2020 m. kovo 10 d. Sąd Najwyższy (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BM, DM, EN / Getin Noble Bank S.A.
(Byla C-132/20)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Najwyższy
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatoriai: BM, DM, EN
Kita proceso šalis: Getin Noble Bank S.A.
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Europos Sąjungos sutarties (toliau – ESS) 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejant su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, taip pat Chartijos 38 straipsnis ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB1 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinami taip, kad organas, kuriame posėdžiauja asmuo, kurį pirmą kartą arba vėliau (aukštesnės instancijos teisme) į teisėjo pareigas paskyrė totalitarinės, nedemokratinės, komunistinės valstybės valdymo sistemos politinė vykdomosios valdžios institucija (Lenkijos Liaudies Respublikos Valstybės Taryba) šios valstybės teisingumo ministro teikimu, yra nepriklausomas ir nešališkas teismas, turintis atitinkamą kompetenciją, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, visų pirma atsižvelgiant į: 1) paskyrimo kriterijų skaidrumo stoką; 2) galimybę bet kada pašalinti teisėją iš pareigų; 3) teisėjų savivaldos organo ir 4) atitinkamų demokratiškai išrinktų viešosios valdžios institucijų nedalyvavimą paskyrimo procedūroje; dėl to galėtų būti pakirstas pasitikėjimas, kurį teismai turi kelti demokratinėje visuomenėje?
2. Ar atsakymui į 1 klausimą turi reikšmės tai, kad teisėjas galėjo vėliau būti paskirtas eiti pareigas kituose (aukštesnės instancijos) teismuose dėl atitinkamo tarnybos laiko (stažo) pripažinimo ir remiantis jo darbo įvertinimu einant pareigas, į kurias šį asmenį bent pirmą kartą 1 klausime apibūdinta tvarka paskyrė tame pat klausime nurodyti politiniai organai, ir dėl to galėtų būti pakirstas pasitikėjimas, kurį teismai turi kelti demokratinėje visuomenėje?
3. Ar atsakymui į 1 klausimą turi reikšmės tai, kad teisėjo vėlesnis paskyrimas eiti pareigas kituose (aukštesnės instancijos) teismuose, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, nepriklausė nuo to, ar teisėjas davė priesaiką laikytis demokratinės visuomenės vertybių, o pirmą kartą teisėju paskirtas asmuo davė priesaiką saugoti komunistinės valstybės politinę santvarką ir vadinamąją „liaudies teisėtvarką“, ir dėl to galėtų būti pakirstas pasitikėjimas, kurį teismai turi kelti demokratinėje visuomenėje?
4. Ar ESS 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejant su Chartijos 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, taip pat Chartijos 38 straipsnis ir Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinami taip, kad organas, kuriame posėdžiauja asmuo, pirmą kartą arba vėliau (aukštesnės instancijos teisme) į teisėjo pareigas paskirtas šiurkščiai pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės narės konstitucijos nuostatas, yra nepriklausomas ir nešališkas teismas, turintis atitinkamą kompetenciją, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atsižvelgiant į tai, kad šį asmenį kaip kandidatą, kuris vėliau buvo paskirtas eiti teisėjo pareigas, iškėlė institucija (Nacionalinė teismų taryba), kurios sudarymas neatitinka valstybės narės konstitucijos, ir tai patvirtino Europos Sąjungos valstybės narės Konstitucinis Teismas, ir dėl to galėtų būti pakirstas pasitikėjimas, kurį teismai turi kelti demokratinėje visuomenėje?
5. Ar ESS 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejant su Chartijos 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, taip pat Chartijos 38 straipsnis ir Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinami taip, kad organas, kuriame posėdžiauja asmuo, pirmą kartą arba vėliau (aukštesnės instancijos teisme) paskirtas eiti teisėjo pareigas, kurio kandidatūrą į šias pareigas iškėlė kandidatus vertinanti institucija (Nacionalinė teismų taryba), yra nepriklausomas ir nešališkas teismas, turintis atitinkamą kompetenciją, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, jeigu procedūra nurodytoje institucijoje neatitiko kandidatų atrankos taisyklių viešumo ir skaidrumo kriterijų ir dėl to galėtų būti pakirstas pasitikėjimas, kurį teismai turi kelti demokratinėje visuomenėje?
6. Ar ESS 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejant su Chartijos 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, taip pat Chartijos 38 straipsnis ir Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinami taip, kad Sąjungos valstybės narės paskutinės instancijos teismas (Aukščiausiasis Teismas), siekdamas užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą kaip priemonę, kuria siekiama neleisti pastoviai taikyti nesąžiningas sąlygas sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose su vartotojais, privalo bet kuriuo bylos nagrinėjimo etapu savo iniciatyva įvertinti, ar:
a) 1 ir 4 klausimuose nurodytas teismas atitinka nepriklausomo ir nešališko, atitinkamą kompetenciją turinčio teismo kriterijus, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, neatsižvelgiant į šiuose klausimuose nurodytų kriterijų vertinimo įtaką teismo sprendimo dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis esmei ir, be to,
b) procesas 1 ir 4 klausimuose nurodytame teisme yra teisėtas?
7. Ar ESS 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejant su Chartijos 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, taip pat Chartijos 38 straipsnis ir Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinami taip, kad remiantis Sąjungos teise Sąjungos valstybės narės konstitucijos nuostatos, susijusios su teismų santvarka arba teisėjų skyrimu, pagal kurias neįmanoma įvertinti teisėjo paskyrimo galiojimo, gali neleisti pripažinti teismo arba jame posėdžiaujančio teisėjo nepriklausomumo stokos dėl 1–5 klausimuose nurodytų aplinkybių?
____________
1 OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.