2018 m. spalio 2 d. Juzgado de Primera Instancia de Albacete (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Paskolos gavėjai / Globalcaja S.A.

(Byla C-617/18)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia de Albacete

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: paskolos gavėjai

Atsakovė: Globalcaja S.A.

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 93/13¹ 6 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „nebūtų privalomos“ reiškia, jog verslininkas ir vartotojas negali sudaryti privataus susitarimo, kad pakeistų sąlygą, kuri neatitinka 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, sumažindami minėtoje sąlygoje nustatytą sumą arba pakeisdami šią sąlygą kita, vartotojui palankesne sąlyga?

Ar atsakymas į šį klausimą pasikeistų, jei toks pakeitimas būtų padarytas vartotojo ir verslininko susitarimu, kurio tikslas yra nesikreipiant į teismines institucijas išspręsti ginčą, susijusį su tuo, kad ankstesnėje jų sutartyje esanti sąlyga, dėl kurios nebuvo derėtasi atskirai, nepakankamai skaidri?

Ar Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvokos „pagrindinis sutarties dalykas“ ir „kainos ir atlygio adekvatumas mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms“ apima dvi sąlygas, kurios įtrauktos į verslininko ir vartotojo sudarytą susitarimą, dėl kurio nebuvo derėtasi atskirai, kuriomis, viena vertus, pakeičiama sąlyga, įtraukta į ankstesnę jų sudarytą sutartį (ji pakeičiama vartotojui palankesne sąlyga), ir, kita vertus, vartotojas atsisako savo teisės teisme arba neteisminiu būdu ginčyti nepakankamą šios sąlygos skaidrumą ir su šiuo skaidrumo trūkumu susijusias pasekmes?

Jei į pirmesnį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar Direktyvos 93/13 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į „prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį“ ir „sutarties sudarymo metu [įvertintas] visas sutarties sudarymo aplinkybes“ galima atsižvelgti tik vertinant nesąžiningą pobūdį sąlygų, kurios nesusijusios su pagrindinės sutarties dalyko apibrėžtimi? Ar, priešingai, galima atsižvelgti į tuos pačius kriterijus vertinant sąlygų, susijusių su 4 straipsnio 2 dalyje [nurodytos sutarties] pagrindiniu dalyku, skaidrumą?

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar su direktyvos 4 straipsnio 2 dalimi – konkrečiai su joje numatytais aiškumo ir suprantamumo bei skaidrumo reikalavimais – suderinama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią, prieš sudarant verslininko ir vartotojo susitarimą, dėl kurio nebuvo atskirai derėtasi, dėl ankstesnėje jų sutartyje numatytos sąlygos taikymo pakeitimo, nebūtina, kad verslininkas informuotų vartotoją apie tai, jog ši sąlyga gali būti nepakankamai skaidri, remiantis tuo, kad kriterijai, dėl kurių atsiranda skaidrumo trūkumas, yra gerai žinomi?

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar direktyvos 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad vartotojo atsisakymas pateikti reikalavimus teisme arba neteisminiu būdu dėl galimo vienos sąlygos, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, skaidrumo trūkumo, aiškumo ir suprantamumo reikalavimą atitinka tik tuo atveju, jei verslininkas prieš tai vartotoją informavo apie tai, kokių konkrečių teisių jis atsisako ir, tiksliau, kokios konkrečios sumos jis atsisako reikalauti?

____________

¹ 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).