskirta nuo neteisėtumo, dėl kurio panaikinamas aktas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant tą aktą (Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 64 punktas).
132 Tarnautojų teismas primena, jog nėra abejonių, kad neteisybės jausmas ir kančios, kurių asmeniui sukelia dalyvavimas ikiteisminėje procedūroje, o vėliau – teismo procese, kad būtų pripažintos jo teisės, yra žala, kuri gali būti kildinama vien iš tos aplinkybės, kad administracija padarė pažeidimų. Ši žala gali būti atlyginama, jeigu jos nekompensuoja pasitenkinimas dėl ginčijamo akto panaikinimo (šiuo klausimu žr. Sprendimo CC / Parlamentas, F‑9/12, EU:F:2013:116, dėl kurio šiuo metu Europos Sąjungos Bendrajame Teisme yra pareikštas apeliacinis skundas (byla T‑457/13 P), 128 punktą), todėl atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis buvo priimtas 2011 m. liepos 28 d. sprendimas, t. y. po atrankos procedūros, per kurią ieškovė turėjo atvykti į atrankos komitetą, pirmininkaujamą vieno iš tariamų priekabiautojų, dėl kurio ji žinojo, kad vyksta tyrimo procedūra ir kuriam buvo kilęs interesų konfliktas su ja, ir per kurią nebuvo laikomasi vienodo požiūrio į kandidatus principo, Tarnautojų teismas mano, kad konkrečiomis bylos aplinkybėmis ieškovės patirta neturtinė žala būtų teisingai įvertinta nustatant ex æquo et bono 25 000 eurų sumą jai atlyginti.
133 Dėl, antra, ieškovės prašymo priteisti bankui atlyginti turtinę žalą, kuri jai buvo padaryta 2011 m. liepos 28 d. sprendimu, nes sprendimas neskirti jos į ginčijamas pareigas turėjo poveikį būsimam jos atlyginimui, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos tikrumo. Iš tikrųjų, net darant prielaidą, kad po atrankos procedūros ieškovė būtų buvusi paskirta į ginčijamas pareigas, neįmanoma konkrečiai apibrėžti, kokių galimybių pakilti tarnyboje ji turėtų, nes šios galimybės išimtinai hipotetinės. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai atlyginti šią žalą negali būti tenkinami.
134 Iš viso to, kas pasakyta, aišku, kad iš banko ieškovei reikia priteisti 25 000 eurų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
135 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant antros dalies aštunto skyriaus kitų nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba tai, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
136 Iš šiame sprendime išdėstytų motyvų matyti, kad ieškinys iš esmės tenkintas, todėl bankas yra pralaimėjusi šalis. Be to, savo reikalavimuose ieškovė aiškiai prašė priteisti iš banko bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, bankas turi padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. 2011 m. liepos 28 d. Europos investicijų banko sprendimas skirti A į skyriaus „Rizikos politika ir kainodara“ vadovo pareigas panaikinamas.
2. Europos investicijų bankui nurodoma sumokėti CG 25 000 eurų sumą.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Europos investicijų bankas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir jam nurodoma padengti CG bylinėjimosi išlaidas.
Rofes i Pujol | Bradley | Svenningsen |
Paskelbta 2014 m. liepos 10 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | M. I. Rofes i Pujol |