GENERALINĖS ADVOKATĖS
VERICA TRSTENJAK IŠVADA,
pateikta 2011 m. kovo 8 d.(1)
Byla C‑10/10
Europos Komisija
prieš
Austrijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – SESV 258 straipsnis – EB 56 straipsnis – EEE susitarimo 40 straipsnis – Kapitalo judėjimo laisvė – Pajamų mokesčio lengvata švietimo, mokslo tiriamąja ir mokymo veikla užsiimančioms institucijoms dovanojamam turtui – Lengvatos taisyklių taikymas tik nacionalinėms institucijoms dovanojamam turtui – Objektyvus institucijų panašumas – Pateisinimas privalomais bendrojo intereso pagrindais – Austrijos, kaip mokslo ir švietimo centro, rėmimas – Proporcingumas“
Turinys
I – Įžanga
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisė
B – EEE susitarimas
C – Nacionalinė teisė
III – Faktinės aplinkybės
IV – Ikiteisminė procedūra
V – Procesas Teisingumo Teisme ir šalių prašymai
VI – Pagrindiniai šalių argumentai
VII – Teisinis vertinimas
A – Dėl laisvo kapitalo judėjimo ribojimo buvimo
B – Dėl laisvo kapitalo judėjimo ribojimo pateisinimo buvimo
1. Dėl nagrinėjamų nacionalinių ir kitų ES valstybių narių institucijų objektyvaus panašumo
2. Dėl pateisinimo privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais
3. Santrauka
C – Dėl EEE susitarimo 40 straipsnio pažeidimo buvimo
VIII – Bylinėjimosi išlaidos
IX – Išvada
I – Įžanga
1. Nagrinėjamos bylos pagrindas yra Komisijos ieškinys dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal SESV 258 straipsnį, kuriuo ši prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir pagal EEE susitarimo 40 straipsnį, nes apribojo galimybę švietimo, mokslo tiriamąją ir mokymo veiklą vykdančioms institucijoms dovanojamas lėšas atskaityti siekiant apmokestinti pajamas, jei šios institucijos nėra įsteigtos Austrijoje.
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisė(2)
2. EB 56 straipsnio 1 dalyje pagal 4 skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi kapitalo ir mokėjimų judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.
3. EB 58 straipsnyje numatyta:
„1. 56 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės:
a) taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu;
b) imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje, arba nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės informacijos tikslais, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.
<...>
3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės ir tvarka neturi sudaryti laisvo kapitalo ir mokėjimų, kaip nustatyta 56 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo.“
B – EEE susitarimas
4. EEE susitarimo 40 straipsnyje numatyta:
„Pagal šio Susitarimo nuostatas Susitariančios Šalys tarpusavyje netaiko jokių kapitalo, priklausančio EB valstybėse narėse ar ELPA valstybėse reziduojantiems asmenims, judėjimo apribojimų, taip pat nediskriminuoja dėl šalių pilietybės ar rezidavimo vietos arba dėl vietos, kurioje kapitalas yra investuotas. Šiam straipsniui įgyvendinti reikalingos nuostatos pateikiamos XII priede.“
C – Nacionalinė teisė
5. 1988 m.(3) Austrijos pajamų mokesčio įstatymo 4a straipsnyje (toliau − EStG) „pelno“ apskaičiavimas laikomas pajamų mokesčio nustatymo pagrindu. Pagal šią nuostatą veiklos išlaidos sumažina pelną. EStG 4a straipsnyje veiklos išlaidų sąvoka apibrėžiama kaip veiklos procese atsirandančios sąnaudos ir išlaidos. Be to, jame įtvirtintas išlaidų punktų sąrašas, kurie bet kuriuo atveju ir pagal įstatymą priskirtini veiklos išlaidoms.
6. EStG 4a straipsnio, iš dalies pakeisto 2009 m. Mokesčių reformos įstatymu, dalyje, pavadintoje „Dovanojamos lėšos iš apyvartinio kapitalo“, nustatytos išmokos taip pat laikytinos veiklos išlaidomis. Taip veiklos išlaidų sąrašas, iki 2009 m. kovo 31 d. buvęs EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte, perkeltas į EStG 4a straipsnį.
7. Pagal EStG 4a straipsnį:
„Veiklos išlaidomis taip pat laikomos:
1) dovanojamos lėšos iš apyvartinio kapitalo:
– mokslo tiriamajai veiklai arba
– suaugusiems šviesti skirtai mokymo veiklai, susijusiai su akademiniu ar meniniu mokymu ir atitinkančiai 2002 m. Universitetų įstatymą,
taip pat su tuo susijusioms mokslinėms publikacijoms šioms institucijoms:
a) universitetams, aukštosioms menų mokykloms ir vaizduojamųjų menų akademijai, jų fakultetams, institutams ir specialioms įstaigoms;
b) pagal federacinį ar žemės įstatymą įsteigtiems fondams, kuriems pavesta remti mokslo tiriamąją veiklą;
c) Austrijos mokslų akademijai;
d) teisiškai nesavarankiškoms teritorinių subjektų institucijoms, iš esmės užsiimančioms minėto pobūdžio mokslo tiriamąja ir mokymo veikla Austrijos mokslui ir ekonomikai ir tuo susijusiomis mokslinėmis publikacijomis ar dokumentais;
e) juridiniams asmenims, iš esmės užsiimantiems minėto pobūdžio tiriamąja ir mokymo veikla Austrijos mokslui ir ekonomikai ir tuo susijusiomis mokslinėmis publikacijomis ar dokumentais. Kita sąlyga yra ta, kad arba teritorinis subjektas turi daugiau nei pusę šio juridinio asmens akcijų, arba juridinis asmuo kaip subjektas, kaip tai suprantama pagal Federalinio mokesčių kodekso 34 ir paskesnius straipsnius, siekia išimtinai mokslinių tikslų.
Konkreti institucija turi įrodyti atitiktį d ir e punktų sąlygoms pateikdama Vienos mokesčių inspekcijos 1/23 išduotą pažymą, kuri bet kada gali būti atšaukta. Visos institucijos, kurioms buvo išduota tokia pažyma, privalo bent kartą per metus tinkama elektronine forma būti paskelbtos Federalinės finansų ministerijos interneto svetainėje. Bendras dovanojamų lėšų dydis gali būti atskaitomas tiek, kiek jis kartu su bendru dovanojamų lėšų dydžiu, kaip tai suprantama pagal 2 punktą, neviršija 10 % pastarųjų praėjusių finansinių metų pelno. Likusios buhalterinės vertės nereikia papildomai nurodyti kaip veiklos išlaidų, o dalinės vertės – kaip veiklos įplaukų. Remiantis 12 straipsniu į dovanojamą turtą pervesti paslėpti rezervai turi būti papildomai apmokestinami. Kai bendra vertė viršija nurodytą viršutinę ribą, pagal 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą ji gali būti atskaityta kaip ypatingosios išlaidos.“
III – Faktinės aplinkybės
8. Pagal Austrijos teisės aktus dėl pajamų mokesčio dovanojamos lėšos iš apyvartinio kapitalo įstatyme išvardytoms mokslo tiriamųjų, mokymo ir švietimo tikslų siekiančioms institucijoms gali būti priskirtos prie veiklos išlaidų, o tai atitinkamai sumažina pajamų mokesčio apskaičiavimo bazę. Todėl ši galimybė egzistuoja tik šalyje įsteigtoms institucijoms arba jei šios iš esmės užsiima mokslo tiriamąja arba mokymo veikla Austrijos mokslui ar ekonomikai.
9. Komisijos nuomone, Austrijos Respublika šiuo teisiniu reguliavimu pažeidžia iš kapitalo judėjimo laisvės kylančius įsipareigojimus ir EEE susitarimo 40 straipsnį. Todėl ji prieš Austrijos Respubliką pradėjo šią įsipareigojimų nevykdymo procedūrą.
IV – Ikiteisminė procedūra
10. 2005 m. gegužės 12 d. laišku Komisija paprašė Austrijos federalinės finansų ministerijos informacijos atsakyti, ar pagal EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas lėšos, dovanojamos šioje nuostatose nurodytoms ar panašioms ES ar EEE priklausančiose valstybėse esančioms institucijoms, gali būti atskaitomos dėl mokesčių.
11. 2005 m. rugsėjo 5 d. laišku Austrijos federalinė finansų ministerija patvirtino, kad EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto a–d papunkčiuose aprašyti aukojamų lėšų gavėjai gali būti tik nacionalinės institucijos. O EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto e papunktyje, remiantis formuluote, neapsiribojama nacionalinėmis institucijomis.
12. 2007 m. balandžio 4 d. pirmame oficialiajame pranešime Komisija padarė išvadą, kad EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto a–e papunkčiai prieštarauja EB 49 straipsniui ir EEE susitarimo 36 straipsniui. Ji pasiūlė Austrijai per du mėnesius pateikti savo pastabas.
13. 2007 m. birželio 5 d. pastabose Austrija atmetė visą Komisijos oficialiajame pranešime išdėstytą teisinę poziciją. Ji, be kita ko, pabrėžė, kad Komisijos minima paslaugų teikimo laisvė neturi reikšmės šiai bylai.
14. 2008 m. gegužės 8 d. papildomu oficialiuoju pranešimu Komisija papildė savo pirmame oficialiajame pranešime išdėstytą teisinį vertinimą tuo požiūriu, kad minėtomis nacionalinėmis nuostatomis, be paslaugų teikimo laisvės, taip pat pažeidžiama ir EB 56 ir paskesniuose straipsniuose įtvirtinta kapitalo judėjimo laisvė. Todėl Austrijos Respublika, leisdama atskaityti mokesčius nuo tiriamąja veikla užsiimančioms institucijoms dovanojamų lėšų tik Austrijos institucijoms, taip pat neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir pagal EEE susitarimo 40 straipsnį.
15. 2008 m. liepos 9 d. pastabose Austrijos Respublika iš esmės nurodė savo 2007 m. birželio 5 d. pastabas. Taip ji laikėsi nuomonės, kad EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas leistinas palankaus mokestinio režimo apribojimas materialine tikslo prasme, kadangi yra skatinami tik bendrąjį interesą tenkinantys tikslai, esant pakankamai sąsajai su konkrečia valstybe. Ši sąsaja su konkrečia valstybe pasireiškia arba ypatingu ryšiu su Austrijos mokslu ir ekonomika, arba ypatinga valstybės finansavimo atsakomybe atitinkamų institucijų atžvilgiu.
16. 2009 m. kovo 19 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, kuri Austrijos Respublikai buvo įteikta 2009 m. kovo 23 d. Teisiškai išanalizavusi EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą Komisija atskyrė a–d papunkčių ir e papunkčio nuostatas. EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto a–d papunkčiai sąlygoja, kad tik šioje nuostatoje paminėtoms, Austrijoje įsteigtoms, visuomenės gerove besirūpinančioms institucijoms dovanojamos lėšos gali būti pripažintos veiklos išlaidomis. Ir priešingai, lėšos, kurios būtų skirtos panašioms užsienio institucijoms, negalėtų būti pripažintos veiklos išlaidomis. Vadinasi, daromas skirtumas atsižvelgiant į buveinės vietą. Nors EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto e papunktyje sprendžiama ne pagal aukojamų lėšų gavėjo buveinės vietą, dovanojamos lėšos veiklos išlaidomis pripažįstamos tik jei šis juridinis asmuo iš esmės veikia Austrijos mokslo ir ekonomikos labui. Šiomis aplinkybėmis Komisija pirmiausia nustatė, kad leisdama mokslo tiriamąją ir mokymo veiklą vykdančioms institucijoms dovanotas lėšas atskaityti dėl mokesčių tik tuo atveju, jeigu šios institucijos įsteigtos Austrijoje, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir EEE susitarimo 40 straipsnį. Antra, Austrijos Respublika, apribodama galimybę mokymo ir mokslo tiriamąją veiklą vykdantiems juridiniams asmenims dovanotas lėšas atskaityti dėl mokesčių su sąlyga, kad šie asmenys iš esmės veiktų Austrijos mokslo ir ekonomikos labui, neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 49 ir 56 straipsnius bei pagal EEE susitarimo 36 ir 40 straipsnius.
17. Austrijos Respublika į tai atsakė 2009 m. gegužės 25 d. pastabomis. Jose ji patvirtino savo nuomonę, kad EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas neprieštarauja EB 49 ir 56 straipsniams bei EEE susitarimo 36 ir 40 straipsniams.
V – Procesas Teisingumo Teisme ir šalių prašymai
18. Kadangi Austrijos Respublika, Komisijos nuomone, neatsižvelgė į pagrįstą nuomonę, 2010 m. sausio 8 d. Komisija pareiškė ieškinį pagal SESV 258 straipsnį.
19. Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti, kad leisdama mokslo tiriamąją ir mokymo veiklą vykdančioms institucijoms dovanotas lėšas atskaityti dėl mokesčių tik tuo atveju, jeigu šios institucijos įsteigtos Austrijoje, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir EEE susitarimo 40 straipsnį,
– priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
20. Austrijos Respublika prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
VI – Pagrindiniai šalių argumentai
21. Komisijos nuomone, šiuo metu EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose, kurie visiškai atitinka iki 2009 m. kovo 31 d. galiojusius EStG 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto a–d papunkčius, įtvirtintas mokesčių atskaitos reguliavimas prieštarauja ir EB 56 straipsnio, ir EEE susitarimo 40 straipsnio reikalavimams. Austrijos vyriausybė ginčija tokio pažeidimo buvimą.
22. Komisijos manymu, toks reguliavimas, kaip antai EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose, pagal kurį tik Austrijoje įsteigtoms švietimo, tiriamąją ir mokslinę veiklą vykdančioms institucijoms dovanojamas lėšas galima atskaityti dėl mokesčių, bet to negalima padaryti tokioms institucijoms kitose šalyse narėse, suvaržo kapitalo judėjimo laisvę. Toks reguliavimas iš principo draudžiamas pagal EB 56 straipsnį. Negalima nustatyti jokio tokio suvaržymo pateisinimo. Pagal įstatymo formuluotę ir iš Austrijos Respublikos pareiškimų per ikiteisminę procedūrą vienareikšmiškai matyti, kad dovanojamos lėšos, kurias galima atskaityti dėl mokesčių, gali būti skiriamos tik nacionalinėms institucijoms. Komisija prieštarauja tokiam atskyrimui pagal aukojamų lėšų gavėjo buveinės vietą.
23. Austrijos vyriausybė sutinka, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiai tam tikru požiūriu atskiria nacionalines ir kitose šalyse narėse įsikūrusias institucijas, tačiau laiko tokį reguliavimą atitinkančiu Europos Sąjungos teisę. Čia ji pirmiausia teigia, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytos švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos negali būti lyginamos su į reguliavimo sritį nepatenkančiomis institucijomis. EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose minimos institucijos daugiausia yra viešosios valdžios įkurti viešosios teisės subjektai, užsiimantys šalies gerovę skatinančia veikla. Remiantis tuo, šioms institucijoms bendra yra tai, kad jos steigiamos federaliniu ar žemės įstatymu, ir per tai įstatymų leidėjui priklauso nuspręsti ne tik dėl jų tikslų ir užduočių formulavimo, bet ir ieškoti šių tikslų ir užduočių atitikties socialiniams siekiams skatinant visuotinę gerovę šalyje. Tokios galimybės daryti įtaką viešoji valdžia neturi užsienyje įsteigtoms švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms. Be to, tokios užsienio institucijos paprastai nėra orientuotos į mokslo Austrijoje skatinimą ir mokslinius tyrimus.
24. Komisijos nuomone, šis Austrijos vyriausybės argumentas iš dalies yra neteisingas. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, jis bet kuriuo atveju neturi reikšmės.
25. Be to, Austrijos vyriausybė kapitalo judėjimo laisvės apribojimą, jeigu jis būtų įrodytas, laiko pateisinamu privalomais bendrojo intereso pagrindais. Nagrinėjamu lengvatiniu mokestinio režimo reguliavimu siekiama stiprinti Austrijos, kaip mokslo ir švietimo centro, reputaciją. Šios lengvatos dovanojamoms lėšoms tikslas yra ne tas, kad mokslo tiriamoji veikla būtų atliekama Austrijoje, o tai, kad ji būtų naudinga Austrijos mokslui ar Austrijai – kaip mokslo centrui. Tikslas Austrijoje užtikrinti aukštą mokslinių tyrimų standartą sukuria privalomą bendrojo intereso pagrindą, kuris pateisina lengvatos dovanotoms lėšoms apribojimą EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms, kol yra paisoma proporcingumo principo. Šio minėtame reguliavime yra laikomasi.
26. Šie argumentai Komisijos neįtikina. Austrijos vyriausybė kaip tik neįrodė, kad diskriminuojamasis lengvatos dovanojamoms lėšoms reglamentavimas yra tinkamas ir reikalingas minėtam tikslui − Austrijos, kaip mokslo centro, – stiprinti. Argumentą, kad mokesčių lengvatą gaunantys nacionaliniai universitetai, be kita ko, užsiima šalies visuotinei gerovei ypač reikšminga veikla, Komisija atremia tvirtindama, kad Austrija turi galimybę labiau susiaurinti objektų sritis, kur būtų taikoma mokesčių lengvata dovanojamoms lėšoms.
27. Galiausiai Austrijos vyriausybė teigia, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos institucijos klasifikuotinos kaip „bendrąjį interesą tenkinančios institucijos“, kurios ypač glaudžiai susijusios su Austrijos Respublika tiek, kiek jos vykdo viešosios valdžios funkcijas, arba viešosiomis priemonėmis Austrijoje gerina mokslo klimatą ir naujos mokslininkų kartos švietimą. Lėšos iš privačių asmenų dovanojamų sumų papildo biudžetą ir kartu šių viešosios valdžios įgyvendinamų užduočių finansavimą. Per galimybę atskaityti dovanojamas sumas galima skirti papildomas lėšas šioms viešosioms užduotims. Nei iš kapitalo judėjimo laisvės, nei iš ligšiolinės Teisingumo Teismo praktikos negalima kildinti Europos Sąjungos teise pagrįsto įpareigojimo valstybei narei, pagal kurį ši privalėtų kitos valstybės narės teritorijoje mokesčių lengvatomis skatinti visuotinę gerovę ir viešąsias paslaugas.
28. Komisija nelaiko rimtu Austrijos vyriausybės argumento, kad tik nacionalinėms institucijoms dovanojamos, bet ne aukojamos lėšos institucijoms užsienyje atleidžia šią valstybę nuo savo pačios finansavimo atsakomybės šių institucijų atžvilgiu. Nėra įrodyta, kad egzistuoja tokia sąsaja tarp abiejų finansavimo šaltinių. Ir net jeigu ji būtų įrodyta, kapitalo judėjimo teisės apribojimas, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, nebūtų pateisinamas. Nors Austrijos Respublika nėra įpareigota tiesioginėmis subsidijomis skatinti kitų šalių gerovės, ji neturi teisės pagal savo valią riboti kapitalo judėjimo laisvės.
VII – Teisinis vertinimas
29. Šiame procese pirmiausia reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos teisė iš principo neįpareigoja valstybių narių tiesiogiai subsidijuoti užsienio švietimo, tyrimų ir mokslo institucijų. Be to, tiesioginiai mokesčiai iš esmės yra valstybių narių kompetencija. Dėl to iš šių bendrų nurodymų darytina išvada, kad valstybės narės gali įgyvendinti savo mokesčių kompetenciją tyrimų, švietimo ir mokslo rėmimo srityje, neatsižvelgdamos į iš pagrindinių teisių kylančius įpareigojimus. Pagal nuolatinę Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės privalo joms likusią mokesčių kompetenciją įgyvendinti nuolat atsižvelgdamos į Europos Sąjungos teisę(4).
30. Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia patikrinti, ar nagrinėjamas mokestinis reguliavimas lemia iš principo draudžiamą laisvo kapitalo judėjimo apribojimą. Kadangi, mano nuomone, atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, toliau reikia ištirti, ar šis apribojimas pagal Sutarties nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo dėl to nėra draudžiamas, ar gali būti pateisintas vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje pripažintų privalomuoju bendrojo intereso pagrindu.
A – Dėl laisvo kapitalo judėjimo ribojimo buvimo
31. Remiantis EB 56 straipsnio 1 dalimi, uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių apribojimai. Pagal Teisingumo Teismo praktiką ši Sutarties nuostata dėl laisvo kapitalo judėjimo apima ir pinigų ar dovanų natūra vertinimą mokesčių atžvilgiu. Išskyrus tik tuos atvejus, kai nagrinėjami sandoriai apsiriboja viena valstybe nare(5).
32. Nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo reguliavimas, viena vertus, numato, kad dovanojamos lėšos iš apyvartinio kapitalo EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms laikomos veiklos išlaidomis, kurios atskaitomos taikant pajamų mokesčio tvarką. Austrijos vyriausybė neginčija, kad užsienio institucijoms dovanojamos lėšos iš principo nepriskiriamos šios nuostatos taikymo sričiai.
33. Kita vertus, pagal EStG 4a straipsnio 1 punkto e papunktį iš apyvartinio kapitalo dovanojamos lėšos institucijoms, atliekančioms mokslo tiriamąsias arba mokymo užduotis Austrijos mokslui ir ekonomikai ir siekiančioms išimtinai mokslinių tikslų, laikomos pajamų mokesčio tvarka atskaitomomis veiklos išlaidomis. Nors minėta nuostata aiškiai neapriboja institucijų, patenkančių į šio reglamentavimo taikymo sritį, nacionalinėmis švietimo, tyrimų ir mokslo institucijomis, man atrodo, ES šalių narių institucijoms būtų ypač sunku praktiškai įvykdyti EStG 4a straipsnio 1 punkto e papunkčio reikalavimus. Tuo požiūriu šioms ES šalių narių institucijoms pirmiausia būtų problemiškas įrodymo pateikimas dėl mokslo tiriamųjų ir mokymo užduočių Austrijos mokslui ir ekonomikos vykdymo(6). Šiaip ar taip, Austrijos vyriausybė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nepateikė jokio konkretaus užsienio institucijos, kuri įvykdytų šias sąlygas, pavyzdžio(7).
34. Apibendrinant reikia pažymėti, kad nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo reguliavimas iš esmės gali būti taikomas tik nacionalinėms švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms dovanojamoms lėšoms. Kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms dovanojamos lėšos paprastai negali būti atleistos nuo pajamų mokesčio.
35. Kaip savo išvadoje byloje Persche teisingai pažymėjo generalinis advokatas P. Mengozzi(8), apskritai nėra jokių abejonių, kad dovanojamų lėšų atskaitymas daro didelę įtaką dovanotojo dosnumui. Suteikdamos mokesčių lengvatas valstybės narės sumažina dovanojamo turto kainą dovanotojui ir taip paskatina jį pakartoti savo poelgį. Nesuteikus šios lengvatos, galima manyti, kad mažiau asmenų būtų linkę dovanoti turtą. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas byloje Persche palankaus mokestinio režimo reguliavimą, kuris buvo taikomas tik vidaus bendrąjį interesą tenkinančioms institucijoms ir todėl galėjo neigiamai paveikti rėmėjų ketinimus dovanoti turtą atitinkamoms ES šalių narių institucijoms, priskyrė prie iš esmės draudžiamo laisvo kapitalo judėjimo ribojimo(9).
36. Jei, kaip pagal nagrinėjamą palankaus mokestinio režimo reguliavimą, prie veiklos išlaidų paprastai bus galima priskirti tik dovanojamas lėšas iš apyvartinio kapitalo nacionalinėms švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms, atitinkami pajamų mokesčio mokėtojai bus labiau linkę skirti lėšas į EStG 4a straipsnio 1 punkto a–e papunkčių galiojimo sritį patenkančioms nacionalinėms institucijoms. Todėl Austrijos teisės aktai gali šiuos pajamų mokesčio mokėtojus atgrasyti nuo turto dovanojimo užsienio švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms(10).
37. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad net nedidelės apimties ar reikšmės ribojimai pagal EB 56 straipsnį yra draudžiami(11), nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo reguliavimas priskirtinas prie iš esmės draudžiamo laisvo kapitalo judėjimo ribojimo.
B – Dėl laisvo kapitalo judėjimo ribojimo pateisinimo buvimo
38. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, taikant kartu EB 56 straipsnį, 58 straipsnio 1 dalies a punktą ir EB 58 straipsnio 3 dalį, matyti, kad toks, kaip nagrinėjamasis, nacionalinis mokesčių reglamentavimas, atskiriantis dovanas nacionalinėms ir kitoje valstybėje narėje buveinę turinčioms institucijoms ir taip nustatantis iš esmės draudžiamą laisvo kapitalo judėjimo ribojimą, atitinkančiu Sutarties nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo gali būti laikomas tik tuo atveju, jei skirtingas traktavimas susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba, laikantis proporcingumo principo, yra pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu(12).
39. Tokiomis aplinkybėmis Austrijos vyriausybė šiame procese pareiškia, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos nėra panašios į atitinkamas institucijas kitose valstybėse narėse. Be to, skirtingas mokesčių mokėtojų Austrijoje traktavimas, dėl kurio priekaištauja Komisija, yra pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais.
1. Dėl nagrinėjamų nacionalinių ir kitų ES valstybių narių institucijų objektyvaus panašumo
40. Sprendžiant dėl Austrijos vyriausybės argumento, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos nėra panašios į atitinkamas institucijas kitose valstybėse narėse, pirmiausia reikia prisiminti, kad šis procesas susijęs su skirtingu Austrijoje pajamų mokestį mokančių dovanotojų traktavimu. Komisija iš esmės kritikuoja tai, kad pajamų mokesčio mokėtojams, dovanojantiems kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms, atskaityti dovanojamas lėšas dėl mokesčių iš esmės neleidžiama, o EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms Austrijos institucijoms dovanojamų lėšų atskaita pagal įstatymo nustatytas ribas yra galima. Todėl nagrinėjamas reglamentavimas lemia skirtingą pajamų mokesčio mokėtojų traktavimą pagal kapitalo investavimo vietą.
41. Austrijos vyriausybės nuomone, šis nevienodas požiūris yra leistinas, nes EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos Austrijos institucijos ir atitinkamos švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos kitose ES valstybėse narėse nėra panašioje situacijoje. Galiausiai Austrijos vyriausybė taip pareiškia, kad čia nagrinėjamas laisvo kapitalo judėjimo ribojimas yra pateisinamas, nes Austrijoje pajamų mokestį mokančių asmenų situacija, kai jie dovanoja EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms, ir situacija, kai jie dovanoja kitų ES valstybių narių atitinkamoms institucijoms, atsižvelgiant į dovanojamų lėšų gavėjus, nėra panašios.
42. Šis argumentas nėra įtikinamas. Mano nuomone, Austrijos vyriausybė nepateikia įrodymo, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos Austrijos institucijos ir atitinkamos švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos kitose ES šalyse narėse nėra objektyviai panašios.
43. Pagrįsdama savo argumentus dėl EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytų Austrijos institucijų ir atitinkamų švietimo, tyrimų ir mokslo institucijų kitose ES šalyse narėse objektyvaus nepanašumo Austrijos vyriausybė pirmiausia pabrėžia, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytų institucijų veiklai įtakos turi Austrijos viešoji valdžia, o tokia įtaka kitų ES valstybių narių institucijų atžvilgiu yra negalima.
44. Šis argumentas neįtikina. Kaip pažymi pati Austrijos vyriausybė, viešosios valdžios įtaka EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms Austrijos institucijoms iš esmės pasireiškia visuomenės interesui tarnaujančių tikslų šioms institucijoms nustatymu ir mokestinėmis priemonėmis, kai šie tikslai nėra vykdomi. Todėl iš Austrijos vyriausybės argumento galima daryti išvadą, kad šioms institucijoms aukojamoms lėšoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, nes šios institucijos siekia tam tikrų skatintinų tikslų. Vadinasi, esminis kriterijus, apibrėžiant institucijų ratą, kurios patenka į palankaus mokestinio režimo reguliavimo taikymo sritį, yra šių institucijų siekiamas tikslas, o ne, atvirkščiai, aplinkybė, kad Austrijos Respublika nustatė šiuos tikslus arba kad mokestinėmis priemonėmis gali reguliuoti tikslų įgyvendinimo užtikrinimą.
45. Tokiomis aplinkybėmis kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijų ir EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytų Austrijos institucijų panašumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas šių institucijų siekiamais tikslais. Jei kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos siekia tų pačių tikslų kaip EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos Austrijos institucijos, šios institucijos yra objektyviai panašioje situacijoje, ir, beje, neatsižvelgiant į klausimą, kas šiuos tikslus nustatė kitų ES valstybių narių institucijoms.
46. Todėl apibendrinant reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika iš esmės yra laisva atsižvelgti į ES teisės reikalavimus, tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tikslus, kurių turi siekti nacionalinės švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos, kad galėtų patekti į palankaus mokestinio režimo reguliavimo taikymo sritį(13). Vis dėlto, jei kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos siekia tų pačių tikslų, objektyvus jų panašumas su nacionalinėmis institucijomis negali būti atmestas vien todėl, kad minėtus tikslus šioms kitų ES valstybių narių institucijoms iškėlė ne Austrijos įstatymų leidėjas.
47. Todėl argumentas dėl trūkstamo objektyvaus EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytų Austrijos institucijų ir atitinkamų švietimo, tyrimų ir mokslo institucijų kitose ES valstybėse narėse panašumo, remiantis Austrijos viešosios valdžios galimybe daryti įtaką, yra neteisingas.
48. Austrijos vyriausybės nuomone, prie objektyvaus minėtų nacionalinių ir kitų ES valstybių narių institucijų panašumo trūkumo taip pat prisideda ir tai, kad tik EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms dovanojamomis lėšomis remiama Austrijos valstybė, kai vykdo pareigą finansuoti viešąsias paslaugas Austrijoje teikiančias institucijas. EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos institucijos ypač glaudžiai susijusios su Austrijos Respublika ir jos arba vykdo visas viešosios valdžios funkcijas, pavyzdžiui, švietimo sektorius universitetuose, arba viešosiomis priemonėmis Austrijoje gerina mokslo klimatą ir naujos mokslininkų kartos švietimą. Kadangi privačių asmenų dovanojamos lėšos papildo šių institucijų biudžetą, numatant galimybę atskaityti dovanojamas sumas galima skirti papildomas lėšas šioms viešosioms užduotims mažiau apkraunant biudžetą.
49. Byloje Persche Teisingumo Teismas jau nagrinėjo panašų argumentą ir išvadoje jį atmetė. Toje byloje Teisingumo Teismas, be kita ko, sprendė dėl Vokietijos mokesčių teisės aktų, kuriuose numatyta mokesčių atskaita už lėšas, padovanotas Vokietijoje esančioms bendrąjį interesą tenkinančioms institucijoms, bet kuriais nesuteikiama ši mokesčių lengvata lėšoms, padovanotoms kitoje valstybėje narėje įsteigtoms bendrąjį interesą tenkinančioms institucijoms, suderinamumo su EB 56 ir paskesniais straipsniais. Atsižvelgdamas į tai Teisingumo Teismas, be kita ko, nagrinėjo argumentą, kad bendrąjį interesą tenkinančios nacionalinės ir užsienio institucijos nėra panašios, kai bendrajam interesui tarnaujančios nacionalinės institucijos perima visuomenės gerovei skirtos veiklos vykdymą ir taip palengvina valstybės naštą. Nors Teisingumo Teismas pritarė, kad vidaus gerovei tarnaujančios institucijos gali perimti tam tikras viešųjų įstaigų užduotis ir kad tai gali sumažinti atitinkamos valstybės narės išlaidas, kuri taip yra pajėgi bent iš dalies subalansuoti savo dėl mokesčių atskaitos sumažėjusias pajamas iš mokesčių, vis dėlto jis atmetė argumentą, kad vien šiuo pagrindu nacionalinėms ir užsienio institucijoms, tenkinančioms bendrąjį interesą, dovanojamoms lėšoms gali būti taikomas skirtingas palankaus mokestinio režimo reguliavimas(14). Teisingumo Teismas ypač rėmėsi savo nuolatine praktika, kad būtinybė išvengti pajamų iš mokesčių sumažėjimo nepriklauso nei EB 58 straipsnyje nurodytiems tikslams, nei privalomiesiems bendrojo intereso pagrindams, galintiems pateisinti Sutartimi suteiktos laisvės ribojimą(15).
50. Šis vertinimas, pagal kurį galimas poveikis valstybės biudžetui ir kuris susijęs su ES teisę atitinkančiu nacionalinės mokesčių teisės aktų formulavimu, apskritai nepriskirtinas nei prie EB 58 straipsnyje nurodytų tikslų, nei prie privalomųjų bendrojo intereso pagrindų ir gali būti pritaikytas nagrinėjamai bylai(16).
51. Ir šiame procese negalima atmesti, kad tik EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms dovanojamomis lėšomis, kurioms taikomas palankesnis mokestinis režimas, remiama Austrijos valstybė, kuri turi pareigą finansuoti Austrijos mokslų tyrimų ir švietimo sektoriuose veikiančias institucijas. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teiginius, vis dėlto negalima daryti išvados, kad Austrijos Respublika, reglamentuodama pajamų mokesčio atskaitą nuo dovanojamų lėšų, be tolesnio detalizuoto pagrindimo gali įvesti laisvą kapitalo judėjimą ribojantį nevienodą požiūrį į nacionalinėms ir kitoje valstybėje narėje įsikūrusioms švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms lėšas dovanojančius asmenis, argumentuodama, kad pastarosioms dovanojamomis lėšomis neremiama Austrijos Respublika, kai ši vykdo šioje srityje priklausančias finansavimo pareigas.
52. Savo triplike Austrijos vyriausybė bandė trūkstamą panašumą tarp EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytų ir atitinkamų kitų ES valstybių narių institucijų galiausiai pagrįsti argumentu, kad Austrijos Respublika naudojasi šiomis institucijomis savo užduotims įgyvendinti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų srityse ir Austrijai, kaip mokslo centro, skatinti. Pagal EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčius nacionalinės švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos į palankaus mokestinio režimo galiojimo sritį gali patekti tik tada, jeigu jos reikšmingai prisidėtų prie nacionalinei gerovei tarnaujančių tikslų mokslo srityje. Kol kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos tarnauja šiems tikslams, jos taip pat gali patekti į palankaus mokestinio režimo galiojimo sritį.
53. Taip Austrijos vyriausybė tvirtina, kad nacionalinės institucijos tarnauja visuomenės interesui Austrijoje, o kitų ES valstybių narių institucijos paprastai tarnauja konkrečios savo įsisteigimo valstybės gerovei. Atsižvelgiant į šiuos skirtingus tikslus, pajamų mokesčio atžvilgiu yra leistinas nevienodas požiūris į Austrijoje mokesčius mokančius dovanotojus. Jei išimtiniu atveju atsirastų kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslų institucijų, kurios siektų Austrijos gerovei mokslo srityje tarnaujančių tikslų, šios institucijos pagal EStG 4a straipsnio 1 punkto e papunktį taip pat galėtų patekti į nagrinėjamo palankaus mokestinio režimo galiojimo sritį.
54. Šis argumentas taip pat neįtikina.
55. Net jei Austrijos Respublika, spręsdama, kurios institucijos patenka į nagrinėjamo palankaus mokestinio režimo galiojimo sritį, gali reikalauti tam tikro ryšio su Austrijos Respublika laipsnio(17), šis remtinų institucijų ratas tokiu atveju kaip šis iš esmės turi būti apibrėžiamas nustatant konkrečius tikslus, kurių turi siekti atitinkamos institucijos. Taigi Austrijos Respublika galėtų apsispręsti mokesčių lengvatą taikyti tik institucijoms, tyrinėjančioms savo visuomenės gerovei ypač reikšmingas sritis, pavyzdžiui, griūčių tyrimai. Jei šis remtinų tyrinėjimo sričių apibrėžimas sąlygotų, kad į nagrinėjamo palankaus mokestinio režimo galiojimo sritį patektų tik nacionalinėms institucijoms dovanojamos lėšos, tai iš esmės būtų suderinama su kapitalo judėjimo laisve.
56. Nagrinėjamu atveju Austrijos vyriausybė tik tvirtina, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos institucijos siekia visuomenės interesui mokslo srityje Austrijoje tarnaujančių tikslų. Kartu šie siekiai aprašyti taip, kad juos atitinka beveik visos Austrijoje esančios švietimo, tyrimų ir mokslo institucijos, bet nėra nė vieno kitos ES valstybės narės institucijos, atitinkančios šias sąlygas, pavyzdžio. Dėl to taip aprašyti siekiai grindžiami vien buvimo valstybės teritorijoje kriterijumi, kuriuo, žinoma, negali būti naudojamasi siekiant pateisinti nagrinėjamą skirtingą dovanojamų lėšų nacionalinėms ir kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijoms traktavimą.
57. Atsižvelgiant į tai reikia taip pat pažymėti, kad atitinkamoms institucijoms dovanojamų lėšų objektyvaus panašumo reikalavimas nereiškia, kad šios institucijos visomis prasmėmis turi būti identiškoje situacijoje. Šį reikalavimą veikiau reikėtų aiškinti taip, kad šios institucijos konkrečioje valstybėje narėje yra analogiškoje situacijoje. Šiuo aspektu aplinkybė, kad Austrijos Respublika, spręsdama, kurios Austrijos institucijos patenka į nagrinėjamo palankaus mokestinio režimo galiojimo sritį, iš principo vadovaujasi pastarųjų indėliu į naudą visuomenei mokslo srityje Austrijoje, automatiškai nelemia šių Austrijos institucijų ir atitinkamų kitų ES valstybių institucijų objektyvaus nepanašumo. Veikiau reikėtų preziumuoti, kad kitų ES valstybių narių institucijos, siekiančios tų pačių tikslų kaip Austrijos institucijos ir taip prisidedančios prie visuomenės intereso mokslo srityje savo buvimo valstybėje, yra analogiškoje situacijoje. Taigi, pavyzdžiui, švietimo, tyrimų ir mokslo institucijų, skirtingose valstybėse narėse atliekančių fundamentaliuosius mokslinius tyrimus, situacija iš esmės yra analogiška ir todėl objektyviai panaši, net jei šis tyrimas netiesiogiai prisideda prie buveinės valstybės, kaip mokslo centro, stiprinimo. Be to, panašu, kad savo atsiliepime į ieškinį Austrijos vyriausybė taip pat dar rėmėsi šiuo supratimu(18).
58. Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, jog Austrijos vyriausybės pareiškimas, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytų institucijų ir atitinkamų kitų ES valstybių narių švietimo, tyrimų ir mokslo institucijų situacija nėra objektyviai panaši, turint omeny, kad nagrinėjamas skirtingas požiūris į Austrijoje pajamų mokestį mokančius dovanotojus susijęs su nepanašiomis (susijusiomis su dovanomis) situacijomis, turi būti atmestas kaip neteisingas.
2. Dėl pateisinimo privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais
59. Austrijos vyriausybės nuomone, laisvo kapitalo judėjimo ribojimas tokiu atveju yra pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Visos EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytos institucijos siekia tikslo skatinti Austrijos, kaip mokslo ir švietimo centro, reputaciją. Šis tikslas sudaro privalomąjį bendrojo intereso pagrindą. Nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo reglamentavimas prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo ir šiuo atžvilgiu taip pat atitinka proporcingumo reikalavimą.
60. Šis argumentas turi būti atmestas dėl kelių priežasčių.
61. Pirmiausia reikėtų nurodyti Sprendimą Laboratoires Fournier(19). Šiuo sprendimu Teisingumo Teismas nurodė, kad mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas gali būti privalomasis bendro intereso pagrindas. Kartu jis vis dėlto pabrėžė, kad nacionalinė priemonė, nesuteikianti mokesčių lengvatos kitiems atitinkamoje valstybėje narėje atliekamiems moksliniams tyrimams remti, tiesiogiai prieštarauja Sąjungos politikos tikslams mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir todėl negali būti pateisinta nurodant šia priemone siekiamą tikslą remti nacionalinius mokslinius tyrimus ir plėtrą. Pagrįsdamas Teisingumo Teismas nurodė EB 163 straipsnį – dabartinį SESV 179 straipsnį, pagal kurio 2 dalį Bendrija remia įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštųjų mokyklų pastangas vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, tobulinti technologijas ir skatina jų bendradarbiavimo siekius, be kita ko, šalindama teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo kliūtis.
62. Mano nuomone, Sprendime Laboratoires Fournier esantis vertinimas tiesiogiai perkeltinas nagrinėjamam atvejui, juo labiau kad SESV 179 straipsnyje kaip mokslinių tyrimų politikos tikslas aiškiai įvardijamas Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas. Todėl nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo reglamentavimas ir iš jo kylantis laisvo kapitalo judėjimo ribojimas iš esmės negali būti pateisinamas, nurodant šia priemone siekiamą tikslą remti nacionalinius mokslinius tyrimus ir plėtrą Austrijos mokslinių tyrimų centruose ir aukštosiose mokyklose.
63. Tiek, kiek Austrijos vyriausybė laisvo kapitalo judėjimo ribojimui pateisinti nurodo palankaus mokestinio režimo reglamentavimu siekiamą tikslą remti švietimą Austrijoje, pritariu argumentui, kad švietimo skatinimas gali būti privalomasis bendrojo intereso pagrindas. Vis dėlto, mano nuomone, Austrijos vyriausybė nepateikia įrodymo, kad nagrinėjamasis laisvo kapitalo judėjimo ribojimas pateisinamas privalomaisiais švietimo skatinimo pagrindais.
64. Atsižvelgiant į tai pirmiausia derėtų priminti, kad pagal tradicinę Teisingumo Teismo praktiką privalomieji bendrojo intereso pagrindai negali būti pasitelkti diskriminuojamai taikomiems pagrindinių laisvių ribojimams pateisinti(20).
65. Nėra kalbos, kad nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo reglamentavimas bent jau netiesiogiai yra diskriminuojantis(21). Iš tiesų abejotina, ar tradicinė Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią diskriminuojamieji pagrindinių laisvių ribojimai negali būti pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, gali būti pritaikyta ir tokiam atvejui kaip šis, kai nacionalinės mokesčių teisės aktai, kuriais daromas skirtumas atsižvelgiant į kapitalo buvimo vietą, lemia laisvo kapitalo judėjimo ribojimą(22). Naujesnėje Teisingumo teismo praktikoje yra aiškios nuorodos, kad privalomieji bendrojo intereso pagrindai tam tikrose srityse gali būti pasitelkti ir diskriminuojantiems pagrindinių laisvių ribojimams pateisinti, kartu, žinoma, visada atsižvelgiant į proporcingumo principą(23).
66. Vis dėlto šiame procese nebūtina galutinai atsakyti į klausimą, ar iš principo galimas nagrinėjamas laisvo kapitalo judėjimo ribojimo pateisinimas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Nes toks pateisinimas visada kelia proporcingumo principo paisymo sąlygą. Mano nuomone, šiuo atveju ta sąlyga nėra įgyvendinta.
67. Vertinant nagrinėjamo palankaus mokestinio režimo reglamentavimo proporcingumą iš esmės reikia patikrinti, ar tikslui skatinti Austrijos Respublikos, kaip švietimo centro, reputaciją įgyvendinti šios nuostatos yra: 1) tinkamos; ir 2) būtinos, ir ar iš jų kylantis laisvo kapitalo judėjimo ribojimas yra: 3) pagrįstas(24).
68. Pagal Teisingumo Teismo praktiką priemonė yra tinkama nurodytam tikslui pasiekti, jeigu ja iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo(25). Tam tikra priemonė yra būtina, jeigu tarp daugelio priemonių, tinkamų nustatytam tikslui pasiekti, ji mažiausiai pakenkia atitinkamam interesui arba tam tikroms teisėms(26). Nepagrįstas laisvo kapitalo judėjimo ribojimas egzistuoja tada, kai nacionalinė priemonė, nepaisant jos indėlio siekiant bendrąjį interesą atitinkančio tikslo, sąlygoja pernelyg didelį laisvo kapitalo judėjimo pažeidimą.
69. Atsižvelgdama į tai Austrijos vyriausybė teigia(27), kad mokestinės paramos suteikimas tik EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms yra tinkamas ir reikalingas, nes pagal nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo taisykles ne didesnės kaip 10 % pelno dydžio veiklos išlaidos gali būti pateikiamos kaip mokesčio bazę mažinanti parama mokslui ir mokslo tyrimams, todėl galimos dovanojamų lėšų sumos yra apribotos. Taigi galima baimintis, kad tuometinio ribojimo panaikinimas lemtų dalinį dovanojamų lėšų persiskirstymą iš Austrijos institucijų į užsienio institucijas, dėl ko Austrijos institucijos gautų mažiau pajamų iš dovanojamų lėšų.
70. Mano nuomone, Austrijos vyriausybė savo pranešime nepateikė pakankamų įrodymų, kad nagrinėjamo palankaus mokestinio režimo reglamentavimo apribojimas yra būtinas Austrijos Respublikai, kaip mokslo ir švietimo centrui, remti(28).
71. Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Austrijos vyriausybė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nepateikė dokumentų su skaičiais, kokios yra metinės EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytų institucijų pajamos iš aukojamų lėšų ir kokią dalį jų veiklos finansavimo sudaro šios įplaukos. Austrijos vyriausybė iš tiesų apsiribojo bendrais pasvarstymais apie palankaus mokestinio režimo reglamentavimo sistemą ir apie galimą šių pagal Sąjungos teisę suformuluotų taisyklių poveikį Austrijoje pajamų mokestį mokančių asmenų ketinimams dovanoti lėšas. Tai nėra pakankamas įrodymas, kad palankaus mokestinio režimo reglamentavimo taikymas tik nacionalinėms institucijoms dovanojamoms lėšoms yra būtinas Austrijos Respublikai, kaip mokslo ir švietimo centrui, remti. Dėl tos pačios priežasties Austrijos Respublika netenka bet kokio įrodymo, kad užsienio institucijų pašalinimas iš šio reglamentavimo yra pagrįstas. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamas palankaus mokestinio režimo reglamentavimas turi būti vertinamas kaip neproporcingas laisvo kapitalo judėjimo pažeidimas.
72. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darau išvadą, jog Austrijos vyriausybės argumentas, kad nagrinėjamas laisvo kapitalo judėjimo ribojimas yra pateisinamas privalomaisiais nacionalinio mokslo ir švietimo skatinimo pagrindais, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
3. Santrauka
73. Remdamasi savo ankstesniais pamąstymais darau išvadą, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčių nuostatos, pagal kurias paprastai tik Austrijoje pajamų mokestį mokančių asmenų dovanojamos lėšos yra skiriamos ten minimoms nacionalinėms institucijoms ir pagal įstatymą gali būti atskaitomos dėl mokesčių, sukuria neleistiną laisvo kapitalo judėjimo ribojimą ir todėl pažeidžia EB 56 straipsnį.
74. Nors Komisija pagrįstoje nuomonėje padarė išvadą, kad EStG 4a straipsnio 1 punkto a–e papunkčiai prieštarauja EB 56 straipsniui ir EEE susitarimo 40 straipsniui, ir paragino Austrijos Respubliką imtis būtinų priemonių pašalinti šį pažeidimą, savo ieškinyje ji priekaištavo tik dėl EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčių nesuderinamumo su EB 56 straipsniu ir EEE susitarimo 40 straipsniu(29).
75. Iš Procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio 2 dalies matyti, kad ieškinyje turi būti nurodytas bylos dalykas. Kadangi Komisija jį apribojo EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiais, atsižvelgiant į mano anksčiau išdėstytus paaiškinimus reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika, apribodama galimybę EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms skiriamas lėšas atskaityti dėl pajamų mokesčio, jei šios institucijos nėra įsteigtos Austrijoje, neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį.
C – Dėl EEE susitarimo 40 straipsnio pažeidimo buvimo
76. Komisijos nuomone, jos pastabos dėl laisvo kapitalo judėjimo pažeidimo pagal EB 56 straipsnį per nagrinėjamą palankaus mokestinio režimo reglamentavimą galioja atitinkamai ir EEE susitarimo 40 straipsniui. Remdamasi tuo Komisija prašo konstatuoti, kad Austrijos Respublika, taikydama nagrinėjamą palankaus mokestinio režimo reglamentavimą, taip pat neįvykdė įsipareigojimų pagal EEE susitarimo 40 straipsnį.
77. Viena pagrindinių EEE susitarimo užduočių yra kiek įmanoma visapusiškai užtikrinti laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą visoje EEE, kad Sąjungos teritorijoje sukurta bendroji rinka būtų išplėsta į ELPA valstybes. Dėl to keliomis minėto susitarimo nuostatomis siekiama užtikrinti kuo vienodesnį jo aiškinimą visoje EEE(30).
78. Pagal nuolatinę Teisingumo Teismo praktiką iš EEE susitarimo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad kapitalo judėjimo apribojimus ir diskriminaciją draudžiančios taisyklės, kiek tai susiję su santykiais tarp EEE susitarimo šalių valstybių, ar jos būtų Sąjungos, ar ELPA narės, yra identiškos taisyklėms, kurios nustatytos ES teisėje santykiams tarp valstybių narių(31). Nors laisvo kapitalo judėjimo tarp EEE susitarimo šalimis esančių valstybių nacionalinių subjektų apribojimai turi būti vertinami atsižvelgiant į minėto susitarimo 40 straipsnį ir XII priedą, šios nuostatos turi tokią pačią teisinę galią kaip ir EB 56 straipsnio nuostatos(32).
79. Todėl remiantis mano pastabomis dėl EB 56 straipsnio pažeidimo taip pat reikia konstatuoti, kad Austrijos Respublika, apribodama galimybę EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms skiriamas lėšas atskaityti siekiant apmokestinti pajamas, jei šios institucijos nėra įsteigtos Austrijoje, neįvykdė įsipareigojimų pagal EEE susitarimo 40 straipsnį.
VIII – Bylinėjimosi išlaidos
80. Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Austrijos Respublika iš esmės pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
IX – Išvada
81. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip:
1. Austrijos Respublika, apribodama galimybę EStG 4a straipsnio 1 punkto a–d papunkčiuose išvardytoms institucijoms skiriamas lėšas atskaityti siekiant apmokestinti pajamas, jei šios institucijos nėra įsteigtos Austrijoje, neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį ir pagal EEE susitarimo 40 straipsnį.
2. Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.