EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2015 m. birželio 30 d.
Byla F‑124/14
Olivier Petsch
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – Lopšelių ir vaikų darželių darbuotojai – 2014 m. sausio 1 d. įsigalioję nauji Pareigūnų tarnybos nuostatai ir KTĮS – Reglamentas Nr. 1023/2013 – Darbo valandų skaičiaus padidinimas – Papildoma mėnesinė suma – Procedūros reglamento 50 straipsnis – Normų hierarchija – Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 1 dalies bendrosios įgyvendinimo nuostatos – KTĮS priedo 2 straipsnis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 ir 28 straipsniai“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, EAEB sutarčiai taikomą pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo O. Petsch prašo panaikinti 2014 m. sausio ir paskesnių mėnesių jo darbo užmokesčio lapelius, nes juose nenumatyta „papildoma mėnesinė suma“ atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pailgėjo darbo laikas.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. O. Petsch padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, aiškus ir tikslus nurodymas – Ieškinys Tarnautojų teisme
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punktas)
2. Pareigūnai – Sutartininkai – Darbo sąlygos – 2014 m. sausio 1 d. įsigalioję nauji Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Darbo laiko pailgėjimas nedidėjant darbo užmokesčiui – Įtaka papildomai mėnesinei sumai pagal minėtų sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalį – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 93 straipsnis ir priedo 2 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1023/2013 12 ir 22 konstatuojamosios dalys)
3. Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Institucijų kompetencija – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos)
4. Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje – Kolektyvinių derybų teisė – Galimybė remtis Sąjungos institucijų ir jų personalo santykiuose – Ribos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 ir 28 straipsniai)
1. Keičiant Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusios to paties reglamento redakcijos 50 straipsnio 1 dalies e punktu buvo siekiama, be kita ko, sustiprinti ieškovo pareigą aiškiai pateikti savo pagrindus, reikalaujant, kad jie būtų paremti tiksliu teisiniu pagrindu, kad dėl kiekvieno pagrindo pateikti argumentai būtų išimtinai susiję su šiuo pagrindu ir kad kiekvienas pagrindas būtų atskirtas nuo kitų; tai atlikta dėl teismo proceso dalyvių, proceso šalių, advokatų, pareigūnų ir teisėjų interesų. Šiomis sąlygomis Tarnautojų teismas neturi imtis proceso organizavimo priemonių arba per posėdį pateikti klausimų vien dėl to, kad ištaisytų ieškinio redakcinius trūkumus, netikslumus arba dviprasmybes, atsižvelgdamas į Procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punktą.
Šiuo klausimu, kai pagrindai nėra išdėstyti taip, kaip reikalaujama Procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punkte, ir kai nors ir iš trumpų argumentų, pašalinus įterptus nukrypimus ir kitus dviprasmiškus, netikslius arba nepagrįstus kaltinimus, galima atskleisti kaltinimus, kuriuos ieškovas nori pateikti, negalima nuspręsti, kad visas ieškinys yra nepriimtinas.
(žr. 21 ir 23 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo de Pretis Cagnodo ir Trampuz de Pretis Cagnodo / Komisija, F‑104/10, EU:F:2013:64, 57 punktas.
2. Reglamentu Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, atsižvelgiant į jo 12 ir 22 konstatuojamąsias dalis, buvo pakeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 straipsnis numatant 40 valandų minimalų savaitės darbo laiką, paliekant nepakeistą Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 93 straipsnį, kuriame nustatytas sutartininkų bazinis darbo užmokestis.
Darytina išvada, kad, priimdamas Reglamentą Nr. 1023/2013, teisės aktų leidėjas pailgino minimalų savaitės darbo laiką iki 40 valandų, nepadidindamas darbo užmokesčio; anksčiau kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos bendru susitarimu buvo nustatytas šis 37 valandų ir 30 minučių darbo laikas, atsižvelgiant į iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytinos Pareigūnų tarnybos nuostatų redakcijos 55 straipsnyje institucijoms paliktas pasirinkimo laisvės ribas.
Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio 2 dalyje numatyta papildoma mėnesinė suma buvo ne tik „galimybė“, palikta kiekvienos institucijos diskrecijai, bet ji buvo numatyta tik apsaugoti suinteresuotųjų asmenų pirkimo galią ir apskaičiuojama remiantis mėnesine bazine suma nuo sąlygų pasikeitimo, taip kompensuojant galimą darbo užmokesčio sumažėjimą sutikus dirbti pagal sutartininkų sutartį ir atsižvelgiant į darbo užmokesčio sumą, sumokėtą pagal nacionalinės teisės aktus sąlygų pasikeitimo metu. Taigi Sąjungos teisės nuostatos, pagal kurias suteikiamos finansinės išmokos, turi būti aiškinamos siaurai.
Šiuo klausimu atsižvelgiant į naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 straipsnio (siejamo su Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 93 straipsniu) tekstą, tikslą ir kontekstą reikia manyti, kad minėtų sąlygų priedo 2 straipsnyje palikta galimybė kiekvienai institucijai pervesti papildomą mėnesinę sumą, tačiau šiai sumai negali daryti įtakos Sąjungos teisės aktų leidėjo nuspręstas darbo laiko prailginimas už tai neatlyginant darbo užmokesčiu. Pastaruoju klausimu laikydamasis aukštesnių jam taikomų normų teisės aktų leidėjas gali bet kuriuo metu priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų normų pakeitimus, kurie, kaip jis mano, atitinka tarnybos interesus, ir įtvirtinti ateityje pareigūnams arba atitinkamiems tarnautojams taikytinas mažiau palankias Pareigūnų tarnybos nuostatų normas.
(žr. 27, 28, 33, 35 ir 36 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, T‑58/05, EU:T:2007:218, 86 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Dalmasso / Komisija, F‑61/05, EU:F:2008:47, 78 punktas ir Sprendimo Bosman / Taryba, F‑145/07, EU:F:2008:149, 32 ir 39 punktai ir nurodyta teismų praktika.
3. Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 1 dalies bendrosios įgyvendinimo nuostatos yra žemesnės privalomosios galios nei Pareigūnų tarnybos nuostatai arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Todėl jose jokiu atveju negali būti teisėtai nustatytos nuo tokių aukštesnės galios nuostatų nukrypstančios taisyklės.
(žr. 29 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Ianniello / Komisija, T‑308/04, EU:T:2007:347, 38 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Bouillez ir kt. / Taryba, F‑11/11, EU:F:2012:8, 45 punktas.
4. Nors darbuotojų teisė į informaciją ir kolektyvinių derybų teisė, numatytos atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 ir 28 straipsniuose, lyg ir yra taikytinos Sąjungos institucijų ir jų personalo santykiams, pagal pačių šių nuostatų tekstą jų įgyvendinimas turi būti numatytas Sąjungos teisėje.
(žr. 44 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Association de médiation sociale, C‑176/12, EU:C:2014:2, 44 ir 45 punktai.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Bergallou /Parlamentas ir Taryba, T‑22/14, EU:T:2014:954, 33 punktas.