Language of document : ECLI:EU:F:2016:67

EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2016 m. kovo 17 d.

Byla F‑76/11 DEP

Diana Grazyte

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Teisė kreiptis į teismą – Bylinėjimosi išlaidas turinčio padengti asmens mokumas“

Dalykas:      Europos Komisijos pateiktas prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidas priėmus 2012 m. gruodžio 5 d. Sprendimą Grazyte / Komisija (F‑76/11, EU:F:2012:173).

Sprendimas:      Bendra bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje Grazyte / Komisija (F‑76/11), kurias D. Grazyte turi atlyginti Europos Komisijai, suma yra 4 675,32 euro. 1 punkte nurodytai sumai bus taikomos palūkanos nuo pranešimo apie šią nutartį iki jos faktinio sumokėjimo pagal Europos Centrinio Banko pirmąją kalendorinę mėnesio, kurį baigėsi mokėjimo terminas, dieną pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytą palūkanų normą, padidintą trimis su puse procentinių punktų. Atmesti likusią prašymo dalį.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – To paties advokato suteikta pagalba bylai svarbiame ikiteisminiame etape – Laiko, būtino pasirengti teismo procesui, sutrumpinimas – Apimtis

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento (2007) 91 straipsnio b punktas)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąjungos institucijų arba organų išlaidos advokatui – Viešojoje tarnyboje taikomas valandinis tarifas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 103 straipsnio 5 dalis)

3.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Nagrinėjant ieškinį Sąjungos teisme institucijos patirtos išlaidos – Atlygintinų išlaidų priteisimas iš kitos šalies – Atsižvelgimas į tos šalies mokumą – Leistinumas

(ESS 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

4.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Honorarai, kuriuos šalys moka savo advokatams – Atsižvelgimas į bylinėjimosi išlaidas turinčio padengti asmens mokumą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento (2007) 91 straipsnio b punktas, 95 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 97 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia pastraipos ir 98 straipsnio 1 dalis)

1.      Sąjungos teismas nėra saistomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas prašančios šalies pateiktos išlaidų suvestinės. Jis turi atsižvelgti tik į bendrą darbo, kurį objektyviai reikėjo atlikti dėl proceso, valandų skaičių.

Be to, atitinkamos institucijos advokatui atlygintinų honorarų suma negali būti nustatyta neatsižvelgiant į dar prieš kreipiantis į Tarnautojų teismą šios institucijos tarnybų atliktą darbą. Iš tiesų, kadangi ieškinys priimtinas tik tuo atveju, jeigu buvo pateiktas skundas ir šį skundą paskyrimų tarnyba atmetė, institucijos tarnybos iš principo yra įtrauktos į ginčų nagrinėjimą dar prieš tai, kai dėl šių ginčų kreipiamasi į Tarnautojų teismą.

Tačiau šiuo klausimu negalima neginčijamai preziumuoti, kad institucijos advokatui tenka mažiau darbo, ypač kai šis advokatas nedalyvavo rengiant atsakymą į skundą.

Iš tiesų sprendimo teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jį priimant susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes, ir institucijos advokato užduotis yra ginti šio sprendimo motyvus ir rezoliucinę dalį, kurie matyti iš šio sprendimo, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl ribotos administracijos kompetencijos vienas motyvas, kuriuo administracija rėmėsi iš pradžių, gali būti pakeistas kitu motyvu. Šiomis aplinkybėmis manytina, kad institucijos advokatas paprastai remiasi šios institucijos tarnybų anksčiau – priimant ginčijamą sprendimą ir per ikiteisminę procedūrą – atliktu darbu.

(žr. 21–23 ir 25 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. spalio 16 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, F‑69/10 DEP, EU:F:2014:238, 21 punktas ir 2014 m. lapkričio 25 d. Nutarties Loukakis ir kt. / Parlamentas, F‑82/11 DEP, EU:F:2014:253, 32 punktas.

2.      Viešosios tarnybos bylose 250 eurų valandinis tarifas gali iš esmės būti laikomas atspindinčiu protingą institucijos advokato atlyginimą.

(žr. 32 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. birželio 25 d. Nutarties Buschak / FEACVT, F‑47/08 DEP, EU:F:2014:175, 53 punktas ir 2014 m. spalio 16 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, F‑69/10 DEP, EU:F:2014:238, 28 punktas.

3.      Pagal ESS 6 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys. Darytina išvada, kad už Chartiją žemesnės privalomosios galios normos turi būti aiškinamos, kiek įmanoma, taip, kad jos būtų taikomos pagal ją. Konkrečiai kalbant, Tarnautojų teismo procedūros reglamentą reikia aiškinti atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, kuriame įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą teisme.

Šiuo klausimu iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos matyti, kad net pasibaigus procesui ir skyrus pakankamai didelę finansinę naštą gali būti ribojama teisė kreiptis į teismą, kuri yra teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, nustatytos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir Sąjungos teisės sistemoje užtikrintos Chartijos 47 straipsnyje, dalis. Konkrečiai kalbant, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidų suma, nustatyta atsižvelgiant į konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes, įskaitant ieškovo mokumą ir proceso dalį, per kurią pasireiškė minėtas ribojimas, yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar asmuo galėjo pasinaudoti teise kreiptis į teismą.

Šiomis aplinkybėmis atsižvelgimas į šalies, iš kurios buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos per jų dydžio nustatymo procedūrą, mokumą, nėra nei piktnaudžiavimas įgaliojimais, nei kompetencijos viršijimas.

(žr. 38, 40 ir 43 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Abdida, C‑562/13, EU:C:2014:2453, 47 punktas ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Orizzonte Salute, C‑61/14, EU:C:2015:655, 49 punktas.

4.      Per procedūrą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo Tarnautojų teismas gali atsižvelgti į šalies, kuri turi jas padengti, mokumą, kai sprendžia dėl sumos, iki kurios šalių advokatams mokamo honoraro dydį gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Iš tiesų teisė kreiptis į teismą nebūtų tinkamai užtikrinama, jei perspektyva šaliai padengti arba nepadengti pakankamai dideles bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui būtų palikta vien kitos šalies nuožiūrai. Atvirkščiai, esant sunkumų, būtent teismas turi nustatyti bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, kaip antai suinteresuotojo asmens mokumą.

Be to, iš 2007 m. liepos 25 d. Procedūros reglamento 95 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 97 straipsnio 3 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies matyti, kad teisinė pagalba gali apimti tik išlaidas, susijusias su konsultacijomis pagalbos gavėjui ir jo atstovavimu. Taigi pagal to paties reglamento 97 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą skirta teisinė pagalba negali apimti hipotetinės bylinėjimosi išlaidų sumos, kurią ieškovai, nepatenkinus jų reikalavimų, turėtų atlyginti atsakovams, kaip jų advokatų honorarų.

(žr. 46, 50 ir 53 punktus)