TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 28 d.

Byla F‑26/10

AZ

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigų paaukštinimas – 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Gebėjimas dirbti trečia kalba – Drausminės procedūros buvimas – Neįtraukimas į paaukštinimo procedūrą“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, EAEB sutarčiai taikomą pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AZ prašo panaikinti Komisijos sprendimą nepaaukštini jo pareigų per 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Sprendimas atmesti – Ginčijamo akto motyvų pakeitimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Sąlygos – Gebėjimo dirbti trečia kalba įrodymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Pagrindai – Per nustatytą terminą neapskųsto administracijos akto neteisėtumas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytoje teisių gynimo priemonių sistemoje dėl to, kad šiuose straipsniuose nustatytos ikiteisminės procedūros gali keistis, kai administracija aiškiai atmeta skundą, jai gali tekti papildyti arba pakeisti motyvus, kuriais remdamasi priėmė ginčijamą aktą.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, 55–60 punktai.

2.      Pagrindas, paremtas teisių į gynybą pažeidimu, negali būti nurodomas ginčijant bet kokį asmens nenaudai priimtą aktą, t. y. bet kokį aktą, sukeliantį privalomus teisinius padarinius, kuriais tiesiogiai ir asmeniškai daroma įtaka pareigūno interesams ir, konkrečiai kalbant, pakeičiama jo teisinė padėtis. Šiuo klausimu reikalaujant iš administracijos išklausyti kiekvieną tarnautoją prieš priimant bet kokį aktą jo nenaudai, jai būtų užkrauta nepagrįsta našta.

Iš tiesų iš to, kad sprendimas procedūriniu požiūriu yra asmens nenaudai priimtas aktas, negalima savaime, neatsižvelgiant į dėl pareigūno pradėtos procedūros pobūdį, daryti išvados, kad Paskyrimų tarnyba prieš priimdama tokį sprendimą turi pareigą tinkamai išklausyti suinteresuotąjį asmenį.

Taigi darytina išvada, kad pagrindu, paremtu teisių į gynybą pažeidimu, galima tinkamai remtis tik tuomet, kai, pirma, ginčijamas sprendimas priimtas per suinteresuotojo asmens atžvilgiu pradėtą procedūrą ir, antra, padariniai, kuriuos šis sprendimas gali sukelti šio asmens padėčiai, yra aiškūs.

(žr. 49–51 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Parlamentas prieš Reynolds, C‑111/02 P, 57 punktas.

3.      Sąlyga, susijusi su gebėjimo dirbti trečia kalba įrodymu, yra objektyvi sąlyga, kurią pareigūnas turi būtinai įvykdyti tam, kad jo pareigos būtų paaukštintos. Todėl vien dėl to, kad jis ne dėl savo valios negalėjo laikyti kalbos egzamino, jam negalima netaikyti sąlygos, susijusios su gebėjimo dirbti trečia kalba įrodymu.

(žr. 68 punktą)

4.      Pareigūnas, kuris per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytus terminus nepareiškė ieškinio dėl tariamai jo nenaudai priimto akto panaikinimo, negali pateikdamas prašymą atlyginti šiuo aktu padarytą žalą ištaisyti šio trūkumo ir taip pasinaudoti naujais ieškinio pareiškimo terminais.

(žr. 85 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo Lopes prieš Teisingumo Teismą, T‑547/93, 174 punktas.