EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. lapkričio 30 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Laikinas pareigūno nušalinimas – Atlyginimo dalies neišmokėjimas – Kaltinimas sunkiu nusižengimu – Teisė į gynybą – Kompetencija – Nepaskelbimas apie įgaliojimų perdavimą – Ginčijamo akto autoriaus kompetencijos neturėjimas“
Byloje F‑80/08
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio
Fritz Harald Wenig, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Woluwé-Saint-Pierre (Belgija), atstovaujamas advokatų G.‑A. Dal, D. Voillemot, D. Bosquet ir S. Woog,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir D. Martin,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai H. Kreppel (pranešėjas) ir H. Tagaras,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. birželio 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2008 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku (originalas buvo pateiktas tą pačią dieną), F. H. Wenig prašo panaikinti 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, kuriuo Europos Bendrijų Komisija pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) IX priedo 23 ir 24 straipsnius jį laikinai nušalino nenurodydama konkretaus laikotarpio ir nurodė nemokėti 1 000 eurų per mėnesį jo atlyginimo dalies maksimalų šešių mėnesių laikotarpį.
Teisinis pagrindas
2 Pagal Tarnybos nuostatų 86 straipsnį:
„Pareigūnui arba buvusiam pareigūnui, tyčia ar dėl aplaidumo nesilaikiusiam pagal šiuos Tarnybos nuostatus kylančių įsipareigojimų, gali būti taikoma drausminė nuobauda.
<...>
3. Drausminės taisyklės, tvarka ir priemonės bei administracinio tyrimo taisyklės ir tvarka nustatytos IX priede.“
3 Tarnybos nuostatų IX priedo 23 straipsnis suformuluotas taip:
„Jeigu Paskyrimų tarnyba kaltina pareigūną sunkiu netinkamu elgesiu, jam neįvykdžius profesinių pareigų ar pažeidus įstatymą, ji gali nedelsdama laikinai nušalinti tokiu netinkamu elgesiu kaltinamą asmenį apibrėžtam ar neapibrėžtam laikotarpiui.
2. Paskyrimų tarnyba priima tokį sprendimą išklausiusi suinteresuoto pareigūno, išskyrus išskirtinėmis aplinkybėmis.“
4 Tarnybos nuostatų IX priedo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluotos taip:
„1. Sprendime, kuriuo pareigūnas laikinai nušalinamas, nurodoma, ar jam laikino nušalinimo laikotarpiu toliau mokamas visas jo atlyginimas, ar dalis to atlyginimo neišmokama. Pareigūnui išmokama suma jokiomis aplinkybėmis negali būti mažesnė už minimalų gyvenimo lygį, nustatytą šių Tarnybos nuostatų VIII priedo 6 straipsnyje, kartu su visomis mokėtinomis šeimos pašalpomis.
2. Laikinai nušalinto pareigūno atvejis turi būti galutinai išspręstas per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią įsigaliojo laikinas nušalinimas. Jei toks sprendimas per šešis mėnesius nepriimamas, suinteresuotas pareigūnas turi teisę vėl gauti visą atlyginimą, atsižvelgiant į 3 dalies nuostatas.“
5 2007 m. lapkričio 30 d. Komisija priėmė Sprendimą C (2007) 5730 dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – KTĮS) suteikia Sudaryti darbo sutartis įgaliotai tarnybai (toliau – SDSĮT). Šio sprendimo, paskelbto 2007 m. gruodžio 6 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 57‑2007, 1 straipsnio pirma pastraipa suformuluota taip:
„Įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai <...> suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos KTĮS suteikia SDSĮT, kiek tai susiję su Komisijos darbuotojais, kuriems mokamas atlyginimas iš administracinių asignavimų ar asignavimų tyrimams ir technologinei plėtrai, išskyrus darbuotojus, dirbančius Jungtiniame tyrimų centre, naudojamasi pagal aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, ką vėliau pagal I priede numatytas sąlygas numato Komisija, už personalą atsakingas komisaras, už išorinę vieningą tarnybą atsakingas komisaras, personalo generalinis direktorius ir kiti generaliniai direktoriai, t. y. [Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro, Infrastruktūros ir logistikos biuro Briuselyje bei Infrastruktūros ir logistikos biuro Liuksemburge] skyrių vadovai ir direktoriai.“
6 „Paskyrimų tarnybos lentelės dėl Komisijos darbuotojų, kuriems atlyginimas mokamas iš administracinių lėšų ar lėšų tyrimams (išskyrus (Jungtinį tyrimų centrą))“, VI dalies „Drausmė <...>“ 14 punkte, į kurį daroma nuoroda Sprendimo C (2007) 5730 I priede, numatyta, kad Paskyrimų tarnybai suteiktais įgaliojimais laikinai nušalinti pareigūną pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsnius AD 16 ir AD 15 lygių pareigūnų atžvilgiu ir AD 14 lygio vyresniųjų pareigūnų (direktorių ar lygiavertes pareigas užimančių pareigūnų) atžvilgiu naudojasi Komisija, o kitų pareigūnų atžvilgiu – generalinis personalo direktorius.
7 2008 m. rugsėjo 9 d. komunikatu Sprendimo C (2008) 5085, iš dalies keičiančio Sprendimą C (2007) 5730, projektas buvo įrašytas į 2008 m. rugsėjo 10 d. Komisarų kolegijos susirinkimo Nr. 1842 darbotvarkę. Šiame sprendimo projekte buvo numatyta už personalą atsakingam komisarui suteikti kompetenciją laikinai nušalinti AD 16 ir AD 15 lygių pareigūnus ir AD 14 lygio vyresniuosius pareigūnus (direktorius ar lygiavertes pareigas užimančius pareigūnus). Per 2008 m. rugsėjo 10 d. susirinkimą Komisarų kolegija nusprendė „iš dalies pakeisti Sprendimą C (2007) 5730 <...>, kaip siūloma Dokumente C (2008) 5085“ ir pažymėjo, kad šis sprendimas „įsigalioja nedelsiant“ (toliau – 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas). Šis sprendimas nebuvo paskelbtas Administraciniuose pranešimuose.
8 2009 m. balandžio 29 d. Komisija priėmė Sprendimą C (2009) 3074, kuris „iš dalies pakeitė Sprendimą C (2007) 5730“ ir kuriame buvo numatyta, kad Paskyrimų tarnybai suteiktais įgaliojimais laikinai nušalinti pareigūną, kiek tai susiję su AD 16 ir AD 15 lygių pareigūnais ir AD 14 lygio vyresniaisiais pareigūnais (direktoriais ar lygiavertes pareigas užimančiais pareigūnais), nuo šiol naudosis už personalą atsakingas komisaras. Šis sprendimas buvo paskelbtas 2009 m. gegužės 8 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 33‑2009.
Faktinės bylos aplinkybės
9 Susiklostant bylos aplinkybėms ieškovas buvo Komisijos AD 15 lygio pareigūnas ir ėjo G direktorato „Patekimas į rinkas ir pramonė“, priklausančio Komisijos generaliniam direktoratui (GD) „Prekyba“ ir atsakančio visų pirma už antidempingo politikos įgyvendinimą, direktoriaus pareigas.
10 2008 m. rugsėjo 7 d. Jungtinės Karalystės savaitraštyje Sunday Times buvo atspausdintas ir jo interneto svetainėje paskelbtas straipsnis „Paaiškėjo: kaip per prašmatnias vakarienes eurokratas atskleidė komercines paslaptis“ (Revealed: how Eurocrat leaked trade secrets over lavish dinners). Šiame straipsnyje buvo aprašomos trys vakarienės, kuriose nuo 2008 m. kovo iki rugsėjo mėnesio Briuselio (Belgija) restoranuose dalyvavo ieškovas kartu su Sunday Times žurnalistais, jam prisistačiusiais Kinijos eksportuotojo, besidominčio tam tikromis antidempingo procedūromis, kurias vykdė Komisija, korespondentais. Anot šio straipsnio, per šias vakarienes ir pokalbius telefonu ieškovas savo pašnekovams perdavė informaciją, susijusią su Komisijos vykdomomis procedūromis, kurios jis nebuvo įgaliotas atskleisti. Be to, suinteresuotajam asmeniui už šios informacijos atskleidimą buvo pasiūlyta bendradarbiauti tariamam Kinijos eksportuotojui vykdant veiklą mokant metinį 600 000 eurų atlyginimą, tačiau, anot straipsnio, ieškovas svarstė apie tokį bendradarbiavimą tik po to, kai išeis į pensiją. Galiausiai per antrą vakarienę suinteresuotajam asmeniui pasiūlius sumokėti 100 000 eurų, jis atsakė, kad tokia suma galėtų būti pervesta į įšaldytą sąskaitą, kuria jis galės naudotis išėjęs į pensiją, tačiau buvo patikslinta, kad pervedimą būtų galima atlikti tik atsižvelgiant į rezultatus, kuriuos tariamas Kinijos eksportuotojas gaus perdavus šią informaciją.
11 Komisijai vykdant administracinį tyrimą 2008 m. rugsėjo 10 d. ieškovą apklausė du Komisijos tyrimų ir drausmės biuro (toliau – IDOC) pareigūnai. Per šią apklausą ieškovas, padedamas advokato, pripažino, kad buvo pakviestas ir dalyvavo trijose vakarienėse, apie kurias buvo rašoma Sunday Times straipsnyje, apie tai neinformavęs savo viršininkų. Jis taip pat pripažino savo pašnekovams perdavęs tam tikrą informaciją ir visų pirma dviejų žvakes gaminančių Kinijos bendrovių, kurioms, pasibaigus tada vykdytai antidempingo procedūrai, galėjo būti suteiktas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančių bendrovių statusas, pavadinimus. Tačiau ieškovas pabrėžė, kad ši informacija buvo pusiau vieša ir bet kuriuo atveju neturinti jokios komercinės vertės. Galiausiai, nors suinteresuotasis asmuo IDOC pareigūnams nurodė, kad per antrą vakarienę jo pašnekovai už šios informacijos atskleidimą pasiūlė pervesti sumą į banko sąskaitą lengvatinių mokesčių sistemos šalyje, jis neigė sutikęs su šiuo pasiūlymu ir pabrėžė per šiuos pokalbius tik svarstęs galimybę bendradarbiauti Kinijos eksportuotojo veikloje po to, kai išeis į pensiją.
12 2008 m. rugsėjo 11 d laišku už personalą atsakingas komisaras, veikdamas Paskyrimo tarnybos vardu, informavo ieškovą apie ketinimą pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsnius priimti sprendimą jį laikinai nušalinti ir nemokėti dalies atlyginimo bei pakvietė jį į apklausą, kuri turėjo įvykdyti 2008 m. rugsėjo 12 dieną.
13 2008 m. rugsėjo 12 d. laišku ieškovo patarėjas paprašė Komisijos apklausos ataskaitos ir pridūrė, jog suinteresuotasis asmuo „pageidauja, kad visoje jo atžvilgiu vykdomoje procedūroje būtų vartojama prancūzų kalba“.
14 Tą pačią 2008 m. rugsėjo 12 d. už personalą atsakingas komisaras informavo ieškovą, kad apklausa įvyks 2008 m. rugsėjo 16 d. ir pažymėjo, jog per šią apklausą suinteresuotasis asmuo turės galimybę vartoti prancūzų kalbą.
15 2008 m. rugsėjo 16 d. už personalą atsakingas komisaras apklausė ieškovą. Per šią apklausą, kurios protokolas buvo surašytas anglų kalba, suinteresuotasis asmuo iš esmės pakartojo KTDB pareigūnams nurodytus argumentus.
16 Tą pačią 2008 m. rugsėjo 16 d. ieškovas apskundė, be kita ko, Sunday Times straipsnio autorius.
17 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, kurio vizose pateikta nuoroda į 2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimą C (2007) 5730 dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos KTĮS suteikia SDSĮT, kuris „paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu <...>“, pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsnius už personalą atsakingas komisaras laikinai nušalino ieškovą nenurodydamas konkretaus laikotarpio ir nurodė nemokėti 1 000 eurų per mėnesį jo atlyginimo dalies maksimalų šešių mėnesių laikotarpį (toliau – ginčijamas sprendimas).
18 Pagrįsdamas ginčijamą sprendimą už personalą atsakingas komisaras rėmėsi iš informacijos, paskelbtos „įvairiuose spaudos, ypač Sunday Times, straipsniuose“, ir per ieškovo apklausas, kurias atliko IDOC pareigūnai ir jis pats, paaiškėjusia aplinkybe, kad suinteresuotasis asmuo pažeidė Tarnybos nuostatų 11 ir 12 straipsnius bei 17 straipsnio 1 dalį. Remiantis ginčijamu sprendimu, ieškovas perdavė konfidencialią informaciją asmenims, kuriems jos nebuvo galima perduoti, išreiškė norą, kad šie asmenys jį vėliau įdarbintų mokėdami didelį darbo užmokestį už bendradarbiavimą, kuris būtų prasidėjęs netgi prieš jam išeinant į pensiją, ir neinformavo savo viršininkų apie ryšius su tokiais pašnekovais bei nepaprašė jų leidimo toliau palaikyti šiuos pasikartojančius ryšius. Galiausiai ginčijamame sprendime pabrėžiama, kad tokie veiksmai, jei jie būtų įrodyti, būtų „ieškovo sunkus profesinis nusižengimas“, atsižvelgiant, be kita ko, į „didelę žalą Komisijos reputacijai“, kuri jais buvo padaryta, ir aukštas suinteresuotojo asmens pareigas Komisijoje.
19 2008 m. rugsėjo 24 d. ieškovas pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateikė 2008 m. rugsėjo 23 d. pagalbos prašymą, kad Komisija imtųsi visų reikalingų priemonių, siekiant atstatyti jo profesinę garbę, ir visų pirma teisinių priemonių tam, kad Sunday Times straipsnio autorių veiksmai būtų pripažinti neteisėtais.
20 2008 m. spalio 3 d. ieškovas pateikė skundą Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies prasme prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą.
21 2009 m. sausio 22 d. raštu Komisija atsakė į 2008 m. rugsėjo 24 d. pateiktą ieškovo pagalbos prašymą, nurodydama, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) pradėtas tyrimas pakeitė tyrimą, kurį Paskyrimų tarnyba gali atlikti pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį. Komisija pridūrė, kad šiuo raštu nėra atmetamas pagalbos prašymas.
22 2009 m. sausio 29 d. OLAF pabaigė tyrimą ir tų pačių metų vasario 12 d. savo išvadas perdavė Belgijos teisminėms institucijoms.
23 2009 m. vasario 3 d. sprendimu Paskyrimų tarnyba atmetė skundą dėl ginčijamo sprendimo.
24 2009 m. vasario 18 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovo prašymas išleisti jį į pensiją nuo 2009 m. gegužės 1 dienos.
Šalių reikalavimai ir procesas
25 Ieškovas pareiškė šį ieškinį, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2008 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku. Tą pačią dieną Tarnautojų teismas taip pat gavo prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.
26 2008 m. spalio 14 d. kanclerio laiškais šalys buvo informuotos apie pagrindinės bylos nagrinėjimo sustabdymą, kol bus priimtas aiškus ar numanomas sprendimas atmesti skundą, kurį ieškovas pateikė 2008 m. spalio 3 dieną.
27 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi Tarnautojų teismo pirmininkas atmetė prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.
28 Priėmus sprendimą atmesti skundą, 2009 m. vasario 25 d. kanclerio laiškais šalys buvo informuotos apie proceso atnaujinimą Tarnautojų teisme.
29 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
30 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo jo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31 Imdamasis proceso organizavimo priemonių Tarnautojų teismas paprašė Komisijos patvirtinti, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, kuris minimas ginčijamo sprendimo vizose, buvo priimtas ir, jei taip, pateikti šio sprendimo kopiją bei patikslinti, ar jis buvo paskelbtas. Atsakydama į šią priemonę Komisija 2009 m. birželio 3 d. laišku pateikė, pirma, 2008 m. rugsėjo 9 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo komunikato kopiją, kurioje buvo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo projektas, ir, antra, 2008 m. rugsėjo 10 d. komisarų kolegijos susirinkimo, per kurį buvo priimtas projektas, protokolą. Be to, pripažindama, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nebuvo paskelbtas Administraciniuose pranešimuose, Komisija kartu pabrėžė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. komunikatas buvo išplatintas bent Komisijos intranete ir nurodė elektroninę nuorodą, leidžiančią su juo susipažinti.
32 Parengiamajame teismo posėdžio pranešime Tarnautojų teismas paprašė šalių savo žodiniuose pasisakymuose didžiausią dėmesį skirti klausimui, ar už personalą atsakingas komisaras turėjo kompetenciją priimti ginčijamą sprendimą.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
33 Priminusi, kad ginčijamu sprendimu, pirma, ieškovas buvo laikinai nušalintas nenurodant konkretaus laikotarpio ir, antra, buvo nurodyta nemokėti 1 000 eurų per mėnesį jo atlyginimo dalies maksimalų šešių mėnesių laikotarpį, Komisija teigia, jog kadangi ieškovas buvo išleistas į pensiją 2009 m. gegužės 1 d., jis jau nėra suinteresuotas prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą, bent jau kiek šiuo sprendimu jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų.
34 Šiuo atžvilgiu tiesa, kad ginčijamas sprendimas, kiek juo nurodoma laikinai nušalinti ieškovą nenurodant konkretaus laikotarpio, buvo numanomai, tačiau neišvengiamai panaikintas, kai 2009 m. gegužės 1 d. suinteresuotasis asmuo buvo išleistas į pensiją, nes laikino nušalinimo priemonė gali būti taikoma tik dirbantiems pareigūnams. Be to, netgi prieš pareiškiant šį ieškinį ginčijamas sprendimas, kiek juo nurodoma nemokėti ieškovui atlyginimo dalies, nustojo galioti, nes pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 24 straipsnio 2 dalį atlyginimo dalis galėjo būti nemokama ilgiausiai šešis mėnesius.
35 Tačiau anksčiau primintos aplinkybės nepanaikino šio ieškinio dalyko ir dėl jų nedingo ieškovo suinteresuotumas prašyti panaikinti visą ginčijamą sprendimą, nes juo daromas poveikis ne tik jo materialinei padėčiai, bet ir garbei (žr. pagal analogiją, kiek tai susiję su išleisto į pensiją pareigūno suinteresuotumu prašyti panaikinti vertinimo ataskaitą dėl visiško neteisėtumo, 2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gordon prieš Komisiją, C‑198/07 P, Rink. p. I‑0000, 44 ir 45 punktus).
36 Darytina išvada, kad prieštaravimą dėl nepriimtinumo reikia atmesti.
Dėl esmės
37 Ieškinyje ieškovas nurodo septynis pagrindus, susijusius su:
– Tarnybos nuostatų 25 straipsnio antros pastraipos pažeidimu dėl motyvavimo stokos,
– teisės į gynybą pažeidimu,
– 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio pažeidimu,
– akivaizdžių vertinimo klaidų buvimu, kiek tai susiję su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis,
– Tarnybos nuostatų IX priedo 23 straipsnio pažeidimu, kiek tai susiję su tariamu sunkiu nusižengimu,
– proporcingumo principo pažeidimu,
– rūpinimosi pareigos nesilaikymu.
38 Be to, per teismo posėdį ieškovas nurodė aštuntąjį pagrindą, susijusį su tuo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neturint kompetencijos.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Tarnybos nuostatų 25 straipsnio antros pastraipos pažeidimu dėl motyvavimo stokos
– Šalių argumentai
39 Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai ir tinkamai motyvuotas, nes jame nėra išsamiai išdėstyti motyvai, dėl kurių jo atžvilgiu nurodytos faktinės aplinkybės yra nusižengimas ir dar sunkus.
40 Atsakydama Komisija prašo atmesti pagrindą ir teigia, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas.
– Tarnautojų teismo vertinimas
41 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pareiga nurodyti ginčijamo sprendimo motyvus siekiama sudaryti Bendrijos teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę ir suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų sužinoti, ar sprendimas yra pagrįstas arba ar jį priimant nebuvo padaryta pažeidimų, dėl kurių galima užginčyti jo teisėtumą. Ši pareiga įvykdoma, kai aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, priimamas suinteresuotam pareigūnui žinomomis aplinkybėmis, kurios jam leidžia suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės apimtį (1993 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Turner prieš Komisiją, T‑80/92, Rink. p. II‑1465, 62 punktas ir 1997 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pascall prieš Komisiją, T‑20/96, Rink. VT, p. I‑A‑361 ir II‑977, 44 punktas).
42 Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamame sprendime, kurio turinys yra primintas šio sprendimo 18 punkte, Komisija išsamiai aprašo ieškovui pateiktų kaltinimų sunkiu nusižengimu pobūdį. Ji taip pat pažymėjo, kad pateikiant šiuos kaltinimus buvo remiamasi informacija, kuri paaiškėjo iš „įvairių spaudos straipsnių, ypač Sunday Times [straipsnio]“, ir pabrėžė, kad tokie veiksmai, jei jie būtų įrodyti, yra „ieškovo sunkus profesinis nusižengimas“, atsižvelgiant, be kita ko, į „didelę žalą Komisijos reputacijai“, kuri jais buvo padaryta, ir aukštas suinteresuotojo asmens pareigas Komisijoje.
43 Darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
44 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti pirmąjį pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą pažeidimu
– Šalių argumentai
45 Ieškovas teigia, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija rėmėsi informacija, paskelbta „įvairiuose spaudos straipsniuose, ypač 2008 m. rugsėjo 7 d. Sunday Times“. Suinteresuotojo asmens teigimu, jam buvo perduotas tik Sunday Times straipsnis, tačiau kitų spaudos straipsnių jis negavo. Taip buvo pažeistas teisės į gynybą užtikrinimo principas.
46 Atsakydama Komisija atsikerta, kad išklausydama ieškovo prieš priimant ginčijamą sprendimą ji užtikrino teisę į gynybą.
47 Komisija priduria, kad bet kuriuo atveju, jei vėliau būtų pradėtos galimos baudžiamosios ar drausminės procedūros, ieškovui iš naujo būtų suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.
– Tarnautojų teismo vertinimas
48 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką bet kurioje asmens atžvilgiu pradėtoje procedūroje, kurioje gali būti priimtas šiam asmeniui nepalankus aktas, teisės į gynybą užtikrinimas yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, kurio turi būti laikomasi, net jeigu nagrinėjamą procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo atžvilgiu nėra įtvirtinta aiški nuostata (žr. 1997 m. gegužės 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Quijano prieš Komisiją, T‑169/95, Rink. VT, p. I‑A‑91 ir II‑273, 44 punktą ir 1997 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gaspari prieš Parlamentą, T‑36/96, Rink. VT, p. I‑A‑201 ir II‑595, 32 punktą).
49 Pagal šį gero administravimo reikalavimus atitinkantį principą reikalaujama, kad bet kuris asmuo, kurio atžvilgiu gali būti priimtas jam nepalankus sprendimas, turėtų galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl prieš jį surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas toks sprendimas (1994 m. gruodžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lisrestal ir kt. prieš Komisiją, T‑450/93, Rink. p. II‑1177, 42 punktas, patvirtintas 1996 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Lisrestal ir kt., C‑32/95 P, Rink. p. I‑5373, 21 punktu).
50 Taip pat svarbu priminti, kad Tarnybos nuostatų IX priedo 23 straipsnio 2 dalies nuostatose, kuriomis siekiama užtikrinti teisę į gynybą pareigūnų laikino nušalinimo procedūrose, numatyta, jog Paskyrimų tarnyba priima sprendimą dėl laikino nušalinimo tik išklausiusi suinteresuotąjį pareigūną, išskyrus išskirtinių aplinkybių atvejus.
51 Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad taikant Tarnybos nuostatų IX priedo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas 2008 m. rugsėjo 16 d., t. y. prieš priimant ginčijamą sprendimą, ieškovą apklausė už personalą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas, kuris jį informavo apie pareikštus kaltinimus sunkiu nusižengimu ir sudarė jam galimybę pateikti savo nuomonę dėl šių kaltinimų.
52 Be to, nors ieškovas teigia, kad Komisija prieš 2008 m. rugsėjo 16 d. apklausą jam perdavė tik Sunday Times straipsnį, o pati ginčijamame sprendime pažymėjo, jog ji rėmėsi „įvairiais spaudos straipsniais, ypač Sunday Times [straipsniu]“, iš bylos medžiagos matyti, kad spaudos straipsniai, išplatinti po Sunday Times straipsnio paskelbimo, kaip tai per apklausą pripažino ir ieškovas, iš tikrųjų tik pakartojo informacijos, kurią atskleidė Sunday Times žurnalistai, turinį.
53 Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad Komisija pažeidė teisės į gynybą užtikrinimo principą.
54 Darytina išvada, kad antrąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su EŽTK 6 straipsnio pažeidimu
– Šalių argumentai
55 Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesinės lygybės principą, kurį užtikrina EŽTK 6 straipsnis, nes informacija, kuria rėmėsi Paskyrimų tarnyba nuspręsdama jį laikinai nušalinti, buvo gauta be jo žinios Sunday Times žurnalistams suorganizavus pinkles.
56 Atsakydama Komisija pabrėžia, kad Bendrijos teismų praktika, pagal kurią EŽTK 6 straipsnis nėra taikomas drausminėms procedūroms, yra tuo labiau taikoma laikino nušalinimo atveju.
– Tarnautojų teismo vertinimas
57 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pagrindinės teisės yra sudedamoji bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Bendrijos teismai, dalis. Todėl šie teismai vadovaujasi valstybių narių bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautinių dokumentų žmogaus teisių apsaugos srityje, kuriuos priimant valstybės narės bendradarbiavo ar prie kurių prisijungė, gairėmis. EŽTK šiuo atžvilgiu turi ypatingą reikšmę (Teisingumo Teismo priimtų: 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Schmidberger, C‑112/00, Rink. p. I‑5659, 71 punktas; 2006 m. birželio 27 d. Sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑540/03, Rink. p. I‑5769, 35 punktas ir 2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 76 punktas).
58 Pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas.
59 Tačiau reikia priminti, kad procedūra dėl laikino nušalinimo ir atlyginimo dalies nemokėjimo yra ne teisminė, bet administracinė, ir todėl Komisija negali būti laikoma „teismu“ EŽTK 6 straipsnio prasme (pagal analogiją žr. 1998 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo nutarties N prieš Komisiją, C‑252/97 P, Rink. p. I‑4871, 52 punktą; 1991 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Compte prieš Parlamentą, T‑26/89, Rink. p. II‑781, 94 punktą ir 2000 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo A prieš Komisiją, T‑23/00, Rink. VT p. I‑A‑263 ir II‑1211, 24 punktą). Todėl negalima reikalauti, kad Komisija laikytųsi pareigų, kurios šiuo straipsniu nustatomos „teismui“, kai ji sprendžia klausimą dėl pareigūno laikino nušalinimo ir dalies jo atlyginimo nemokėjimo.
60 Darytina išvada, kad ieškovas negali veiksmingai remtis tuo, kad Komisija pažeidė EŽTK 6 straipsnio 1 dalį.
61 Taigi trečiajam pagrindui negali būti pritarta.
Dėl ketvirtojo ir penktojo pagrindų, atitinkamai susijusių su akivaizdžių vertinimo klaidų buvimu, kiek tai susiję su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Tarnybos nuostatų IX priedo 23 straipsnio pažeidimu, kiek tai susiję su tariamu sunkiu nusižengimu
– Šalių argumentai
62 Ieškovas teigia, kad kaltinimai sunkiu nusižengimu, kuriuos jam pareiškė Komisija ir kuriais visų pirma nurodoma, kad jis pažeidė Tarnybos nuostatų 11 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, akivaizdžiai nepagrįsti, nes jie grindžiami melaginga informacija, pateikta Sunday Times straipsnyje.
63 Šiuo atžvilgiu ieškovas teigia perdavęs tik „pusiau viešą“ ir jokios komercinės reikšmės neturinčią informaciją, susijusią su antidempingo procedūromis ir, be kita ko, numatoma minėtų procedūrų trukme, rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios bendrovės statuso įgijimo kriterijais ar būtinybe šiuo klausimu turėti advokatą ar konsultantą.
64 Be to, nors ieškovas pripažįsta sutikęs su trimis Sunday Times žurnalistų, apsimetusių Kinijos eksportuotojo korespondentais, pakvietimais vakarieniauti, jis pabrėžia, kad dalyvavimo vakarienėse, kuris Komisijoje įprastas, negalima laikyti prieštaraujančiu pareigūnų profesinėms pareigoms ir dėl to nereikia gauti išankstinio leidimo, numatyto Tarnybos nuostatų 11 straipsnio 2 dalyje.
65 Galiausiai ieškovas teigia, kad jis niekada nėra gavęs jokių pinigų ir niekada nereikalavo, kad už papildomos informacijos perdavimą išėjęs į pensiją gautų darbą pas aptariamą Kinijos eksportuotoją.
66 Atsakydama Komisija iš pradžių primena, kad klausimas, ar ieškovas iš tikrųjų padarė sunkų nusižengimą, kuriuo kaltinamas, gali būti nagrinėjamas tik per galimą drausminę procedūrą. Bet kuriuo atveju ieškovui pateikti kaltinimai negali būti akivaizdžiai nepagrįsti, nes Sunday Times straipsnis, kuriuo jie buvo grindžiami, yra labai išsamus ir ieškovas iš dalies pripažino jo teisingumą.
– Tarnautojų teismo vertinimas
67 Pirmiausia svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į nušalinimo priemonės laikinumą teismo atliekama tokios priemonės pagrįstumo kontrolė gali būti tik labai ribota. Taigi teismas turi tik patikrinti, ar kaltinimai sunkiu nusižengimu yra pakankamai įtikinami ir ar jie nėra akivaizdžiai nepagrįsti (pagal analogiją, kiek tai susiję su nutartimi, kuria atmetamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikino nušalinimo priemonės atžvilgiu, žr. 1999 m. vasario 10 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Willeme prieš Komisiją, T‑211/98 R, Rink. VT, p. I‑A‑15 ir II‑57, 30 punktą).
68 Šioje byloje visų pirma reikia pažymėti, kad Sunday Times straipsnis, kuriame pateikta informacija kartu su ieškovo per apklausas padarytais pareiškimais, yra ginčijamo sprendimo pagrindas, surašytas labai išsamiai, ir jame daug kartų kabutėse pateikiami suinteresuotojo asmens atsakymai į žurnalistų klausimus.
69 Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad per IDOC pareigūnų ir už personalą atsakingo komisaro vykdytas apklausas ieškovas, padedamas advokato, pripažino dalį Sunday Times straipsnyje nurodytų faktinių aplinkybių. Jis taip pat pripažino, kad per vakarienes, į kurias jis buvo pakviestas, arba per pokalbius telefonu savo pašnekovams perdavė tam tikrą informaciją, visų pirma, dviejų žvakes gaminančių Kinijos bendrovių, kurioms pasibaigus tada vykdytai antidempingo procedūrai galėjo būti suteiktas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančių bendrovių statusas, pavadinimus. Šiuo atžvilgiu ieškovas negalėjo veiksmingai ginčyti to, kad ši informacija konfidenciali, ar teigti, jog ji buvo „pusiau vieša“, nes ji galėjo suteikti tam tikrą pranašumą ūkio subjektui, pageidaujančiam iki antidempingo procedūros pabaigos sudaryti sutartis su šiomis bendrovėmis. Be to, svarbu pažymėti, kad 2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1130/2008, kuriuo importuojamoms tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 306, p. 22), abiem nagrinėjamoms bendrovėms iš tikrųjų buvo suteiktas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančių bendrovių statusas, ir joms nebuvo pritaikytas joks antidempingo muitas.
70 Trečia, nors ieškovas IDOC pareigūnams nurodė, kad per antrą vakarienę už informacijos perdavimą jam buvo pasiūlyta pervesti pinigų sumą į jo vardu atidarytą sąskaitą lengvatinių mokesčių sistemos šalyje, neginčytina, jog suinteresuotasis asmuo neinformavo savo viršininkų apie tokias aplinkybes ir nenutraukė ryšių su savo pašnekovais, bet netgi priėmė naują jų kvietimą vakarieniauti.
71 Ketvirta, nors tiesa, kad Sunday Times straipsnyje esanti informacija buvo gauta surengus „pinkles“, kuriomis buvo siekiama paskatinti ieškovą padaryti nusižengimą, vis dėlto svarbu pažymėti, jog šias pinkles suorganizavo ne Komisija, o tretieji asmenys, t. y. Sunday Times žurnalistai, ir nėra nustatyta ir netgi nėra teigiama, kad jų veiksmus užsakė administracija. Vadinasi, ieškovas negali priekaištauti Komisijai dėl to, kad ši rėmėsi Sunday Times straipsnyje esančia informacija.
72 Be to, reikia pridurti, kad ginčijamame sprendime ne tik pakartojama Sunday Times straipsnyje esanti informacija, bet taip pat pateikiama aiški nuoroda į pareiškimus, kuriuos ieškovas padarė per IDOC pareigūnų ir už personalą atsakingo Komisijos pirmininko pavaduotojo vykdytas apklausas.
73 Taigi, atsižvelgiant tik į pirma išdėstytus argumentus, ieškovas nepagrįstai teigia, kad Komisijos pateikti kaltinimai sunkiu nusižengimu yra akivaizdžiai nepagrįsti.
74 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus.
Dėl šeštojo ir septintojo pagrindų, susijusių su proporcingumo principo ir rūpinimosi pareigos pažeidimu
– Šalių argumentai
75 Ieškovas teigia, jog dėl to, kad per apklausą, kurią vykdė už personalą atsakingas Komisijos primininko pavaduotojas, ieškovas buvo atostogose, jis pasiūlė šiam pavaduotojui pratęsti atostogas aštuoniomis savaitėmis. Tačiau užuot priėmusi tokį sprendimą, kuris būtų leidęs išvengti viešo apkaltinimo, kartu suteikiant administracijai pakankamai laiko pradėti bylą, Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Taip Komisija pažeidė ir proporcingumo principą, ir rūpinimosi pareigą.
76 Ieškovas priduria, kad Komisija taip pat pažeidė rūpinimosi pareigą, kai su juo bendravo anglų kalba ir ta pačia kalba parengė ginčijamą sprendimą, nepaisant to, jog jis keletą kartų prašė per procedūrą vartoti prancūzų kalbą tam, kad, be kita ko, jo advokatai galėtų ją „visiškai suprasti“.
77 Atsakydama Komisija nesutinka, kad ji pažeidė proporcingumo principą ar rūpinimosi pareigą, ir pažymi, jog teisė į atostogas yra visiškai nesusijusi su Paskyrimų tarnybos įgaliojimais laikinai nušalinti pareigūną pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 23 straipsnį. Be to, ji atsižvelgė į ieškovo interesus, nes buvo nuspręsta nemokėti tik 1 000 eurų per mėnesį jo atlyginimo dalies.
– Tarnautojų teismo vertinimas
78 Atsižvelgiant į, pirma, ieškovui, aukštam Prekybos generalinio direktorato pareigūnui, atsakingam už G direktoratą „Patekimas į rinkas ir pramonė“, pateiktų kaltinimų rimtumą, antra, žalą, kurią Komisijos reputacijai padarė šios bylos viešumas, trečia, būtinybę Komisijos OLAF vykdyti visiškai skaidrų administracinį tyrimą, reikia pripažinti, kad Paskyrimų tarnyba nepažeidė nei proporcingumo principo, nei rūpinimosi pareigos, kai remdamasi bendru ir laikinu šio konkretaus atvejo įvertinimu, priėmė ginčijamą sprendimą. Šiuo atžvilgiu tai, kad ieškovas iškėlė bylą Sunday Times straipsnio autoriams pateikdamas civilinį ieškinį, negali paneigti šios išvados, nes tokia aplinkybė nėra susijusi su suinteresuotajam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumu ar sunkumu.
79 Su argumentu, kad buvo pažeista rūpinimosi pareiga dėl to, kad Komisija su ieškovu bendravo anglų kalba ir šia kalba parengė ginčijamą sprendimą, negalima sutikti. Nors ieškovas 2008 m. rugsėjo 12 d. advokato laišku prašė, kad „visoje jo atžvilgiu vykdomoje procedūroje būtų vartojama prancūzų kalba“, nustatyta, kad per 2008 m. rugsėjo 16 d. apklausą suinteresuotasis asmuo galėjo savo nuomonę išreikšti prancūzų kalba. Be to, nors tiesa, kad šios apklausos protokolas ir ginčijamas sprendimas buvo surašyti anglų kalba, ieškovas neįrodė ir netgi neteigė, jog jis ar jo advokatai negalėjo suprasti šių dokumentų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atvirkščiai, t. y. suinteresuotasis asmuo gerai mokėjo anglų kalbą (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT, p. I‑A‑55 ir II‑241, 46 punktą ir 2006 m. gegužės 17 d. Sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑95/04, Rink. VT, p. I‑A‑2‑121 ir II‑A‑2‑569, 48 punktą).
80 Darytina išvada, kad šeštąjį ir septintąjį pagrindus reikia atmesti.
Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, susijusio su akto autoriaus kompetencijos neturėjimu
– Šalių argumentai
81 Ieškovas teigia, kad ginčijamą sprendimą priėmė kompetencijos neturintis pareigūnas. Jis tvirtina, kad, remiantis 2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimu C (2007) 5730, ginčijamą sprendimą turėjo priimti komisarų kolegija, o ne, kaip buvo šiuo atveju, už personalą atsakingas komisaras. Ieškovas priduria, kad nors tiesa, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo įgaliojo už personalą atsakingą komisarą nuspręsti dėl AD 15 lygio pareigūnų laikino nušalinimo, šiuo sprendimu prieš ieškovą negalima remtis, nes jis nebuvo paskelbtas ar išplatintas prieš priimant ginčijamą sprendimą.
82 Atsakydama Komisija prašo pagrindą atmesti. Ji pažymi, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nebuvo būtina paskelbti ir kad minėto sprendimo nepaskelbimas neužkirto kelio jam įsigalioti ir todėl juo galima remtis. Bet kuriuo atveju su šiuo sprendimu buvo galima susipažinti Komisijos intranete skelbiamoje duomenų bazėje, kurioje pateikiami komisarų kolegijos priimti komunikatai ir šios kolegijos susirinkimų protokolai.
– Tarnautojų teismo vertinimas
83 Pradžioje svarbu priminti, kad pagrindas, susijęs su žalą sukeliančio akto autoriaus kompetencijos neturėjimu, yra viešosios tvarkos pagrindas, kurį Tarnautojų teismas bet kuriuo atveju turi nagrinėti savo iniciatyva (2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Salzgitter prieš Komisiją, C‑210/98 P, Rink. p. I‑5843, 56 punktas; 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT, p. I‑A‑2‑155 ir II‑A‑2‑735, 30 punktas; Tarnautojų teismo 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją, F‑17/05, Rink. VT, p. I‑A‑1‑149 ir II‑A‑1‑577, 51 punktas ir 2007 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Botos prieš Komisiją, F‑10/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 78 punktas).
84 Kadangi šioje byloje ginčijamame sprendime buvo pateikta nuoroda į 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, iš dalies pakeitusį „2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos [KTĮS] suteikia [SDSĮT]“, ir kadangi šis 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos, Tarnautojų teismas pagal pirma primintą teismų praktiką turėjo taikydamas proceso organizavimo priemonę savo iniciatyva paprašyti pateikti šio sprendimo kopiją bei visą informaciją, susijusią su šio sprendimo viešumu.
85 Kaip pažymėta šio sprendimo 31 punkte, atsakydama į šią proceso organizavimo priemonę Komisija pateikė, pirma, 2008 m. rugsėjo 9 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo komunikato kopiją, kurioje buvo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo projektas, ir, antra, 2008 m. rugsėjo 10 d. komisarų kolegijos susirinkimo, per kurį buvo priimtas projektas, protokolą.
86 Tačiau ieškovas teigia, jog kadangi 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nebuvo paskelbtas prieš priimant ginčijamą sprendimą, juo negalima prieš jį remtis. Iš to jis padarė išvadą, kad remiantis 2007 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimu C(2007) 5730 ginčijamą sprendimą turėjo priimti komisarų kolegija, o ne, kaip buvo šiuo atveju, už personalą atsakingas komisaras.
87 Tarnautojų teismas mano, kad šie ieškovo argumentai, nors pateikti tik per teismo posėdį, yra priimtini, o, be to, Komisija to neginčijo. Pirma, norint atsakyti į klausimą, ar už personalą atsakingas komisaras buvo tinkamai įgaliotas priimti ginčijamą sprendimą, reikia išspręsti teisės remtis 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu klausimą. Pastarasis klausimas nėra nesusijęs su pirmuoju, ir todėl jis, kaip ir pirmasis, yra viešosios tvarkos klausimas, kurį bet kuriuo proceso etapu Tarnautojų teismas turi nagrinėti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 1964 m. vasario 18 d. Teisingumo Teismo sprendimą Rotterdam ir Putterskoek, 73/63 ir 74/63, Rink. p. 1, 28). Antra, net jeigu teisės remtis 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu klausimas būtų nesusijęs su kompetencijos klausimu, kurį vienintelį Tarnautojų teismas galėtų nagrinėti savo iniciatyva, ieškovo argumentus Tarnautojų teismas turėtų analizuoti kaip pagrindą, pagrįstą per procesą paaiškėjusiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis Procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalies prasme, savo iniciatyva nagrinėdamas ginčijamo sprendimo autoriaus kompetencijos klausimą. Be to, Tarnautojų teismas pabrėžia, kad prieš teismo posėdį Tarnautojų teismui nusprendus taikyti proceso organizavimo priemonę Komisija buvo informuota apie tai, jog dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo paskelbimo vyks diskusijos. Taip Komisijai buvo sudaryta galimybė pasirengti gynybai šiuo klausimu, kaip tai taip pat matyti iš jos rašytinio atsakymo į minėtą priemonę ir per posėdį pateiktų jos atstovo paaiškinimų.
88 Ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu negalima prieš jį remtis, nes šis sprendimas nebuvo paskelbtas, taip pat yra pagrįsti.
89 Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad sprendimai dėl Paskyrimų tarnybos turimų įgaliojimų paskirstymo yra institucijos vidinio organizavimo taisyklės (1973 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo De Greef prieš Komisiją, 46/72, Rink. p. 543, 18 punktas) ir kad, kaip Pirmosios instancijos teismas priminė 1999 m. kovo 25 d. Sprendime Hamptaux prieš Komisiją (T‑76/98, Rink. VT, p. I‑A‑59 ir II‑303, 23 punktas), nei EB sutartyje, nei Tarnybos nuostatose ir ypač jų 2 straipsnyje, nėra numatyta, jog tokių sprendimų paskelbimas yra jų įsigaliojimo, taigi ir teisės jais remtis sąlyga.
90 Tačiau, pirma, teisinio saugumo principas, pagal kurį valdžios institucijų priimtu aktu negalima remtis prieš asmenis, kol jie neturi galimybės su juo susipažinti (1979 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Racke, 98/78, Rink. p. 69, 15 punktas; Sprendimo Weingut Decker, 99/78, Rink. p. 101, 3 punktas ir 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Skoma-Lux, C‑161/06, Rink. p. I‑10841, 37 punktas), reikalauja, kad, net jeigu to aiškiai nenumato jokia rašytinė nuostata, sprendimai dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos KTĮS suteikia SDSĮT, būtų atitinkamai paskelbti tokiomis sąlygomis ir tokia forma, kokias turi nustatyti administracija.
91 Antra, svarbu pažymėti, kad pati Komisija iš principo užtikrina sprendimų dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos KTĮS suteikia SDSĮT, paskelbimą, nes paprastai tokie sprendimai skelbiami Administraciniuose pranešimuose. Sprendimas C (2007) 5730, kuris buvo iš dalies pakeistas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, buvo paskelbtas 2007m. gruodžio 6 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 57‑2007. Be to, pažymėtina, kad to paties Sprendimo C (2007) 5730 5 straipsnyje, kuriuo generaliniams direktoriams suteikiama teisė įgalioti jiems pavaldžius aukšto lygio pareigūnus, pavyzdžiui, generalinių direktorių pavaduotojus, direktorius, skyrių vadovus ar padalinių vadovus, netgi numatoma, kad apie tokius įgaliojimus „(bus) tinkamai paskelbta ir su jais (galės) susipažinti darbuotojai“.
92 Trečia, Teisingumo Teismas jau anksčiau yra priminęs būtinybę užtikrinti tam tikrą sprendimų, kuriais nustatoma institucijų kompetencija personalo valdymo srityje, paskelbimą. Taigi byloje, kurioje ieškovas ginčijo Europos Parlamento sprendimą pasibaigus vidiniam konkursui paskirti pareigūną į skyriaus vadovo pareigas ir teigdamas, kad Parlamento generalinis sekretorius neteisėtai paskyrė komisijos narius, nurodė, jog apie įgaliojimų, kuriuos šiuo klausimu generaliniam sekretoriui suteikė institucijos biuras, perdavimą nebuvo pranešta darbuotojams, Teisingumo Teismas konstatavo, kad šis įgaliojimų perdavimas buvo „teisiškai galiojantis“, nes šis perdavimas ne tik apėmė paprastai pripažįstamą kompetencijų institucijos viduje paskirstymą, bet taip pat apie jį buvo pranešta institucijos generaliniams direktoriams, grupių pirmininkams, sekretoriatui, kontrolės biurui bei pagal Tarnybos nuostatų 9 straipsnį įsteigtam personalo komitetui, kuris pagal šią nuostatą, be kita ko, turi atstovauti darbuotojų interesus institucijoje ir užtikrinti nuolatinius institucijos ir darbuotojų ryšius (1976 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Küster prieš Parlamentą, 123/75, Rink. p. 1701, 6–8 punktai).
93 Apskritai kalbant, net jeigu ši teismų praktika nebuvo taikoma bylose, kuriose ginčijami sprendimai dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos KTĮS suteikia SDSĮT, Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad teisinio saugumo principas reikalauja, jog Bendrijos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti jais nustatytų pareigų turinį, nes asmenys turi aiškiai žinoti savo teises ir pareigas (2007 m. birželio 21 d. Sprendimo ROM-projecten, C‑158/06, Rink. p. I‑5103, 25 punktas ir minėto Sprendimo Skoma-Lux 38 punktas). Taigi minėtame Sprendime Skoma-Lux (33, 34, 36 ir 38 punktai) Teisingumo Teismas manė, kad reikalavimas Bendrijos teisės aktus tinkamai paskelbti adresato oficialiąja kalba ne tik grindžiamas rašytinėmis nuostatomis, kaip antai EB 254 straipsnio 2 dalis ar 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3), 4, 5 ir 8 straipsniai, bet jis taip pat kyla iš teisinio saugumo reikalavimo (taip pat žr. 2009 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Heinrich, C‑345/06, Rink. p. I‑0000, 44 punktą).
94 Ketvirta, kaip Tarnautojų teismas aiškiai priminė 2008 m. liepos 9 d. Sprendime Kuchta prieš BCE (F‑89/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 62 punktas), būtinybė užtikrinti tinkamą sprendimų, kuriais paskirstomi įgaliojimai, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos KTĮS suteikia SDSĮT, paskelbimą taip pat kyla iš gero administravimo taisyklių, susijusių su personalo valdymu.
95 Šioje byloje neginčijama, kad, pirma, 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas nebuvo paskelbtas Administraciniuose pranešimuose ir, antra, iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos jis apskritai nebuvo paskelbtas. Nors atsakydama į proceso organizavimo priemonę, dėl kurios nutarė Tarnautojų teismas, Komisija tvirtino, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. komunikatas, kuriame buvo sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą C (2007) 5730, projektas, buvo išplatintas šios institucijos intranete, ji nepatikslina, kada tai buvo padaryta. Bet kuriuo atveju Komisija taip pat neįrodo, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. susirinkimo, per kurį buvo priimtas šis projektas, protokolas prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo išplatintas intranete. Taigi ginčijamo sprendimo priėmimo ir pranešimo apie jį suinteresuotajam asmeniui dieną šis asmuo negalėjo naudingai susipažinti su 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo turiniu.
96 Be to, reikia pridurti, kad Komisijai tenkančios pareigos užtikrinti tinkamą 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo paskelbimą šiuo atveju turi būti laikomasi ypač griežtai. Nors įgaliojimai laikinai nušalinti pareigūną pagal Sprendimą C (2007) 5730 priklausė aukščiausio lygio Komisijos organui, t. y. komisarų kolegijai, neginčytina, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu šie įgaliojimai buvo perduoti vienam asmeniui, t. y. už personalą atsakingam komisarui. Vieno asmens priimta priemonė pareigūnui, kuriam ji skirta, suteikia mažesnę apsaugą nei ta, kurią užtikrina priimtoji kolegialaus organo, nes kolegialus organas dėl narių diskusijų gali išnagrinėti daugiau reikšmingos informacijos. Taigi, kadangi dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo sumažėjo pareigūnų apsauga ir taip buvo padaryta įtaka jų teisėms, jis tuo labiau turėjo būti tinkamai paskelbtas.
97 Galiausiai, atrodo, kad nepaskelbus 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo pati administracija taip pat negalėjo tinkamai susipažinti su savo pačios sprendimu. Kaip matyti iš diskusijų, vykusių per teismo posėdį, 2009 m. balandžio 29 d. Komisija priėmė naują sprendimą dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai ir kuriuos KTĮS suteikia SDSĮT, t. y. Sprendimą C (2009) 3074, „iš dalies keičiantį Sprendimą C (2007) 5730“. Šiame sprendime, kuris buvo paskelbtas 2009 m. gegužės 8 d. Administraciniuose pranešimuose, Komisija veikdama taip, tarsi 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimas niekada nebuvo priimtas, nusprendė, kad Paskyrimų tarnybai suteiktais įgaliojimais laikinai nušalinti pareigūną, kiek tai susiję su AD 16 ir AD 15 lygių pareigūnais ir AD 14 lygio vyresniaisiais pareigūnais (direktoriai ar lygiavertes pareigas užimantys pareigūnai), nuo šiol naudosis už personalą atsakingas komisaras, o ne komisarų kolegija.
98 Kadangi 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu negalima remtis prieš ieškovą, šis pagrįstai gali tvirtinti, kad už personalą atsakingas komisaras neturėjo kompetencijos priimti ginčijamo sprendimo ir kad šį sprendimą turėjo priimti Sprendimu C (2007) 5730 paskirtas organas, t. y. komisarų kolegija.
99 Kadangi pagrindas, susijęs su tuo, kad už personalą atsakingas komisaras neturėjo kompetencijos priimti ginčijamo sprendimo, yra pagrįstas, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
100 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į kitas minėto reglamento dešimtos dalies aštunto skyriaus nuostatas, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas gali nuspręsti, jeigu to reikalauja lygybė, kad pralaimėjusi šalis turi atlyginti tik dalį išlaidų arba kad ji neturi jų atlyginti.
101 Iš pirma išdėstytų motyvų matyti, kad Komisija bylą pralaimėjo. Be to, ieškovas savo reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, Komisija turi atlyginti su pagrindine byla susijusias išlaidas.
102 Kiek tai susiję su išlaidomis, patirtomis procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neginčytina, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo patenkintas. Tačiau nesant Komisijos prašymo iš suinteresuotojo asmens priteisti su šia procedūra susijusių išlaidų kiekviena šalis turi padengti savo išlaidas, patirtas procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, kuriuo Europos Bendrijų Komisija pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsnius laikinai nušalino F. H. Wening nenurodydama konkretaus laikotarpio ir nurodė nemokėti 1 000 eurų per mėnesį jo atlyginimo dalies maksimalų šešių mėnesių laikotarpį.
2. Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos su pagrindine byla susijusias išlaidas.
3. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Gervasoni | Kreppel | Tagaras |
Paskelbta 2009 m. lapkričio 30 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Gervasoni |
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu