Language of document : ECLI:EU:C:2019:904

TEISINGUMO TEISMO (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) NUTARTIS

2019 m. spalio 24 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Bendrijos dizainas – Apeliacinių skundų priimtinumas – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170b straipsnis – Prašymas, neįrodantis, kad keliamas klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai – Apeliacinio skundo nepriimtinumas“

Byloje C‑614/19 P

dėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Dr. Ing.  h.c. F. Porsche AG, įsteigta Štutgarte (Vokietija), atstovaujama advokato C. Klawitter,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO),

atsakovei pirmojoje instancijoje,

Autec AG, įsteigtai Niurnberge (Vokietija),

įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija),

kurį sudaro Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas) ir F. Biltgen,

kancleris A. Calot Escobar,

susipažinęs su teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą M. Szpunar,

priima šią

Nutartį

1        Savo apeliaciniu skundu dr. Ing. h.c. F. Porsche AG prašo panaikinti 2019 m. birželio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Porsche / EUIPO – Autec (Automobiliai) (T‑210/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:380, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl 2018 m. sausio 19 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 941/2016‑3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Autec AG ir Dr. Ing. h.c. F. Porsche AG, panaikinimo.

 Dėl prašymo priimti apeliacinį skundą

2        Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas, pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, priimto dėl EUIPO nepriklausomos apeliacinės tarybos sprendimo, nagrinėjamas tik jeigu Teisingumo Teismas iš anksto jį priima.

3        Pagal šio statuto 58a straipsnio trečią pastraipą apeliacinis skundas – visas ar jo dalis – priimamas Teisingumo Teismo procedūros reglamente numatyta tvarka, jeigu jame keliamas klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai.

4        Pagal Procedūros reglamento 170a straipsnio 1 dalį minėto statuto 58a straipsnio pirmoje pastraipoje numatytais atvejais apeliantas prideda prie savo apeliacinio skundo prašymą jį priimti, kuriame nurodo apeliaciniame skunde keliamą Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbų klausimą ir visą svarbią informaciją, kad Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą dėl šio prašymo.

5        Pagal šio reglamento 170b straipsnio 3 dalį Teisingumo Teismas sprendimą dėl prašymo priimti apeliacinį skundą priima motyvuota nutartimi.

6        Nagrinėjamu atveju grįsdama savo prašymą priimti apeliacinį skundą apeliantė tvirtina, kad jame keliami Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbūs klausimai, ir pateikia aštuonis argumentus.

7        Pirmuoju argumentu ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepaisė reikšmingos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kai nusprendė, kad dizaino individualios savybės išplaukia iš „déjà vu“ nebuvimo. Todėl klausimas, ar „déjà vu“ kriterijus yra reikšmingas vertinant individualias savybes, yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai.

8        Antruoju argumentu apeliantė teigia, kad vertindamas dizaino individualias savybes Bendrasis Teismas nepaisė reikšmingos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kai neatsižvelgė į ne tokias būdingas ar ryškias savybes. Taigi ši teisės klaida taip pat yra Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas.

9        Trečiuoju argumentu apeliantė tvirtina, kad, priešingai, nei teigė Bendrasis Teismas, vertinant dizaino individualias savybes pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 6 straipsnį pirmiausia reikia nustatyti, kokį bendrą įspūdį sukelia vienas dizainas, o paskui – kito dizaino sukuriamą bendrą įspūdį. Todėl Bendrojo Teismo pozicija kelia grėsmę Sąjungos teisės darnai ir vienovei.

10      Ketvirtuoju argumentu apeliantė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas nepaisė Teisingumo Teismo jurisprudencijos, pagal kurią ankstesnio dizaino savininkas turi įrodyti, kad dizainas, kurio registraciją jis prašo pripažinti negaliojančia, jau visiškai egzistavo ankstesniame dizaine. Taigi šis skirtingas Bendrojo Teismo vertinimas prieštarauja Sąjungos teisės vienovei ir darnai.

11      Penktuoju argumentu apeliantė iš esmės tvirtina, kad kai kurie Bendrojo Teismo teiginiai trukdo ginčijamo dizaino savininkui pateikti įrodymų, kad, nepaisant nagrinėjamų dalinių vaizdų panašumų, tarp dizainų, dėl kurių kilo ginčas, yra daug skirtumų ir dėl to sudaromas bendras įspūdis yra skirtingas.

12      Šeštuoju argumentu apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai apibrėžė informuotą vartotoją nepaisydamas konkrečių modelių ar konkrečių gaminių ir neatsižvelgdamas į faktinius atitinkamos rinkos požymius. Klausimas, ar toks požiūris teisingas, yra susijęs su Sąjungos teisės vienove ir darna.

13      Septintuoju argumentu apeliantė tvirtina, kad informuotas vartotojas priima sprendimą teikti pirmenybę vienam modeliui, palyginti su kitu modeliu, atsižvelgdamas į savo informuotumo ir dėmesingumo lygį. Todėl jai kyla klausimas, ar nagrinėjamu atveju galima remtis motorinėmis transporto priemonėmis apskritai, norint konstatuoti individualias savybes pagal produktą, kurį vaizduoja nagrinėjamas dizainas, ar (bent kiek tai susiję su motorinėmis transporto priemonėmis, kurios rinkoje yra jau kelis dešimtmečius) reikia siauriau apibrėžti informuotą vartotoją, atsižvelgiant į faktinius rinkos požymius. Apeliantės teigimu, Teisingumo Teismas dar neturėjo progos priimti sprendimo dėl šio klausimo, todėl šis klausimas susijęs su Sąjungos teisės raida.

14      Aštuntuoju, paskutiniu, argumentu apeliantė, remdamasi Europos Komisijos žaliąja knyga dėl pramoninio dizaino teisinės apsaugos, tvirtina, kad dizainerio laisvė, į kurią pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį turi būti atsižvelgta vertinant individualias savybes, gali būti ribojama „komercinių suvaržymų“ ir „griežtų kliento reikalavimų“, o tai reiškia, kad tam tikrais atvejais nedidelių skirtumų tarp dizainų, palyginti su jau žinomomis formomis, gali pakakti siekiant pagrįsti dizaino individualias savybes. Apeliantė tvirtina, kad Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo šiuo klausimu, taigi jis yra svarbus Sąjungos teisės raidai.

15      Pirmiausia pažymėtina, kad būtent apeliantė turi įrodyti, kad jos apeliaciniame skunde keliami klausimai yra svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai (2019 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Kiku / BAVT, C‑444/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:746, 11 punktas).

16      Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio trečios pastraipos, siejamos su Procedūros reglamento 170b straipsnio 4 dalimi, prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti pateikta visa informacija, būtina Teisingumo Teismui norint priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo priimtinumo, ir, kai apeliacinis skundas priimamas nagrinėti iš dalies, nurodyti apeliacinio skundo pagrindai ar dalys, dėl kurių turi būti pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Iš tiesų, kadangi šio statuto 58a straipsnyje numatytu išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmu siekiama apriboti Teisingumo Teismo kontrolę klausimais, kurie yra svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turi išnagrinėti tik tuos pagrindus, kuriuose keliami tokie klausimai ir kuriuos pateikė apeliantas (2019 m. spalio 10 d. Nutarties KIDSysteme / EUIPO, C‑577/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:854, 12 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

17      Taigi prašyme priimti apeliacinį skundą bet kuriuo atveju turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti pagrindai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, taip pat aiškiai ir tiksliai nurodytas teisės klausimas, keliamas kiekvienu pagrindu, konkrečiai nurodyta, ar šis klausimas svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar plėtrai, ir konkrečiai išvardytos priežastys, dėl kurių tas klausimas svarbus, atsižvelgiant į nurodytą kriterijų. Dėl apeliacinio skundo pagrindų pasakytina, kad prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti konkrečiai nurodyta skundžiamu sprendimu pažeista Sąjungos teisės nuostata ar jurisprudencija, glaustai apibūdinta, kokią būtent teisės klaidą galimai padarė Bendrasis Teismas, ir nurodyta, kokią įtaką ši klaida padarė priimant ginčijamą sprendimą (2019 m. spalio 10 d. Nutarties KIDSysteme / EUIPO, C‑577/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:854, 13 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Tuo atveju, jei teisės klaida, kuria remiamasi, kyla iš jurisprudencijos pažeidimo, prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti glaustai, bet aiškiai ir tiksliai nurodyta, pirma, kur būtent yra prieštaravimas, nurodant tiek skundžiamo sprendimo ar skundžiamos nutarties punktus, kuriuos apeliantas skundžia, tiek Teisingumo Teismo ar Bendrojo Teismo sprendimo punktus, kurių buvo nepaisyta, ir, antra, konkrečiai įvardytos priežastys, kodėl dėl tokio prieštaravimo kyla klausimas, svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 7 d. Nutarties L’Oréal / EUIPO, C‑586/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:845, 16 punktą).

18      Iš tiesų prašymas priimti apeliacinį skundą, kuriame nepateikta šios nutarties pirmesniame punkte minėta informacija, negali įrodyti, kad apeliaciniame skunde keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas, galintis pagrįsti tokio skundo priėmimą (2019 m. spalio 10 d. Nutarties KIDSysteme / EUIPO, C‑577/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:854, 14 punktas).

19      Pirma, šiuo klausimu dėl šios nutarties 7, 8 ir 10 punktuose pateiktų argumentų, kad Bendrasis Teismas nukrypo nuo reikšmingos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į prašymą priimti apeliacinį skundą teikiančiam asmeniui tenkančią įrodinėjimo pareigą, toks argumentas nepakankamas siekiant įrodyti, kad šiame apeliaciniame skunde keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbus klausimas, nes prašymą pateikęs asmuo šiuo tikslu turi įvykdyti visus šios nutarties 17 punkte nurodytus reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 7 d. Nutarties L’Oréal / EUIPO, C‑586/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:845, 16 punktą). Vis dėlto nagrinėjamu atveju apeliantė neįvykdė šių reikalavimų, ji tik teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė reikšmingą Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

20      Antra, dėl šios nutarties 9, 11 ir 12 punktuose pateiktų argumentų, susijusių su Bendrojo Teismo esą padarytomis teisės klaidomis, pažymėtina, kad šiame prašyme priimti apeliacinį skundą tiksliai nenurodyta Sąjungos teisės nuostata ar jurisprudencija, kurią pažeidė Bendrasis Teismas, kai padarė šios nutarties 11 ir 12 punktuose išdėstytuose argumentuose nurodytas klaidas. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad apeliaciniame skunde keliami tam tikri klausimai, būdingi tik sprendimui, dėl kurio teikiamas apeliacinis skundas, savaime nereiškia, kad Teisingumo Teismas privalo priimti šį apeliacinį skundą. Iš tiesų apeliantas turi įrodyti, kad, be teisės klausimų, kuriuos jis nurodo savo apeliaciniame skunde, tame skunde keliamas vienas ar keli klausimai, svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, nes šis kriterijus apima ne vien skundžiamą sprendimą ir galiausiai ne vien apeliacinį skundą (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 7 d. Nutarties L’Oréal / EUIPO, C‑586/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:845, 11 ir 12 punktus). Tačiau toks įrodymas neišplaukia iš šio prašymo.

21      Trečia, kiek tai susiję su šios nutarties 13 ir 14 punktuose pateiktais argumentais, kad apeliaciniame skunde keliami nauji klausimai, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, konstatuotina, kad šiame prašyme priimti apeliacinį skundą taip pat konkrečiai nenurodyta, kokią Sąjungos teisės nuostatą ar jurisprudenciją pažeidė Bendrasis Teismas, kai nusprendė, kad pakanka remtis motorinėmis transporto priemonėmis apskritai, siekiant konstatuoti individualias savybes pagal produktą, kurį vaizduoja nagrinėjamas dizainas. Be to, tai, kad teisės klausimo nenagrinėjo Teisingumo Teismas, nereiškia, kad šis klausimas būtinai yra svarbus Sąjungos teisės raidai; apeliantas visada privalo įrodyti šią svarbą, pateikdamas konkrečių duomenų ne vien apie tai, kad klausimas yra naujas, bet ir apie tai, dėl kokių priežasčių jis yra svarbus minėtai raidai (2019 m. rugsėjo 30 d. Nutarties All Star / EUIPO, C‑461/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:797, 16 punktas). Vis dėlto nagrinėjamu atveju apeliantė tik teigia, kad jos argumentuose keliami teisės klausimai yra svarbūs Sąjungos teisės raidai, ir šiuo aspektu nurodo, kad nėra Teisingumo Teismo jurisprudencijos, bet nepateikia kitos informacijos.

22      Darytina išvada, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kuriuos turėjo pateikti, kad jos apeliaciniame skunde keliami klausimai yra svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai.

23      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia nepriimti apeliacinio skundo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

24      Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.

25      Kadangi nagrinėjamu atveju ši nutartis priimta dar neįteikus apeliacinio skundo kitoms proceso šalims, taigi joms dar nepatyrus bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad apeliantė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nutaria:

1.      Nepriimti apeliacinio skundo.

2.      Dr. Ing. h.c. F. Porsche AG padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.