EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS
2012 m. kovo 22 d.
Byla F‑5/08 DEP
Markus Brune
prieš
Europos Komisiją
„Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Nurodytų bylinėjimosi išlaidų realumas – Advokato honorarai – Ieškovo vertimasis advokato profesija“
Dalykas: Prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidų, atlygintinų pagal Procedūros reglamento 92 straipsnį, dydį, kuriuo M. Brune prašo nustatyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje Brune prieš Komisiją (F‑5/08), dydį pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį.
Sprendimas: K. Brune byloje Brune prieš Komisiją (F‑5/08) atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 11 140,05 euro.
Santrauka
1. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Prašomų atlyginti išlaidų realumas – Įrodinėjimo pareiga
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
2. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
3. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Advokato kelionės išlaidos, patirtos atvykti į posėdį
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
4. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Advokato laiko, praleisto kelyje siekiant atvykti į posėdį, įtraukimas į sąskaitą
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
5. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Biuro ir telekomunikacijų išlaidos
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
6. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Bylinėjimosi išlaidos, patirtos per procesą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo – Poreikio priimti sprendimą nebuvimas
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86, 91 ir 92 straipsniai)
1. Jei institucija atsakovė mano, kad ieškovas ir jo advokatas piktnaudžiaudami susitarė tam, kad fiktyviai nustatytų prašomų bylinėjimosi išlaidų dydį, ji apie savo įtarimus turi informuoti nacionalines kompetentingas profesines instancijas tam, kad šios, visiškai įsigilinusios į nagrinėjamą dalyką, galėtų įvertinti tokio elgesio atitiktį taikytinoms etikos taisyklėms. Savaime suprantama, kad ieškovas turi pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti bylinėjimosi išlaidų, kurias jis prašo atlyginti, realumą, tačiau iš to, kad advokatas pateikė ieškinį, dalyvavo posėdyje ir parengė įvairius raštus, galima daryti išvadą, kad jis atliko oficialius veiksmus ir suteikė paslaugas, būtinas per procesą Tarnautojų teisme. Todėl ieškovas turi teisę prašyti Tarnautojų teismo nustatyti, kokią sumą išlaidų, kurias apmokėti jo prašo advokatas, jis gali susigrąžinti iš šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos.
(žr. 18 ir 19 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 16 d. Nutarties Chatziioannidou prieš Komisiją, F‑100/05 DEP, 19 punktas; 2009 m. lapkričio 10 d. Nutarties X prieš Parlamentą, F‑14/08 DEP, 21 punktas; 2011 m. lapkričio 8 d. Nutarties U prieš Parlamentą, F‑92/09 DEP, 37 ir 38 punktai.
2. Sąjungos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydį, tačiau jis gali nustatyti, kokią šio honoraro sumą galima susigrąžinti iš šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl mokėjimų dydžių, teismas turi įvertinti grąžintiną honoraro sumą remdamasis valandų, kurios objektyviai yra būtinos advokatui bylai vesti, skaičiumi. Tam iš esmės reikia atsižvelgti į ginčo dalyką ir pobūdį, į jo svarbą Sąjungos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams. Taigi valandinis įkainis, kuriuo remiamasi, gali būti valandinis specializuoto advokato įkainis, kai ginčas pagrįstai apdairiai šaliai gali pasirodyti keliantis ypač sunkių teisinių klausimų arba kai šis ginčas šaliai yra ypač svarbus, todėl yra pagrįsta kreiptis į specializuotą advokatą. Tačiau Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokatų honorarų tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį.
(žr. 18, 21–23 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties Chatziioannidou prieš Komisiją 19 punktas; 2009 m. liepos 1 d. Sprendimo Suvikas prieš Tarybą, F‑6/07 DEP, 18 punktas; minėtos Nutarties U prieš Parlamentą 38 punktas.
3. Kelionės išlaidos, kurias advokatas patiria atvykdamas iš savo kontoros į Tarnautojų teismo posėdį, gali būti atlygintinos. Kadangi sunku nustatyti advokato patirtas keliones išlaidas, kai jis naudoja savo automobilį, nes reikia atsižvelgti į degalų sunaudojimą ir automobilio amortizaciją, kelionės išlaidų suma gali būti nustatoma remiantis pirmosios klasės traukinio bilieto kaina.
(žr. 35 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98 DEP, T‑208/98 DEP ir T‑109/99 DEP, 40 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties Chatziioannidou prieš Komisiją 30 punktas.
4. Dėl valandų, advokato praleistų kelyje, įtraukimo į sąskaitą pažymėtina, kad advokatas pagrįstai gali prašyti atlyginti už laiką, praleistą kelyje, net jei laikas, sugaištas siekiant atvykti į posėdį, negali būti įtrauktas į sąskaitą darbo valandos tarifu.
(žr. 36 punktą)
5. Advokato telekomunikacijų išlaidos nėra laikomos per didelėmis, kai jų suma, sudėta su biuro darbo išlaidomis, neviršija 5 % atlygintino honoraro.
(žr. 38 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. sausio 26 d. Sprendimo Camar prieš Tarybą ir Komisiją, T‑79/96 DEP ir T‑260/97 DEP, 71 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Suvikas prieš Tarybą 41 punktas.
6. Nors, priešingai nei Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 straipsnyje, šio reglamento 92 straipsnyje, susijusiame su ginčų dėl išlaidų nagrinėjimu, nenumatyta, kad tiek, kiek tai susiję su sprendimais arba nutartimis, kuriomis baigiamas bylos nagrinėjimas, sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų bus priimtas nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, reikia konstatuoti, kad jeigu Tarnautojų teismas, nagrinėdamas pagal Procedūros reglamento 92 straipsnį pareikštą ieškinį dėl ginčo, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis pagrindiniame procese, nuspręstų dėl bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių kilo ginčas, ir atskirai dėl naujų išlaidų, patirtų nagrinėjant ieškinį dėl su išlaidomis susijusio ginčo, vėliau į jį vėl būtų galima kreiptis dėl su naujomis išlaidomis susijusio ginčo.
Todėl nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Tarnautojų teismas turi atsižvelgti į bylos aplinkybes iki nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo priėmimo momento. Be to, Tarnautojų teismas gali nustatyti išlaidų, kurios yra susijusios su procesu dėl bylinėjimosi išlaidų ir kurios būtinos, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 91 straipsnį, sumą, kad būtų išvengta naujo vėlesnio kreipimosi į jį iš naujo ginčijant naujas bylinėjimosi išlaidas.
(žr. 40 ir 41 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 27 d. Nutarties De Nicola prieš EIB, F‑55/08 DEP, 51 ir 52 punktai; minėtos Nutarties U prieš Parlamentą 63 ir 64 punktai.