EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 16 d.
Byla F‑46/12
Dagmar Höpcke
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AST/111/10 – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Nurodymas parašyti minimalaus ilgio tekstą – Nesilaikymas“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, kuriuo D. Höpcke prašo panaikinti 2011 m. rugpjūčio 8 d. konkurso EPSO/AST/111/10 atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos į rezervo sąrašą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Nurodyti D. Höpcke padengti savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Darbų slaptumo užtikrinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis; III priedo 6 straipsnis)
2. Pareigūnai – Konkursas – Egzaminų tvarka ir turinys – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)
3. Pareigūnai – Konkursas – Egzaminų tvarka ir turinys – Tikrinimo metodai – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)
1. Pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą tikslas yra, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ar ne, ir, kita vertus, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę. Kiek tai susiję su atrankos komisijos priimtais sprendimais, šią pareigą motyvuoti vis dėlto reikia derinti su slaptumo, kuris pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį siejamas su atrankos komisijos darbu, užtikrinimu.
Atsižvelgiant į su atrankos komisijos darbu siejamą slaptumą, pranešimas apie per įvairius egzaminus gautus balus yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas. Kadangi konkurso atrankos komisija turi didelę diskreciją vertinti konkurso egzaminų rezultatus, motyvuodama tai, jog kandidatas neišlaikė egzamino, ji neprivalo patikslinti, kurie kandidato atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, ar paaiškinti, kodėl šie atsakymai įvertinti kaip nepakankami. Beje, komisija gali teisėtai pakomentuoti bendrųjų egzaminų rezultatus ir nekomentuoti specialiųjų egzaminų rezultatų.
(žr. 37, 38, 40 ir 44 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, 21–31 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo Pimley-Smith prieš Komisiją, T‑291/94, 63 ir 64 punktai; 2004 m. vasario 19 d. Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą, T‑19/03, 34 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 30 d. Sprendimo Dragoman prieš Komisiją, F‑16/07, 63 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
2. Atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatyti tiek konkurso egzaminų tvarką, tiek jų išsamų turinį. Todėl Sąjungos teismas gali kontroliuoti egzamino organizavimo tvarką tik tiek, kiek tai reikalinga užtikrinant vienodą požiūrį į kandidatus ir objektyvią jų atranką. Išsamią egzamino tvarkos kontrolę teismas gali atlikti tik tuo atveju, jeigu ši viršija tai, kas numatyta pranešime apie konkursą, arba neturi nieko bendra su egzamino arba konkurso tikslais.
Per konkurso egzaminą visiems kandidatams komisijos pateiktu nurodymu parašyti nurodyto minimalaus eilučių skaičiaus tekstą, kuris skirtas, viena vertus, užtikrinti kandidatams tapačias su teksto rengimu susijusio egzamino sąlygas ir, kita vertus, sudaryti tikrintojams galimybę vienodai patikrinti panašius darbus pagal objektyvius kriterijus, siekiama užtikrinti vienodą kandidatų vertinimą.
Šios išvados negali paneigti argumentas, kad komisija nenurodo nei rengiant tekstą vartotinų simbolių stiliaus, nei dydžio tais atvejais, kai konkurso dalyviams suteikiamuose kompiuteriuose komisijos parinkta teksto forma, kiek ji susijusi su raidžių stiliumi ir dydžiu, yra standartinė ir tapačiai sukonfigūruota visiems kandidatams. Jei vienas iš kandidatų pakeičia šiuos nustatymus, komisija tai lengvai nustato. Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad kompiuterių nustatymai yra privalomi ir komisija neprivalo nurodyti vartotinų simbolių stiliaus ar dydžio, o kandidatai neturi teisės pakeisti šių nustatymų ir likti nenubausti.
Minėtos išvados negali paneigti ir argumentas, kad komisija nenurodo įtrauktinų teksto atitraukimų ir naujos eilutės skirtukų skaičiaus, nes tais atvejais, kai atitinkamo teksto tikslas įvertinti ortografijos, sintaksės ir gramatikos žinias, būtent kandidatas privalo užtikrinti, kad jo parengtas tekstas yra pakankamai ilgas ir ne trumpesnis nei nurodytas minimalus eilučių skaičius. Kiekvienas kandidatas turi pasirūpinti, kad į tekstą nebūtų savavališkai įtraukta atitraukimų ir naujos eilutės skirtukų, taip dirbtinai padidinant teksto eilučių skaičių, jie būtų įtraukiami atsižvelgiant į rengiamo teksto poreikį ir teksto nuoseklumą. Taigi, konkurso komisijai patikrinus, ar kandidatai laikėsi nurodymo parengti ne trumpesnį nei nurodyto skaičiaus eilučių tekstą, ji turi vertinti kandidatų įterptus teksto atitraukimus ir eilučių skirtukus pagal iki egzamino pradžios nustatytus tikrinimo kriterijus, kuriems taikomas pasitarimų slaptumo principas.
(žr. 63–67 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą 48 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Marsili prieš Komisiją, F‑19/10, 20 punktas.
3. Konkurso srityje Sąjungos teismas gali atlikti komisijos tikrinimo metodų, pasirinktų vadovaujantis turima didele diskrecija, kontrolę tik jei tai būtina siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į kandidatus ir objektyvią jų atranką.
(žr. 76 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą 60 punktas; 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, 49 punktas.