TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija ) SPRENDIMAS

2007 m. liepos 5 d.

Byla F‑25/06

Béatrice Ider ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Priskyrimas lygiui ir darbo užmokestis – Infrastruktūros ir logistikos biuras Briuselyje (OIB) – Įgyvendinimo užduotis vykdantys darbuotojai – Remiantis Belgijos teise pagal darbo sutartį dirbę asmenys – Taikytinos sistemos pakeitimas – Vienodas požiūris“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo B. Ider, M.C. Desorbay bei L. Noschese, Komisijoje dirbantys sutartininkai, prašo panaikinti sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimus, kuriais jie priskiriami prie lygio ir nustatomas jų darbo užmokestis juos įdarbinant sutartininkais pagal 2005 m. balandžio mėn. pasirašytas ir gegužės 1 d. įsigaliojusias sutartis, ir panaikinti 2005 m. lapkričio 21 d. tos pačios tarnybos sprendimus, atmetančius dėl ankstesniųjų sprendimų pateiktus jų skundus.

Sprendimas: Panaikinti sprendimą, kuriuo Komisija, remdamasi 2005 m. balandžio mėn. pasirašyta sutartimi, nustatė sutartininke įdarbintos B. Ider darbo užmokestį. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę B. Ider nurodytų bylinėjimosi išlaidų. B. Ider padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. M.C. Desorbay ir L. Noschese padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Darbo užmokestis

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Sutartininkai – Darbo užmokestis

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalis)

1.      Iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad priedo mokėjimas prie darbo užmokesčio, jeigu jis sumažėjo sutartininku įdarbinus darbuotoją, kuris anksčiau dirbo institucijoje pagal nacionalinės teisės reglamentuojamą darbo sutartį, palyginti su tuo, ką jis gaudavo pagal ankstesnę sutartį, yra paprasčiausia institucijai suteikta galimybė. Be to, šio 2 straipsnio 2 dalimi institucijai paliekama didelė diskrecija nustatyti priedo sumą, nes ji turi atsižvelgti į skirtumus, esančius tarp anksčiau taikytų nacionalinės teisės aktų mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų srityse ir atitinkamų sutartininkui taikytinų nuostatų.

Komisija įgyvendino Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalį, kai priėmė Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taikomomis tarnautojams, kuriuos Briuselio Infrastruktūros tarnyba įdarbino lopšeliuose ir vaikų darželiuose Briuselyje, 7 ir 8 straipsnius bei šių Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų I–III priedus. Pagal šias nuostatas ji iš tiesų įsipareigojo mokėti priedą kai kurių kategorijų sutartininkams pagal šiose nuostatose numatytą tvarką. Tačiau ši Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalies taikymo tvarka negali pažeisti viršesnių viešosios tarnybos teisės normų.

(žr. 92, 93 ir 95 punktus)

2.      Siekiant nustatyti, ar tai, kad šeimos pašalpos įtraukiamos į neto darbo užmokesčio apibrėžtį, viena vertus, sutartininko ir, kita vertus, pagal nacionalinės teisės reglamentuojamą darbo sutartį dirbančio asmens atveju, yra mažiau palanku sutartininkams, kurie Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taikomomis tarnautojams, Briuselio Infrastruktūros tarnybos įdarbintiems lopšeliuose ir vaikų darželiuose Briuselyje, 7 ir 8 straipsniuose numatytomis datomis turėjo išlaikomų vaikų, palyginti su tais, kurie tuo pačiu metu jų neturėjo, visų pirma reikia konstatuoti, kad šios dvi sutartininkų kategorijos yra panašiose situacijose, atsižvelgiant į Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalimi siekiamą tikslą kompensuoti galimą darbo užmokesčio sumažėjimą, suinteresuotiems asmenims įgijus sutartininkų statusą.

Antra, šeimos pašalpų įtraukimas į neto darbo užmokesčio apibrėžtį, viena vertus, sutartininko, ir, kita vertus, pagal nacionalinės teisės reglamentuojamą darbo sutartį dirbančio asmens atveju, turi tiesioginį poveikį nustatant priedo sumą, atlikus neto darbo užmokesčių palyginimą pagal minėtų Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų I priede nustatytą tvarką. Tuo atveju, kai Bendrijos šeimos pašalpos, kurios mokamos pirmuoju iš lyginamų atvejų, būtų didesnės nei antruoju atveju mokamos pašalpos, gaunamos pagal darbo vietos valstybės narės teisės aktus, priedas, mokamas asmenims, kurie jau turėjo vieną ar kelis išlaikomus vaikus tuo metu, kai įgijo sutartininko statusą, būtų atitinkamai sumažintas.

Iš to išplaukia, jog dėl to, kad šeimos pašalpos įtraukiamos į neto darbo užmokesčio apibrėžtį, gali atsirasti darbo užmokesčio skirtumų, atsižvelgiant į tai, ar Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 7 ir 8 straipsniuose numatytomis datomis atitinkamas sutartininkas turėjo, ar ne išlaikomų vaikų, ir taip būtų pakenkta sutartininkui, kuris tuo pačiu metu turi vieną ar kelis vaikus. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad šeimos pašalpos yra darbo užmokesčio, kurį Bendrijos turi mokėti savo pareigūnams ar tarnautojams, dalis, vis dėlto negali pateisinti skirtingo sutartininkų vertinimo, kai kalbama tik apie papildomą mokėjimą prie darbo užmokesčio, skirtą kompensuoti darbo užmokesčio sumažėjimą iš nacionalinės teisės sistemos perėjus į Bendrijos teisės sistemą.

Todėl, nesant objektyvaus pateisinimo, Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taikomomis tarnautojams, kuriuos Briuselio Infrastruktūros tarnyba įdarbino lopšeliuose ir vaikų darželiuose Briuselyje, I priedo, į kurį daroma nuoroda tų pačių Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 7 straipsnyje, A ir B punktais pažeidžiamas bendrasis vienodo požiūrio principas.

(žr. 96–101 punktus)