Tarnautojų teismo (antroji kolegija) NUTARTIS

2008 m. gruodžio 18 d.

Byla F‑64/08

Bart Nijs

prieš

Europos Bendrijų Audito Rūmus

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas – Pagrindų santrauka ieškinyje – Vertinimo procedūra – Vertintojo ir kontrolinio vertintojo paskyrimas – Asmens nenaudai priimto akto nebuvimas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo B. Nijs prašo panaikinti 2007 m. rugsėjo 27 d. Audito Rūmų generalinio sekretoriaus, veikiančio kaip Paskyrimų tarnyba, sprendimą paskirti Audito Rūmų Vertimo skyriaus direktorių ieškovo vertintoju, o save patį paskirti kontroliniu vertintoju, siekiant atlikti vertinimo procedūrą, bei atlyginti tariamai patirtą nematerialinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas – Vertintojo ir kontrolinio vertintojo paskyrimas siekiant atlikti vertinimo procedūrą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

Aktai ar sprendimai, dėl kurių gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, gali būti tik priemonės, dėl kurių būtinai atsiranda teisinių pasekmių, tiesiogiai ir iškart veikiančių ieškovo interesus, nes jomis konkrečiai pakeičiama jo teisinė padėtis. Kalbant apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima keletą etapų, ypač užbaigus vidaus procedūrą, iš principo gali būti ginčijamos tik priemonės, kuriomis šios procedūros pabaigoje galutinai patvirtinama institucijos pozicija, o ne tarpinės priemonės, skirtos galutiniam sprendimui parengti; vis dėlto tarpinių priemonių teisėtumas gali būti ginčijamas ieškinyje dėl ginčijamų aktų pateikiant papildomą reikalavimą. Tačiau netgi manant, kad laiškui dėl vertintojo ir kontrolinio vertintojo paskyrimo, siekiant atlikti pareigūno vertinimo procedūrą, gali būti suteikta sprendžiamoji galia, toks paskyrimas yra tik tarpinė priemonė, kurios tikslas – parengti galutinį sprendimą dėl suinteresuotojo asmens sugebėjimų, našumo ir elgesio tarnyboje įvertinimo pagal Pareigūno tarnybos nuostatų 43 straipsnį. Taigi tokios priemonės teisėtumas gali būti ginčijamas tik pareiškiant ieškinį dėl galutinės vertinimo ataskaitos.

(žr. 16 ir 17 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. balandžio 7 d. Sprendimas Weighardt prieš Komisiją, 11/64, Rink. p. 365, 383; 1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Bossi prieš Komisiją, 346/87, Rink. p. 303, 23 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 22 d. Sprendimo Marcopoulos prieš Teisingumo Teismą, T‑32/89 ir T‑39/89, Rink. p. II‑281, 21 ir 22 punktai; 2005 m. rugsėjo 7 d. Nutarties Krahl prieš Komisiją, T‑358/03, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑993, 38 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑55 ir II‑A‑1‑199, 33 punktas; 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimo Lofaro prieš Komisiją, F‑27/06 ir F‑75/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje, nagrinėjamas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teisme, byla T‑293/07 P, 57 punktas.