TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. balandžio 28 d.

Byla F‑115/07

Marie-Thérèse Balieu-Steinmetz ir Lidia Noworyta

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Nustatyto dydžio priemokos už viršvalandžius – Pareigūnų tarnybos nuostatų VI priedo 3 straipsnis – Pareigūnų tarnybos nuostatų 56 straipsnis – Vidaus taisyklės dėl nustatyto dydžio priemokų už viršvalandžius – Vidaus taisyklės dėl atlyginimo už viršvalandžius – Vienodas požiūris“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo M.‑T. Balieu‑Steinmetz ir L. Noworyta prašo, pirma, pripažinti neteisėtą Vidaus taisyklių dėl nustatyto dydžio priemokų už viršvalandžius, priimtų Parlemento generalinio sekretoriaus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VI priedo 3 straipsnį, 1 straipsnį ir, antra, panaikinti 2006 m. lapkričio 13 d. Parlamento implicitinį sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2006 m. liepos 13 d. M.‑T. Balieu‑Steinmetz prašymas skirti anksčiau minėtą priemoką, ir 2006 m. gruodžio 18 d. Parlamento sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2006 m. liepos 5 d. L. Noworyta prašymas skirti anksčiau minėtą priemoką.

Sprendimas:      Panaikinti 2006 m. lapkričio 13 d. Parlamento sprendimą, kuriuo buvo implicitiškai atmestas 2006 m. liepos 13 d. M.‑T. Balieu‑Steinmetz prašymas, ir 2006 m. gruodžio 18 d. Parlamento sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2006 m. liepos 5 d. L. Noworyta prašymas. Priteisti iš Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl visuotinai taikomo akto

(EB 236 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vienodas požiūris – Ribos – Neteisėtai suteikta nauda – Atsisakymas pareigūnui skirti nustatyto dydžio priemoką, neatsižvelgiant į tai, kad kiti pareigūnai gauna šią priemoką susiklosčius panašiai situacijai

1.      Bendrijos tarnautojų teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl reikalavimų, kuriais tiesiogiai siekiama, kad visuotinai taikoma nuostata, kaip antai Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostata, būtų pripažinta neteisėta.

(žr. 20 punktą)

2.      Institucijos sprendimu atsisakyti skirti nustatyto dydžio priemoką pareigūnui, kai kiti pareigūnai susiklosčius panašiai situacijai ją gauna, sprendimu, pagrįstu tuo, kad pastariesiems neteisėtai mokama ši priemoka, pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, jei ši institucija negali tinkamai nustatyti, jog priemokos mokėjimas šiems pareigūnams neturi teisinio pagrindo, nes preziumuojama, kad Bendrijos institucijų aktai yra teisėti.

(žr. 28–30, 32, 36 ir 42 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. spalio 9 d. Sprendimo Witte prieš Parlamentą, 188/83, Rink. p. 3465, 13–15 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. gegužės 14 d. Sprendimo Zoder prieš Parlamentą, T‑30/90, Rink. p. II‑207, 26 punktas; 1996 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Brulant prieš Parlamentą, T‑272/94, Rink. VT p. I‑A‑513 ir II‑1397, 35 punktas; 2000 m. vasario 22 d. Sprendimo Rose prieš Komisiją, T‑22/99, Rink. VT p. I‑A‑27 ir II‑115, 39 punktas; 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Griesel prieš Tarybą, T‑157/99, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑699, 25 punktas; 2003 m. liepos 8 d. Sprendimo Chetaud prieš Parlamentą, T‑65/02, neskelbiamo Rinkinyje, 44 punktas; 2006 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Peróxidos Orgánicos prieš Komisiją, T‑120/04, Rink. p. II‑4441, 77 punktas; 2006 m. lapkričio 30 d. Sprendimo J prieš Komisiją, T‑379/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑313 ir II‑A‑2‑1575, 79 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Skoulidi prieš Komisiją, F‑4/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 81 punktas.