TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. vasario 7 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 67 straipsnis – Prašymas gauti šeimos išmokas, kurį pateikė kompetentingoje valstybėje narėje veiklą pagal darbo sutartį nutraukęs, tačiau toliau joje gyvenantis asmuo – Teisė į šeimos išmokas kitoje valstybėje narėje gyvenantiems šeimos nariams – Atitiktis reikalavimams“
Byloje C‑322/17,
dėl High Court (Aukštasis Teismas, Airija) 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. gegužės 30 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Eugen Bogatu
prieš
Minister for Social Protection
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einantis ketvirtosios kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), L. Bay Larsen, M. Safjan ir D. Šváby,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. birželio 6 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– E. Bogatu, atstovaujamo solisitorės C. Stamatescu ir BL D. Shortall,
– Minister for Social Protection, atstovaujamo M. Browne, C. Keane ir A. Morrissey, padedamų BL M. D. Finan ir SC R. Mulcahy,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. Crane ir S. Brandon, padedamų baristerės K. Apps,
– Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir J. Tomkin,
susipažinęs su 2018 m. spalio 4 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72) 11 straipsnio 2 dalies ir 67 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Eugen Bogatu ir Minister for Social Protection (socialinės apsaugos ministras, Airija; toliau – ministras) ginčą dėl sprendimo, kuriuo ministras atsisakė E. Bogatu išmokėti šeimos išmokas už dalį jo prašyme nurodyto laikotarpio.
Teisinis pagrindas
3 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeistas ir atnaujintas 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 1408/71), buvo panaikintas 2010 m. gegužės 1 d. – nuo šios datos pradėtas taikyti Reglamentas Nr. 883/2004.
4 Reglamento Nr. 1408/71 2 straipsnio „Asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas“ 1 dalyje buvo numatyta:
„Šis reglamentas taikomas pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai <…>, taip pat jų šeimos nariams <…>“
5 Šio reglamento 73 straipsnyje „Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kurio šeimos nariai gyvena valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė“ buvo nurodyta:
„Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo <…>, kuriam taikomi valstybės narės teisės aktai, už savo šeimos narius, gyvenančius kitos valstybės narės teritorijoje, turi teisę gauti išmokas šeimai, mokamas pagal pirmosios valstybės teisės aktų nuostatas, tartum jie gyventų toje valstybėje <…>“
6 Reglamento Nr. 883/2004 2 straipsnio „Asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas“ 1 dalyje numatyta:
„Šis reglamentas taikomas valstybės narės piliečiams <…> bei jų šeimos nariams <…>“
7 Šio reglamento 11 straipsnio „Bendrosios taisyklės“, esančio II antraštinėje dalyje „Taikytinų teisės aktų nustatymas“, 2 dalyje nurodyta:
„Šioje antraštinėje dalyje asmenys, gaunantys išmokas pinigais už darbą pagal darbo sutartį <…>, laikomi dirbančiais minėtą darbą. <…>“
8 Minėto reglamento 67 straipsnyje „Šeimos nariai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje“, kuris yra 8 skyriaus „Išmokos šeimai“, III antraštinės dalies „Specialios nuostatos, susijusios su įvairiomis išmokų rūšimis“ dalis, nustatyta:
„Asmuo turi teisę gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. <…>“
9 To paties reglamento 68 straipsnyje „Pirmenybinės taisyklės, kai išmokos sutampa“, esančiame tame pačiame skyriuje, numatyta:
„1. Jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės:
a) jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti skirtingu pagrindu, išmokos skiriamos tokia prioritetine tvarka: pirma, – teisės į išmokas, įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu, antra, – teisės į išmokas, įgytos pensijos mokėjimo pagrindu, ir, trečia, – teisės [į išmokas], įgytos gyvenamosios vietos pagrindu;
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
10 E. Bogatu yra Rumunijos pilietis, nuo 2003 metų gyvenantis Airijoje. Jis yra dviejų Rumunijoje gyvenančių vaikų tėvas.
11 E. Bogatu Airijoje dirbo pagal darbo sutartį nuo 2003 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. vasario 13 d., kai prarado darbą. Nuo tada jis paeiliui gavo įmokinę bedarbio pašalpą (nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2010 m. kovo 24 d.), paskui neįmokinę bedarbio pašalpą (nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2013 m. sausio 4 d.) ir, galiausiai, ligos išmoką (nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 30 d.).
12 2009 m. sausio 27 d. jis paprašė skirti jam taip pat šeimos išmokas.
13 2011 m. sausio 12 d. ir 2015 m. sausio 16 d. raštais ministras informavo jį apie savo sprendimą patenkinti šį prašymą, išskyrus tą dalį, kuri susijusi su laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Ministras taip pat nurodė, kad jo neigiamas atsakymas dėl minėto laikotarpio grindžiamas tuo, kad tuo metu E. Bogatu neatitiko nė vienos sąlygos, būtinos siekiant įgyti teisę gauti šeimos išmokas už Rumunijoje gyvenančius vaikus, nes nedirbo pagal darbo sutartį Airijoje, taip pat negavo įmokinių išmokų.
14 E. Bogatu High Court (Aukštasis teismas, Airija) neginčijo faktų, kuriais ministras grindė savo neigiamą atsakymą, tačiau teigė, kad ministras jį pagrindė klaidingu Sąjungos teisės aiškinimu.
15 Šiuo klausimu jis, be kita ko, tvirtina, kad Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis turi būti aiškinamas taip pat, kaip Reglamento Nr. 1408/71 73 straipsnis, iš kurio matyti, kad asmuo, apdraustas pagal socialinės apsaugos sistemą, taikomą pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams valstybėje narėje, turi teisę gauti šeimos išmokas už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, net jeigu šis asmuo nebedirba pagal darbo sutartį ir negauna įmokinių išmokų.
16 Tačiau ministras teigia, kad Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis neturi būti aiškinamas taip pat, kaip Reglamento Nr. 1408/71 73 straipsnis. Iš tiesų, skirtingai nuo antrojo straipsnio, taikomo bet kuriam „pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui“, pirmajame vartojama neutrali sąvoka „asmuo“. Be to, ši sąvoka turėtų būti suprantama atsižvelgiant į Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 2 dalį, kuri Reglamente Nr. 1408/71 neturi lygiavertės apibrėžties ir iš kurios aišku, kad asmuo, kuris nebedirba pagal darbo sutartį, gali būti ir toliau laikomas dirbančiu minėtą darbą tik tuo atveju, jei už darbą pagal darbo sutartį jis gauna išmoką pinigais.
17 Nutartyje pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą High Court (Aukštasis teismas) iš pradžių nurodo, kad neginčijama, jog Airija yra kompetentinga mokėti šeimos išmokas E. Bogatu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnį. Be to, jis pažymi, kad pagal Airijos teisės aktus iš esmės nereikalaujama, kad asmuo prašymo skirti šeimos išmokas teikimo metu dirbtų pagal darbo sutartį arba būtų anksčiau dirbęs pagal darbo sutartį Airijoje tam, kad turėtų teisę į tokias išmokas, ir kad konkrečiu atveju, kai asmuo yra tokioje situacijoje kaip E. Bogatu, ši teisė išimtinai priklauso nuo sąlygos, susijusios su vaiko, už kurį šis asmuo prašo skirti minėtas išmokas, amžiumi. Galiausiai, šis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju E. Bogatu turi teisę gauti šeimos išmokas pagal Airijos teisės aktus, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimą.
18 Tokiomis aplinkybėmis High Court (Aukštasis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal Reglamentą Nr. 883/2004, ypač jo 67 straipsnį, taikomą kartu su šio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, reikalaujama, kad, norėdamas įgyti teisę į šeimos išmoką <…>, asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį <…> kompetentingoje valstybėje narėje arba gauti [minėto] reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas pinigais?
2. Ar Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą į „išmokas pinigais“ reikėtų aiškinti kaip susijusią tik su laikotarpiu, per kurį prašytojas faktiškai gauna išmokas pinigais, ar su bet kuriuo laikotarpiu, per kurį prašytojas yra apdraustas, kad ateityje galėtų gauti išmoką pinigais, neatsižvelgiant į tai, ar tokia išmoka jau buvo gauta tuo metu, kai teikiamas prašymas dėl šeimos išmokos?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
19 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 883/2004, ypač jo 67 straipsnis, taikomas kartu su reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, tam, kad asmuo atitiktų reikalavimus gauti išmokas šeimai kompetentingoje valstybėje narėje, reikia, kad tas asmuo dirbtų pagal darbo sutartį toje valstybėje narėje arba kad ta valstybė narė dėl darbo pagal darbo sutartį jam mokėtų išmoką pinigais.
20 Kaip matyti iš šio sprendimo 10–17 punktų, pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai, kurią apibūdino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, būdingi šie elementai. Pirmiausia, asmuo, kuris prašė šeimos išmokų, gyvena kompetentingoje valstybėje narėje, t. y. Airijoje, ir anksčiau joje dirbo pagal darbo sutartį, tačiau vėliau dirbti nustojo. Be to, šis asmuo yra dviejų vaikų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, t. y. Rumunijoje, tėvas. Galiausiai, laikotarpis, už kurį šis asmuo prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pripažinti jam teisę į šeimos išmokas, yra laikotarpis, kada kompetentinga valstybė narė jam suteikė išmoką pinigais, kuri pagal jos nacionalinės teisės aktus yra laikoma „neįmokine išmoka“.
21 Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad, visų pirma, Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę gauti šeimos išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus taip pat už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje.
22 Kaip matyti iš šio straipsnio formuluotės, nors ir daroma nuoroda į „asmeniui“ suteiktas teises, joje nereikalaujama, kad tokiam asmeniui būtų suteiktas specialus statusas, konkrečiai, kad tai būtų pagal darbo sutartį dirbantis asmuo. Vis dėlto, šioje formuluotėje nenurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis gauti šeimos išmokas, o šiuo atveju remiamasi kompetentingos valstybės narės teisės aktais.
23 Tokiomis aplinkybėmis, norint atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, šį straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į jo kontekstą ir siekiamą tikslą.
24 Visų pirma, kalbant apie Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnio kontekstą, svarbu pažymėti, kad šis straipsnis turi būti taikomas kartu su šio reglamento 68 straipsnio 1 dalies a punktu, kuris yra taikomas tais atvejais, kai šeimos išmokos skirtingu pagrindu yra numatomos mokėti daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktuose, ir kuris tokiais atvejais nustato pirmenybės taisykles, į kurias atsižvelgiama tokia tvarka: teisės į išmokas, įgytos dirbant pagal darbo sutartį, paskui – teisės į išmokas, įgytos pensijos mokėjimo pagrindu, ir galiausiai – teisės į išmokas, įgytos gyvenamosios vietos pagrindu.
25 Kadangi šioje nuostatoje išvardijami keli pagrindai, pagal kuriuos šeimos išmokos gali būti mokėtinos asmeniui, įskaitant išmoką, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, negali būti laikoma, kad Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis apsiriboja tik šios veiklos pagrindu skiriamomis išmokomis.
26 Be to, kalbant apie Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnio tikslą, reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas priimant šį reglamentą buvo visų pirma išplėsti jo taikymo sritį ir nustatyti kitas asmenų kategorijas nei pagal darbo sutartį dirbančių asmenų kategorija, ypač ekonomiškai neaktyvius asmenis, kurių Reglamentas Nr. 1408/71 neapėmė.
27 Šis tikslas iš esmės kyla iš Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimo Reglamento Nr. 883/2004 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad šis reglamentas visų pirma taikomas „valstybės narės piliečiams“, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, o Reglamento Nr. 1408/71 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis ankstesnis reglamentas taikomas „darbuotojams“, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai.
28 Minėtą tikslą konkrečiu šeimos išmokų atveju atspindi Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnyje vartojamas terminas „asmuo“, o Reglamento Nr. 1408/71 73 straipsnyje, kuris juo pakeistas, buvo nurodyta „pagal darbo sutartį dirbantis asmuo“. Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis atspindi Sąjungos teisės aktų leidėjo valią neberiboti teisės į šeimos išmokų suteikimą tik pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams, bet ją išplėsti įtraukiant ir kitas asmenų kategorijas.
29 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nereikalaujama, jog atitinkamas asmuo dirbtų pagal darbo sutartį kompetentingoje valstybėje narėje tam, kad ten atitiktų reikalavimus, keliamus teisei gauti šeimos išmokas.
30 Antra, iš Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 2 dalies, į kurią savo klausime daro nuorodą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, asmuo, kuriam už darbą pagal darbo sutartį mokama išmoka pinigais, taigi piniginė išmoka, kurios pagrindas yra toks anksčiau vykdytas darbas, turi būti laikomas dirbančiu minėtą darbą, siekiant šiam asmeniui nustatyti taikytiną teisę.
31 Vis dėlto, iš šio sprendimo 25 punkto matyti, kad Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nereikalaujama, jog valstybės narės kompetencija konkretaus asmens atžvilgiu dėl šeimos išmokų būtų pagrįsta kokios nors atlyginamos veiklos vykdymu, įskaitant ankstesnį darbą pagal darbo sutartį.
32 Vadinasi, Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 2 dalyje numatytos išmokos pinigais, jei tokių buvo gauta, neturi įtakos šio sprendimo 29 punkte padarytai išvadai.
33 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamentas Nr. 883/2004, ypač jo 67 straipsnis, taikomas kartu su šio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamas taip: esant tokiai situacijai, kaip pagrindinėje byloje, tam, kad asmuo atitiktų reikalavimus gauti šeimos išmokas kompetentingoje valstybėje narėje, nereikia, kad šis asmuo dirbtų pagal darbo sutartį toje valstybėje narėje arba kad ta valstybė narė dėl tokio darbo mokėtų jam išmoką pinigais.
Dėl antrojo klausimo
34 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad prašymo suteikti šeimos išmokas pateikimo metu atitinkamam asmeniui faktiškai turėtų būti mokama išmoka pinigais, ar aiškinama taip, kad tokia išmoka galėtų potencialiai būti mokama ateityje.
35 Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, į antrąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, ypač jo 67 straipsnis, taikomas kartu su šio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad, esant tokiai situacijai, kaip pagrindinėje byloje, tam, kad asmuo atitiktų reikalavimus gauti šeimos išmokas kompetentingoje valstybėje narėje, nereikia, kad šis asmuo dirbtų pagal darbo sutartį toje valstybėje narėje arba kad ta valstybė narė dėl tokio darbo mokėtų jam išmoką pinigais.
Parašai.