Sujungtos bylos C‑154/15, C‑307/15 ir C‑308/15
Francisco Gutiérrez NaranjopriešCajasur Banco SAU,
Ana María Palacios MartínezpriešBanco Bilbao Vizcaya Argentaria SA (BBVA)
ir
Banco Popular Español SApriešEmilio Irles LópezirTeresa Torres Andreu
(Juzgado de lo Mercantil no 1 de Granada ir Audiencia Provincial de Alicante prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 93/13/EEB – Sutartys su vartotojais – Hipoteka užtikrintos paskolos – Nesąžiningos sąlygos – 4 straipsnio 2 dalis – 6 straipsnio 1 dalis – Pripažinimas negaliojančia – Nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia padarinių apribojimas laiko atžvilgiu, kurį atlieka nacionalinis teismas“
Santrauka – 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
1. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Sąlygos pripažinimas nesąžininga – Apimtis – Nacionalinio teismo atliekama nesąžiningos sąlygos turinio peržiūra – Neleistinumas
(Tarybos direktyvos 93/13 24 konstatuojamoji dalis, 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis)
2. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nacionalinio teismo pareiga savo iniciatyva išnagrinėti, ar jo vertinimui pateiktos sutarties sąlyga yra nesąžininga
(Tarybos direktyva 93/13)
3. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Sąlygos pripažinimas nesąžininga – Apimtis – Nacionalinio teismo pareiga savo iniciatyva taikyti visus padarinius, kurie kyla dėl tokio pripažinimo
(Tarybos direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis)
4. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Sąlygos pripažinimas nesąžininga – Apimtis – Nacionalinių teismų praktika, pagal kurią nacionaliniam teismui leidžiama laiko atžvilgiu riboti restitucijos padarinius, susijusius su teismo pripažinimu, jog sutarties sąlyga yra nesąžininga – Neleistinumas
(Tarybos direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 57, 60 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 59 punktą)
4. Direktyvos 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia tokią nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią laiko atžvilgiu ribojami restitucijos padariniai, susiję su teismo pripažinimu, jog pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje esanti sąlyga yra nesąžininga, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, ir šie padariniai pripažįstami tik dėl sumų, kurios pagal šią sąlygą nepagrįstai sumokėtos po teismo sprendimo, kuriame konstatuotas toks nesąžiningumas, paskelbimo.
Iš tiesų Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga pripažinta sutarties sąlyga iš principo turi būti laikoma niekuomet neegzistavusia, todėl ji negali sukurti padarinių vartotojui. Taigi teismo konstatavimas, jog tokia sąlyga yra nesąžininga, iš principo turi lemti vartotojo faktinės ir teisinės situacijos, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų minėtos sąlygos, atkūrimą. Vadinasi, nacionalinio teismo pareiga netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, pagal kurią privaloma mokėti sumas, kurios, kaip vėliau paaiškėja, yra nepagrįstos, iš principo reiškia atitinkamą restitucinį poveikį šių sumų atžvilgiu. Iš tiesų tokio restitucinio poveikio nebuvimas gali panaikinti atgrasomąjį poveikį, kurį Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi kartu su tos pačios direktyvos 7 straipsnio 1 dalimi siekiama priskirti konstatavimui, jog pardavėjų ar tiekėjų su vartotojais sudarytų sutarčių sąlygos yra nesąžiningos.
Be to, nacionalinis teisinis Direktyva 93/13 vartotojams garantuojamos apsaugos reglamentavimas negali pakeisti šios apsaugos apimties, taigi ir jos turinio, ir taip sumenkinti šios apsaugos veiksmingumo sustiprinimo, kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė priimdamas vienodas teisės normas dėl nesąžiningų sąlygų, kaip nurodyta Direktyvos 93/13 dešimtoje konstatuojamojoje dalyje. Vadinasi, nors valstybės narės turi nacionalinėje teisėje nustatyti tvarką, pagal kurią konstatuojamas sutartyje įtvirtintos sąlygos nesąžiningumas ir sukonkretinami šio konstatavimo padariniai, toks konstatavimas turi leisti atkurti teisinę ir faktinę situaciją, kurioje būtų vartotojas, jei nebūtų šios nesąžiningos sąlygos, be kita ko, remiantis šia nesąžininga sąlyga grindžiant teisę į tai, kad būtų grąžintos jo nenaudai nepagrįstai pardavėjo ar tiekėjo gautos lėšos.
Atsižvelgiant į tai, Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos negali iš esmės pažeisti šia nuostata vartotojams suteiktos teisės į tai, kad nesąžininga laikoma sąlyga nebūtų jam privaloma.
Tai reiškia, kad nacionalinė teismų praktika dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių padarinių, kylančių pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį, apribojimo laiko atžvilgiu, leidžia užtikrinti tik ribotą apsaugą vartotojams. Taigi tokia apsauga yra neišsami ir nepakankama, be to, nėra tinkama ir veiksminga priemonė, galinti užkirsti kelią tokio pobūdžio sąlygų naudojimui sutartyse, priešingai, nei numatyta Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje. Šiomis aplinkybėmis, kadangi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai turi paisyti Teisingumo Teismo pateikto Sąjungos teisės išaiškinimo, jie turi savo iniciatyva netaikyti šioje teismų praktikoje numatyto padarinių apribojimo laiko atžvilgiu, nes tokia praktika nesuderinama su šia teise.
Todėl Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia tokią nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią laiko atžvilgiu ribojami restitucijos padariniai, susiję su pripažinimu, jog pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje esanti sąlyga yra nesąžininga, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, ir šie padariniai pripažįstami tik dėl sumų, kurios pagal šią sąlygą nepagrįstai sumokėtos po teismo sprendimo, kuriame konstatuotas toks nesąžiningumas, paskelbimo.
(žr. 61–63, 65, 66, 71, 73–75 punktus ir rezoliucinę dalį)