GENERALINIO ADVOKATO
HENRIK SAUGMANDSGAARD ØE IŠVADA,
pateikta 2018 m. gruodžio 19 d.(1)
Byla C‑598/17
A-Fonds
prieš
Inspecteur van de Belastingdienst
(Gerechtshof ’s‑Hertogenbosch (Hertogenboso apeliacinis teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Esama ir nauja pagalba – Naujos pagalbos sąvoka – Neteisėta pagalba – Dividendų mokesčio grąžinimas – Sistema, kurios taikymas išplėstas bendrovėms, įsteigtoms už atitinkamos valstybės narės teritorijos ribų – Laisvas kapitalo judėjimas – Nacionalinių teismų vaidmuo – Nacionalinių teismų galimybė įvertinti pagalbos schemos aspektus atsižvelgiant į kitas SESV nuostatas nei SESV 107 ir 108 straipsniai – Išimtinė Komisijos kompetencija“
I. Įvadas
1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė Gerechtshof ’s-Hertogenbosch (Hertogenboso apeliacinis teismas, Nyderlandai), susijęs su SESV 107 ir 108 straipsnių išaiškinimu(2).
2. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant Vokietijos teisės reglamentuojamo investicinio fondo A-Fonds ir Inspecteur van de Belastingdienst (mokesčių tarnybos inspektorius, Nyderlandai, toliau – mokesčių administratorius) ginčą. A-Fonds prašo grąžinti Nyderlanduose sumokėtą dividendų mokestį, išskaičiuotą už 2002/2003–2007/2008 finansinius metus, remdamasis SESV 63 straipsnyje numatyta teise į laisvą kapitalo judėjimą.
3. Mokesčių administratorius atsisakė grąžinti šį mokestį, motyvuodamas tuo, kad A-Fonds nėra įsteigtas Nyderlanduose. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, šis atsisakymas pažeidžia SESV 63 straipsnį, o norint pašalinti šį pažeidimą, A‑Fonds pateiktas prašymas grąžinti dividendų mokestį turi būti patenkintas.
4. Vis dėlto šiam teismui kyla klausimas, ar toks sprendimas atitinka valstybės pagalbos teisę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Nyderlandų mokestinė priemonė, numatanti dividendų mokesčio grąžinimą, yra esama valstybės pagalbos schema, ir iš esmės nori sužinoti, ar pagal valstybės pagalbos srityje taikomus teisės aktus jam draudžiama patenkinti A‑Fonds pateiktą prašymą grąžinti dividendų mokestį remiantis SESV 63 straipsniu, nes šis sprendimas išplėstų nagrinėjamos pagalbos schemos gavėjų ratą.
5. Šioje išvadoje pirmiausia paaiškinsiu priežastis, dėl kurių manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi kompetencijos tikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama Nyderlandų mokesčių teisės akte numatyta rezidavimo sąlyga yra suderinama su SESV 63 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti pagalbos priemonių suderinamumą su Sąjungos rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, kaip juos yra išaiškinęs Teisingumo Teismas sprendimuose Iannelli(3) ir Nygård(4).
6. Subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas nepritartų man šiuo klausimu, mano supratimu, tai reikštų, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, konstatuodamas rezidavimo sąlygos nesuderinamumą su SESV 63 straipsniu, turėtų atsisakyti taikyti šią sąlygą ir patenkinti ieškovo pagrindinėje byloje pateiktą prašymą grąžinti dividendų mokestį. Užbaigdamas analizę, padarysiu išvadą, kad toks sprendimas savaime nėra valstybės pagalbos priemonė ir nesukelia jokios pareigos nacionaliniams teismams pranešti apie jį Komisijai.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
7. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles(5), 1 straipsnio b punkto i papunktyje numatyta, kad esama pagalba yra „visa pagalba, kuri <…> iki Sutarties įsigaliojimo buvo teikiama atitinkamose valstybėse narėse, t. y. individuali pagalba ir pagalbos sistemos, įgyvendintos iki Sutarties įsigaliojimo ir toliau taikomos“.
8. Pagal šio reglamento 1 straipsnio c punktą „nauja pagalba“ – tai visa pagalba, t. y. pagalbos sistemos ir individuali pagalba, kuri nėra egzistuojanti pagalba, įskaitant egzistuojančios pagalbos pakeitimus“.
B. Nyderlandų teisė
a) 1969 m. spalio 8 d. „Wet op de vennootschapsbelasting“ (Pelno mokesčio įstatymas)
9. Pelno mokesčio įstatymo(6) 2 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose nustatyta:
„1. Kaip nacionaliniai apmokestinamieji asmenys mokesčiu apmokestinami toliau nurodyti Nyderlanduose įsteigti subjektai:
<…>
f. bendrieji investiciniai fondai;
g. 3 dalyje nurodytos viešosios teisės reglamentuojamų juridinių asmenų įmonės.“
10. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas sąrašas įmonių, vykdančių veiklą tam tikruose ekonomikos sektoriuose.
11. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta:
„Subjektai, kurių akcininkai, dalyviai arba nariai tiesiogiai ar netiesiogiai yra tik Nyderlandų viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, taip pat subjektai, kurių vadovus tiesiogiai ar netiesiogiai skiria ir atšaukia Nyderlandų viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys ir kurių turtas likvidavimo atveju pereina tik Nyderlandų viešosios teisės reglamentuojamiems juridiniams asmenims, apmokestinami mokesčiu tik jeigu jie eksploatuoja įmonę, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 3 dalį.“
b) 1965 m. gruodžio 23 d. „Wet op de dividendbelasting“ (Įstatymas dėl dividendų mokesčio)
12. Įstatymo dėl dividendų mokesčio 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Dividendų mokestį kaip tiesioginį mokestį moka tie asmenys, kurie tiesiogiai arba turėdami pažymėjimus turi teisę gauti pajamas iš akcijų <…>.“
13. 2002 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo dėl dividendų mokesčio redakcijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta(7):
„1. Inspektoriaus sprendimu, dėl kurio gali būti paduotas skundas, Nyderlanduose įsteigtam juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamas pelno mokesčiu, jo prašymu grąžinamas dividendų mokestis, kuris buvo išskaičiuotas iš jo per kalendorinius metus, jeigu jis yra didesnis nei 23 EUR. Pirmasis sakinys netaikomas dividendų mokesčiui nuo pajamų, jeigu bendrovė nėra tikroji jų gavėja. Prašymas paduodamas per ministro dekrete nustatytą terminą pateikiant deklaraciją.
14. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Dividendų mokesčio 10 straipsnio 4 dalis:
„4. Šio straipsnio 1 dalis pagal analogiją taikoma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtam juridiniam asmeniui, kuris šioje valstybėje nėra apmokestinamas pelno mokesčiu ir kuris, jeigu būtų įsteigtas Nyderlanduose, taip pat nebūtų apmokestinamas pelno mokesčiu.“
III. Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
15. A-Fonds yra Vokietijos teisės reglamentuojamas investicinis fondas, neturintis juridinio asmens statuso (Spezial-Sondervermögen); jo visos akcijos nuo pat įsteigimo priklausė viešosios teisės reglamentuojamam subjektui (Anstalt des öffentlichen Rechts), kuris turi juridinio asmens statusą ir kurį įsteigė Vokietijos savivaldybių grupė. Jis vykdo bankinę veiklą, bet pelno siekimas nėra vienintelis jo tikslas. Jis vykdo ir viešąją funkciją, t. y. skiria uždirbtas pajamas, be kita ko, socialinei, kultūros, sporto, mokslo ir švietimo veiklai.
16. 2002/2003–2007/2008 finansiniais metais A-Fonds priklausė Nyderlandų bendrovių akcijos arba kapitalo dalys. Per šį laikotarpį iš šių bendrovių A-Fonds paskirstytų dividendų buvo išskaičiuotas dividendų mokestis, ir šis fondas prašė Nyderlandų mokesčių administratoriaus grąžinti šį mokestį pagal Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalį. Šis A‑Fonds prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad fondas nėra įsteigtas Nyderlanduose, kaip yra reikalaujama pagal minėtą straipsnį.
17. Dėl minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies tikslo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nurodydamas Hoge Raad (Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) priimtą sprendimą(8), paaiškina, kad neapmokestinimas pelno mokesčiu apima avansinį mokestį, kuris pagal Nyderlandų mokesčių sistemą yra dividendų mokestis, ir kad šis tikslas siejamas tik su tam tikrais juridiniais asmenimis, tarp jų – viešosios teisės reglamentuojamais asmenimis, neapmokestinamais pelno mokesčiu.
18. A-Fonds kreipėsi į Rechtbank Zeeland-West-Brabant te Breda (Bredos Zelando Vakarų Brabanto teismas, Nyderlandai) su prašymu panaikinti šiuos sprendimus, be kita ko, teigdamas, kad teisės susigrąžinti Nyderlandų dividendų mokestį suteikimas tik Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje nurodytiems Nyderlanduose įsteigtiems viešiesiems subjektams prieštarauja SESV 63 straipsniui. Šis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu prašymus atmetė.
19. A-Fonds apskundė tokį sprendimą Gerechtshof ’s-Hertogenbosch (Hertogenboso apeliacinis teismas).
20. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad ieškovo pagrindinėje byloje padėtis yra objektyviai panaši į Nyderlanduose įsteigtų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, neapmokestinamų pelno mokesčiu, padėtį ir kad atsisakymas ieškovui grąžinti dividendų mokestį dėl to, kad jis nėra įsteigtas Nyderlanduose, pažeidžia SESV 63 straipsnį, todėl, siekiant ištaisyti šią padėtį, prašymą grąžinti dividendų mokestį reikia patenkinti.
21. Vis dėlto šis teismas kelia klausimą, ar toks sprendimas yra suderinamas su valstybės pagalbos teise.
22. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog šis teismas, remdamasis 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos priimtu sprendimu(9), mano, kad Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatytas reglamentavimas, susijęs su teise susigrąžinti dividendų mokestį, yra esama valstybės pagalbos schema.
23. Šiame sprendime Komisija konstatavo, kad kai kurių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, numatytų Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, atleidimas nuo pelno mokesčio yra esama pagalbos schema, nesuderinama su Sąjungos rinka, nes ši schema taikoma tik viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams, vykdantiems ekonominę veiklą, todėl esantiems panašioje padėtyje kaip ir privačios įmonės(10).
24. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dividendų mokesčio, kuris yra avansinis pelno mokestis, grąžinimą lemia neapmokestinimas pelno mokesčiu ir kad ir Pelno mokesčio įstatyme numatytu atleidimu nuo pelno mokesčio, ir ginčijamu mokesčių teisės aktu nustatoma ta pati esama pagalbos schema, kurią Komisija kvalifikavo kaip tokią savo 2013 m. gegužės 2 d. sprendime.
25. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad tai yra bandomoji byla ir kad Nyderlandų mokesčių administratorius jau yra gavęs apie 1 000 panašių grąžinimo prašymų.
26. Šiomis aplinkybėmis Gerechtshof ’s-Hertogenbosch (Hertogenboso apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar tuomet, kai apmokestinamasis asmuo pagal EB sutarties 56 straipsnį (dabar – SESV 63 straipsnis) sėkmingai remiasi teise į laisvą kapitalo judėjimą, esamos pagalbos schemos taikymo srities išplėtimas yra nauja pagalbos priemonė, laikytina esamos pagalbos pakeitimu?
2. Jei atsakymas būtų teigiamas, ar nacionalinio teismo pareigų vykdymas pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį draudžia suteikti apmokestinamajam asmeniui mokesčių lengvatą, kurią gauti šis apmokestinamasis asmuo turi teisę pagal EB sutarties 56 straipsnį (dabar – SESV 63 straipsnis), ar turi būti pranešta Komisijai apie numatomą teismo sprendimą suteikti šią lengvatą, o gal nacionalinis teismas turi imtis bet kokių kitų veiksmų ar priemonių, atsižvelgdamas į jam pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį priskirtą priežiūros funkciją?“
27. Rašytines pastabas pateikė A-Fonds, Nyderlandų vyriausybė ir Europos Komisija.
IV. Analizė
A. Pirminės pastabos dėl ginčijamos mokestinės priemonės
28. Ginčas pagrindinėje byloje susijęs su Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatytu dividendų mokesčio grąžinimu (toliau – ginčijama mokestinė priemonė). Ši ginčijama mokestinė priemonė glaudžiai susijusi su kai kuriems viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams taikomu atleidimu nuo pelno mokesčio, numatytu Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
29. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį Nyderlandų valdžios institucijos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami subjektai apmokestinami pelno mokesčiu tik tuo atveju, jeigu vykdo vieną iš to įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų veiklos rūšių.
30. Nyderlanduose įsteigtų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, kurie nevykdo nė vienos iš minėtų veiklos rūšių ir kurie dėl to neapmokestinami pelno mokesčiu, atveju Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatytas dividendų mokesčio, kuris buvo išskaičiuotas per kalendorinius metus, grąžinimas.
B. Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
31. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nacionalinis teismas, kvalifikuodamas ginčijamą mokestinę priemonę kaip esamą pagalbos schemą, rėmėsi 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimu(11).
32. Vis dėlto formaliai tas sprendimas nėra susijęs su Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatyta dividendų mokesčio grąžinimo sistema. Iš tiesų Komisija nei analizavo šios nuostatos, nei ją minėjo tame ar paskesniame savo sprendime dėl teisėkūros reformos, kuri Nyderlanduose buvo įvykdyta po 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo(12). Formaliai šie du sprendimai susiję tik su atleidimu nuo pelno mokesčio, taikomu valstybės įmonėms pagal Pelno mokesčio įstatymą.
33. Kadangi prejudiciniuose klausimuose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas rėmėsi prielaida, kad Komisija taip pat kvalifikavo ginčijamą mokestinę priemonę kaip esamą pagalbos schemą, Komisija teigia, kad prašymas turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes jame nenurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurios yra būtinos siekiant naudingai atsakyti į pateiktus klausimus.
34. Šiuo klausimu Komisija mano, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija neleidžia nustatyti, ar Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalis reiškia pagalbos schemą, o jeigu taip, tai ar ši pagalbos schema yra esama, ar nauja pagalbos schema ir ar ji suderinama su Sąjungos rinka.
35. Dėl to, ar ginčijama mokestinė priemonė yra pagalbos schema, Komisija teigia, kad minėtuose sprendimuose pateiktų argumentų neįmanoma taikyti pagal analogiją, be kita ko, dėl to, kad negalima atmesti, kad naudos gavėjų ratas pagal Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalį yra platesnis nei numatytasis Pelno mokesčio 2 straipsnio 7 dalyje.
36. Komisija priduria, kad ginčijama mokestinė priemonė nuo jos priėmimo buvo kelis kartus keičiama, todėl negalima žinoti, ar tai yra esama pagalbos schema(13).
37. Bet kuriuo atveju, kaip teigia Komisija, dividendų mokesčio grąžinimo naudos gavėjų rato išplėtimas, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų SESV 63 straipsnį, yra atskiras nuo Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatytos schemos pakeitimas ir turi būti vertinamas atskirai nuo šios schemos, taigi jis negali paveikti ginčijamos mokestinės priemonės vertinimo. Šiuo klausimu Komisija teigia, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra pakankamai informacijos, kuri leistų nustatyti, ar šis atskiras pakeitimas savaime yra pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
38. Kalbant apie nutarčių dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą, reikėtų priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jei pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas iš principo privalo dėl jų priimti sprendimą. Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Atsisakyti pateikti atsakymą į nacionalinio teismo pateiktą prejudicinį klausimą Teisingumo Teismas gali, tik jei akivaizdu, kad prašymas išaiškinti Sąjungos teisę visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, būtini, kad jis galėtų naudingai atsakyti į pateiktus klausimus(14).
39. Dėl pastarojo aspekto pažymėtina, jog siekiant pateikti Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, reikia, kaip pažymėta Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje, kad nacionalinis teismas pakankamai tiksliai nurodytų faktines aplinkybes ir taikomą teisę, susijusią su jo pateikiamais klausimais, arba bent paaiškintų šiuos klausimus pagrindžiančias faktines prielaidas(15).
40. Kadangi nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo santykiai vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai grindžiami bendradarbiavimo principu, tam tikrų išankstinių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvadų šiuo aspektu nebuvimas nelemia prašymo nepriimtinumo, jei, nepaisant šių trūkumų, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, mano, kad gali prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą(16).
41. Svarbu pažymėti, kad tai, ar ginčijama mokestinė priemonė yra valstybės pagalba, nėra prejudicinių klausimų dalykas. Vis dėlto abu prejudiciniai klausimai yra reikšmingi tik tuo atveju, jeigu ši mokestinė priemonė iš tikrųjų yra valstybės pagalba.
42. Šiomis aplinkybėmis pažymiu, kad nors ginčijama priemonė yra mokesčių lengvata, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo perduotos faktinės ir teisinės informacijos nepakanka siekiant nustatyti, ar ši lengvata tikrai suteikia valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį.
43. Žinoma, ginčijama mokestinė priemonė, mokama kaip avansinis pelno mokestis, galėtų būti laikoma valstybės pagalbos schema, nes ji taikoma Nyderlandų juridiniams asmenims, kuriems Pelno mokesčio 2 straipsnio 7 dalyje numatytas atleidimas nuo pelno mokesčio yra Komisijos sprendimuose nurodyta valstybės pagalba.
44. Vis dėlto, kaip teigia Komisija, tiksliai nenustačius teisinio režimo, taikomo dividendų mokesčio grąžinimui, nežinoma nei tiksli Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalies taikymo sritis, nei konkrečios šios nuostatos taikymo taisyklės, būtinos siekiant įvertinti visus kriterijus, leidžiančius kvalifikuoti priemonę kaip valstybės pagalbą.
45. Tačiau, mano nuomone, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas to ir nekonstatavo, tai nekliudo Teisingumo Teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą pagrindinei bylai išspręsti.
46. Kadangi šioje byloje ginčijamos mokestinės priemonės kvalifikavimas kaip „valstybės pagalbos“ nėra šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalykas ir kadangi šį klausimą turi įvertinti nacionalinis teismas(17), net jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suteikė sprendimams platesnę reikšmę nei Komisija, tai savaime nedraudžia Teisingumo Teismui pateikti naudingą atsakymą pagrindinei bylai išspręsti.
47. Be to, pažymiu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų kvalifikuoti priemonę kaip valstybės pagalbą, atsižvelgdamas į tai, kad Komisija Pelno mokesčio įstatyme numatytą atleidimą nuo pelno mokesčio, taikomą kai kuriems viešosios teisės reglamentuojamiems subjektams, kvalifikavo kaip pagalbos schemą, ir į ryšį tarp šios schemos ir ginčijamos mokestinės priemonės.
48. Be to, jei ši schema iš tikrųjų yra pagalbos schema, abejonės dėl to, ar dėl daugelio pakeitimų, padarytų nuo jos nustatymo, ši pagalbos schema yra esama, ar nauja, netrukdo pateikti naudingo atsakymo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, numatant vieną atvejį, kai ginčijama mokestinė priemonė yra esama pagalbos schema, ir kitą atvejį, kai ji yra naujos pagalbos schema.
49. Klausimas, ar ginčijama mokestinė priemonė yra su Sąjungos rinka suderinama valstybės pagalba, taip pat nėra lemiamas, kad būtų galima pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Jei tai būtų esama pagalba, ji būtų laikoma teisėta tol, kol Komisija nėra konstatavusi jos nesuderinamumo su Sąjungos rinka(18), o taip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, nes Komisija nėra priėmusi sprendimo konkrečiai dėl ginčijamos mokestinės priemonės.
50. Jei tai būtų nauja pagalba, nesant informacijos apie pranešimą apie pagalbą, ją būtų galima laikyti neteisėta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktą. Iš tiesų atrodo, kad ši pagalba buvo įgyvendinta dar prieš Komisijai priimant ją leidžiantį sprendimą, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį. Šių abiejų situacijų pasekmes galima naudingai numatyti, atsižvelgiant į tai, ar tai yra esama, ar nauja pagalba.
51. Galiausiai pažymiu, kad klausimas, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas A-Fonds prašymas grąžinti mokestį(19), savaime yra valstybės pagalba, yra reikšmingas tik tuo atveju, jeigu, kaip ir Komisija, manysime, kad toks sprendimas gali būti valstybės pagalba. Kaip paaiškinsiu šioje išvadoje, nepritariu šiai Komisijos analizei(20).
52. Iš visų šių samprotavimų darytina išvada, kad, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti būtinus patikrinimus, kad ginčijamą mokestinę priemonę būtų galima kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra pakankamai teisinės ir faktinės informacijos, leidžiančios Teisingumo Teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą pagrindinei bylai išspręsti.
53. Taigi man atrodo, kad pateikti prejudiciniai klausimai yra priimtini.
54. Siekdamas atsakyti į prejudicinius klausimus, toliau remsiuosi principu, kad Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatyta mokesčių lengvata iš tiesų yra valstybės pagalbos schema.
C. Dėl prejudicinių klausimų
1. Pirminiai argumentai dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltų klausimų
55. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neklausia Teisingumo Teismo apie laisvą kapitalo judėjimą, kurio pažeidimas jam atrodo akivaizdus, atsižvelgiant į ginčijamoje mokestinėje priemonėje numatytą rezidavimo sąlygą(21). Taigi savo išvadoje šio klausimo nenagrinėsiu.
56. Savo dviem klausimais teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar nacionalinio teismo sprendimas, kuriuo išplečiamas esamos valstybės pagalbos schemos gavėjų ratas, savaime gali reikšti valstybės pagalbą, o tiksliau – naują pagalbą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą, tiek, kiek juo iš dalies keičiama esama pagalba. Prireikus jis iš esmės siekia sužinoti, ar nacionalinis teismas pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį privalo pranešti apie tokį sprendimą Komisijai.
57. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nacionaliniam teismui taip pat kyla klausimas, ar jis turi kompetenciją vertinti rezidavimo sąlygos suderinamumą su SESV 63 straipsniu ir patenkinti A-Fonds prašymą, atsižvelgiant į kompetencijos paskirstymą nacionaliniams teismams ir Komisijai pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, kaip Teisingumo Teismas juos yra išaiškinęs sprendimuose Iannelli(22) ir Nygård(23).
58. Kadangi abu prejudiciniai klausimai yra reikšmingi tik jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi kompetenciją vertinti pagalbos schemos elementą pagal SESV 63 straipsnį, pateiksiu savo analizę šiuo pirminiu klausimu (2 dalis), o tada atsakysiu į abu prejudicinius klausimus, kuriuos nagrinėsiu kartu (3 dalis).
2. Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetencijos tikrinti ginčijamos mokestinės priemonės rezidavimo sąlygos suderinamumą pagal SESV 63 straipsnį (klausimas, į kurį reikia atsakyti prieš atsakant į prejudicinius klausimus)
59. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar jis turi kompetenciją tikrinti ginčijamos mokestinės priemonės, kvalifikuotos kaip valstybės pagalba, rezidavimo sąlygos suderinamumą su SESV 63 straipsniu.
60. Man atrodo svarbu šiuo klausimu pateikti paaiškinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, nes manau, kad pagrindinė byla atskleidžia būtiną taisyklių, reglamentuojančių valstybės pagalbos kontrolę, ir judėjimo laisvių apsaugos, kurią nacionalinis teismas turi užtikrinti pagal tiesioginio veikimo principą, ryšį.
61. Iš tiesų pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją pareiga taikyti šią iš SESV 107 ir 108 straipsnių kylančią valstybės pagalbos kontrolės sistemą tenka, pirma, Komisijai ir, antra, nacionaliniams teismams, o jų atitinkamos funkcijos yra viena kitą papildančios, tačiau skirtingos(24).
62. Nors pagalbos priemonių suderinamumo su Sąjungos rinka vertinimas priklauso išimtinei Komisijos, kontroliuojamos Sąjungos teismų, kompetencijai, kol bus priimtas galutinis Komisijos sprendimas, nacionaliniai teismai užtikrina teisės subjektų teisių apsaugą valstybės institucijoms galbūt pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą. Nacionalinių teismų kišimasis yra tiesioginio veikimo, kuris pripažintas šiai nuostatai, kuria siekiama uždrausti įgyvendinti pagalbos projektus negavus Komisijos leidimo, pasekmė(25).
63. Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad pagal SESV 107 ir 108 straipsnius Komisijai suteikiamas svarbiausias ir išimtinis vaidmuo pripažįstant galimą pagalbos nesuderinamumą su Sąjungos rinka iš esmės skiriasi nuo nacionalinių teismų vaidmens saugant teises, kurias teisės subjektai turi dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nustatyto draudimo tiesioginio veikimo(26).
64. Dėl Komisijos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nors SESV 107 ir 108 straipsnyje numatyta procedūra palieka plačią diskreciją šiai institucijai priimti sprendimą dėl valstybės pagalbos schemos suderinamumo su Sąjungos rinkos reikalavimais, ši procedūra niekada neturi lemti tokio rezultato, kuris prieštarautų konkrečioms Sutarties nuostatoms(27). Iš to Komisijai kyla pareiga paisyti SESV 107 straipsnio ir kitų Sutarties nuostatų suderinamumo. Ši pareiga Komisijai tenka ypač tuo atveju, kai tose kitose nuostatose taip pat numatytas tikslas siekti neiškreiptos konkurencijos Sąjungos rinkoje(28).
65. Dėl nacionalinių teismų vaidmens Teisingumo Teismas visada primena, kad jie turi užtikrinti teisės subjektams, kad pagal jų nacionalinę teisę bus imtasi visų būtinų priemonių dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo tiek aktų, kuriais remiantis teikiama pagalba, galiojimo, tiek pažeidžiant šią nuostatą suteiktos finansinės pagalbos išieškojimo atžvilgiu. Nors nacionaliniai teismai šiuo tikslu turi nustatyti, ar nacionalinė priemonė turi būti laikoma valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį, ar ne, vis dėlto jie negali priimti sprendimo dėl pagalbos priemonių suderinamumo su Sąjungos rinka, nes šis vertinimas priklauso išimtinei Komisijos kompetencijai, o Teisingumo Teismas atlieka jo kontrolę(29).
66. Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją SESV įtvirtintos pagrindinės laisvės, kurios veikia tiesiogiai, suteikia teisės subjektams teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti. Taigi nacionalinis teismas, įpareigotas neperžengdamas savo kompetencijos ribų taikyti Sąjungos teisės normas, privalo užtikrinti visišką šių normų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą(30).
67. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau yra nagrinėjęs klausimą, ar išimtinė Komisijos kompetencija vertinti pagalbos priemonių suderinamumą su Sąjungos rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius neleidžia kitų tiesiogiai veikiančių SESV nuostatų pažeidimo atveju remtis jomis nacionaliniuose teismuose.
68. Sprendime Iannelli(31) Teisingumo Teismas, be kita ko, kėlė klausimą dėl to, ar esamos pagalbos priemonė, dėl kurios Komisija pagrindinėje byloje reikšmingomis datomis nepriėmė sprendimo dėl suderinamumo, taip pat galėjo būti nagrinėjama nacionalinio teismo pagal nuostatas, susijusias su laisvu prekių judėjimu, visų pirma SESV 34 straipsnį(32).
69. Teisingumo Teismas pirmiausia atsakė, kad to, kad valstybės ar iš jos išteklių suteiktos pagalbos sistema vien dėl to, kad ja sudaromos palankesnės sąlygos kai kurioms nacionalinėms įmonėms ar prekėms, gali bent netiesiogiai kliudyti panašių ar konkuruojančių prekių importui iš kitų valstybių narių, nepakanka, kad pagalbą būtų galima prilyginti kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemone, kaip ji suprantama pagal SESV 34 straipsnį. Be to, toks platus minėto SESV 34 straipsnio aiškinimas, kad pagal jį pati pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, yra prilyginama SESV 34 straipsnyje numatytam kiekybiniam apribojimui, galėtų pakeisti SESV 107 ir 108 straipsnių taikymo sritį ir pažeisti kompetencijos paskirstymo sistemą, kuri buvo numatyta Sutartyje nustatant SESV 108 straipsnyje nuolatinę kontrolės procedūrą.
70. Teisingumo Teismas priduria, kad valstybės pagalbos aspektai, kurie pažeidžia konkrečias SESV nuostatas, išskyrus SESV 107 ir 108 straipsnius, gali būti taip „neatsiejami nuo pagalbos objekto, kad jų neįmanoma vertinti atskirai, taigi jų poveikis visos pagalbos suderinamumui arba nesuderinamumui būtinai turi būti vertinamas pagal [SESV 108] straipsnyje numatytą procedūrą“(33).
71. Vis dėlto Teisingumo Teismas sutiko, kad „būtų kitaip, jeigu, analizuojant pagalbos schemą, būtų įmanoma atskirti tas sąlygas ar elementus, kurie, nors ir yra šios schemos dalis, gali būti laikomi nebūtinais šios schemos tikslui pasiekti ar jai veikti“. Pastaruoju atveju „nėra priežasčių, susijusių su kompetencijos, kylančios iš [SESV 107 ir 108 straipsnių], paskirstymu, kurios leistų daryti išvadą, kad, jeigu pažeidžiamos kitos tiesiogiai veikiančios Sutarties nuostatos, jomis nebūtų galima remtis nacionaliniuose teismuose vien todėl, kad konkretus elementas yra pagalbos aspektas“(34).
72. 2002 m. Teisingumo Teismas ir vėl priėmė sprendimą šiuo klausimu Sprendime Nygård(35). Toje byloje jo buvo klausiama, ar tai, kad nacionalinis mokestis yra skirtas finansuoti pagalbos schemai, kurią Komisija leido pagal SESV nuostatas, susijusias su valstybės pagalba, nedraudžia nacionaliniam teismui vertinti šio mokesčio suderinamumo su kitomis tiesiogiai veikiančiomis SESV nuostatomis, be kita ko, SESV 110 straipsniu(36).
73. Šiame sprendime Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad nors, viena vertus, SESV 107 ir 108 straipsniais ir, kita vertus, SESV 110 straipsniu siekiama to paties tikslo neleisti, kad dvi intervencinės valstybės narės priemonės, t. y. pagalbos skyrimas ir diskriminacinio apmokestinimo nustatymas, iškraipytų konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje, vis dėlto skiriasi šių nuostatų taikymo sąlygos, kurios yra būdingos abiem valstybės priemonių rūšims ir kurios reglamentuoja šias priemones, be to, skiriasi jų sukeliamos teisinės pasekmės, visų pirma todėl, kad įgyvendinant SESV 107 ir 108 straipsnius, skirtingai nei SESV 110 straipsnį, didelis vaidmuo tenka Komisijos dalyvavimui(37). Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 110 straipsnis nėra netaikomas mokestinio diskriminavimo praktikai dėl to, kad tuo pačiu metu ši praktika gali būti pripažįstama ir valstybės pagalbos finansavimo priemone.
74. Teisingumo Teismas pridūrė, kad SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros egzistavimas visai netrukdo tam, kad nacionaliniai teismai vertintų pagalbos schemos suderinamumą pagal kitas Sąjungos teisės normas, nei įtvirtintos SESV 107 straipsnyje, kalbant apie tiesiogiai veikiančias Sutarties nuostatas(38).
75. Vis dėlto nurodydamas Sprendimą Iannelli(39) Teisingumo Teismas priminė, kad „nacionalinių teismų galimybė vertinti pagalbos schemos aspektus atsižvelgiant į kitas [SESV] nuostatas nei [SESV 107 ir 108] straipsniai suponuoja, kad nagrinėjami aspektai gali būti vertinami atskirai, t. y. kad tai yra sąlygos arba elementai, kurie, nors ir yra nagrinėjamos pagalbos schemos dalis, nėra būtini šios pagalbos schemos tikslui įgyvendinti ar jai veikti“. Jeigu „taip yra, nėra priežasčių, susijusių su kompetencijos, kylančios iš [SESV 107 ir 108] straipsnių, paskirstymu, teigti, kad, jeigu yra pažeidžiamos kitos tiesiogiai veikiančios Sutarties nuostatos, jomis nacionaliniuose teismuose nebūtų galima remtis vien todėl, kad konkretus elementas yra pagalbos aspektas“(40).
76. Vis dėlto iš šios jurisprudencijos matyti, kad, jeigu tai yra sąlygos ar elementai, kurie yra būtini pagalbos schemos tikslui įgyvendinti ar jai veikti, kompetencijos paskirstymas neleidžia nacionaliniams teismams vertinti šių sąlygų suderinamumo atsižvelgiant į kitas normas, nei nustatytosios SESV 107 straipsnyje.
77. Šiuo atveju pažymiu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja panašią problemą, kurią Teisingumo Teismas nagrinėjo minėtuose sprendimuose, nors jie buvo priimti kitokiomis aplinkybėmis.
78. Taigi šioje byloje negaliu pritarti Komisijai, kuri nurodo, kad rėmimasis SESV 63 straipsniu pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju nepriklauso nuo išimtinės Komisijos kompetencijos vertinti pagalbos priemonių suderinamumą su Sąjungos rinka, kai kyla būtent abiejų kompetencijos sistemų tarpusavio ryšio klausimas.
79. Kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, esu linkęs manyti, kad minėta jurisprudencija yra reikšminga šiai bylai. Ši jurisprudencija leidžia užtikrinti teisinę apsaugą, kuri teisės subjektams suteikiama dėl Sutarties nuostatų tiesioginio veikimo, o šių nuostatų pažeidimo atveju atkurti vidaus teisėtumą, kartu nepažeidžiant pagrindinio ir išimtinio vaidmens, kuris SESV 107 ir 108 straipsniuose suteikiamas Komisijai vertinant pagalbos suderinamumą su Sąjungos rinka(41).
80. Taigi šioje byloje klausimas, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali tikrinti rezidavimo sąlygą atsižvelgdamas į SESV 63 straipsnį, priklauso nuo to, ar ši sąlyga gali būti vertinama atskirai, nes ji nėra būtina nagrinėjamos pagalbos schemos tikslui pasiekti ar jai veikti. Pripažįstu, kad tokia analizė nėra akivaizdi, juo labiau kad, kiek žinau, Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl tokios situacijos, kai įgyvendinimo būdas laikomas būtinu nagrinėjamos pagalbos schemos tikslui pasiekti ar šiai schemai veikti, ir nacionalinio teismo kompetencija tampa negalima.
81. Mano nuomone, įgyvendinimo būdas yra būtinas pagalbos schemos tikslui pasiekti ar šiai schemai veikti, jeigu tai yra sudedamasis arba esminis pagalbos elementas ir jo netaikant pasikeistų pagalbos apimtis arba esminės savybės.
82. Nagrinėjamu atveju man atrodo, kad, kaip teigia Nyderlandų vyriausybė, rezidavimo Nyderlanduose sąlyga yra būtina nagrinėjamos pagalbos schemos tikslui pasiekti ar šiai schemai veikti.
83. Iš tiesų, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytą informaciją apie ginčijamos mokestinės priemonės tikslą, akivaizdu, kad Nyderlandų įstatymų leidėjas Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatytos sistemos taikymo sritį apribojo Nyderlanduose įsteigtoms bendrovėms, kurios nėra apmokestinamos pelno mokesčiu, skirtais dividendais. Iš tiesų, kaip teigia Nyderlandų vyriausybė, Nyderlanduose įsteigtos viešosios teisės reglamentuojamos įmonės, kurios yra atleistos nuo pelno mokesčio, negali priskaičiuoti dividendų mokesčio, išskaičiuoto iš pelno mokesčio. Tam, kad šiuo atveju dividendų mokestis nebebūtų taikomas gautiems dividendams, ginčijama mokestinė priemonė numato išskaičiuoto dividendų mokesčio grąžinimą.
84. Iš šio reglamentavimo darytina išvada, kad rezidavimo Nyderlanduose sąlyga yra pagalbos suteikimo sąlyga ir kartu apibrėžia pagalbos gavėjus. Taigi ši sąlyga yra sudedamasis ir esminis pagalbos elementas. Jeigu ši rezidavimo sąlyga netaikoma dėl jos nesuderinamumo su SESV 63 straipsniu, kaip jį vertina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagalba skiriama kitoje valstybėje narėje įsteigtiems viešosios teisės reglamentuojamiems juridiniams asmenims, kurie nėra atleisti nuo pelno mokesčio Nyderlanduose, tačiau kurių padėtis yra panaši, ir dėl to pasikeičia Nyderlandų įstatymų leidėjo numatyta pagalbos apimtis.
85. Mano nuomone, tai reiškia, kad rezidavimo sąlyga yra neatsiejama nuo ginčijamos mokestinės priemonės schemos dalyko, todėl jos poveikis visos pagalbos suderinamumui ar nesuderinamumui priklauso išimtinei Komisijos kompetencijai pagal SESV 107 ir 108 straipsniuose numatytą procedūrą. Remiantis tuo darytina išvada, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali taikyti SESV 63 straipsnio(42).
86. Nors paprastai nacionaliniai teismai privalo paisyti tiesiogiai veikiančių Sutarties nuostatų, manau, kad norint Sprendime Iannelli nustatytam ir Sprendime Nygård pritaikytam kriterijui suteikti realią reikšmę dėl pirma nurodytų priežasčių jis turi būti taikomas pagrindinei bylai ir dėl jo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui neturi būti suteikiama kompetencija tikrinti ginčijamos mokestinės priemonės suderinamumą su SESV 63 straipsniu.
87. Taigi siūlysiu Teisingumo Teismui į prejudicinius klausimus atsakyti taip, kad SESV 107 ir 108 straipsniai draudžia nacionaliniam teismui vertinti esamos pagalbos schemos rezidavimo sąlygos suderinamumą su SESV 63 straipsniu, jeigu ši sąlyga, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjama sąlyga, yra neatsiejama nuo pagalbos schemos, nes ji būtina šios schemos tikslui pasiekti ar jai veikti.
88. Jeigu Teisingumo Teismas manytų, kad minėta jurisprudencija nekliudo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui tikrinti rezidavimo sąlygos suderinamumo pagal SESV 63 straipsnį, kitoje šios išvados dalyje papildomai nagrinėsiu klausimą, ar pagal valstybės pagalbos teisę nacionaliniam teismui, remiantis SESV 63 straipsniu, draudžiama tenkinti A-Fonds pateiktą prašymą dėl grąžinimo.
3. Dėl klausimo, ar pagal valstybės pagalbos teisę nacionaliniam teismui draudžiama patenkinti prašymą grąžinti dividendų mokestį „A‑Fonds“, atsižvelgiant į SESV 63 straipsnį (pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai)
89. Kaip paaiškinau šios išvados 31 punkte, užduodamas prejudicinius klausimus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas rėmėsi prielaida, kad ginčijama mokestinė priemonė yra esama pagalbos schema. Vis dėlto, kaip konstatavo Komisija, atrodo, kad ginčijama mokestinė priemonė buvo kelis kartus iš dalies keičiama(43). Neturint pakankamai informacijos iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo apie šiuos pakeitimus, negalima atmesti, kaip pažymėjo ir Komisija, kad pagrindinei bylai reikšmingų aplinkybių laikotarpiu galiojusios redakcijos ginčijama mokestinė priemonė yra nauja pagalba, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą.
90. Taigi, siekiant atsakyti į prejudicinius klausimus, reikia paeiliui išnagrinėti atvejus, kuriems esant ši mokestinė priemonė būtų laikoma esama ar nauja pagalbos schema.
91. Tolesnėse šios išvados dalyse nurodysiu priežastis, dėl kurių manau, kad jei tai būtų esama pagalbos schema, pagal valstybės pagalbos teisę nacionaliniam teismui nebūtų draudžiama patenkinti prašymo grąžinti dividendų mokestį A-Fonds remiantis SESV 63 straipsniu (a dalis), o jei tai būtų nauja pagalbos schema, pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį toks sprendimas būtų draudžiamas (b dalis).
a) Dėl esamos pagalbos schemos
92. Jeigu ginčijama mokestinė priemonė yra esama pagalbos schema, ji turi būti laikoma teisėta, nes Komisija nėra konstatavusi jos nesuderinamumo su Sąjungos rinka(44).
93. Taigi tokiu atveju atrodo, kad pagal valstybės pagalbos teisę nedraudžiama patenkinti A-Fonds prašymo dėl grąžinimo. Kitaip tariant, jeigu Teisingumo Teismas nepritartų mano analizei dėl kompetencijos, manau, tai reikštų, kad jeigu pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad rezidavimo sąlyga pažeidžia SESV 63 straipsnį, jis turėtų atsisakyti ją taikyti ir patenkinti ieškovo pagrindinėje byloje prašymą grąžinti dividendų mokestį.
94. Žinoma, dėl tokio sprendimo praktinių pasekmių susiklostytų ypatinga situacija. Nors priimdamas tokį sprendimą nacionalinis teismas užkerta kelią konkurencijos iškraipymui tarp Nyderlanduose įsteigtų valstybės įmonių ir kitoje valstybėje narėje įsteigtų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, toks sprendimas tuo pat metu galėtų padidinti konkurencijos iškraipymo poveikį, kuris gali būti, atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalis.
95. Kadangi dėl tokio sprendimo būtų išplėstas esamos valstybės pagalbos gavėjų ratas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar toks teismo sprendimas savaime galėtų būti laikomas valstybės pagalba, tiksliau – nauja pagalba, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą, nes juo būtų iš dalies pakeista esama pagalba, o jeigu taip, ar pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie tokį sprendimą privaloma pranešti Komisijai.
96. Mano nuomone, nacionalinio teismo sprendimas, priimtas jam įgyvendinant kompetenciją ginti laisvą kapitalo judėjimą, savaime negali būti valstybės pagalbos priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
97. Iš tiesų, kaip teigia A‑Fonds ir Nyderlandų vyriausybė, toks sprendimas negali būti laikomas priskiriamu valstybėms narėms, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o tai yra viena iš priemonės kvalifikavimo kaip „valstybės pagalbos“ sąlygų.
98. SESV 107 straipsnio 1 dalyje vartojama valstybės pagalbos sąvoka apima valstybių narių sprendimus, kuriais jos, siekdamos savo ekonominių ir socialinių tikslų, suteikia įmonėms ar kitiems teisės subjektams išteklius arba pranašumus, kuriais siekiama skatinti siekti numatytų ekonominių ar socialinių tikslų(45). Kitaip tariant, sprendimas suteikti pagalbą ir tokios priemonės aspektai yra politinis sprendimas, kurį priima nacionalinės teisėkūros ir administracinės institucijos, kontroliuojant Komisijai ir Teisingumo Teismui.
99. Šiomis aplinkybėmis, nors nacionaliniai teismai, kaip viešosios valdžios institucijos, yra valstybės narės dalis, jų užduotis, kaip nepriklausomų teismų, yra užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, todėl jų sprendimai negali būti laikomi priskiriamais valstybei, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir savaime reikšti valstybės pagalbos priemonės.
100. Tokia situacija susiklostė pagrindinėje byloje. Mokesčio grąžinimas yra tik pasekmė, kylanti, kai nacionalinis teismas, įgyvendindamas savo jurisdikciją, taiko kapitalo judėjimo laisvę konkrečioje byloje.
101. Šiomis aplinkybėmis pažymiu, kad šis sprendimas neturi poveikio erga omnes ir yra susijęs tik su ieškovo pagrindinėje byloje situacija. Klausimas, ar kiti viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, nereziduojantys Nyderlanduose, taip pat turi teisę į mokesčio grąžinimą, remdamiesi SESV 63 straipsniu, suponuoja, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, mano, kad šio asmens padėtis yra panaši į Nyderlanduose įsteigtų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, neapmokestinamų Nyderlanduose taikomu pelno mokesčiu, padėtį.
102. Dėl tos pačios priežasties prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas A‑Fonds prašymas dėl grąžinimo, neturėtų nei tikslo, nei poveikio bendrai pakeisti Įstatymo dėl dividendų mokesčio 10 straipsnio 1 dalyje numatytos mokestinės priemonės norminių nuostatų, bet dėl jo konkrečioje byloje, kurią nagrinėja šis teismas, taptų netaikytina SESV 63 straipsniui prieštaraujanti nacionalinių taisyklių sąlyga.
103. Vis dėlto, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad toks nacionalinio teismo sprendimas dėl sukeliamų pasekmių savaime galėtų būti pagalbos priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir kad ši pagalba yra nauja, dėl kurios atsirastų SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pranešimo pareiga, norėčiau atkreipti Teisingumo Teismo dėmesį į tokio požiūrio sukeliamus praktinius sunkumus. Iš tiesų logiška, kad tokiu atveju nacionalinis teismas turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą, kad galimai per valstybės narės vyriausybę praneštų apie savo sprendimo, kuris dėl savo pasekmių lemtų naują pagalbą, projektą. Be to, nacionalinis teismas galėtų priimti sprendimą tik po to, kai Komisija priimtų leidžiantį sprendimą, prireikus atlikusi formalią tyrimo procedūrą, taigi tai būtų visiškai neįgyvendinama procedūra(46).
104. Mano nuomone, SESV 108 straipsnio 3 dalis negali lemti tokios situacijos, kad teismo sprendimas taptų priklausomas nuo Komisijos įsikišimo, nes kiltų klausimų dėl teismo sprendimų priėmimo nepriklausomumo ir nešališkumo principų, taip pat teisėjų pasitarimų slaptumo principo. Iš tiesų, kaip teigia Nyderlandų vyriausybė, pareiga pranešti apie pagalbos projektus tenka tik valstybės institucijoms, kurioms pavesta skirti pagalbą, t. y. šioje byloje – Nyderlandų vyriausybei arba Nyderlandų administracijai.
105. Galiausiai norėčiau pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iškeldamas prejudicinius klausimus, nurodo Sprendimą DEI(47). Nors, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šis sprendimas gali leisti suprasti, kad teismo sprendimas apskritai gali savaime būti nauja pagalba, nes juo būtų iš dalies pakeičiama esama pagalba, ir kad apie jį reikėtų pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, vis dėlto nesu tikras, kad tokia yra tikroji šio sprendimo reikšmė.
106. Taip pat būtų galima teigti, kad Teisingumo Teismas apeliacinėje byloje, susijusioje su visiškai ypatinga situacija dėl nacionalinio teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiesiog nusprendė, kad ši priemonė galėtų sukelti tokį patį poveikį kaip ir valstybės pagalba ir kad Bendrasis Teismas negali bendrai teigti, kad nacionaliniai teismai, priimantys sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra atleidžiami nuo pareigos laikytis SESV 107 ir 108 straipsnių(48).
107. Bet kuriuo atveju, atsižvelgdamas į abejones dėl tikrosios šio sprendimo reikšmės, kviečiu Teisingumo Teismą pasinaudoti dėl pagrindinės bylos atsiradusia proga peržiūrėti iš minėto Sprendimo DEI kylančią jurisprudenciją, ar šio sprendimo reikšmė tikrai yra tokia, kokią nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, arba ją patikslinti.
108. Dėl jau nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui į pateiktus klausimus subsidiariai atsakyti taip, kad jeigu tai yra esama pagalbos schema, dėl kurios Komisija nėra priėmusi sprendimo, valstybės pagalbos teisė nedraudžia nacionaliniam teismui jo nagrinėjamoje byloje patenkinti naudos gavėjo prašymo, grindžiamo laisvu kapitalo judėjimu. Toks sprendimas savaime nėra valstybės pagalba ir nesukelia jokios pareigos nacionaliniams teismams pranešti apie jį Komisijai.
b) Dėl naujos pagalbos schemos
109. Jeigu ginčijama mokestinė priemonė yra nauja pagalbos schema, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą, tai būtų neteisėta pagalba, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 1 straipsnio f punktą, nes ši schema buvo nustatyta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimo pareigą(49).
110. Tada kyla klausimas, ar, nepaisant pagalbos schemos nesuderinamumo su SESV 63 straipsniu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų būti įpareigotas atsisakyti grąžinti dividendų mokestį A‑Fonds, kad laikytųsi SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyto įgyvendinimo draudimo.
111. Pažymiu, kad šis klausimas yra ypatingas todėl, kad pasekmės, kurias sukelia SESV 63 straipsnio pažeidimas ir SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pranešti neįvykdymas, iš tikrųjų yra prieštaringos.
112. Pažeidus SESV 63 straipsnį, jam prieštaraujančios nacionalinės taisyklės tampa netaikytinos(50), taigi šioje byloje dėl rezidavimo sąlygos netaikytinumo A-Fonds iš esmės turėtų būti grąžintas dividendų mokestis, o neįvykdžius SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytos pranešimo pareigos, pagalbos schema taptų neteisėta ir negaliojanti, taigi šioje byloje A-Fonds negalėtų pasinaudoti minėtu grąžinimu.
113. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pranešimo pareiga, jeigu ši pareiga pažeidžiama, nacionaliniai teismai turi uždrausti taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis nustatomos neteisėtos privilegijos(51). Jeigu nacionalinės pagalbos priemonės pažeidžia šį draudimą, teisinė pasekmė yra būtent ta, kad jos yra neteisėtos(52) ir dėl to iš principo negaliojančios(53).
114. Konkrečiai dėl mokesčio, kuris laikomas neteisėta pagalbos priemone, nes ji buvo taikoma pažeidžiant pranešimo pareigą, grąžinimo Teisingumo Teismas nusprendė, kad nurodymas grąžinti šį mokestį kitoms įmonėms nesiderintų su Sąjungos interesu, jei šiuo sprendimu būtų padidintas pagalbos gavėjų skaičius, taip pasunkinat ir šios pagalbos pasekmes, užuot jas panaikinus(54). Iš tiesų, kaip nurodė Teisingumo Teismas, nacionaliniai teismai neturi paprasčiausiai išplėsti pagalbos didesnei jos gavėjų grupei(55).
115. Pažymiu, kad situacija, kai buvo suformuota minėta jurisprudencija, skiriasi nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamos situacijos, nes kyla klausimas ne tik dėl neteisėtos pagalbos, bet ir dėl SESV 63 straipsnio pažeidimo, kuris iš esmės būtų ištaisytas patenkinant A-Fonds prašymą grąžinti dividendų mokestį.
116. Vis dėlto, mano vertinimu, šioje situacijoje nėra kitaip. Iš tiesų nacionaliniai teismai turi bendrai ir visiškai paisyti įgyvendinimo draudimo. Reikia apsaugoti teisės subjektus, kuriems daromas poveikis dėl konkurencijos iškraipymo, atsiradusio suteikus neteisėtą pagalbą(56).
117. Mano nuomone, kol Komisija nėra išnagrinėjusi pagalbos suderinamumo su Sąjungos rinka, pagalbos suteikimas kitoms įmonėms neatitiktų Sąjungos teisės, jeigu šiuo sprendimu būtų išplėstas pagalbos gavėjų ratas, taip pasunkinant šios neteisėtos pagalbos, kuri nustatyta be išankstinio leidimo, pasekmes, užuot jas panaikinus(57).
118. Taigi, jeigu tai yra nauja ir neteisėta pagalbos schema, SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytas įgyvendinimo draudimas neleidžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui patenkinti prašymą grąžinti dividendų mokestį A-Fonds.
V. Išvada
119. Atsižvelgdamas į pateiktus samprotavimus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Gerechtshof ’s-Hertogenbosch (Hertogenboso apeliacinis teismas, Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus:
SESV 107 ir 108 straipsniai draudžia nacionaliniam teismui vertinti esamos pagalbos schemos rezidavimo sąlygos suderinamumą su SESV 63 straipsniu, jeigu tokia sąlyga, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, neatsiejama nuo pagalbos schemos, nes ji yra būtina šios pagalbos schemos tikslui pasiekti ar jai veikti.