Language of document : ECLI:EU:F:2009:25

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. kovo 12 d.

Byla F‑4/08

Johannes Hambura

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Atrankos procedūra – Neleidimas dalyvauti – Pranešimas apie įdarbinimą PE/95/S – Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pateiktos paraiškos formos nenaudojimas – Priimtinumas – Išankstinė administracinė procedūra“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. Hambura prašo panaikinti 2007 m. gruodžio 5 d. Parlamento sprendimą atmesti jo kandidatūrą į laikinojo tarnautojo gydytojo darbo vietą, apie kurią paskelbtą pranešime apie įdarbinimą PE/95/S (OL C 244 A, 2007 m. spalio 18 d., p. 5).

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Nustatymas pranešimu apie konkursą – Administracijos diskrecija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

2.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Tarnauotojų teisme nurodytų pagrindų ir argumentų išsamus aprašymas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 3 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

1.      Nepaisydama turimos diskrecijos, atrankos komisija turi laikytis dokumento teksto ir būtent pranešime apie konkurse nustatytų dalyvavimo jame reikalavimų. Iš esmės ši taisyklė taikoma ir administracijai, kuri turi laikytis kandidatų paraiškų priimtinumo reikalavimų, nes priešingu atveju būtų pažeistas vienodo požiūrio principas.

(žr. 46 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Petrich prieš Komisiją, T‑145/02, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑447, 34 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Tas prieš Komisiją, F‑12/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑79 ir II‑A‑1‑285, 43 punktas.

2.       Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti pateikiama pagrindų bei faktinių ir teisinių argumentų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši informacija turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio be papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, esminės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinyje. Ši taisyklė turi būti juo labiau taikoma dėl to, kad pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį Tarnautojų teismo rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas rašytiniais pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip. Šiuo Tarnautojų teismo proceso ypatumu galima pagrįsti aplinkybę, kad, skirtingai nei Pirmosios instancijos teismo ar Teisingumo Teismo atveju, kaip numatyta Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmoje pastraipoje, ieškinyje nurodyti pagrindai ir argumentai neturi būti išdėstyti glaustai. Jeigu būtų kitaip, dėl tokio lankstumo specialioji ir vėliau priimta Teisingumo Teismo statuto priede įtvirtinta nuostata taptų iš dalies neveiksminga.

(žr. 49 ir 50 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 28 d. Nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 1999 m. gegužės 21 d. Nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 42 punktas; 1999 m. birželio 15 d. Sprendimo Ismeri Europa prieš AuditoRūmus, T‑277/97, Rink. p. II‑1825, 29 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. birželio 26 d. Nutarties Nijs prieš Audito Rūmus, F‑1/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 25 punktas, Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑376/08 P.