Language of document : ECLI:EU:F:2011:29

Tarnautojų Teismo (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. kovo 24 d.

Byla F‑104/09

Diego Canga Fano

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Sprendimas nepaaukštinti pareigų – Nuopelnų palyginimas – Akivaizdi vertinimo klaida – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo D. Canga Fano prašo panaikinti sprendimą per 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūrą nepaaukštinti jo pareigų, priskiriant prie AD 13 lygio, ir priteisti iš Tarybos 200 000 EUR sumą neturtinei ir profesinei žalai, kurią jis teigia patyręs, atlyginti.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Procedūra

1.      Administracijai pripažįstamą diskreciją palyginti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, nuopelnus riboja būtinybė kruopščiai ir nešališkai lyginti kandidatūras, atsižvelgiant į tarnybos interesus bei laikantis vienodo požiūrio principo. Praktikoje turi būti lyginama laikantis vienodo požiūrio ir remiantis palyginamais informacijos šaltiniais bei duomenimis.

Šiuo atžvilgiu, išlaikant naudingumą, kuris turi būti pripažintas Paskyrimų tarnybos diskrecijai, pareigūno, kurio pareigos nepaaukštinamos, nuopelnų vertinimo klaida yra akivaizdi, kai ji lengvai suvokiama ir gali būti įrodyta, atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos, teisės aktų leidėjo manymu, turi atitikti sprendimai dėl pareigų paaukštinimo.

(žr. 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 53 punktas.

2.      Taisyklėse, taikytinose pareigūnų vertinimo procedūrai, nenumatyta, jog vertintojai turi nuspręsti dėl to, ar vertinamas pareigūnas nusipelno, kad jo pareigos būtų paaukštintos. Kai vertintojai imasi iniciatyvos rekomenduoti paaukštinti vieno ar kito jų kolektyvo nario pareigas, jie pareiškia nuomonę, kuri negali įpareigoti Paskyrimų tarnybos, nes paaukštinama gali būti tik atlikus visų institucijos pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos priskiriant prie to paties lygio, nuopelnų palyginimą. Todėl, viena vertus, tokie vertinimai negali turėti tokios pačios reikšmės kaip ir vertinimas veiksnių, kuriuos vertintojas privalo įvertinti. Kita vertus, Paskyrimų tarnyba turi teisę paaukštinti pareigūno pareigas, kai mano, kad tai pateisinama, net jeigu jo vertinimo ataskaitoje nėra pastabų dėl siūlymo paaukštinti.

(žr. 60 punktą)