EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 5 d.

Byla F‑76/11

Diana Grazyte

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga – Referencinis 10 metų laikotarpis – Eigos pradžia – Pabaiga – Neatsižvelgimas į tarnybos tarptautinėje organizacijoje laikotarpius – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų taikymas pagal analogiją“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys; juo D. Grazyte iš esmės prašo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 25 d. Individualių išmokų administravimo ir mokėjimų biuro (PMO) sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės prašymas išmokėti ekspatriacijos išmoką.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį – Sąvoka – Ieškinys, kuriuo siekiama, kad institucijai būtų nurodyta išmokėti ekspatriacijos išmoką – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Pareigūnų ieškiniai – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį – Sąvoka – Ieškinys, kuriuo siekiama, kad institucijai būtų nurodyta išmokėti ekspatriacijos išmoką – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punktas; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 21 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Skyrimo sąlygos – Laikinasis tarnautojas, turintis paskyrimo valstybės narės pilietybę – Įprasta gyvenamoji vieta ne šioje valstybėje per referencinį laikotarpį – Šio laikotarpio pradžios nustatymas – Neatsižvelgimas į tarnybos valstybei arba tarptautinei organizacijai laikotarpius

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punktas; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 21 straipsnis)

1.      Reikalavimai, kuriais siekiama, kad institucijai būtų nurodyta išmokėti ekspatriacijos išmoką ir palūkanas, turi būti laikomi pateiktais dėl to paties dalyko kaip ir reikalavimai, kuriais Tarnautojų teismui apskundžiamas Individualių išmokų administravimo ir mokėjimų biuro sprendimas neskirti suinteresuotajam asmeniui ekspatriacijos išmokos, nes nagrinėjant finansinius ginčus Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalimi Bendrijos teismui suteikta neribota jurisdikcija jam pavedamas uždavinys visiškai išspręsti ginčus, dėl kurių kreiptasi, t. y. priimti sprendimą dėl visų tarnautojo teisių ir pareigų, tačiau ji nedraudžia perduoti nagrinėjamai institucijai, teismui prižiūrint, įvykdyti nurodytą sprendimo dalį tiksliai nurodytomis sąlygomis.

(žr. 25 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weißenfels prieš Parlamentą, C‑135/06 P, 67 punktas.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad kai asmuo, kuris prašo jam skirti ekspatriacijos išmoką, dirbo keliose skirtingose agentūrose, diena, kurią baigiasi referencinis laikotarpis, yra šio asmens tarnybos pradžios atitinkamoje agentūroje diena, kaip antai numatyta laikinojo tarnautojo sutartyje, kurios pagrindu prašoma suteikti ekspatriacijos išmoką.

(žr. 46 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Adam prieš Komisiją, C‑211/06 P, 38 ir 39 punktai.

3.      Kalbant apie Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą referencinį laikotarpį, pagal analogiją su Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punktu turi būti neatsižvelgiama į bet kokius tarnybos valstybei arba tarptautinei organizacijai laikotarpius, o tai reiškia, kad dėl to, jog atlikta tarnyba valstybei arba tarptautinei organizacijai, iš atitinkamo asmens neatimama teisė į ekspatriacijos išmoką, tačiau tai reiškia, kad referencinio laikotarpio pradžia turi būti nukelta tiek, kad būtų galima patikrinti, ar šis asmuo praleido 10 metų už Europoje esančios valstybės, kurios pilietybę jis turi ar turėjo per šiuos 10 metų nedirbdamas valstybės arba tarptautinės organizacijos tarnyboje, teritorijos ribų.

Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkte nėra jokios nuorodos, kuria remiantis būtų galima teigti, kad siekiant nustatyti referencinio laikotarpio pradžią nereikia neatsižvelgti į tarnybos valstybei arba tarptautinei organizacijai laikotarpius.

(žr. 50 ir 51 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, F‑108/05, 74 punktas.