TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. lapkričio 10 d.

Byla F‑20/09

Marc Juvyns

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Nuopelnų palyginimas – 2005–2006 m. vertinimo ataskaitomis pagrįsta procedūra – Atliekamų pareigų lygio kriterijus“

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. Juvyns iš esmės prašo panaikinti Tarybos sprendimą nepaaukštinti jo pareigų į AST 7 lygį per 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio suderinamumas – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Pagrindai ir argumentai, nenurodyti skunde, bet glaudžiai su juo susiję – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Taisyklės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis; XIII priedo 10 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundas – Sprendimas atmesti – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 ir 45 straipsniai)

1.      Išankstinio administracinio skundo ir ieškinio suderinamumo taisyklė taikoma tik jei ieškiniu keičiamas ginčo dalykas, kuris buvo nurodytas skunde, ar jo pagrindas, „pagrindo“ sąvoką aiškinant plačiai.

Kalbant apie reikalavimus dėl panaikinimo, pateiktus dėl administracijos akto, „ginčo pagrindu“ laikytina tai, kad ieškovas ginčija ginčijamo akto turinio teisėtumą, arba tai, kad jis ginčija šio akto formos teisėtumą.

(žr. 41 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 119 punktas.

2.      Kalbant apie AST pareigų grupės pareigūnus, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnyje numatyti referenciniai koeficientai kiekvieno lygio laisvų darbo vietų skaičiui nustatyti, kurie skiriasi atsižvelgiant į įvairius karjeros srautus. Kadangi administracija turi laikytis šių koeficientų, Paskyrimų tarnyba pagrįstai lygina AST pareigų grupės pareigūnų, kurie priklauso tik tam pačiam karjeros srautui, nuopelnus.

Šiuo klausimu lyginant AST pareigų grupės pareigūnų nuopelnus per paaukštinimo procedūrą remiantis karjeros srautu nepažeidžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis, kuriame numatyta lyginti visus paaukštintinus pareigūnus, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsniu, kaip specialia nuostata, nukrypstama nuo bendrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų normų.

(žr. 42 ir 43 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, C‑443/07 P, 107 punktas, kuriuo patvirtinamas 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, 129 punktas.

3.      Nors vertinimo ataskaita yra būtinas vertinimo elementas kiekvieną kartą, kai pareigūnas vertinamas siekiant priimti sprendimą dėl jo pareigų paaukštinimo, Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnyje numatyta pareiga parengti vertinimo ataskaitą tik kas dveji metai. Kadangi jame nenumatyta, kad pareigų paaukštinimo procedūra turi būti vykdoma tokiu pačiu periodiškumu, kaip vertinimo procedūra, Pareigūnų tarnybos nuostatuose neatmetama galimybė, jog Paskyrimų tarnyba nuspręs paaukštinti pareigas neturėdama naujausios vertinimo ataskaitos.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad nei Pareigūnų tarnybos nuostatuose, nei institucijos vidaus taisyklėse nenumatyta, jog vertinimo ir pareigų paaukštinimo procedūros turi sutapti, ir kad administracija turi didelę diskreciją organizuoti pareigų paaukštinimo procedūrą, nors pageidautina, jog administracija pasistengtų turėti naujausias vertinimo ataskaitas, kad nuspręstų dėl pareigų paaukštinimo, tai, jog išimtiniais atvejais neatsižvelgiama į minėtas ataskaitas, nėra neteisėta, ypač kai visi paaukštintini pareigūnai buvo vertinami vienodai.

Tai ypač taikytina, ir kai vertinimo ataskaitos nėra dėl įprastos vertinimo procedūros eigos.

(žr. 45–47 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1992 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Moritz prieš Komisiją, C‑68/91, 16 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Sebastiani prieš Komisiją, T‑194/99, 45, 46 ir 49 punktai.

4.      Atsižvelgiant į mažą iš biudžeto finansuojamų laisvų vietų skaičių per pareigų paaukštinimo procedūrą institucija gali teisėtai papildomai atsižvelgti į pareigūno faktinį tarnybos laikotarpį ir paaukštinti prioritetine tvarka pareigūnus, kurie per referencinį laikotarpį objektyviai ilgiau atliko savo darbą ir taip gerokai labiau nei suinteresuotas asmuo užtikrino tęstinumą ir dėl šios priežasties – tarnybos interesą, kai kiti nuopelnai yra vienodi.

Šiuo atžvilgiu, kalbant apie atsižvelgimą per praeigų paaukštinimo procedūrą į pareigūno nebuvimą darbe, administracija neprivalo skirtingai atsižvelgti į atostogų dienų skaičių remdamasi šio nebuvimo darbe priežastimis.

(žr. 50 ir 53 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Nielsen prieš Tarybą, T‑353/03, 76 ir 77 punktai.

5.      Nors Paskyrimų tarnyba neprivalo nurodyti sprendimų nepaaukštinti pareigų motyvų, ji vis dėlto privalo pateikti šiuos motyvus atmesdama nepaaukštinto pareigūno skundą.

Iš tiesų pareigos motyvuoti apimtis turi būti nustatyta pagal konkrečias aplinkybes, būtent: akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmens, kuriam skirtas aktas, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Taigi, kalbant apie per procedūrą, kaip antai pareigų paaukštinimo procedūrą, priimto sprendimo, kuris turi įtakos daugeliui subjektų, motyvus, iš Paskyrimų tarnybos galima reikalauti, kad ji motyvuotų savo sprendimą, kai atmetamas skundas dėl kaltinimų, pateiktų šiame skunde, ir paaiškintų, be kita ko, dėl kokių priežasčių kiekvienas iš paaukštintinų pareigūnų turėjo daugiau nuopelnų, nei skundą pateikęs asmuo.

(žr. 66 ir 70 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. sausio 26 d. Sprendimo Pierrat prieš Teisingumo Teismą, T‑60/94, 31 ir 32 punktai; 1999 m. balandžio 27 d. Sprendimo Thinus prieš Komisiją, T‑283/97, 73 punktas; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Salazar Brier prieš Komisiją, T‑83/03, 78 punktas; 2006 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑422/04, 69 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Barbin prieš Parlamentą, F‑81/07, 27 punktas.